Žodžiu, aš čia nesuksiu į vatą ir nevyniosiu į makaronus, o pasakysiu jums tiesiai ir paprastai. Visokios blogų akcijos būna visokios, bet štai labai gerai, kai jos tampa realiomis. Ir tada gaunasi daug smagiau, nei paprastai. Ir todėl čia labai gerai, kad ėmė ir prasidėjo nauja akcija, kuriai dar ir atsirado rėmėjas, taip kad čia ne šiaip kokios tarpusavio reklamos dabar bus, o Fazer remiami Angry Birds šaudymaisi per blogus, kur iš piktapaukščių galima kalti kam nors tiesiai į kaktą, kartu ir pareklamuojant įvairius numylėtuosius.
O kadangi aš esu labai išskirtinis ir būsimas Visatos Valdovas, tai jau gavau ne vieną, o ištisus du piktapaukščių šūvius, kuriais dabar ir iššausiu į kitus. Tiksliau, jei išties, tai man tuos du šūvius davė ir pasakė, kad kadangi aš vienaakis, tai visvien esu klišas ir nepataikysiu, todėl man ir reikia kompensacijos tokios, bet tai nesvarbu, nes jie patys nesuprato, kad aš juos hipnotizuoju. Ir išvis, čia kadangi visai ne apie tai esmė, tai aš ir nepasakosiu visų detalių apie tai, kaip tamsią naktį iš gamyklos turėjau vogti piktapaukščių raketas, niekam apie tai nežinant, nes man jų niekas kitaip būtų nedavęs, o dabar turėjo susitaikyti su realybe.
Štai aš jums savo dviejose ipostasijose, kurios abidvi šauna taip, kaip kosminės raketos
Žodžiu, reikalo esmas yra labai paprastas: kažkas, į ką pataiko piktapaukščiai, gauna Angry Birds dėžę ir šauna į kitus. Bet dar iššaudamas, turi pasakyti, kas atsitiko su tuo, į ką ta Angry Birds dėžė pataikė. Nes kai Angry Birds dėžė nukrenta ant galvos, tai kas nors tam žmogui ima ir atsitinka. O jau paskui tas žmogus, į kurį pataikė piktapaukščiai, šauna į kitą, kuris dar nebuvo numuštas. Ir taip visi ilgainiui turi išsišaudyti vieni kitus saldainėmis*.
Taigi, kaip minėjau, aš čia turiu išsyk du šūvius, nes esu ypatingas. Ir dabar jais jau šausiu. Ir šausiu taip, kad visi kvankšteltų, nes niekas gi negali tikėtis, kad aš šausiu kaip normalus žmogus, nes aš nesu žmogus, o be to, kai šauni abiem letenom, abiem akim taikydamasis į skirtingus žmones, tai akys susižvairuoja ir juk negalite tikėtis, kad pataikys į ten, kur tikėtumėtės? Tai žinoma, kad aš šausiu dabar į supermamų išskirtinąsias žvaigždes.
Pirmas mano taikinys bus tokia Laidėja L&A Idėjos, kuri, pasirodo, yra supermama šmaikštašiknė, skaitanti mano blogą. Taip, aš jau peržengiau visišką ribą ir jau dabar mane skaito supermamos, o ponia Laidėja yra kaip tik vat tokia. Vat kai neseniai rašiau apie visokį kelių eismo saugumą, tai paskui atradau netgi, kad visokios supermamos piktinosi ir rašė apie mane maždaug tokias frazes:
Baisu kaip “straipsnis” su tokia leksika dar ir publikuojamas internete.
Taip kad dabar galit numanyti, kaip supermamos apie mane galvoja. Taip kad tik bac – ir į kaktą poniai Laidėjai iš piktapaukščio, nes jei jau mane skaito, tai reiškia, kad kažką apie mane ir galvoja. O jei jau galvoja, tai maža ką ten apie mane galvoja. Galvoja, nesako, o tai ką man tada galvot? Taip kad Angry Birds piktapaukštis pataiko poniai Laidėjai į kaktą, o tada ponia Laidėja tik šlumšt ir atsisėda ant savo karoliukų ir dar ten kažkokių tokių mielučių dalykėlių, papuošaliukų ir kitų visokių briūlikų, kokių turėti visos supermamos mėgsta. Štai taip vat, ponia Laidėja dabar gaus saldainių sau ir savo vaikams.
O dabar kita supermama štai irgi vat jau man netgi dar geriau pažįstama, vardu Irri, tiksliau, Irri Style, nes irgi kuria visokias grožybes, bet jau išvis besaikingai, nes yra menininkė, daranti prabangas, kurias ne visi gali ir įpirkti. O be to, ji yra šventų stebuklingų pyragėlių kepėja, nes pasirodo, kad galima padaryti pyragėlius, kurie apjungia geriausių spurgų ir Crème brûlée savybes viename. Aš tokių pyragėlių suvalgiau kadaise gal du, nes kitus ryte prarijo kartą visokie kitokie veikėjai (o jų buvo minia ir pakol aš tris pyragėlius suvalgiau, tai visi suvalgė po vieną, o kai kuriems neteko net paragauti, kaip ir man neteko ketvirto, penkto ir dar kokių dešimties papildomų pyragėlių), bet šiaip jau mielai suvalgyčiau kokius 50, o gal ir 100, nes aš tokiais kiekiais suvalgyti galiu. Taip kad Irri irgi gauna piktapaukščiais į kaktą, nes pyragėlių man per mažai buvo, taip kad dabar ims ir keps.
Aš čia irgi aišku galiu pridėti, kad Irri irgi apie mane galimai kažką galvoja, bet nesako, o jei nesako, tai kažką neaiškaus galvoja, o jei neaiškaus galvoja, tai jau patys suprantat, ką galvoja, o jei jau taip, tai suprantat, kad čia jau dabar man neaišku, ką ir galvot, nes patys suprantat.
Taigi, kaip matot, aš nusitaikiau kaip tik į supermamų legioną, kurio niekas iš manęs nesitikėjo, nes negalvojo, kad aš į supermamas šaudysiu piktapaukščiais. Čia jums taip ir reikia, nes kai visi nesitiki, tai visiems taip ir gaunasi. Dabar pamatysite, kaip dėl piktapaukščių prasidės internetuose totalinis piktapaukščių karas, tai galėsit mane kaltinti, kad aš čia kaltas, nes aš taip ir planavau.
Ai, čia dar visi galės pavydėti, nes piktapaukščių saldainių Lietuvoje dar niekas neragavo, nes parduotuvėse jų nenusipirksit. Jų galima gauti, tik kai kas nors pataiko piktapaukščiais tiesiai į kaktą.
———
* Saldainės, o ne saldainiai todėl, kad visi paukščiai yra moteriškos giminės, nes tik moterys būna tokios gražios, spalvingos ir pūkuotos. Ir man čia prašau neaiškinti, nes apie kalbainius aš išmanau geriau.
Rokiškis
Vita