Tag Archives: Apple

Apple vs. Android

Pakeičiau savo telefoną. Galų gale po visokių Android perėjau prie Apple iPhone. Štai ir pasidalinsiu įspūdžiais, kas gi su tuo kitaip ir ne taip. Kas džiugina, o kas užknisa. Gal ir patys tada lengviau pasirinksit, nes suprantu, kad esminis klausimas visada toks: ar išties verta?

Būtų gerai, jei viskas būtų gerai pas vienus, o blogai pas kitus. Bet taip niekada nebūna. Visada būna visaip.

Būtų gerai, jei viskas būtų gerai pas vienus, o blogai pas kitus. Bet taip niekada nebūna. Visada būna visaip.

Aš iki šiol dar nežinau, ar verta, nors naudoju tą naują telefoną jau kokią dieną mėnesį* laiko. Gal ir verta. Spėju, kad net labai verta. Arba gal ir ne. Kai kurie dalykai man tame iPhone tikrai velniškai patinka. Kai kurie dalykai jau spėjo subiesinti. Kai kurie dalykai tokie, kad atrodo, jog visi Android telefonai yra tiesiog šūdas. Kai kurie tokie, kad kartais kyla mintis, jog velniop tą iPhone ir senas Android yra žymiai geriau.

Aišku, per dar kelias dienas apsiprasiu ir kažkaip matyt jau pasiliksiu su tuo iPhone, juoba, kad jis turi neįtikėtiną savybę: jo garsas, kai su kažkuo kalbiesi, yra toks švarus, toks kitoks, kad kartais net kyla jausmas, jog kalbiesi ne per telefoną, o per kažką kitą. Čia yra vienas iš tokių dalykų, kuriuos sunku suprasti, kol pats nepradedi naudotis.

Bet kol kas dar visokių minčių kyla, nes aišku, kad ne viskas gerai, yra ir visokių blogų reikalų. Štai ir pasidalinsiu su jumis savo pastebėjimais.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

10 išskirtiniausių visų laikų prekės ženklų ir logotipų

Toksai garsus internetų dizazineris, ponas Marius Frogsign užrodė kažkokios kontoros padarytus prekių ženklų rinkimus neseniai, kur buvo krūva logotipų, esą geriausių per paskutinį pusę šimtmečio. Nežinau, kaip ten per kokį pusę šimtmečio, bet man išsyk tas sąrašas pasirodė su puse šimtmečio nieko bendro neturintis. Kitaip tariant, reflektuojantis tiktai kažkokį dabartinį momentą, kuris labai jau laikinas ir tesusietas su esamu kokių nors kompanijų akcijų augimu.

Tai panašiai, lyg kas sakytų, jog Justin Bieber yra žymiausias visų laikų atlikėjas, nes jis dabar kokioje nors 1 vietoje kažkokiuose topuose: tokius dalykus gal ir galėtų aiškinti kokia nors Justin Bieber gerbėja, bet žmogui, kuris bent kiek sveikos nuovokos turi, akivaizdu, kad tasai Byberis nepapultų nei į tūkstantuką.

Kai tik kyla kalba apie žinomiausius pasaulio logotipus ir prekės ženklus, tai aš prisimenu vieną iš tų, kurių niekad nepavyks išbraukti – tai Pan Am (dar žinoma, kaip Pan American World Airways). Ir jei kažkas aprašinėja ryškiausius XXa. antros pusės prekės ženklus, o užmiršta Pan Am – reiškia, kad jis yra Justin Bieber gerbėjas. Pan Am – tik vienas iš daugelio prekių ženklų, tačiau jis labai simptomatiškas. Nežinoti Pan Am, kalbant apie prekės ženklus – tai panašiai, kaip nežinoti The Beatles, kalbant apie pop muziką.

Pan Am – prekės ženklas, pergyvenęs savo kompaniją

Netgi Coca Cola ar Apple neįstengia pralenkti savo įvaizdžio galia to įspūdžio, kurį keldavo Pan Am. Nes Pan Am – tai bene vienintelė kompanija, kurios logotipą atpažįsta daugelis tų, kas gimė ir užaugo jau po to, kai ši bankrutavo ir dingo, o nuo to laiko jau praėjo pora dešimtmečių. Ir aš jums garantuoju, kad ją žinos ir daugelis tų, kas gims dar po poros dešimtmečių.

Pan Am logotipas

Jau daugiau, nei 20 metų praėjo nuo kompanijos bankroto, bet tai vis dar vienas žinomiausių logotipų pasaulyje.

Kokiais 1960-1970 Pan Am buvo ta kompanija, kuri galėjo pardavinėti bilietus į Mėnulį. Ir jie pažadėjo tuos skrydžius, o žmonės rezervavosi bilietus, nors ir suprasdami, kad skrydžiai bus negreitai. Būtent šiai kompanijai buvo kurtas legendinis Boeing 747, tapęs tolimų skrydžių simboliu. Bet anksčiau ar vėliau net superkompanijoms ateina galas. Po naftos krizės kompanija staigiai ėmė smukti. Jau apie 1980 prasidėjo lėtas kolapsas su turto išpardavinėjimais, o 1991 metais buvo paskelbtas bankrotas. Tačiau ne užmarštis.

Būtent Pan Am sudizainintos tašytės kadaise tapo mados klyksmu, iki šiol mėgstamu visokių hipsterių. O šios kontoros stiuardesės buvo dresiruojamos taip, kad psichologai iki šiol kalba apie Pan Am šypseną (mūsuose labiau žinomą, kaip amerikoniška šypsena). Kai skrisite padoresnės kompanijos lėktuvu ir jums pasiūlys nemokamos užkandos, tai žinokite, jog būtent Pan Am tai sugalvojo, o kitos kompanijos nusižiūrėjo. Ir kai kur nors pamatysite kompiuterinę bilietų rezervaciją, tai žinokite, kad tai irgi Pan Am išradimas – dar iš tų laikų, kai jūs gal net ir gimę nebuvote.

Kai Pan Am nuspręsdavo, atsirasdavo aerouostai, viešbučiai ir nauji turizmo maršrutai. Net SSRS tai buvo vienas iš žinomiausių prekės ženklų. Jei manęs kas nors klaustų, kos prekės ženklas, koks logotipas yra įsimintiniausias ir ryškiausias iš tų, kokie kada nors egzistavo, tai aš matyt neturėčiau kuo abejoti – tai Pan Am.

Bet yra ir kitų įdomių ženklų bei logotipų, vertų dėmesio – ne tik ta viena avia kompanija. Ir aš čia truputį papasakosiu – gal ne vien apie tuos logotipus, kurie žinomiausi visiems dabar, bet apie tuos, kurios į prekių ženklų klasiką tikrai pakliuvo visiems laikams. Apie tokius, kurie yra neužmirštami, išskirtiniai, o kartais – netgi nesuvaldomi.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apple užpatentavo plytą

Prieš kelias dienas Apple gavo patentą D670,286, kuriame apibrėžiamas kažkoks įrenginys, kurio vienintelė patente apibrėžiama savybė – tai, kad jis yra stačiakampis ir turi suapvalintus kampus. Taip, būtent taip. Stačiakampis su suapvalintais kampais. Parašyta dar tame patente, kad tai yra „display device“, bet kadangi panaudojimas atvaizdavimui tenai nenagrinėjamas, o nagrinėjamas tiktai stačiakampiškumas ir apvalūs kampai, tai štai jums ir prašom. Žemiau jums nuotrauka, kurioje atvaizduojamas tipinis nelegalus daiktas, kurį aiškiai padarė kažkas, išgirdęs apie tokias Apple idėjas.

Plyta klozete

Šitą plytą iššiko kažkoks Apple produkcijos nelegalus mėgdžiotojas dar prieš krūvą metų, nes matyt nelegaliai sužinojo Apple produkcijos esminę savybę - stačiakampiškumą su apvalliais kampais.

Patentas labai trumpas. Visas jis susiveda į kelis paveiksliukus, kur ištisinėmis linijomis pavaizduota patento esmė, o punktyrinėmis – ta dalis, kuri nepatentuojama. Štai jums plytos ar ten kokios nors vonios plytelės atvaizdas:

Apple patentas, suapvalinti stačiakampio kampai

Štai matote, visa esmė, kur slepiasi Apple patentuotas išradimas

Turint omeny, kad Apple savo antikopyraitiniame polėkyje jau puolė netgi daržovių parduotuves, prekiaujančias obuoliais, dabar galime tikėtis, kad jie sieks nubausti kiekvieną plytų gamintoją bei kiekvieną žmogų, kuris tik gyvena plytiniame name.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apple iPhone 5 ir Nokia

Apple iPhone 20

Patyčos jau pasiekė apogėjų. Apie Apple kūrybinį posūkį jau pasakyta viskas.

Daugelis laukė, o dabar isterikuoja, pamatę, kaip gi atrodo iPhone 5. Apple saulėlydis prasidėjo. Posūkis į dugną jau pasimatė, o tie, kas pirko nežmoniškai brangusias Apple akcijas, greitai ims abejoti savo investicijomis. O tie, kas visaip keikė Steve Jobs, dabar ims pasakoti, kad jie buvo teisūs, nes Apple seka Nokia pėdomis.

Bet jie buvo neteisūs. Steve Jobs dėka Apple tapo superkompanija, gaminusia būtent tai, ko reikia. Superkompanija, kuri padarė tai, ko nesugebėjo padaryti joks kitas kompiuterių gamintojas – jie suprato, ko reikia vartotojui. Kol kiti gamino šlykščias juodas, pilkas ir balkšvas dėžes su daugybe laidų, klaikiais konfigūravimais ir išvaizda varančius vartotojus iš proto, Apple darė tai, ko reikia žmonėms – gražius, patogius, malonius ir džiaugsmą teikiančius kompiuterius.

Steve Jobs visada norėjo, kad kompiuteriai būtų idealūs. Ne prikimšti kažkokių nesąmoningų parametrų apie megahercus, gigabaitus ir kitus kliedesiškus žodžius, o išties idealūs: patogūs, lengvai valdomi, nekankinantys žmonių. Steve Jobs tai padarė. Jo dėka kompiuteriai tapo patogiais. Jo dėka atsirado ir pirmi sąmoningi telefonai, galintys viską.

Visokie Windows CE, Windows Mobile, Symbian ir kiti daiktai buvo klaikiais kišeniniais kompiuteriais, kuriais neįmanoma naudotis be stiliaus*. Tie daiktai buvo klaikūs – su visokiais baisiais meniu, neįmanomi naudoti. Visokių funkcijų prikimšti telefonai irgi buvo baisūs. Gal netgi dar baisesni už tuos kišeninius kompiuterius. O Steve Jobs ėmė ir padarė telefoną-kompiuterį, kuris buvo idealus. Taip jis laimėjo.

Bet dabar jis negyvas, o gyvi tik korporaciniai smirdžiai, kurių kūrybingumas yra minusinis. Ir žinote, ką jie daro? Jie galvoja, kad buka kova su konkurentais per patentines sistemas ir teismus yra būdas konkuruoti dėl vartotojo. Jie mano, kad pailginę telefoną centimetru, jie duos vartotojui labai didelių privalumų, nes vartotojas gaus centimetru daugiau pridėtinės vertės. Jie galvoja, kad šitaip laimės prieš tokį apie vartotojus ėmusį galvoti gamintoją, kaip Samsung. Jie galvoja, kad per bylinėjimusis laimės prieš Android platformą. Jie taip galvoja, nes neturi net kelių procentų Steve Jobs intelekto.

Aš jums garantuoju, kad po kiek laiko jie pradės segmentuoti vartotojus panašiai, kaip Nokia, kurios marketingistai galvoja, kad paims keliasdešimt skirtingų funkcionalumų, juos visaip pakombinuos ir pagal tai pardavinės vartotojams begalę telefonų dvigubai brangiau nei kiti. O dar paskui jie paskelbs, kad bendradarbiauja su Microsoft ir kad tai atveria jiems naujas labai dideles perspektyvas.

Apple jau ritasi į bedugnę. Ant bankroto ribos jie jau buvo prieš porą dešimtmečių, kai bandė daryti tą patį, ką ir dabar, užmiršę apie vartotojus ir pradėję visokius ten teismus su kuo papuola. Juos išgelbėjo Steve Jobs, kuris, grįžęs atgal į savo sukurtą firmą, išmetė visus dalbajobus velniop. Įskaitant ir tą patį generalinį, kuris Steve Jobs priėmė į darbą. Išmetė tam, kad jie netrukdytų savo korporacinio mąstymo bukumu. Tada įvyko stebuklas – Apple atsigavo ir sužydėjo, ėmė galvoti apie savo klientus ir laimėjo.

Bet Steve Jobs miręs. Jis negrįš. Todėl Apple likimas aiškus.

 

—————

* Stilius – tai toksai pagaliukas. Dažnas kalbainis nei neįtaria, kad toksai žodis yra, todėl prigalvoja visokių įvairaus kliedesingumo pakaitalų – „lazdelė“, „baksnutė“, „pagaliukas“, „lietiklis“ ir panašiai.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Microsoft nusipirko Skype už 8,5 milijardo dolerių

Matyt jau Microsoft nepakako susidraugaut su Nokia, kaip nepavyko ir savo telefonų prikurt. Tačiau už 8,5 milijardo nusipirkę Skype kompaniją, Microsoft turi šansą grįžti į rinką, iš kurios juos faktiškai praspyrė Apple iPhone ir visokie Android telefonai.

Akivaizdus faktas kiekvienam besidomėjusiam yra toks akivaizdus: GSM ryšys – jau atgyvena, mobilaus ryšio tiekėjai jau ima orientuotis į duomenų perdavimo tinklus, o kai ryšio greitis didelis, kalbantis nėra jokio skirtumo, prie ko ir per ką esi pasijungęs. Vakaruose plinta Skype telefonai, leidžiantys kalbėti per Wi-Fi – tiesiog internete, žymiai pigiau.

Steve Ballmer, Microsoft

Steve Ballmer jus užtikrintų: geriausias sprendimas visada tik iš Microsoft rankų

Skype didžioji stiprybė šiuo atveju yra tai, kad čia būtent Skype – su visais savo uždarais protokolais, dirbanti tiktai ten, kur numatė jos kūrėjai, nesuderinama su niekuo. Būtent toksai mechanizmas kažkada tapo viena iš Microsoft stiprybių (nors gandai sako, kad programavime Microsoft lyg ir turi keistenybių kažkokių). O man klausimas dabar toks: ar Microsoft pirks ir vegetuot pradėjusią Nokia?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter