Tag Archives: blogout

Kaip projekciniai kliedesiai pakiša koją

Apie tą istoriją su makaroniniais klikinimais jau parašė ponas Komonsensavičius GalvaŽmogųPuošia, o aš papasakosiu truputį apie tai, kodėl gudruoliai feilina. Ogi feilina dėl bukos priežastis – jau kartą minėtų projekcinių kliedesių. Tuo tarpu sąžiningi išlošia – išlošia dėl to, kad juos kiti žmonės paprasčiausiai gerbia.

Suprantate, yra toksai paprastas reikalas, liaudy žinomas iš posakio „kuo pats dvoki, tuo kitą tepi„. Tas posakis yra būtent apie tokius atvejus, kai koks nors žmogus savo paties problemas eksteriorizuoja ir projektuoja. O kai tos projekcijos yra kliedesiškos, tai ir gaunasi projekciniai kliedesiai. Vat pavyzdžiui, kaip koks nors vagis, kuris aiškina kitiems – „ko jūs mane kaltinat, lyg patys taip pat nevogtumėte„. Arba dar natūraliau, koks nors kyšininkas – „ko jūs čia mane smerkiat, taigi visi kyšius ima„. Arba kaip koks natūralus seošnikas OUTsaideris, žaidžiantis FB laikinimais – „taigi visi taip daro ir sukčiauja„.

Tu esi elementariai pernelyg tūpas

Kai kurie tipažai galvoja, kad kliedesiai apie fufelius jiems padės. Nepadės, nes situacija čia aiški, o kriterijai yra labai paprasti. Nes čia ne durnių sambūris, kad kliedesiai būtų toleruojami.

Kokie nors aiškinimai apie „blablabla, turiu 30 tūkstančių fanų ir daug draugų, kurie balsavo už mane“ gal ir praeitų tarp tokių pačių, panašiai besielgiančių tipažų, tačiau nepraeis ten, kur visi elgiasi kitaip. Aš ne veltui esu rašęs, kad BlogOut yra absoliučiai elitinis renginys. Ir tokius seošnus bajeriukus ten visi žino kuo geriausiai, nes ne pirmi metai internetuose. Ir kuo geriausiai visi žino, kad ne pacaniukiški žaidimai su visokiais klikeriais yra esmė, o paprastas žmogiškas tarpusavio supratimas ir asmenybiškumas. Tai yra svarbiausia (tokia svarbi, kad jos nereikia net užrašyti) bet kurių blogeriškų žaidimų taisyklė, remiama paties legendinio Andriaus Kleivos, kuris ne veltui yra tokio renginio organizatorius. Ir tie, kas nesupranta ir nepriima atitinkamų vertybių, tiesiog nedalyvauja žaidime, nes ten, kur viena iš pamatinių taisyklių yra sąžiningumas.

Tokie paprasti dalykai yra truputį nesuvokiami tiems, kas galvoja, kad makliavonės su visokiais laikinimais yra natūralios. Tie, kam makliavonės natūralios, tiesiog nesupranta paprastų dalykų, nes tie paprasti dalykai yra už jų suvokimo ribų. Taip kad čia nereikia stebėtis, kai koks nors sukčiaujantis pacukas ima FB rašinėti fufelius apie tai, kad sukčiauja kažkas, kas yra visiškai skaidrus. Tiesiog pacukiškas mentalitetas yra toks, kad jiems nesuprantama, kad kokį nors žmogų realiai, nuoširdžiai ir paprastai gali palaikyti būrys kitų žmonių. Taip, ponas OUTsaideri, aš tamstą matau kiaurai.

Blogosferos ir internetų žvaigždės poną Altajų reklamavo ne dėl kokių nors sandėrių, o tiesiog dėl to, kad geras, žinias Internetui ir visai Lietuvai nešantis mokytojas yra vertas telefono, kurio kaina panaši, kaip mokytojo atlyginimas. Ir dar labiau jisai yra vertas žinomumo ir pagarbos. Tokie dalykai yra elementarūs daugeliui, tačiau nesuvokiami tiems, kieno mąstymas yra perkreiptas tam tikru, labai specifiniu būdu. Tai tiesiog geras pavyzdys, kaip kardinaliai žmones veikia vertybės. Vertybės lemia.

Taip, štai dabar ponas OUTsaideris nedalyvaus žaidime, nes jis galvojo, kad pacaniukiški bajeriukai praeis ir jis nusigriebs iš Tele2 prizą, vertą daugiau, nei tūkstančio litų. Bet tokie bajeriai nepraeis, nes vertybės čia yra kitos. Nes niekas negerbia pacukų, nes pacukai yra įdomūs tik vienam žmogui – tam pačiam pacukui. Čia apie būrį palaikytojų nėra ko nei kalbėt.

O štai ponas Altajus, kuris yra vienas iš tų žmonių, kurie ne šiaip kaip nors peza apie gerus dalykus, o realiai tuos dalykus daro – štai ponas Altajus ir praeis. Nes jo reklamavimas buvo realiai teisingas, nors ir keliantis isterikas pacukams. Nes Feisbuke poną Altajų suko ne tiktai Commonsense.lt ar kokia žiurkė Rokiškis, bet ir tokie kosminę galią turintys grandai ir internetų legendos, kaip Romas Sadauskas Kvietkevičius, Ilona-Eitnė Tulabienė, Skirmantas Tumelis, Ieva Sedova, Artūras Ketlerius ar dar kai kurie kiti.

Taip kad ponas OUTsaideri, liudininkų ir dalyvių, kurie žino, jog niekam neįdomūs SEO fufliablogiai šiaip sau nesusirenka 30 tūkstančių fanų FB – būrys. Ir būrys tokių, kurie puikiai matė, kaip sukasi skaitliukai. Taip kad tamsta parodėte savo reputaciją. Jinai minusinė. Ir žinote, kame dabar tamstos problema, ponas OUTsaideri? Ogi tame, kad geimai geimais, o štai realo restartinti nesigauna. Nes jis vienas. Tamsta peržengėte tam tikrą ribą, kur ir užglaistyti nesigauna – nes būtent tamsta, puikiai žinodamas apie tai, kaip pats elgiatės, apkaltinote poną Altajų būtent tuo, ką pats darėte.

Ponas OUTsaideri, tamsta turite du kelius, kuriuos aš tamstai paaiškinu paprastai, nes tamsta esate pernelyg bukas, kad suprastumėte pats: vienas kelias – tai imti reikalą į savo rankas, atsiprašyti pono Altajaus ir viešai savo paties bloge paskelbti, kad daugiau taip nesielgsite. Tai tamstos absoliučiai vienintelis šansas, nes visi supranta, kad tie, kas suvokia savo veiksmų pasekmes ir imasi jų taisymo – dar kažko verti. Antras variantas – palikti viską savieigai, o ten jau ar Tele2 nuspręs, ar kelti ten kokią bylą (ir čia būtų labai daug liudininkų ir faktinės medžiagos) dėl bandymo pasisavinti daugiau, nei 1000 litų vertės daiktą, ar ten šiaip susidursite su tuo, kad visi galvoja apie tamstą tai, ką galvoja, nes visiems ir taip jau aišku. Liūdna, tiesa?

Ne, man tai visai neliūdna, nes nors kartą pajutau malonumą spirt į subinę veikėjui, kuris galvoja, kad kruš čia kam papuola protą ir dar pinigų už tai gaus. Verk tyliai kamputyje dabar, ponas OUTsaideri.

BlogOut 2012

Legendarinis ir mitologinis BlogOut jau tapo kasmetine tradicija ir svarbiausiu metų įvykiu visam Lietuvos blogosferos elitui, patiems žymiausiems ir garsiausiems. Nes kiekvienas, kas tenai atvyksta, žino, kad ne visi tenai kviečiami ir ne taip jau paprasta ten pakliūti. Garsusis Andrius Kleiva, ėmęs BlogOut rengti dar prieš daugybę metų, yra viena iš iškiliausių blogosferos figūrų. Tarp žmonių, kurie jaučia didžiulę garbę pas jį atvažiuoti – pačios didžiausios blogosferos įžymybės, katros netgi mane labai smarkiai lenkia savo garsumu (o mane žino ir dievina kiekviena lietuviškų internetų žiurkė, patys suprantate kodėl – todėl, kad aš esu žiurkėnas). Taip pat mane dievina visokie bepročiai, bet tai jau kita kalba, o ne apie BlogOut.

Valtis, baseinas ir meškučiai

Šito čia nesupraskite, kaip iliustracijos, nes čia ir yra kokia tai iliustracija, kai laimingi blogeriai plaukioja savo baseinuose, o kiti užtat žiūro ir pavydi labai smarkiai, nes baseinuose tiktai elitas pliuškenasi, o paprastiems mirtingiesiems tai neduota, nes jie tik paprasti žmonės.

O apie BlogOut čia tikrai ne veltui aš jums aiškinu, nes kaip jau minėjau, renginys yra elitarinis ir skirtas tiems, kas yra absoliučiai išskirtiniai, todėl ir man čia sudalyvauti ir apsilankyti yra didelė garbė. Štai čia jums pavyzdžiui, kas buvo per žmonės BlogOut 2012 renginyje, kad jums aišku pasidarytų, kad šiaip sau paprastas žmogus tenai nėra laukiamas, o tik išrinktieji:

  • Gerbiamas ponas Povilas Korop, kuris yra FWD portalo kūrėjas ir Skaitykit.lt taip pat kūrėjas, o taip pat žmogus, kuris atvežė iš BlogOut mano per nedamiegojimus užmirštą kantuperio kabelį, be kurio kantuperis man neveikė, taip kad jo dėka dabar turiu internetus ir jums čia rašau, nes jisai specialiai sukorė 600 kilometrų iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal, kad man kabelį atvežtų. Dėkokite ir melskitės, nusidėjėliai, nes štai koksai turi būti tikėjimas, štai koksai turi būti jums pavyzdys!
  • Vienas Toks Džiugas Paršonis, kuris yra pačios Lietuvos blogosferos krikštatėvis ir gyvas šventasis, kuris savo kalbomis visada duoda pakylėjimo.
  • Dainius Radzevičius, Lietuvos Žurnalistų Sąjungos vadas, kuris paskelbė, kad žiniasklaida ateities neturi, sovietinis LTSR BK 132 straipsnis, leidžiantis pasodinti bet ką už bet ką, vis dar galioja, o blogai atveria mums visiems vartus į naują pasaulį, bet visi sėsim į kalėjimus už belenką, net jei nerašysim, nes tasai straipsnis realiai ir leidžia už belenką pasodint visus be išimčių – netgi už buitinius pokalbius apie ką nors. Taip, būtent taip.
  • Rokas Arbušis, kuris yra pats garsiausias ir žymiausias Lietuvos internetuose jachtininkas, kuris rašė blogą apie laivus, o baigė tuo, kad tapo geriausios jachtų firmos direktoriumi – štai prie ko blogai priveda.
  • Altajus, kuris yra garsiausias Lietuvos mokytojas, bet aš taip spindėjau ir akinau visus, kad anas manęs nepastebėjo, o aš pats tuo tarpu užsihipnotizavau save savo paties atspindyje ir nemigos kamuojamuose aptemimuose, kad sugebėjau prasilenkti, nors sėdėjom vos per kelias kėdes ir aš jam mojavau, bet jis manęs gal nekenčia, nes žiurkėnai, kaip žinia, mėgsta suėst vadovėlius ir žemėlapius.
  • Tomas Viluckas ir Jolita Viluckienė, kurie yra vienas iš tų labai nedaugelio, kurių realiu dvasingumu aš realiai tikiu. Čia šiaip jau nieko ir pridėti nereikia.
  • GalvaŽmogųPuošia, kuris yra kiečiausias visos Lietuvos PR veikėjas, be viso kitko, savo laiku buvęs didžiausios Lietuvos kompanijos vienu iš vadų bei visišku įvaizdžio kūrėju, o dabar – vienas iš kelių kiečiausių Lietuvos procesinio valdymo specialistų.
  • Stasys Bielinis, pasaulinio masto mobilių naujienų portalo vadovas ir savininkas, kuris papasakojo, kaip kiekvienas Lietuvos blogeris gali atverti pasaulinę naujienų rinką pelningam informacijos eksportui ir užsidirbti melejoną.
  • Giedrius Krušnauskas (sprendžiant iš pavardės – išgalvota persona), o išties užsislapstinusi (nesakysiu nieko) internetų legenda, pagarsėjusi daugybe visokių personažų, papasakojo išvis visokių disonansų apie internetus, kurie truputį persuko visiems smegenis ir padarė diskusijų.
  • Arnoldas Rogoznyj, katras yra didžiausios internetų konferencijos Login kūrėjas ir organizatorius.
  • Ilona Eitnė Tulabienė, didžiausio kadaise asmeninio blogo, o dabar – jau tikro portalo kūrėja.
  • Dainius Tulaba, vėlgi garsiojo portalo Eitne.lt atstovas, o taip pat ir FWD autorius, o taip pat ir šiaip išskirtinis žmogus, nes jo dėka mano kantuperis dabar veikia, nes jisai išgelbėjo mano kantuperio kabelį ir davė jį ponui Povilui.
  • Powiukė, kuri yra didžiausia Lietuvos elektroninės prekybos ekspertė ir socialinių tinklų žinovė, kurios kompetencija čia yra tobula.
  • Benamis, kuris yra jaunas studentas valkata ir benamis, kuris rašo blogą ir čia išvis fenomenas kažkoks nesuvokiamas – žiū, ateity kokiu nors Lietuvos prezidentu taps, po kokių 60-70 metų.
  • Ir žinoma, kad aš – Rokiškis Rabinovičius, kurį jūs garbinate, nes aš specialiai sėdėjau auksiniame narvelyje ant pranešėjų stalo ir visus hipnotizavau.
  • Aš čia atsiprašau, kad dar kažką praleidau, nes kadangi turiu vartyt melejonus, tai man teko iš konferencijos vis pabėginėt ir galų gale praleist patį tą normalų susipažinimo vakarėlį, taip kad dalis žmonių manęs nei nepamatė, manęs nepakalbino ar šiaip per mano nedamiegojimus prasprūdo (o kai reikia kaupt melejonus, tai ne miegas galvoj), kas yra juos liūdinantis faktas, bet jei čia skaitysit, tai neužmirškit atsižymėt man.

Šiaip jau dalyvių sąrašas skelbiamas BlogOut internete, ale čia pasakysiu vieną gėdą, kad BlogOut dėl kažkokių gėdingų techninių kliūčių nesugeba linkų sudėti į dalyvius, kas yra pravalas ir gėdingas fufelis, kuris, kaip aš tikiu, bus greitai pataisytas.

Aš čia dar noriu visgi pasakyti, kad be rėmėjų mūsų pasisėdėjimas nebūtų įvykęs, tad aš čia noriu pasakyti, kad Tele-2, kuri irgi turi blogą (ir beje, labai neblogą), čia pasireiškė labai įspūdingai, nes kiekvienam blogeriui padovanojo po matiūgatorių-rėktuvą, per kurį galima kalbėti savo kokias nors mintis tokiu garsumu, kad ir be jokių blogų pusė Vilniaus išgirstų, o jei matuojant kinietiškais PMPQ vatais, tai vieno tokio matiūgalniko galia būtų didesnė, nei planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės.

Tiesa, visgi neapdairiai Tele-2 nepagalvojo apie tai, kad daugumai blogerių yra dzin visokie ten telefonų lošimai, taip kad akciją pasiūlė nelabai kokią. Čia būtų geriau buvę, jei savo išskirtinai įdomiais pranešimais garsėjantis Andrius Baranauskas būtų atvažiavęs ir kažką papasakojęs, tai kalbų būtų buvę labai daug, nes jo pranešimai tikrai puikūs būna. O dabar gi – atleiskit, pacituosiu:

Norit svajonių telefono? Rekomenduokit TELE2. Už tris atvestus klientus – naujas telefonas!

Čia šitokį tekstą prašė parašyti bloge, o už tai esą duos naują telefoną kažkam ten, kas pagal kažkokius ten reitingus kažką ten surinks ir taip toliau. Ponas Andriau Baranauskai, aš netikiu, kad čia tamsta šitą sugalvojote, taip kad tam, kas jį sugalvojo, duokite štai šitą nuorodą apie tai, kaip nereikia daryti reklamos bloguose. Čia, kiek mačiau, ponas Altajus visgi susigundė, tai kas nors už jį prabalsuokite pro kažkur ten ir duokite jam prizą, nes jis yra šventas žmogus, kuris tiki, kad mūsų švietimo sistemą galima padaryti geresne (ir išties bando tai padaryti), taip kad jam prabangus telefonas priklauso ir be jokių konkursų, nes taip turi būti ir viskas.

O štai tie Tele-2 rėktuvai-garsiakalbiai – tai tikrai puikus dalykas, kuris, sakyčiau, visiškai kompensuoja. Taip kad čia dėkui Tele-2, kad gavome rėmimą megafonais ir paskui galėjom gatvėj žmones kraupinti. O kraupinti žmones yra smagu, taip kad čia labai gerai.

Dar čia pasakysiu, kad ne vien aš čia rašau, nes bene pirmas iš visų apie vykstantį BlogOut parašė ponas Skirmantas Tumelis, kuris, deja, nedalyvavo, bet užtat visus labai aktyviai reklamavo, taip kad čia kažkaip įdomiai gavosi, kas yra gal ir labai gražu – jei jau nedalyvauji, tai dalyvauji netiesiogiai, kas labai pagirtina. O jau dar parašė prieš ar po ir ponas Dainius Radzevičius, ir ponas Altajus, ir ponas Žymantas Baranauskas, ir ponas Tomas Viluckas. Atleiskit, jei ką praleidau – parašykit čionais man, nes nespėjau beveik nieko sužiūrėt, nes suprantat, darbas, melejonai…

Čia, kadangi rėmėjai ne šiaip sau visgi remia, tai pabaigai pasakysiu, nes tai pritinka, kad rėmėjai būtų paviešinami, nes jie padeda geriems dalykams: Tele-2, Pixelmator, Valstybė, Neptūnas, Knygos.lt, Coffee Inn, AdSocial, FWD.

 

BlogOut 2010, Palanga :-)

Na, galų gale gal kažkaip prisiruošiu parašyti. Paprastai kažkodėl apie įvykius nesu linkęs rašinėti, daugiau gal apie apmastymus. Bet čia apmastymai kažkaip daugiau gavosi apie vadybą, nei apie BlogOut 🙂

Šis savaitgalis Palangoje buvo vienas iš gražiausių ir kartu neįprasčiausių iš tų, kuriuos turėjau paskutiniu metu. 35 laipsniai karščio pavėsyje. Ne pavėsyje – išvis kaip kokioje orkaitėje. Vilniečiams, kurie skundėsi praeitos savaitės karščiais, galiu tik pasakyti: kai sekmadienį grįžau, supratau, kad Vilniuje elementariai vėsu. Ir visą laiką buvo tiesiog maloniai vėsu. Nepabuvę realiame karštyje, mieli vilniečiai, jūs tiesiog nesugebate įvertinti vėsos, kuria nuolat mėgaujatės. O aš jau sugebu. Nes supratau, kas yra realus karštis.

Na, nesvarbu. Kažkas man užėjo, tad nuvykau į garsųjį BlogOut, kurį kasmet organizuoja ne mažiau garsus Andrius Kleiva. Konferencija, blablabla, temos apie FB, grupinių blogų perspektyvos, etc., o paskui afterparty iki 2 valandos nakties. Renginio vado padėjėjas, tikras lietuviškos blogosferos tėvas Vienastoks, pasirodo, skaito mano blogą. Mane tai šokiravo. Jaučiausi visgi niekam neįdomiu piktu ir tulžingu šiknium, o paaiškėjo, kad yra žmonių, kurie tai netgi vertina. Jaučiu, reiks keisti stilių 😀 BTW, Bitė, Elmenhorster, Palangos Vėtros ir dar kažkieno marketingistai, nusprendę paremti šią konferenciją – šaunuoliai. Ir multimilijonierius Andrius Užkalnis – irgi renginio rėmėjas 🙂

Diskusijos buvo pakankamai įdomios, tad kitais metais vėl norėčiau nuvažiuoti 🙂 Tarp blogerių, su kuriais teko čia susipažinti – Altajus, Arius, Vaidas, Gedzis, Šilas, Arnoldas Rogoznyj (po galais, patarkit, kokį linką dėt, nerandu?), Tomas Viluckas – išties susirinko tikras blogosferos elitas.

Bet aišku, įdomiausias buvo afterparty. Kalbos, kalbos, kalbos, bet kartu daug pastebėjimų (ir ne tik mano) apie vadybą: vienas iš pirmų aplankytų kabokų, kurį pavadinom šiltnamiu (tikro pavadinimo neatsimenu) – durnių šaika. Įsivaizduokit kaboką, kuris dirba ir žiemą, todėl pasistatęs tokį didelį šiltnamį permatomu plastikiniu stogu. Ir permatomomis plastmasinėmis sienomis. Per karščius iš poros dešimčių stalų užimti tik trys. Dabar klausimas: per kiek laiko savininkui atsipirktų elementariai nugriautas stogas ir sienos, kad rudenį jį vėl galima būtų atstatyti? Sakyčiau, per kokią savaitę, o gal ir greičiau. Vadybinis feilas: gaila nugriaut, gaila pinigų kondicionieriui, gaila pinigų belenkam. Todėl ir nėra pinigų. Paprašom padavėjos, kad bent duris atidarytų, o ta sako, kad neatsidaro. Patys atidarom. Paaiškėja, kad durys nesilaiko ir užsidarinėja, paprašom kėdės, kad duris prilaikytų. Padavėja prieštarauja – "nebus kur žmonėms atsisėsti". Kažkas berods ją kažkuo pavadina, tad prieštaravimai baigiasi. Padavėjos – akivaizdžiai užguitos, klientų tiesiog bijo, kartu darydamos klaidas kiekvienam užsakymui. Savininkas asilas, tad ir darbuotojus daro tokiais pat. Vienas iš Demingo principų reikalauja išgyvendinti baimę. Puikiai matome, kodėl.

Ekskursija į Palangos Birutės parką ir Gintaro muziejų – irgi įdomu. Priminė vaikystę. Ir tai – pati ramiausia ir vėsiausia kurorto vieta, neįtikėtinai kontrastuojanti su Basanavičiaus prospektu. Apsilankykite.

Naktiniai pašnekesiai su įdomiausiais žmonėmis – Powiukė, Tomas Kažemėkas, Galvazmogupuosia, Darius Gylys, Dovilė, o ir pakvaišęs Benamis privertė nenuobodžiauti – per porą dienų Palangoje taip ir neįsijungiau interneto 🙂

Palanga – nuostabus miestas. Kabokas, kur sėdėjom vėliau (vėl neatsimenu pavadinimo), prekiavo alumi. Norėjau giros – pasiūlė eiti į kioską. Tipo "ten nusipirkit ir atsineškit, galėsit gert". Nuėjau į kioską, stoviu didžiulėje eilėje, giros bačka kažko streikuoja, tad po kelių minučių atbėga ta pati padavėja iš to paties kaboko ir atneša visą padėklą giros. Žodžiu, giros kabokas turi, bet savo lankytojams neparduoda – tik į kioską neša. Taip vat ir teko vaikščiot į tą kioską visą vakarą…

Dar vienas kabokas (ir vėl be pavadinimo) – jau kitą dieną. Ryte nupliaupė liūtis, beveik ant visų stalų – didžiulės balos, kėdės šlapios, nors ir po lietsargiais. Surandam vieną apysausį, bet purviną staliuką, su sausomis kėdėmis, prašom padavėjos, kad nušluostytų, o ta rėksmingai ir nepatenkintai suloja: "ką, negalit kito pasieškot", apsisuka ir nueina. Aptarnavimo lygis. Kabokas priklauso dar sovietmetį menantiems poilsio namams.

Paskui vėl after-afterparty, jau kitame kaboke (ir vėl neatsimenu pavadinimo, bet Basanavičiaus gatvėje yra toks geltonas tiltukas per upelį – jį pereikit ir pakliūsit), nuo ankstyvo ryto (t.y., nuo kokios 12 val.). Vietoje pusryčių (na, nesiskaito tos pora porcijų maisto už pusryčius – neprivalgysi gi tiek mažai) – nežinau kiek puodukų kavos. Kabokas geras, aptarnavimas visai padorus. Todėl padavėjas gauna krūvą arbatpinigių – jau vien už tai, kad neprimena ankstesnių mūsų patirčių. Tiesa, kava man paskui atsirūgo: bevažiuojant į Vilnių, reikėjo vis stoti ir stoti, nes pasirodo, šis gėrimas išbėga 10 kartų didesniais kiekiais, nei tie, kuriuos išgeri.

O Vilniuje tikrai vėsu. Per šiuos "karščius" galima sėdėti, užsidarius langus, be kondicionieriaus, viršutiniame namo aukšte ir visvien bus vėsiau, nei buvo Palangoje.

Beje, stengiausi paminėti visus. Bet kadangi esu kiauragalvis, tai priminkite, ką praleidau – tiesiog ne visus dabar atrast pavyko 🙂