Vilniaus plovas

Receptų knygos viršelis gana neįprastas, bet visai gražus.

Regimanto Dimos košių receptų knygos „Vilniaus plovas“ viršelis gana neįprastas, bet visai gražus.

Kai prieš kokią savaitę savo kalendoriuje pastebėjau iš kažkur atsiradusį užrašą apie kažkokį plovo valgymą, nieko nesupratau. Paskui dar pastebėjau užrašą, kad čia toksai Regimantas Dima organizuoja kažkokį vakarėlį.

Na, galvoju, tiek jau to su tais vakarėliais – visos dienos užimtos, vakarai užimti, darbų iki kaklo ir išvis čia kažkas neaiškaus. Ale taip gavosi, kad tą dieną atsilaisvino kažkas ir nutariau, kad tiek jau to – dar pažiūrėjau, kad krūva pažįstamų iš internetų žada dalyvauti. Kažkodėl matyt susidomėjimas maisto gaminimu yra didelis. Daug supermamų tuo domisi, košytės ten visokios, žinote.

Taigi, nuvykau. Plovo kažkodėl nebuvo, kokios nors kitokios košės – irgi. Suprantate, ponas Regimantas Dima, vietoje to, kad būtų surengęs kažkokią plovo vakaruškę, surengė savo kulinarinės knygos pristatymą. Apie tai, kaip galima virti kaukazietišką plovą, kazachišką plovą, tadžikišką plovą, afrikietišką plovą ir dar belenkokį. Ir dar pristatė kažkokią grikių košės receptūrą su voveruškomis, kurią pavadino Vilniaus plovu.

Ta besijuokianti moteris dešinėje - tai legendarinė Geležinė Lapė.

Ta besijuokianti moteris dešinėje – tai legendarinė Geležinė Lapė. Fotkinta per langą, nes kitaip į vidų pakliūti buvo neįmanoma.

Ir netgi nebuvo plovo. Buvo Justinas Žilinskas, buvo manęs pasidrovėjusi Cponkė (aka Urtentic), buvo netgi Tomas Bikelis (jis kažkoksai brangus Žilinsko draugas gal, kad į tuos pačius renginius vaikšto?). Dar buvo legendinė Geležinė Lapė. Ir aišku, buvo pats Gyvenimo Stebėtojas. Bet plovo nebuvo. Tik ta receptų knyga apie košių gaminimą.

Čia kad negalvotumėte, jog aš tik blevyzgoju apie anšlagą. Žmonės stovi netgi prie įėjimo, o vienas liūdnai parimęs, liūdi, nes matyt kad negavo plovo, o kodėl negavo? Ogi aš irgi šitą klausimą užduoti noriu ponui Regimantui Dimai.

Čia kad negalvotumėte, jog aš tik blevyzgoju apie anšlagą. Žmonės stovi netgi prie įėjimo, o vienas liūdnai parimęs, liūdi, nes matyt kad negavo plovo, o kodėl negavo? Ogi aš irgi šitą klausimą užduoti noriu ponui Regimantui Dimai.

Kažkodėl į visą tą košių pristatymą buvo pilna prisigrūdę žmonių. Tiek daug, kad per duris neįmanoma buvo įeiti. Ir netgi į pastatą neįmanoma įeiti, nes buvo prisigrūdęs ir pilnas koridorius, ir pilnas prieangis. Aš, žinote, nesu matęs dar, kad šitiek žmonių prisigrūstų į kažkokios košės receptų pristatymus, net jeigu tai kažkokios tautinės košės ar netgi koks nors prabangus plovas iš Japonijos imperatoriaus rūmų.

Ne, nu jūs pagalvokite patys – kažkokia košė, kažkokie receptai, supermamos visokios pramaišiui su teisininkais-prokurorais iš kažkokio Riomerio. Ir visa tai – dėl kažkokios knygos.

Tenai buvo netgi Rimvydas Valatka ir Aurelijus Katkevičius. Ką jie tenai veikė, labai didelis klausimas, nes nemanau, kad šiaip sau dėl košės būtų atėję.

Aš manau, kad visos tos košės – tai tiesiog kažkoksai kodas. Užuominos kažkokios. Panašiai, kaip irgi nesuprantamas leidyklos pavadinimas – „Tyto Alba“.

Aš paskui pavarčiau visą tą Regimanto Dimos receptų knygą. Ir žinote, kai kurie tos košės receptai atrodo gan keistai, nes labiau primena kažkokias scenas iš vos ne porno filmų, ir košės nerasta, tačiau visi dulkinasi. Kažkokie 50 pilkų atspalvių. Ir dar visi šnipinėja vieni kitus dėl kažkokių ten košių receptūrų. Ir žudo vieni kitus.

Specialus siurprizas visiems įsigijusiems knygą - kažkokiais kriminaliniais dažais užminuoti maišeliai, dėl kurių kiekvienas gauna ant pirštų ryškius mėlynus pėdsakus.

Specialus siurprizas visiems įsigijusiems knygą – kažkokiais kriminaliniais dažais užminuoti maišeliai, dėl kurių kiekvienas gauna ant pirštų ryškius mėlynus pėdsakus.

Ir visa ta knyga dar buvo dedama į žydomasoniškus mėlynos spalvos maišiukus, simbolizuojančius gal kokią nors Europos Sąjungą, nes daugiau neaišku, ką dar galėtų simbolizuoti ta mėlyna spalva.

Ne, nu aš suprantu, gal ir visai originalus būdas rašyti apie receptus. Maždaug taip:

Pergulėkite su savo bendradarbio žmona, tada nužudykite kaimyną iš gretimo namo, pavokite košės receptą iš seifo ir tada pabėgę nuo persekiotojų, suberkite ryžius į puodą. Dar suberkite daržoves, kurias atėmėte per anksčiau surengtą apiplėšimą turguje, o taip pat mėsą, kurią jums perdavė lagamine. Valgykite, gulėdami su kito savo bendradarbio žmona, lovoje. Jei apsibarstysite vienas kitą maistu, tai vienas nuo kito nulaižykite„.

Aš suprantu, kad taip gal įdomiau. Dar įdomiau, kad visokie ten plovų ir kitokių košių receptai su šampanu, konjaku, ketčupu, austrėmis, kalmarais, raudonaisiais ir juodaisiais ikrais, vieversių kepenėlėmis ir taip toliau.

Gal būt tobuliausias košės receptas – tai plovas su mažyčiais cepelinukais, kurie specialiai išverdami atskirai, o paskui pateikiami su plovu, kaip koksai priedas.

Ponas Regimantas Dima man užrašė vekselį neapibrėžtinei sumai, t.y., visiems pinigams - "Žadu atiduoti pinigus". Viskas čia aišku ir komentarų daugiau nereikia.

Ponas Regimantas Dima man užrašė vekselį neapibrėžtinei sumai, t.y., visiems pinigams – „Žadu atiduoti pinigus“. Viskas čia aišku ir komentarų daugiau nereikia.

Ponas Regimantas Dima parašė nuostabią knygą, kurioje žaismingai, sąmojingai ir įdomiai aprašomi įvairiausi kruopų valgiai. Tik klausimas man toks: tai kur tas plovas, ar spėjot viską vienas suryt, ponas Gyvenimo Stebėtojau?

O jeigu rimtai, tai ponai ir ponios, aš jums rekomenduoju. Pirkite šią knygą ir tai bus verta tų pinigų, kuriuos išleisite. O likusius grynuosius atiduokite man.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook62Share on Google+13Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

10 thoughts on “Vilniaus plovas

  1. Saulius

    Keletas užuominų nesupratusiems žydmasoniškų mėlynų maišėlių:
    susirinkimo vieta -- ta pati, kurioje būvodavo filaretai, filomanai -- galvojat sutapimas. Galvokit ir toliau.
    Šiaip sau tiek daug šalių receptų apimta. Vėl sutapimas. Žydmasonai veikia visur!
    Vien ingredintai -- visokie ikrai, galvojat prasčiokam tai. Galvokit toliau.

    Reply
  2. Mona

    Offtopic: keista, bet aš kažkodėl visada galvojau, kad Geležinė Lapė -- vyras.

    Reply
  3. Pjovejas

    Vienas iš keisčiausių skaitytų knygos pristatymų 🙂 Ir tiesa sakant nelabai geras, jei konkrečiai apie knygą…. nes taip ir ne iki galo aišku apie ką (čia taip sakant pastaba, kad literatūriniam fronte žiurkėnas dar turėtų tobulėti :))

    Iš kitos pusės vieną tikslą pasiekė: gūglinau, kad sužinot +/- apie ką. Siužetas tikrai sudomino, bet hmmm… į lietuvių autorių gebėjimą rašyt trilerius žiūriu atsargiai. Gal kas jau perskaitėt? galit pasakyt nuomonę skaitytojo?

    Reply
    1. Tomas Bikelis

      Knyga objektyviai labiau žemaič-lietuvių pasaulinį sąmokslą aprašantis istorinis romanas negu trileris, bet skaitosi labai gerai. Paėmęs į rankas atidėjau kažkodėl nesveikai populiarius „Sostų karus“.
      Žodžiu rekomenduoju perskaityti -- ir skaityti įdomu ir daug negirdėtų istorinių faktų sužinosi.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *