Kenksminga mikrobangų spinduliuotė išties būna

Žodžiu, istoriją prieš kokius 8 metus papasakojo vienas draugas, pagrindo netikėti juo lyg ir neturiu – juolab, detalės gan specifinės. Trumpai tariant, taip jam nutiko, kad bute aukštu aukščiau gyveno kažkoks psichas. Tikra, psichiatrine to žodžio prasme. Ir anasai draugas tam psichui kažkuo neįtiko. Vieną kartą psichas padegė draugo duris, kitą kartą – kirviu spyną iškapojo, skundė policijai, esą tas draugas jį terorizuojąs ir panašiai. Bet šiaip, viskas lyg ir ramiai vyko – policija nesikišo, draugas pasikeitė duris į šarvuotas, psichas lyg ir apsiramino…

Tik vat sykį ėmė ir sugalvojo tas psichas daryti remontą – išsigriovė sienas ir pramušė savo buto grindyse (kitaip tariant – draugo buto lubose) skylę. Na, aišku, prasidėjo viskas iš naujo, bylinėjimaisi dėl išgriautų lubų ir panašiai. Ir vat pareina kartą tas draugas namo, užsuka į kambarį ir užuodžia smarvę, ašarinių dujų. Ir dar tokią, kad nors uždusk – aiškiai psichas pro skylę lubose pripurškė. Pravėdina butą ir galvoja, ką čia padaryt. Nesugalvoja. Nueina pas psichą aiškintis – tas neatidaro, bet per duris sako, kad nieko jis nedaręs. Kelias dienas ramu, bet greitai vėl – pareina draugas namo ir dar geriau: užeina į kambarį, kur skylė lubose – pojūčiai staiga kažkokie pasidaro nemalonūs. Ir ūžimas girdisi iš viršaus. Pasižiūri į skylę lubose – o ten mikrobangė krosnelė, į skylę lubose įkišta: durelės nuimtos, ūžia, šviečia. Spinduliuoja savo kilovatą galios – tokį jau fiziškai galima pajusti, netoli nuo krosnelės esant.

Trumpai tariant, draugui išsyk pasidarė aišku, kas vyksta. Paskambino į policiją, paaiškino tiems apie mikrobangę. Taip pat paskambino ir į psichiatrinę, iškvietė tam kaimynui daktarus. Irgi paaiškino, kas vyksta. Policija nesureagavo, tačiau medikai buvo greiti – psichiatrinė pagalba atvyko po 10 minučių, paklausė išsyk "ar čia į jus spinduliuoja" ir, gavę teigiamą atsakymą ("taip, spinduliuoja mikrobangom, o neseniai dujomis bandė mane nuodyt"), supakavo draugelį, užvilko tramdomuosius marškinius, įkalė dozę aminazino ir nuvežė į ligoninę. Paleido stebėtinai greitai – po kelių savaičių. Visą tą laiką šėrė arkliškom dozėm neuroleptikų, prisakė šiuos gerti ir grįžus namo.

Istorija baigėsi laimingai – kol draugas gulėjo durnyne, tasai psichas užsirovė ant kažko kito iš kaimynų (berods irgi duris bandė padegt), buvo atidaužytas namo gyventojų, pakliuvo į policiją, grįžęs dar kažkam grąsino, ko pasekoje netyčia nugriuvo nuo laiptų (prie būrio liudininkų), susilaužė krūvą kaulų, apsiramino ir paskui kažkur išsikraustė.

Bet istorija, taip ar anaip, pamokanti. Kenksminga spinduliuotė išties būna, nors psichiatrai įpratę manyti kitaip.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

24 thoughts on “Kenksminga mikrobangų spinduliuotė išties būna

  1. laiqua_lasse

    Įdomiai skamba ta dalis, kur nesąmones daro viršuje gyvenantis, bet psichiatrai supakuoja ir išveža apačioje gyvenantį. Čia taip suprasti, kad tavo draugas nesugebėjo įrodyti, kad nėra kupranugaris?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Psichiatrų nekaso fizikos ir inžinerijos sudėtingybės 🙂 Jie tiesiog žino simptomatiką -- apie spinduliuotes kalba gan tipinis pacientų segmentas. Tai vat pagal tą požymį ir identifikavo, ką reikia išvežinėt, o į sudėtingą realybę nei nesigilino, o kai tas draugas pabandė dar ir pasipriešint, tai surišo, įkalė jam aminazino ir viskas 🙂
      BTW, istorija sukelia ir minčių apie psichiatriją 🙂

      Reply
      1. Anonymous

        psihiatrus labiau psihopatais reiketu vadinti. turiu omenyj tuos nuo sovietmecio islikusius su visom ligoninem kurios sekmingai tebefunkcionuoja iki siol. bet cia tokia slidi tema kad…

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Taip, tai slidi tema. BTW, kai kas nors sako, kad labiausiai supuvę Lietuvoje yra teismai, aš prisimenu keletą psichiatrinių istorijų, įskaitant ir šitą, ir imu tuo abejot 🙂

          Reply
    1. Anonymous

      kandis
      greičiau jau „jei nori, kad tavo kaimyną išvežtų psichbrigada, pradžioj panuodyk dujom, tada paspinduliok mikrobangom“. Šiaipjau geras moralas, ypač jeigu kaimynas gyvena vienas ir neturi kas paliudytų apie dujas ir mikrobangas.

      Reply
    2. rokiskis Post author

      Moralų šitoje istorijoje, kaip ir kitose gyvenimiškose istorijose, daug ir įvairių. Gyvenimas yra toks gyvenimiškas.

      Reply
  2. gerasirdis

    Kenksminga spinduliuotė būna, iš ties
    Bet va, pažiūrėkim viską iš perspektyvos.
    T.y., pažiūrėkim, kas kenksminga (mikrobangė virš galvos), ir pagalvokim, ar kenkminga gali būti kažkas kito (mobilūs telefonai).
    Mikrobangė- 800 vatų, bangų ilgis toks kuriam vanduo (iš kurio didžiąja dalimi padarytas žmogaus organizmas) turi didelę sugertį, istorijoje aprašytas atstumas- turbūt kokie pora metrų.
    Mobilių telefonų antena- 20 vatų, bangos ilgis- kažkoks, kuris kuo mažiau sąveikautų su aplinka, atstumas- nuo keliasdešimt metrų ir daugiau.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Kenksminga spinduliuotė būna, iš ties
      Taip. Bet visgi labiausiai, kaip matome, spinduliuotės pakenkia per visokius ten aminazinus ir haloperidolius, kurių dozes kovotojai prieš kenksmingas spinduliuotes gauna labai nemenkas.

      Reply
      1. s2

        Galvojau, kad XXI amžiuje psichiatrai be mentų nevažiuoja pagal iškvietimus, nes priešingu atveju jiems tenka atlikinėti veiksmus, kuriems jie neturi kompetencijos (detektinti fizinį ar cheminį sveikatos trikdymą).

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Viską jie gali, be jokių problemų. Paguldymas į psichiatrinę ligoninę teisiškai nėra laisvės atėmimas, dėl to tam jokios policijos nereikia. Ir kompetenciją gražiai supakuoti ką nors neginkluotą -- turi daug geresnę, nei policija. Ir išvadas apie pavojingumą aplinkiniams -- irgi padaro ir užtvirtina.

          Reply
          1. s2

            Na, pats supranti, kad čia taviškis žodis kompetencija turi būt su kabutėm.

            Kompetenciją spręsti apie sveikatos žalojimą policajai gal irgi ne visada turi. Pvz. spinduliavimo atveju. Buvo tokia kontora Sodų g.

            Aš tiesiog modeliuoju normalų atvejį. Kaip turėtų būti.

            Reply
              1. s2

                Nu pala. Tam, kad įsitikintum, kad žmogus meluoja, turi tikrinti. Tikrina specialistai. Netgi jeigu žmogus (draugelis) turi psichinių bėdų. Tai nereiškia, kad jo pranešimas apie sveikatos trikdymą yra melagingas. Sutinki?

                Tebūnie jie abu psichai. Patikrinti nusikaltimo vyksmą privalo tie, kas išmano apie nusikaltimus ir kenksmingus reiškinius, pvz. šitie specai:
                http://www.ntc.lt/paslaugos.php?c=1&cc=1126254621

                Kartu su policajais.
                O psichiatrai drįsta tai nuspręsti be jų! Блядь!

                Vat kaip pats optimizuotum visą tokį patikrinimą tvarkingoje valstybėje? Tikrai nesiųstum policajų kartu?

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Ko tu nori iš psichiatrinės sistemos? Logikos? 🙂

                  Psichiatrai netikrina ir neprivalo tikrinti kokių nors reiškinių kenksmingumų. Jie tikrina pacientus. Atvažiavo, pamatė pacientą, patikrino, įvertino -- suleido aminazino, išvežė, pagydė, po kelių savaičių paleido. Kur čia sisteminis prieštaravimas? 🙂

                  Reply
                  1. s2

                    Noriu ne iš psichiatrinės, o iš SAM/KAM. Bendradarbiavimo.

                    > Psichiatrai netikrina ir neprivalo tikrinti
                    > kokių nors reiškinių kenksmingumų.

                    Taip, bet patikrinti turėtų mano minėti specialistai. O tikrinimui pagrindą suteikti turi pareigūnas, įvertinęs ar tikrai yra požymių, kad kaimynas žsiima terorizmu. O požymių buvo (skylė+mikrobangė).

                    > Jie tikrina pacientus. Atvažiavo,
                    > pamatė pacientą, patikrino, įvertino
                    > – suleido aminazino, išvežė, pagydė,
                    > po kelių savaičių paleido. Kur čia
                    > sisteminis prieštaravimas?

                    Tame, kad jie sutrukdė informacijai apie nusikaltėlį (kaimyną) pakartotinai patekti policijon. O gal net ir ne pakartotinai — gal būtų atvažiavę vėliau tie policajai. Bet nukentėjusysis jau buvo išvežtas „gydytis dvasios ligų“ : (

                    nx

                    nebegrįšiu prie šito įrašo. kaskart susinervinu. verčiau dar sykį pažiūrėsiu Law Abiding Citizen-ą, išskyrus pabaigą.

                    Reply
                    1. Rokiškis Post author

                      Psichiatrai neprivalo ir neturi kompetencijos vertinti, ar nusikalstama veika buvo, ar nebuvo, todėl jiems neprivalu tai daryti.

                      Jie tiesiog ligonį išvežė, kuris skundėsi spinduliuotėmis ir nuodijimais. Kad tai yra ligonis -- jie patys ir nustatė, viskas teisėtai.

                      Taip, suprantu tamstos pasipiktinimą. Galiu dar pridėti, kad mano žiniomis, šita istorija nėra kažkas labai ypatingo -- laikas nuo laiko panašūs dalykai kartojasi -- pakapsčius po spaudą, galima atrasti ir dar įdomesnių cirkų.

                      Ir į klausimą, kurio tamsta neuždavei, galiu visvien atsakyti -- manau, kad taip, psichiatrijos kontrolės ar priemonių apriboti piktnaudžiavimo galimybėms -- nėra.

                      Gal dar labiau pradžiuginsiu tamstą vienu dalyku -- pripažinus asmenį neveiksniu, nėra net numatyta teisinė procedūra vėlesniam to asmens veiksnumo sugrąžinimui.

      2. s2

        Ir šiaip įdomu, nejaugi šiais laikais užtenka vieno psichiatro „online“ išvadų ir dviejų stiprių sanitarų, kad žmogus būtų per prievartą nuramintas ir išvežtas.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Vieno gydytojo užtenka. Paskui, esant reikalui, yra kreipiamasi į teismą dėl priverstinio gydymo patvirtinimo, tam berods savaitė ar tai 10 dienų skiriama, o teismas remiasi tų pačių psichiatrų komisijos išvadomis, kuriamomis tame pačiame ligoninės skyriuje, kur paguldytas pacientas, t.y., tokių atvejų, kad nepatvirtintų -- man rodos, nebūna.

          Reply
  3. s2

    Pavalgiau, nusiraminau. Cituoju tamstą RR:

    > Psichiatrai neprivalo ir neturi
    > kompetencijos vertinti, ar nusikalstama
    > veika buvo, ar nebuvo, todėl jiems
    > neprivalu tai daryti.

    Kalba ne apie tai. O apie sunaikinimą galimybių vertinti tokią veiką. Tai ne kaltinimas individualiam psichiatrui, o visų pirma keliems ministrams ir Seimui, kad palaiko tokią galimybę.

    Imkim neutralesnį atvejį su mažiau dalyvių. Psichas pamatė lavoną. Paskambino mentams ir psichiatrinei, ir pradėjo pasakot, kad lavonas jam grąsina. Psichinė jį, žinoma, sudiagnozos. Bet dėl lavono juk jis neklydo. Todėl policija su psichiatrais turi važinėt kartu. Kad psichiatrai nepasiskubintų ir netyčia nepradangintų galimai nusikalstamos veikos.

    Štai tokio mechanizmo kūrimu/veikimu turi užsiimt turbūt SAM + VRM + Seimas. Ar manai, kad mechanizmas beprasmis?

    > Ir į klausimą, kurio tamsta neuždavei,
    > galiu visvien atsakyti – manau, kad taip,
    > psichiatrijos kontrolės ar priemonių
    > apriboti piktnaudžiavimo galimybėms – nėra.

    Kažkaip tuo neabejojau, bet smagu, kad turiu bendraminčių : )

    > Gal dar labiau pradžiuginsiu tamstą
    > vienu dalyku – pripažinus asmenį
    > neveiksniu, nėra net numatyta teisinė
    > procedūra vėlesniam to asmens veiksnumo
    > sugrąžinimui.

    O neturi duomenų apie kitas valstybes — nejau visur taip?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Nedaug žinau, kaip kitur. Pas mus dabar veikia iš esmės sena sovietinė sistema su keliais sąlyginiais pagerinimais ir apribojimais. Bet dėl piktnaudžiavimo -- berods visame pasaulyje problemų kyla, vienur daugiau, kitur mažiau. Lietuvos situacija tikrai nėra pati blogiausia. Tarkim, Rusijoje iki šiol gražiai veikia baudžiamosios psichiatrijos sistema, kai politiškai netinkami žmonės kišami į durnynus. Pas mus to nėra.

      Jei giliau žiūrėt -- bėda ne dėl bendradarbiavimo su teisėsauga ar dar kuo nors -- nuo stipresnio bendradarbiavimo nelabai kas tepasikeistų. Greičiau bėda tame, kad tai sritis, kurioje ribojasi visuomenės ir mastymo problematikos.

      Beprotis nelaikomas adekvačiu ir negali tokiu būti laikomas, tad jo teiginiai automatiškai laikomi nieko teisiškai nereiškiančiais, nesvarbu, ką jie bereikštų. Ir, tuo pat metu, sprendimo galią turi psichiatrijos sistema, besilaikanti fiziologinės mastymo paradigmos, kuri irgi akivaizdžiai neadekvati.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *