Doing Business 2014 reitingas

Neatsimenu, ar kada rašiau apie šiuos reitingus, kuriuos daro Pasaulio bankas, tačiau parašysiu pačią esmę dabar*, nes kaip įprasta, spaudai daugiau kaip vieną skaičių pateikti – pernelyg sudėtinga. Tai vat spauda skelbia, kad 2014 metams skirtame reitinge pašokome iš 27 vietos į 17 – būsime ten, kur yra investuotojams įdomiausios valstybės.

Jūs geriau klausykit manęs, jei norit atrodyt rimti ir turėt pinigų, nes kitaip būsit kaip laukiniai ir kapstysitės šiukšliadėžėse.

Jūs geriau klausykit manęs, jei norit atrodyt rimti ir turėt pinigų, nes kitaip būsit kaip laukiniai ir kapstysitės šiukšliadėžėse.

Labai daugelis investuotojų tokiais reitingais vadovaujasi, darydami pirmines atrankas (kur tiesiog paima kažkokį patrauklų šalių segmentą), o ten jau arba papuoli į nagrinėjamų sąrašą, arba ne. Ir jei nepapuoli į nagrinėjamų šalių sąrašą – tai tada jau gali nieko ir nesitikėti.

Akivaizdus faktas, kad ankstesnė Andriaus Kubiliaus vyriausybė, o tiksliau – reformatorių grupė, kur dirbo Dainius Kreivys, Rimantas Žylius, Remigijus Šimašius, Ingrida Šimonytė ir mažiau pastebėtas, bet būtent šią sritį kuravęs ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas – padarė nepaprastai daug. Štai dabar ir ateina tie rezultatai.

Kad susivokti, kur esame – Estija, su kuria save amžinai lyginame, yra 22 vietoje, o Latvija – 24. Kelios kitos kaimynės – pračiau: Lenkija – 45 vietoje, Baltarusija – 63 vietoje, o Rusija – 92. Lietuvių numylėta Didžioji Britanija – 10 vieta, Airija – 15, o Norvegija – 9, o Danija – 5. Beje, atsimenat, ką rašiau apie emigracijos priežastis ir ką išties reikia daryti, kad išvažiavę žmonės grįžtų?

Čia gal sunku susivokti iš pradžių, bet tasai šuolis per ištisas 10 vietų – tai neįtikėtinas pasiekimas, nes kuo aukščiau į viršų, tuo konkurencija aršesnė, o gerinimo galimybių mažiau. Tiems, kas sėdi sąrašo apačioje (sąraše – 189 valstybės) ir nepakliūna į maždaug 100 padoriausių valstybių, įmanoma pakilti net ir kokiomis 30-40 vietų.

Vat pavyzdžiui, Ukraina dar pernai buvo 140 vietoje, o dabar – jau 112. Su kitomis atsilikusiomis šalimis irgi panašiai: Rusija iš 111 vietos pakilo į 92, Filipinai – iš 133 į 108 ir panašiai. Tačiau aš abejoju, ar labai norėtumėte su tomis šalimis turėti reikalų – jos yra tikrai ne tos, kur verslui dirbti būtų malonu.

Tuo tarpu viršutiniame segmente pakilti labai sunku: visi stengiasi, visi viską gerina ir todėl netgi paprasčiausiai nieko nedarymas – jau garantija, kad kasmet krisi bent per kelias vietas pagal visus punktus, o sumoje gausis kritimas per kokias 10 ar daugiau pozicijų žemyn. Taigi, į viršų čia kopia tik geriausi, o tie, kam pavyksta iškopti į Top-20 – tai jau visai išskirtiniai.

Taigi, skųstis lyg ir nėra ko – dabar esame labai neblogose pozicijose. Bet visgi pažiūrėkim detaliau truputį, kur bėdos, o kur gerumai. Ir svarbiausia, ką labiausiai reiktų pakeisti, kad dar labiau pakiltumėme ir pakliūtumėme į rekordinį dešimtuką.

Pradžioje truputis apie Top-10

Labai įdomu pasinagrinėti dešimtuką, nes ten slepiasi pačios įdomybės, dėl kurių investuotojai tas viršūnėje esančias valstybes labai myli ir kiša pinigus netgi tada, kai rizikos yra didelės, o stabilumas mažas. Pažvelgę į tas šalis, nesunkiai atrasime, į ką lygiuotis. Štai jums:

  1. Singapūras – pasualinis finansų ir prekybos rojus, su kuriuo sunku ką nors ir lyginti. Visiškas ekonominis liberalizmas tą vietą pavertė baisiai turtinga. Prisiminus, kad kažkada ten buvo lūšnynų ir vargetų valstybė, galime kalbėti apie tai, kad čia vis dar vyksta ekonominis stebuklas.
  2. Hong Kongas – dar vienas verslo rojus, kurio netgi komunistinė Kinija nedrįso paliesti, nes susiprato, kad geriau nekišti nagų ir duoti jam dirbti gerai, kaip ir anksčiau. Irgi, beje, kažkada buvo varguolių žemė.
  3. Naujoji Zelandija – vieta, kur biurokratija sutvarkyta taip, kad tarnautų verslui, o tuo pačiu ir žmonėms. Jeigu jie nebūtų antipodai, o dirbtų kur nors ES, tai net visokie skandinavai bandytų nelegaliai į ten imigruoti. Tarp kitko, Naujoji Zelandija dėl to ir turi klaikius imigracinius barjerus – visi ten nori gyvent.
  4. Jungtinės Amerikos Valstijos – čia matyt nereikia nieko nei pristatinėt, nes šita šalis nuo seno yra laisvos rinkos simbolis.
  5. Danija – vienas iš geriausiai subalansuotų socialinės gerovės ir verslo laisvės atvejų. Valdžios požiūris čia paprastas – verslas yra viso ko augintojas, tad nors ir drožiant visus mokesčiais, sąlygos bizniui kurtis ir vystytis yra puikios. Tarp kitko, pavyzdys įdomus ir tuo, kad ne viskas susiveda vien į sumokėtų mokesčių sumas – reikia žiūrėti holistiškai, į visų faktorių sandaugą.
  6. Malaizija – šalis, kuri jau kelis dešimtmečius stengiasi tapti verslo rojumi ir jai gaunasi. Prieš pusšimtį metų tai buvo laukinis kraštas, kur žmonės gyveno medžiuose ir technologijos dar nebuvo pasiekusios akmens amžiaus lygio. Dabar ten jau viskas kitaip.
  7. Pietų Korėja išvis nereikalauja pristatymo, nes tai yra jau tikra rinkos liberalizavimo klasika. Prieš keliasdešimt metų jie buvo nyki klaiki nudrengta piguvos gamintojam kur vietiniai politikieriai stūgavo apie tai, kad reformos griauna žemės ūkį. Dabar – tai viena iš stipriausių pasaulio ekonomikų.
  8. Gruzija – išskirtinai įdomus variantas, kuris mums ypač vertas, kaip pavyzdys: po SSRS subyrėjimo išliko visa sovietinė nomenklatūra, visokie neramumai, Ševardnadzės režimas, Rusijos letenos ir korupcija šalį tiesiog nudrengė. Tačiau Michailas Saakašvilis per biurokratiją ir biurslą kirto taip negailestingai ir drastiškai, kad per labai neilgą laiką jie iškopė į pasualinius topus. Investicijos į ten plūstelėjo nepaisant karinių grėsmių – čia vat ir matome pavyzdžiu: labai nesunkiai daugelį dalykų galima pagerinti paprastuoju biurokratijos griovimo būdu. Taip, būtent biurokratijos naikinimas tapo priežastimi, dėl kurios Gruzija yra vienintelė postsovietinė šalis tame Top-10.
  9. Norvegija – gal ir prasčiau būtų, bet visgi reikia atkreipti dėmesį į panašumus su Danijos modeliu. Kita vertus, reikia turėti omeny, kad čia savo įtaką daro dar ir naftos doleriai: kai turi neribotą pajamų šaltinį, viskas gaunasi paprasčiau.
  10. Jungtinė Karalystė – klasikinė anglosaksiško požiūrio šalis: valdžia neturi kištis į verslo reikalus, jei iš principo gali nesikišti. Kiekvienas žmogus laisvas dirbti ir užsidirbti, o valdžia mokesčius renka ne iš visų tolygiai, o iš tų, kas uždirba pakankamai, kad tuos mokesčius galėtų mokėt.

Esminis dalykas, būdingas šioms šalims: valdžia verslui netrukdo, o valstybių ir jų gyventojų turtas ateina iš verslo. Iš esmės, tai arba nepaprastai sparčiai augančios, arba jau seniai nepaprastai galingos ekonomikos. Tarp kitko, jei dvidešimtuką pažiūrėsime, tai ten irgi bus daug sėkmės pavyzdžių – pvz., Suomija, Švedija, Taivanas, Airija, Kanada. Trečioje dešimtyje (irgi, beje, vis dar aukštas lygis) – Vokietija, Olandija, Šveicarija, Austrija.

Skirtingi vertinimai, nes apie skirtingus dalykus

Čia vertėtų atkreipti dėmesį į vieną momentą: šiame Verslo laisvės reitinge vertinami momentiniai kriterijai, tačiau neatsižvelgiama į ilgalaikę situaciją, kuri irgi daug lemia. Jei į vertinimus įtrauktume ilgalaikiam verslui ypatingai svarbų situacijos stabilumą (kad nėra revoliucijų bei karų, įstatymai/reguliavimai keičiasi labai retai ir pan.), tai pamatytume vieną pokytį: itin turtingos šalys šokteltų smarkiai viršun, tuo tarpu Lietuva kristų kokiomis 10 pozicijų į apačią. Tuo tarpu Gruzija atsidurtų šimtuko apatinėje dalyje.

Kitaip tariant, reitingas vertina ne ilgalaikę perspektyvą, o judėjimo kryptį bei tempus. Dėl ilgalaikių perspektyvų – įdomesnis būtų Pasaulio Ekonomikos Forumo vertinimas (Pasaulio konkurencingumo indeksas), kur traukiami ir tokie kriterijai, kaip žmonių sveikata, išsilavinimas, ilgalaikės tendencijos ir panašiai. Ten Lietuva yra tik 48, Latvija – 52, Estija – 32, o į verslo laisvės dešimtuką pakliuvusi Gruzija – tik 72.

Čia galim tarti, kad Doing Business vertintojai kalba apie verslą ir tai, koks potencialas šaliai augti čia ir dabar. Tuo tarpu Global Competitiveness Report jau kalba apie bendrą gerovę ir valstybių tarpusavio konkurenciją. Įdomumo dėlei, vat jums dešimtukas pagal tuos kriterijus:

  1. Šveicarija
  2. Singapūras
  3. Suomija
  4. Vokietija
  5. JAV
  6. Švedija
  7. Hong Kongass
  8. Olandija
  9. Japonija
  10. Didžioji Britanija

Galim atkreipti dėmesį į tai, kad visos šios šalys irgi yra pakankamai liberalios verslo atžvilgiu ir visos be išimčių sėdi Doing Business sąrašo viršutinėje dalyje. Tiesiog World Economic Forum nereaguoja į trumpalaikius išsišokėlius. Pagal juos netgi Pietų Korėja kol kas tepakilo į 25 vietą. Kita vertus, visokios laukinės ir karuose skendinčios Afrikos šalys WEF reitinge išvis neturi jokių šansų.

Kaip tie reitingai lygintini? Ogi paprastai: jei šalis yra viršūnėse pagal Pasaulio Ekonomikos Forumą, tai reiškia, kad ten jau dabar yra labai labai gerai. O jei šalis yra viršūnėje pagal Pasaulio Banko vertinimą, tai reiškia, kad šalis kaip tik čia ir dabar turi judesį į tą viršūnę. Viena su kitu siejasi kaip pasekmė siejasi su priežastimi.

Visai bukai šnekant: jei pagal WEF reitingas geras, o pagal DB yra blogas – reiškia, kad šalis ilgainiui smunka ir juda į dugną. O jei pagal WEF reitingas prastas, tačiau pagal DB yra geras – reiškia, kad šalis kyla viršun. Abu reitingai vienas kitą čia puikiai papildo, tiesiog WEF išlygina svyravimus, atsižvelgia į dešimtis metų trunkančius procesus ir netiki stebuklais.

PIGS šalys ir kiti nevykėliai

PIGS valstybės kartais vadinamos buvo ir PIIGS (Portugal, Italy, Ireland, Greece, Spain), kai į jas traukti bandyta Airiją, nes per bankų krizę atsirado abejojančių, ar Airija su savo liberalizuota rinka ir pertekliumi paskolų susitvarkys. Paaiškėjo, kad Airija susitvarkė kuo gražiausiai ir krizes pergyveno, lyg nieko nebūtų – verslas sugebėjo ištempti, nepaisant didelių bankinių problemų. Tai labai įdomus dalykas: šalies skolų ir finansinės sistemos kriterijai nebūtinai rodo realią situaciją.

O štai kitos šalys-kiaulės, iki šiol turinčios problemas ir esančios ES našta, neturėjo liberalių reformų. Va toji PIGS grupė:

  • Portugalija – 31 vieta. Gal mažiausiai iš visų šitų šalių figūruojanti, kaip nevykėlė. WEF vertinimais ten 51 vieta, tad galim įtarti, kad Portugalija bando išsigelbėti iš tos kiaulių grupės.
  • Italija – 65 vieta. Po ilgo Berlusconi siautėjimo buvo nudrengta tiek, kad vos išvengė graikiško scenarijaus. Pagal WEF Italija yra 49 vietoje. Aiški tendencija link dugno – nuo gerovės link bankroto.
  • Graikija – 72 vieta. Tikra Europos gėda, pasižyminti nesveiko masto biurslu, visokių socialistų siautėjimu, begalėm pašalpų ir biurokratų. WEF vertinimais Graikija yra 91 vietoje. Taigi, kalbos apie tai, kad ta šalis balansuoja ant išmetimo iš ES ribos – ne šiaip sau. Kita vertus paskutinio meto tendencijos – lyg ir rodo nerišlų bandymą sukti į gerą.
  • Ispanija – 52 vieta. Panašu, kad šalis kažkuriuo momentu susizgribo ir nutarė atitolti nuo italo-graikiškų kliedesių. Ne taip seniai buvo įvertinti, kaip sugebėję išvengti apsivožimo. Beje, WEF vertinimais Ispanija turi 35 vietą, tad vargu ar padėtį galima pavadinti stabilia.

Aš prie tų nevykėlių dar įkiščiau Prancūziją (38 vieta), kur labai jau rūpinamasi reguliavimais, o paskui imama ir atrandama, kad kažkodėl patys prancūzai iš ten į Jungtinę Karalystę keliauja verslų steigtis, nes Prancūzijoje pernelyg sunku tai padaryt.

Buvusi SSRS: kuo mažiau reguliavimų, tuo geriau gyventi

Čia neminėsiu kažkokių ten nerišlių valstybių, kurios niekam nieko nesako. Geriau tokias labiau pažįstamas palyginti:

  • Gruzija, 8 vieta. Drastiškos reformos, kur buvo remiamasi taisykle „pirma išmeskim biurokratus iš darbo, o paskui aiškinsimės, ar jų reikia“ – davė savo. Iš karais bei diktatoriais nukankintos šalies Gruzija išlipo į vieną sparčiausiai augančių ekonomikų ir dabar savo reformų moko netgi ES senbuves. Pagal WEF ten visgi būtų tik 72 vieta – ilgas Ševardnadzės valdymas visgi pridirbo tiek, kad iki šiol dar gyvenimas Gruzijoje nelengvas.
  • Lietuva, 17 vieta. Taip, čia mes – tikėkimės, kad būsim ir aukščiau. Jeigu biurokratiniai atsilupėliai nesuknis reikalo. Pagal WEF – 48 vieta, kuri yra pakankamai aukštai, kad jau skųstis vargu ar būtų galima.
  • Estija, 22 vieta. Ilgą laiką jie buvo mums pavyzdžiu, tik visokie atsilupėliški biurokratai aiškindavo, kad jie geriau juda ne dėl reformų, o dėl to, kad Suomija arčiau, Švedija draugiškesnė, Amerikos estai pinigus siunčia ir panašius kliedesius. O estai gi tiesiog mažiau verslą dusina – vat ir visas skirtumas. Pagal WEF – 32 vieta, gerokai aukščiau Lietuvos.
  • Latvija, 24 vieta. Anie ilgai kentėjo, bet matyt po viso kracho per krizę, Parex žlugimo ir kone metus trukusio vyriausybės kolapso ėmėsi reformų. Vat ir matome. Pagal WEF – 52 vieta.
  • Armėnija, 37 vieta. Patys save jie neretai lygina su Azerbaidžanu, kiek įstengdami daro reformas ir džiaugiasi, kad neturėdami resursų, sugeba kopti į viršų, o Azerbaidžanas, jei neturėtų naftinių pinigų, būtų bankrotas. Nepaisant to, armėnai žvalgosi į Gruziją ir pavydžiai dejuoja, kad biurokratai Armėniją sužlugdys. Pagal WEF – 79 vieta.
  • Baltarusija, 63 vieta. Prieš kažkiek metų Aleksandras Lukašenka darė drastiškas reformas, kardinaliai lengvindamas verslą. Rezultate dabar Baltarusija yra maždaug tarpe tokių šalių, kur verslą įsteigti yra sunkiai įmanoma. Pagal WEF – juodoji skylė, kurios neįmanoma įvertinti (taip, jie net nepakliuvo į reitingą, nes situacija tokia prasta, kad vertinimai tampa neįmanomais).
  • Azerbaidžanas, 70 vieta. Kažkokios naftos pinigais aptekę, bet viską suėda korupcija. Paskaitinėjus azerbaidžaniečių internetus, kartais galima atrasti daug bėdavojimų, kad kažkokia kultūra ne tokia, bet pakapsčius paaiškėja, kad visos problemos išimtinai iš biurokratijos ir nesveikai didelių reguliavimų. Pagal WEF – 39 vieta (pinigų taigi daug).
  • Moldavija, 78 vieta. Krūvos biurokratijos, krūvos – juk ne veltui ten ilgai valdė gauja komunistų. Žmonės iš Moldavijos netgi į Rusiją miniom emigruodavo anksčiau, tačiau reformos dabar ten smarkiai pagerino situaciją. Kita vertus, iki šiol ten nelengva. Pagal WEF – 89 vieta.
  • Rusija, 92 vieta. Aš čia nekomentuosiu, žinokit. Nes komentuoti gal ir nereikia. Pagal WEF – 64 vieta.
  • Ukraina, 112 vieta. Irgi komentuoti matyt nelabai verta. Pagal WEF – 84 vieta.

Čia verta atkreipti dėmesį į tai, kad tarp buvusių SSRS respublikų yra trys aiškios ir įdomios reformų zonos: sovietinę sistemą išlaikiusios ir visiškai atsilikusios (Rusija, Ukraina, Baltarusija, Moldavija), Kaukazo regionas, kuriame išskirtinai ryškūs tarpusavio skirtumai (Armėnija, Gruzija, Azerbaidžanas) ir Baltijos regionas, kur trys šalys juda ta pačia kryptimi, konkuruodamos tarpusavy (Lietuva, Latvija, Estija).

Palyginus tas šalis savo segmentuose, paaiškėja, kad ne veltui Rusijos gyventojai taip pavydžiai žiūri į Baltarusiją: čia gi verslui geriausia. Moldavija, kurios gyentojai kadaise važiuodavo į Rusiją statybose dirbti, po krūvos reformų jau gyvena geriau. Labai ryškūs kontrastai Kaukaze, kur paskui Gruziją link reformų nutarė sukti ir Armėnija (beje, stebėtinai aktyviai).

Baltijos šalys tuo tarpu įdomios liberalėjimo požiūriu: mes aplenkėme visą buvusią SSRS, o verslo reguliavimo skirtumai tarp trijų valstybių aiškiai koreliuoja ir su ekonomine situacija, ir su augimo sparta: Estija, kuri elgėsi laisviausiai, tradiciškai pirmavo, tačiau Lietuva darė stiprias reformas, sumažino biurokratijos – ir štai jau mes pirmaujame pagal ekonomikos augimą.

Ką reiktų gerinti Lietuvoje

Ir pabaigai, apie konkrečiai Lietuvos situaciją bei pageidautinus gerinimus. Vat čia pasižiūrėkim labai paprastai: norime tapti patrauklesniais užsienio investuotojams – reiškia, kad geriausia yra pasigerinti tas sritis, kurios itin prastos. Nes gi žinia, bendra situacija yra nustatoma blogiausių vardiklių, o ne geriausių. Taigi, nuo blogiausių ir pradėkime:

  1. Energijos tiekimas, 75 vieta. Na, aišku, čia dar ne tokia tragedija, kaip anksčiau pasitaikydavę variantai, kur pagal kokį nors punktą į šimtuką nepapuldavome, bet su energetika pas mus neabejotinai prastai. Jei kas nors nori pajungti gamyklėlę prie elektros, tai užtrukti gali maždaug 148 dienas. Turint omeny, kad šiais laikais visą gamyklą galima greičiau pastatyti, tai yra visiškas KPŠ. Reitinge atsakingais įvardinama tokia kontora – LESTO. Grubiai peržvelgus trukmės sudedamąsias, galim spėti, kad iki kito DB reitingo įmanoma laikus sutrumpinti maždaug dvigubai. Reikia tik griežtos politinės valios ir trupučio žinių apie darbo organizavimą.
  2. Investuotojų apsauga, 68 vieta. Iš esmės, tai reiškia, kad jei įsteigsite kokį nors verslą, tai visai gali būti, kad iš jūsų jį tiesiog pavogs (apie tai, kaip tai daroma, aš jums nepasakosiu), o jūs nieko neapdarysite. Šita tema retai kabinama, tačiau faktas yra faktas: investuotojai pas mus beteisiai, o įmonės saugomos nuo jų pačių savininkų. Ir padarius kelis įstatyminius pataisymus bei ėmusis trupučio švietimo teisėsaugoje, per porą-trejetą metų čia galim šoktelti keliom dešimtim pozicijų į viršų.
  3. Mokesčių mokėjimas – 56 vieta. Pagal DB vertinimus, 175 valandos mokesčiams. Tai yra baisu. Įdomumas yra tas, kad kokią pusę mokesčių galima tiesiog panaikinti ir tai beveik nepasijus valstybei, o likusius galima smarkiai smarkiai supaprastinti. Ai, bet tada bus kita problema – pernelyg sumažės darbo pas kažkokius biurokratus. O dar labai viską pagerintų elementarus Sodros mokesčio surinkimo perdavimas VMI ir visokių pensijų, kompensacijų ir pašalpų supaprastinimas. Yra realūs šansai iškopti per kelis metus bent jau į top 40, kur yra civilizuotas pasaulis, o ne mokestinis teroras. Beje, atkreipkit dėmesį į tai, kad valdiškai naiviam proto krušimui, esą Sodra nėra mokestis, Pasaulio Bankas nepasiduoda, nes tenai durnių nėra. Žodžiu, MLM tipo Sodros fokusai čia nepraeis.
  4. Nemokumo problemų sprendimas – 44 vieta ir galimybės juntamai pasitempti. Lietuvoje aiškinimaisi su nemokiais partneriais užtrunka apie 2 metus, o mažiau kaip pusė atvejų baigiasi sėkme.
  5. Statybų leidimai – 39 vieta ir galimybė gan sparčiai pašokti į pirmą dvidešimtuką. Čia labai įdomi situacija: pagal vertinimus, tai Lietuvoje užtrunka apie 105 dienas – pasualio mastais gal ir neblogai. Tačiau panagrinėjus sudedamąsias, paaiškėja, kad daugelyje kitų šalių ilgiausiai trunka darbai su visokiomis registracijomis ir panašiais nuosavybiniais popieriais, bet pas mus yra Registrų Centras, kuris yra viena geriausiai pasaulyje veikiančių savo rūšies įstaigų. O vat visa kita – tai kažkokie popierinių kliedesių košmarai, kur stabdo, trukdo nieko neleidžia visi, kas papuola. Tai vat čia pakapojus negailestingai gruzinišku būdu, galėtume greitai iškopti į pasaulinį dešimtuką.

Iš esmės, galim tarti, kad kitos sritys yra pakankamai neblogos ir atskiro gerinimo ten nereikia. Ir čia, beje, pastebėkime, kaip smarkiai tai kartais gali priklausyti nuo organizacijų vadovybės: atskiras punktas, susijęs su turto (NT) registravimu – 6 vieta pasaulyje. Tas pats jau minėtas Registrų Centras. Labai nemenkai jo nuopelnas – tai ir supaprastinama tvarka, registruojant Internetu naujas įmones.

Kita vertus… Vat pažiūrėkime į LESTO: 148 dienos elektros pajungimui pagal reitingo duomenis. Ar neprimena kokio nors sovietinių laikų telekomo (anie irgi laidais jungdavo)? O jei primena, tai ar neatrodo, kad sprendimus sėkmingam veiklos gerinimui puikiai žinome, nes puikiai atsimename, kaip skandinavai gražiai darė valymus, taip vos per keletą metų darbo greitį padidindami belenkiek kartų?

Ir galų gale, pabaigai: tasai šuolis iš 27 į 17 vietą iš esmės gavosi daugiausiai vieno punkto dėka (Starting a business, kur pašokom iš 105 vietos į 11, per ištisus 94 punktus) – atsirado galimybė steigti Mažąsias ūkines bendrijas, t.y., įstatinio kapitalo nereikalaujančius ribotos atsakomybės vienetus (t.y., tokius, kur įmonės vadovai neturi galimybės iššvaistyti akcininkų turto, t.y., akcininkas neatsakingas už nesąmones, kurias kažkas kitas iškrėsti galėtų).

Ir vat čia kažkas iš Sodros matyt ima ir sugalvoja sufantazuoti maždaug girtos šyvos kumelės vertus kliedesius apie tai, kad tie, kas turės tas MB tipo įmones, turės iš savo pačių pinigų (jau kartą apmokestintų visomis tomis sodromis) mokėtis sau kažkokius atlyginimus ir dar kartą nuo to mokėti sodrinius fufelius. Primetat?

Ta proga aš siūlau socdemams pagerinti Doing Business reitingą, iškeliant Lietuvą į viršūnes ir nušluostant nosis visiems konservams taip, kad maža nepasirodytų. Paprastai: imam Sodros mokesčių surinkimo funkcijas, kadangi jos pilnai dubliuojamos, metam jas į VMI, Sodros darbuotojai ta proga atleidžiami ir įstaiga panaikinama (šitaip, beje, susitaupys ir krūva pinigų – visus galus surankiojus, spėju, kad gal net ir kokį milijardą gausis pasiekt). Tada patį Sodros mokestį apjungiam per darbdavio ir darbuotojo dalis, o tas jau – su GPM, kuris tiesiogiai su Sodra siejasi. Prie to, kelis smulkius nesąmoningus mokesčius panaikinam, dar kelias korekcijas pridedam – štai jums ir šuolis į pasaulinį Doing Business reitingų dešimtuką per mokesčių sistemos supaprastinimą. Vienintelė šio scenarijaus blogybė – tai būrelis cypiančių sodrinių valdininkėlių, bet pacyps anie ir nurims – Sodros mokestis gi bus surenkamas ir paskirstomas kaip įprasta, nes VMI visas galimybes tam turi.

Ponai ir ponios, viskas juk įmanoma. Pašokom iš 27 į 17 vietą – galim ir iš 17 į 7 vietą pakilti. Tiesiog reikia imti ir padaryti tai.

 

——————–

* Kaip jau įprasta, bloga praktika mane valdo: straipsnį parašiau kone prieš mėnesį, padėjau dienai kokiai pagulėti, kad paskui šviežiom akim galėčiau pažiūrėti ir pataisyti, bet matau, kad taip jo ir nepaskelbsiu, jei nepaskelbsiu ir viskas. Taigi, imkite tokį, kokį duodu ir viskas. Juo labiau kad jis ir taip jau užvėlintas.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+7Share on LinkedIn3Tweet about this on Twitter

25 thoughts on “Doing Business 2014 reitingas

  1. Paulius Žuvyčius

    socdemai nelabai sugebės atlikti šiuos žingsnius. Tai yra tik ne šiais metais, nes reikia priimti biudžetą. Jiems reikia naujos vyriausybės ir koalicijos su liberalais ir koncervatoriais. Tokiu atveju gal kitais metais pavyktų, nors irgi prezidento rinkimai. Bendrai žiūrint tokiems žingsniams tinkamiausi yra pirmieji kadencijos metai.

    Reply
    1. Darius

      Nu cia taip pasakyta, jog skamba panasiai kaip „netinkama menulio faze“ arba „planetu koreliacija ne ta“… Arba darai arba ne. Visa kita -- excuses, excuses, excuses

      Reply
  2. Mindaugas

    Dėl LESTO įdomu. Kaip tik neseniai susidūriau pirkdamas naują butą ir paliko labai teigiamą įspūdį. Tiesa man tik skaitiklį įrengti turėjo.
    Nuėjau į klientų aptarnavimo centrą, per kokių 15min. sudariau sutartį, įsipareigo per 5 darbo dienas įrengti. Panašiai po tiek paskambino inžinierius, pasakė, kad įrengė skaitiklį ir paklausė ar galima įjungti elektrą. Paskui dar labai profesionaliai atsakė į kelis klausimus.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, čia su butais, o ne su pramonės objektais. Bet išties problema čia gilesnė: reitinguose terminai vertinami tie, kurie gaunami iš LESTO, o patys LESTO pateikia tokius terminus, kad užsitikrintų sau, o ne klientui patogų ir saugų laiką.

      Praktikoje, aš manau, kad jiems nesudarytų problemų tuos terminus kad ir keturgubai susitrumpint, bet jiems tiesiog neramu, ar neatsitiks kažkas, o kai visi darbai linkę maksimizuotis pagal trukmę, tai jie galvoja, kad į trumpesnius terminus neįtilps.

      O galutinis rezultatas -- visos Lietuvos reitingai dugnan eina.

      Reply
    2. Dominykas

      O aš tai tokią istoriją kaip tik šią savaitę nugirdau, kurioje pagrindis veikėjas norėjo pasijungti elektrą savo naujame name, tai LESTO jam pasiūlė pastatyti pastotę už 200k litų, ir tada ją atiduoti LESTO, ir tada jie jau jam iš tos pastotės galėtų prijungti elektrą.

      Reply
      1. Vidmantas

        Čia pievos, anksčiau taip būdavo, dabar jau nebe. Pats jungiausi. Jei ką nors reik statyt, stato ir rekonstruoja už savo pinigus. Bet bėda dažniau yra vat būtent to laikotarpio pajeriukai, kai tos tipo LESTO transformatorinės stovi privačioje, o ne servitutinėje žemėje, ir be savininko leidimo (read: tavo vokelio) jie ten nė žolės nupjauti negali

        Reply
  3. P.

    labai dėkui už išsamią reitingo analizę! Naudinga buvo. Visi ten tik „reitingas tą“, „reitingas aną“, o čia va prašau viskas juodu ant balto 🙂

    Reply
  4. Vytax

    Prieš tris metus prie elektros tinko kaip verslo klientas pajunginėjau savo angarą. Nuo angaro sienos iki LESTO pastoties atstumas gal koks 20-30 metrų. Kai pirkau angarą, senesnio savininko jau daug kas buvo sutvarkyta: pasirašytos pajungimo sutartys, išpirkta elektros galia, pastatyta elektros apskaitos dėžė. Iš mano pusės tereikėjo tik pastate padaryti elektros instaliaciją ir atvesti kabelį iki apskaitos dėžės. Ką mes sėkmingai padarėme per porą dienų. O iš elektros tinklų pusės reikėjo pastatyti elektros skaitliuką ir pačioje pastotyje pajungti vieną vienintelį kabelį. Tam atlinkti LESTO darbuotojams prireikė netgi septynių mėnesių.

    Reply
  5. Dominykas

    Nu tiesiog visiškas pozityvas. Let’s do this. Tik tada pasižiūri, kokios asmenybės atsakingos už atitinkamas sritis vyriausybėje, bei kas vyriausybės galva ir nori verkti. Nes nu akivaizdžiai vat šitus dalykus galima pagerinti. Ir tas gerinimo procesas neprivalo būti sudėtingas.

    Bet ne, geriau jie ateis ir numatys, kad ten kokioms nors pensijoms tai skaičiuojasi už įvaikintą vaiką tik tada, jeigu jį auginai 10 metų, o vat jei 8 -- ne (true story -- yra toks projektas šią savaitę pateiktas). Neigiamų pasekmių nenumatoma. Išskyrus tai, kad jei tau 9+ metai, tai tavo šansai būti įsivaikintam sumažėja kardinaliai, nes iki 18 mažiau nei 10 metų. O tie vat kas jau tave įsivaikins, tai neverti pensijos.

    Hell, pvz. net jei perduoti Sodros mokesčių surinkimą VMI ir palikti visus Sodra darbuotojus, ir leisti jiems nieko neveikti ir tiesiog mokėti algas, tai vistiek būtų geriau negu dabar! Gal čia ir sprendimas? Tokį štai paskatinimą biurokratams padaryt: jeigu pateiki įstatymo projektą, kuris tavo darbo vietą padaro nereikalinga, ir tada jį priima, tai gauni metus (ar net du) apmokamų atostogų.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Problema yra ta, kad tasai „jei perduoti Sodros darbus VMI, o Sodros darbuotojams leisti nieko neveikti ir tiesiog mokėti algas“ -- tai teorinis konstruktas, kuris praktikoje virstų noru utilizuoti resursus -- „jei jie nieko neveikia, tai tegul kažką dirba naudingo“. O tai jau virsta išsyk naujomis nesąmonėmis.

      Žodžiu, toksai paradoksas: kuo labiau bandai gerinti biurokratinę sistemą, tuo ji labiau auga ir daugiau nesąmonių prikuria.

      Reply
      1. blake

        Yep. Pas commonsense.lt drg. Kirkilas kaip tik taip ir sako: padidinus efektyvumą, negalima atleisti nereikalingų biurokratų -- „… reikėtų surasti sprendimą, kaip panaudoti perteklinius žmogiškuosius išteklius teikiant papildomas paslaugas ar kitais būdais didinant vertę visuomenei.“

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Čia yra vienas nesusišnekėjimas dažnas: atleisti galima, tik tie atleidimai turi būti iki didinant efektyvumą.

          Po to, kai efektyvumas padidintas, atleidimai tampa bausme, o tai reiškia, kad jei atleidinėji -- tai baudi už efektyvumo didinimą.

          Praktikoje tai reiškia paprastą scenarijų: įmonė/įstaiga/departamentas ar kas ten, kur didinamas efektyvumas, turi tą efektyvumo didinimą rodyti rodikliais, o jei nesugeba parodyti, tenai turi būti daromi atleidinėjimai tol, kol jie sugebės parodyti.

          Paprasta, bent jau teoriškai, ar ne? 😀

          Reply
  6. Ovidijus

    Baisiai įdomus straipsnis, tikrai džiugina jog ėmėtės paanalizuoti tą topą. Neįtikėtinai nustebino Gruzijos reitingas, pamačiau ir surikau „jie taip aukštai?“ žavinga.

    p.s. pirmą kart pamačiau Jus per TV, gerbiamasis Rokiški prašau daugiau ten nebelįsti. Televizoriuje žiūritės prasčiau už Landsbergį (kas savaime suprantama nėra gerai), o ir jūsų balso tembras įkyrokas klausytojui, niekaip netinka kalbėti viešai 🙂

    p.p.s. turėtų būti gėda, pagerbti tokią žurnalistę kaip Rūta Grinevičiūtė-Janutienė savo apsilankymu laidoje 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Gruzija jau seniai yra topų viršūnėse -- po Saakašvilio reformų.

      O dėl TV -- kur noriu, ten einu ir nesu Zvonkė, kad gerai žiūrėčiausi. O dėl ponios Rūtos -- aš taip ir nesupratau, kodėl visi jos bijo.

      Reply
  7. Mindas

    Pagarba Autoriui! Pirmas teisingas reitingu suvokimas. Realiai LT reitinguojama tarp 40 ir 75 vietos.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tamstos pasakymas apie „tarp 40 ir 75 vietos“ -- tai maždaug kaip pasakyti, kad Elektrėnai yra kažkur tarp Kauno ir Vladivostoko.

      Reply
  8. Ramas

    Už tą „Sodra -- ne mokestis“ kai kam reiktų gerai smegenis pravėdint. Jis yra mokestis pats bjauriausias ant LT -- nes imamas avansu, ir NEPRIKLAUSOMAI nuo to, ar yra pajamos ar ne (aš jau net nekalbu apie pelną): pradėjau individualią veiklą (MB, beje, visiškai tas pats gaunasi jau, po visų raudonos rožės reformų), ir ką? Sodra jau padarė „tuk tuk, laba diena, apsimokam, prašom, apsimokam“. Darbdavys Sodrą už darbuotojus turi atsriegt NEPRIKLAUSOMAI nuo to (ir skirtingai nuo GPM) ar buvo pinigų tiems atlyginimams išmokėt… Taip kad. O siūlymas Sodrą perduot VMI visiškai neblogas -- kokio vyriško organo reigalingi dvigubi aparatai su atskiromis subjektų koduotėmis, ataskaitomis, biurokratais ir t.t.? Perdėliojus sumokėjimo tvarką (Sodros ir GPM), būtų galima daug ką palengvint tam pačiam verslui, ir, žiūrėk, atleisti biurokratai galėtų užsiimt visokiais smulkesniais versliukais užuot praktikavę kavos pertraukėles ir pan.

    Reply
  9. Šimonis :)

    Good point. 2 ir 5 sutvarkius, ilgainiui išsispręstų ir 1 bei 4, o po kelių metų, jei neprikvailiotume su naujomis viešosiosmis išlaidomis ir soc. įsipareigojimais, būtų labai paprasta ir 3 prob. sutvarkyt. Į dešimtuką tikrai pritilptume. Gal netgi aukščiau.
    Šaunuolis Rokiški, geras tekstas.

    Reply
  10. Saulius

    Mokesciai pagal individualia veikla. Blyn, pabandykit suskaiciuoti kiek reikia prideti klientui mokesciu, israsant saskaita. Fuck, kokia nesamone gaunasi -- priklausomai nuo sumos, islaidu, skiriasi %. Teko isvesti vidurki, kiek ~% prideti. Ne taip, kaip saskaitose su PVM- sita lengva isskaiciuoti, centai skiriasi.
    Idomu del Lesto. Keista, kad taip ilgai junge 1 kabeli Lesto (Vytax atvejis).
    Buna, kad pramoniniams objektams reikia statyti pastote, ar atsaka nuo linijos ir tiesti nemazai km kabelio/oro linijos. Tada prasideda viesieji pirkimai -- o tai jau menesiai laiko vien konkursui. Idomus momentas -- rangovams suskaiciuoti viska nuo 0 iki rakto duodama 2 savaites, o pasiulymai turi galioti…. 3 men. Matot, viskas taip isskaidrinta, taip viesa, kad kazkam perziureti rangovu medziaga menesiais reikia (idomu, kad ten mato, gal kokio neskaidrumo iesko, „yra deme“?). Proporcija laiko, skirto skaiciavimui ir poto kas vyksta, nenormali. Per dvi savaites rangovai sugeba suskaiciuoti ir paruosti kalna popieriu (tai didziulis darbas), taciau kazkodel poto laikas istysta patvirtinimui nugalejetojo. Galetu, tiksliau turetu- vienodai viskas buti, jei rangovams 2 savaites, tai ir patikslinimui/klausimu uzdavimui dvi savaites.
    Dar vienas dalykas, apie kuri niekas nekalba, bent jau negirdejau. Kas per sudas yra atsiskaitymas po 60 dienu ir tai 90% (likusius 10% sumoka po statybos uzbaigimo akto)? Matematika paprasta -- objektas tarkim (pigus variantas, nedidelis objektas, statyba iki metu laiko) uz ~2 mln., nupirkta iranga, technika nuomuojama, algos mokamos, o gauni tik 90% po 60 dienu ir likusius po metu. Gerai, kai kurie gamintojai, subrangovai sutinka su tokiais atidejimais, o bet taciau ar tai neprisideda prie verslo zlugdymo -- kazin ar daug imoniu turi sandelius su pinigais, kad galetu laukti nejuntant skausmo vienoje vietoje? Kas cia per isgalvojimas tas apmokejimas po keliu menesiu? Nezinau kaip ne elektros srityse, gal nera tokio sudo.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Atidėjimai būna visur, bet jie išties virsta kainos augimu, o dideli atidėjimai virsta dideliu kainos augimu. Priklausomai nuo sektoriaus ir atidėjimo trukmės, tai gali sudaryti nuo kelių iki kelių dešimčių procentų atidėjimo vertės per mėnesį.

      Reply
  11. Kamanorai

    Dėkui už straipsnį, džiugina skaityti taip sukramtytą informaciją. Mano nuomone, sprendimų priėmėjai turėtų ant sienos susikabinti išvardintus what and how punktus. Nes garantuotai jie jau visi pamiršo šį vertinimą, o prisimins tik tada, kai perskaitys sekantį. Spaudoje.

    Reply
  12. Pjovejas

    Naaa… tiesiogiai sodra su gpm ne visada siejasi, tai gali tekt apgalvoti kas ir kaip dėl tojungimo 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tie atvejai, kur ne visai proporcinga sąveika, tai irgi turėtų būt supaprastinti, nes nėra prasmės ten skirtingai skaičiuot.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *