Ponai ir ponios. Progresinių mokesčių priešininkai aiškina apie tai, kad progresiniai mokesčiai – tai daugiau dirbančiųjų apmokestinimas. Išties nei velnio. Tai tiesiog nesąmonė, kuri kyla galvose tų, kurie nori daugiau pinigų (teisingas noras), galvoja apie save (tai irgi teisinga), bet dėl savo netolimo mąstymo patys iš savęs atima galimybę tų pinigų daugiau turėti.
Noras uždirbti kuo daugiau pinigų yra labai natūralus. Bėda tik tame, kad pinigus uždirbame iš kitų žmonių. Todėl tai, kiek galime iš jų uždirbti, priklauso nuo to, kiek jie uždirba. Jei visi aplinkui skurdūs, daug neuždirbsi. Norint uždirbti daug, reikia, kad visi aplinkui irgi būtų pakankamai turtingi. Tai elementaru.
Pradėkim gal nuo to, kad dažniausias (ir visiškai klaidingas) argumentas, kovojant prieš progresinius mokesčius, yra viena iš loginių klaidų – tai proponentams projektyviai priskiriamas aiškinimas, esą progresinių mokesčių įvedimas reikalingas tam, kad daugiau mokesčių surinkti arba kad tai išvis esą mokestis iš pavydo. Aišku, labai patogu pačiam susigalvoti kokią nors nesąmonę, ją priskirti oponentui ir paskui visaip įrodinėti, kad oponentas neteisus.
Žinoma, paskui dar prie tų aiškinimų pridedama krūva visokių nesąmonių, pvz., kalbos apie menamai jau egzistuojantį baisų mokesčių progresyvumą (žinoma, užmirštant apie bet kokią Sodrą, o kalbant tik apie siaurą atlyginimų rėželį, kuriame nežymiai auga GPM), kalbos apie tai, esą Sodra tai ne mokestis, o draudimas (pabandyk to draudimo atsisakyti), tos pačios Sodros dirbtinis suskaidymas į menamai darbuotojo ir menamai darbdavio dalis (nors realiai – abi dalys yra iš tam pačiam atlyginimui skiriamų lėšų) ir taip toliau. Viskas suveliama į bardaką, o tada, aišku, diskusijoje nelieka jokios prasmės.
Čia paprastai pasižiūrėkim į tą menamą progresyvumą:
- Atlyginimas į rankas: 300
- Bendra suma: 437,55
- Atlyginimo ir bendros sumos santykis: 0,69
- Atlyginimas į rankas: 600
- Bendra suma: 1005,38
- Atlyginimo ir bendros sumos santykis: 0,60
- Atlyginimas į rankas: 900
- Bendra suma: 1553,45
- Atlyginimo ir bendros sumos santykis: 0,58
- Atlyginimas į rankas: 1200
- Bendra suma: 2071,27
- Atlyginimo ir bendros sumos santykis: 0,58
Kaip matome, kažkoks skirtumas yra tiktai skurdo zonoje – ten, kur atlyginimas tėra apie 300 eurų į rankas. Ir ten žmogus gali gauti vos apie 10% mokesčių sumažėjimą (dėl „neapmokestinamo“, o išties apmokestinamo pajamų dydžio), kas sudaro vos keliasdešimt eurų. Tie keliasdešimt eurų paskui tiems žmonėms yra prikaišiojami taip, lyg tai būtų baisiausia progresija ir klaikus socialinis neteisingumas, per kurį visi daugiau uždirbantys siaubingai kenčia. Beje, siaubingai kenčiančiais paprastai būna tokie keisti vargšai, vis baisiai isterikuojantys, kad keli procentai nuo 3000 eurų yra didžiulė neteisybė.
Išties yra viena, tiesiog viena priežastis, dėl kurios reikia progresinių mokesčių. Ir ta priežastis yra akivaizdi. Ir ta priežastis nėra tame, kad daugiau mokesčių surinkti, kažkam tuos mokesčius didinant. Ta priežastis yra tame, kad daugiau sutaupyti ir daugiau uždirbti, ir negana to, kad realiai padidinti tą patį mokesčių surinkimą – galutiniame rezultate netgi ir iš tų, kas uždirba mažiau.
Kas gaunasi, kai žmogus uždirba vos 300 eurų į rankas, o gal netgi ir dar mažiau? Ogi toksai žmogus pasiskaičiuoja savo išlaidas ir atranda, kad jam neverta dirbti, o geriau apsimoka pasiimti bedarbio pašalpą, o paskui tarpais šen bei ten uždarbiauti gal netgi nelegaliai. Tegul ir mažiau uždirbant. Tiesiog tada visvien uždirbsi kiek daugiau, o pvz., transporto išlaidos (kurios yra itin svarbios gyvenantiems atokiau ir važinėjantiems dirbti į miestą) susitaupys. Rezultate – jie uždirba daugiau. O tie patys iš daugiau uždirbančių gauti mokesčiai tampa pašalpomis, kurios jau mokamos ne šiaip kaip nors, o išvis už nedarbą.
Pridėkim dar tokį nuostabų pašalpinį paradoksą: jokia pašalpa išvis nemokama tiems, kas bent kokias nors legalias pajamas gauna. O tai reiškia, kad net ne darbdavys slepia mokesčius, o priešingai – darbuotojas, gaunantis pašalpą, prašo darbdavio mokėti mažiau, bet tik vokelyje. Kad ginkdie pašalpa nedingtų. Taip – dažnai skleidžiamos kalbos, esą minimumą uždirbantys gauna dar priedus vokeliuose – tai nesąmonė. Realiai vokelių praktika įprasta ten, kur išvis jokio formalaus įdarbinimo nėra.
Jūs suprantate, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad valstybė nustumia žmones į šešėlį, o paskui dar pripratina prie pašalpų. Negana to, šešėlyje dirbantys paskui gauna didelį įsidarbinimo barjerą: peršokti nuo nelegalaus 200 eurų atlyginimo prie legalaus 300 eurų yra labai sunku, nes legalūs 300 eurų į rankas reiškia 437 eurus išlaidų darbdaviui. Žmogui gali atrodyti, kad skirtumas – pusantro karto, o realiai – skirtumas yra daugiau kaip dvigubas. Kiekvienam sveiko proto žmogui suprantama, kad dvigubai savo atlyginimą pasididinti (ar pereiti į dvigubai daugiau mokantį darbą) – tai labai sudėtingas reikalas.
Dabar pasižiūrėkime į faktinę (realybėje veikiančią) logiką, kuri pasireiškia tada, kai turime kombinuotą nelegalaus darbo ir pašalpos atvejį. Sakykim, darbuotojas turi 100 eurų pašalpą ir 200 eurų nelegalų darbą. Ką tai reiškia mokestiniu požiūriu?
Tai reiškia, kad darbuotojas turi 200 eurų pajamų su 0% apmokestinimu ir dar pašalpą, kuri sudaro 50% nuo jo pajamų. Kitaip tariant, apmokestinimas sudaro -50%, t.y., iš mokesčių mokėjimo, pereina į išmokų zoną. Vat čia jau galime kalbėti, kad realiai veikia progresija. Ir dar daugiau, ta progresija yra atitinkanti sveiką protą (nors ir nelegali), nes sveikas protas sako, kad bendrą 300 eurų pajamų lygį turintis žmogus išties gyvena labai sunkiai ir tokių mažų pajamų apmokestinimas savo esme yra neteisingas.
Taigi, kas gausis, jei panašų apmokestinimą įvesime realybėje? Ogi tiesiog legalizuosime faktinę realybę vieniems ir padidinsime socialinį teisingumą kitiems. Vat ir viskas.
Realybė yra tokia, kad 300 į rankas gaunantis žmogus dar sumoka 137 eurus visokių mokesčių. Dabar sakykim, kad esant 400 į rankas, mokesčių lygis bus vos 37 eurai (t.y., suma, panaši į tą „progresijos“ duodamą). Ar tai bus teisinga? Aš sakyčiau, kad taip. Žmogus norės pereiti iš pašalpinės išmokų zonos (to -50%) į jau realių, kad ir labai menkų mokesčių zoną, nes visvien gaus daugiau – jau 400.
Dabar prisiminkime, kad daugybė pašalpas gaunančių išvis net nedirba. Ir daugelis nedirba net ne todėl, kad jiems šiaip lengva su tomis pašalpomis, o tiesiog dėl tų pačių pašalpų praradimo ir kartu sunkumų įsidarbinant. Itin sunku, beje, įsidarbinti kaimo vietovėse, o jei gyveni kaime, tai reiškia, kad įsidarbinęs mieste arba turėsi važinėti (didelės išlaidos), arba turėsi keltis į miestą (vėlgi didelės išlaidos). Taigi, geriau gauti bedarbio pašalpą ir gal netgi išvis nedirbti.
Kas atsitinka, jei tokie žmonės dirbti yra paskatinami? Ogi jie pradeda kurti produktą. Ir vat čia jau pasižiūrėkime į Keynes klasiką (pinigų deficitas gimdo deficitą ir atvirkščiai): jei tie žmonės neturi pinigų, tai reiškia, kad jie neperka, o tai reiškia, kad daugybė kito smulkaus verslo vos išgyvena. Bet jei jie gali uždirbinėti daugiau pinigų (kurdami ir vertę kitiems), tai jų perkamoji galia didėja ir kiti vėlgi gali lengviau rasti darbą ir pragyventi.
Lietuvoje esminė mokesčių problema yra tik tame, kad darbuotojų apmokestinimas yra neadekvačiai didelis. Ypač tų darbuotojų, kurie uždirba mažai. Na, gerai, dar yra ir klaikus mokesčių mokėjimo sudėtingumas (kai reikia samdytis buhalterį netgi individualios veiklos apskaitai) bei neadekvatus startuojančio ir smulkaus verslo apmokestinimas. Bet iš esmės visi šie dalykai reiškia tik tą, kad mažai uždirbantys yra apmokestinami taip, lyg jie uždirbtų belenkiek daug. O kartais (pvz., paskaičiavus išlaidų dalį, tiesiogiai ir netiesiogiai tenkančią buhalterijai), mažai uždirbančių apmokestinimas gaunasi netgi dar didesnis. Galime sakyti, kad ne tik jokio progresyvumo nėra, o yra netgi ir regresyvumas.
Adam Smith (kapitalizmo klasikas) aiškino, kad visos valstybės ir jos turtingųjų gerovė priklauso nuo gerovės tų, kas uždirba mažai. Tik keliant mažai uždirbančiųjų pajamas, galima pasididinti pajamas dideliam verslui. Ir taip ir yra – tu negali uždirbti daug pinigų iš žmonių, kurie yra skurdūs. Bet tu gali uždirbti daug pinigų iš žmonių, kurie yra turtingi. Tai tiesiog ekonomikos klasika, ir tai yra taip elementaru, kad elementariau nebūna.
Vat tokia klasikine ekonomine logika ir reikia vadovautis. Paprastai tiesiog: nori daugiau uždirbti – pasirūpink, kad daugiau uždirbtų ir visi kiti.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Pasigedau antraštės, būtent, Lietuvai kaip priversti didžiuosius mokėti mokesčius. Ir aklam aišku, kad dauguma susitvarkė, taip, kad iš esmės nieko nesumoka (užtenka pažiūrėti į meines deklaracijas) tai gausis, kad mokės iš esmės vidutinė klasė, kuri ir taip apmokestinta labiausiai. Statiškai skamba viskas gerai, realybę matau visai kitokią. Paaiškink tiksliau jei gali kaip spręst šitą paradoksą
:biški nervuoja tie- prieš mokesčius/į rankas/ant popieriaus etc., gal jau laikas- brutto/netto? O teksto mintis sounds super logiškai. Thnx
Tik viena problema? Ne. Tai yra problema žemas pajamas gaunančių gale. Realiai problem yra ir tai kad turto mokesčiai yra pajuoka. Progresiniai mokesčiai taip neįtakoja turtingųjų, bet labiau vidutines pajamas turinčius
Klausimas yra apie bendrą progresyvumą. Reali situacija yra tokia, kad dalis mokesčių savo esme išvis yra regresiniai -- kaip pvz., PSD, kuris turi būti mokamas dirbant ar nedirbant. Panaši situacija su individualia veikla, o netiesiogiai -- pvz., su autorinėmis, kur žmonės moka Sodrai, o atgal negauna.
Ir išties tai yra viena problema -- ji tiesiog per visus galus lendanti: skurdžiai gyvenantys apmokestinami yra neadekvačiai smarkiai. Beje, „vidutinės pajamos“ pas mus Lietuvoje išties irgi yra skurdo zonoje. Reali vidurinė klasė (tie, kas yra nepriklausomi finansiškai nuo darbdavių, paskolų, etc. ir todėl sudaro ekonomikai stabilumą garantuojantį sluoksnį) pas mus laikomi turtingaisiais.
Ačiū už vidurinės klasės apibrėžimą. So true
Tam kad suveiktų Rokiškio siūloma logika, mažiausiai uždirbantiems moeksčiai turėtų būti sumažinti. Bet Lietuvoje bėda ta, kad visi pasiūlymai įvesti progresinius mokesčius remiasi tik jų didinimu (t.y. mažiausiai gaunamtiems jie nesikeičia, o kitiems didėja).
Kiekvieną kartą kažkas iš socdemų sukuria tokį kliedesingą progresinių mokesčių įstatymą, kad jų niekad niekas neįvestų.
Beliko viena smulkmena – kad šios mintys pasiektų priimančiuosius sprendimus.
Viskas būtų OK, tik va pamiršta „darbdavio dalis“… Ir dar pamirštos visos landos, kurias galima naudoti, jeigu uždirbi daugiau irba turi laisvės manipuliuoti pajamų forma.
Bet taip, progresyvuma turi atsirasti realus, ir turi prasidėti nuo apatinio laiptelio lengvinimo.
Kur jums pamiršta ta „darbdavio dalis“? Atlyginimui skiriamos lėšos ir viskas. Skirstymas į darbuotojo ir darbdavio dalis yra grynų gryniausia valdiška demagogija, skirta darbuotojams mulkinti -- esą ne iš jų pinigų tie didžiuliai mokesčiai mokami.
Atsiprašau, ne taip pažiūrėjau į skaičius. Mano klaida.
Man labiau peršasi mintis apie visišką mokesčių ir pašalpų sistemos peržiūrėjimą, nes dabar tikrai neskatina kurtis mažam ir vidutiniam verslui, kas yra tokių ekonomikos banginių kaip Vokietija stuburas. Ir galbūt socialinė sistema galėtų pereiti prie tikro socialinio saugumo užtikrinimo, tokio Suomijos varianto su visiems skiriama, sakykim, 200€ pašalpa, kuri yra neapmokestinama, o viskas, kas virš -- visiškai visiems vienodai apmokestinama. Simples. Gauni minimalias pajamas, bet paskata dirbt irgi yra, nes nieko iš tavęs neatima, realiai. Padirbi kiek tau išeina, tiek, bet vis produktas kuriamas. Tas pats su individualia veikla. Man Estijos pavyzdys patinka -- gauni pinigus į sąskaitą, mes pasiimam 20% -- likę tavo. Viskas paprasta, aišku ir skaidru. Paslaugų teikimui juridiniams asmenims galima lubas uždėt, 2400€ a la pašalpos dydžio (12x200€), kad nebūtų nelegalaus darbo.
2400 čia gal mėnesiui? Ar siulote išvis neteikti paslaugų juridiniams?
Pasiūlymai manau įdomūs. Reiktų rimtą Excelį užsikurti ir pabandyti simuliuoti situacijas su realiais skaičiais (įvertinus kiek yra tų po 200 ar 300 EUR) gaunančių. Turiu įtarimą kad mokesčiai žemesniame „gale“ yra todėl, kad labai didelė masė juos moka, ir bandant juos mažinti papildomų susilegalizavusių skaičiaus padidėjimas neatsvers finansinių praradimų.
Taip pat dar reikia vertinti kartu ir galimybę įvesti mokesčių lubas gerai mokamų darbuotojų išlaikymui.
Progresiniai mokesčiai Lietuvoje jau yra:
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/r-kuodis-progresiniai-mokesciai-lietuvoje-yra-seniai.d?id=61658403
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/rkuodis-lietuva-jau-turi-smarkiai-progresinius-mokescius.d?id=44548263
http://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12048159941204364714-ekonomistas-r-kuodis-progresiniai-mokes%C4%8Diai-lietuvoje-realiai-jau-yra.htm
Gal čia apseikime be kliedesių. Vakar visą vakarą FB iš ano nusišnekėjimų dariau cirkus, kol jis galų gale kažkur pabėgo.
Na taip… bet jo nuomonę nuolat cituoja mūsų žiniasklaida,jis jai autoritetas . Tarsi Airijoje nebūtų progresinių mokesčių iki 40 proc., Vokietijoje, UK iki 45 proc., Izraelyje iki 50 proc. ir t.t.
http://www.worldwide-tax.com/
Kiek ne į temą bet,manau,neblogas pareiškimas dėl vienodo apmokestinimo:
„R. Kuodis sakė, kad Lietuvoje tiesiog yra per daug skirtingų veiklos vykdymo formų ir tai nėra pateisinama.“
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/sodra-pagal-r-kuodi-su-asmeninemis-saskaitomis-ir-be-gyvuliu-ukio.d?id=73465550
Tarsi UK ir kitose šalyse nebūtų darbo formų „self-employed“, „author“. Pagal žiniasklaidos cituojamo visais gyvenimo klausimais autoriteto supratimą galimai išeitų,kad rašytojas turėtų steigti knygų rašymo UAB su direktoriumi, buhalteriu ,o ne sudaryti autorinę sutartį su leidykla, dailininkas-steigti paveikslų tapymo UAB…
Vakar aš tiek prisiskaičiau iš jo elementarių dalykų nesupratimo, kad man labai kilo mintis, jog reikia parašyti kažką apie jo tas teorijas. Tiesą sakant, jau anksčiau kildavo noras, bet nu prastai visai jau ten. Žmogus neskiria mokesčio nuo draudimo/kaupimo ir tada, suplakęs viską į vieną krūvą, aiškina apie menamas progresijas. Aš jau nekalbu apie tuos aiškinimus, kai jis pasiima tiesinį mokestį (pvz., GPM), prie jo prikabina NPD (t.y., antrinę funkciją, moduliuojančią mokesčio signalą), o tada sako, kad pats GPM yra progresinis (ir taip, atsisakydamas išvis kalbėti apie tai, kad progresija yra tik NPD sukuriamose siaurose ribose). Tai yra kažkoks maginis mąstymas.
Ponas Rokiški, tai būtų labai reikalingas analitinis šviečiamasis straipsnis, nes susidaro įspūdis, kad nemažai kas jo pareiškimus priima už gryną pinigą , o kai kuriems politikams ir kai kuriai žiniasklaidai jis tapo tokiu neklystančiu lietuvišku Roubini. Panašu, kad ir dabartinis premjeras sužavėtas jo idėjų.
Labai teisingai viskas surašyta. Dar galima paminėti, kad itin dideles pajamas gaunantys verslo savininkai jas gali išsimokėti (ir išsimoka) kaip pvz.: tantjemas, kurios yra apmokestinamos vos 15%, todėl tikras Lietuvos mokesčių sistemos regresyvumas yra dar didesnis.
Smulkmenos tos tantjemos.
Adam Smith dar tikriausiai nežinojo, kad žmogus uždirbdamas daugiau televizorių pirks iš korėjiečių, lėktuvų bilietus iš airių, maistą iš lenkų, o telefoną iš amerikiečių. O atrasti tą, kas kurtų pridėtinę vertę ir būtų įdomu ne tik vietinėje rinkoje, ne taip paprasta. Atimdamas iš vieno ir duodamas kitam savaime nesukuri nei produkto, nei pridėtinės vertės, nei tuo labiau padidini pinigų kiekio. Bet sukurdamas pridėtinę vertę ir ją eksportuodamas parsiveži pinigų. O kai yra daug pinigų, visi sotūs ir jokių progresinių mokesčių nebereikia.
Adam Smith puikiausiai žinojo apie tuos mechanizmus -- jo laikais rinkos jau buvo gana didelės ir tarp valstybių prekyba vyko stambiais mastais. Laisva prekyba didino konkurenciją, dėl to augo našumas, dėl to būdavo sukuriama daugiau vertės, o tai reiškia, kad už savo uždirbtas pajamas žmogus galėdavo nusipirkti daugiau. Tai klasika.
Kai kalbama apie progresinius mokescius, as sutinku, kad musu valdzia kopijuotu USA versija (https://en.wikipedia.org/wiki/Income_tax_in_the_United_States#Marginal_tax_rates_for_2017) t.y. is tikro mazai dirbantis mazai mokesciu moka. Bet dabar valdzia nori mazai uzdirbancius palikti toliau ubagauti, o apmokestinti daugiau gaunancius, kad jie irgi pradetu ubagauti. O kai atiduoti mokesciu pavidalu beveik 60% tikrai nesinori, dar daugiau imesti i „juodaja skyle“. Gal dar sutiktum moketi, jeigu butu aiski garantija, ka uz tai gauni, ir visiskai skaidrumas kaip tie pinigai padalinami.
Taip, vienas iš neadekvatumų yra tame, kad didžiulis apmokestinimas tenka asmeninėms pajamoms.
Sutikčiau, kad būtų labai logiška pareguliuoti tą minimalia alga ir etc kad LT pilietis būtų suinteresuotas dirbti ir mokėti mokesčius o ne atvirkščiai.
Bet yra kita problema, kad dalis UAB (kiba ir kitų bendrovių formu: mažų bendrovių, net nepelno org) savininkų, lengvai gali reguliuoti savo legalų atlyginimą, pelną bandydami išgrežti pinigus kitais kanalais, geriausiais pvz Gretos Range Roveris. TY tai tik parodo tik gilesne problema kaip UAB savininkai (netgi mažu) stengesis optimizuoti mokesčius (pačiam teko susidurit ne 1 kartą). Dalinis sprendimas yra perkelti mokesčius nuo pajamų and turto, gal Gretos džypo atveju tai nepadėtų, bet NT, automobilių mokesčiai sumažinant mokečius darbo užmokesčiui yra way to go. Pvz dar galima įmonėmes uždėti kiek didesnius mokesčius už naudojamus lengvuosius automobilius.
Šiaip tai minimali alga jau senokai tapo tuo dalyku, kuris kaip tik mažina suinteresuotumą mokėti mokesčius ir dirbti. Problema yra tokia, kad kai minimali alga nelabai smarkiai tesiskiria nuo medianos (t.y., dažniausiai pasitaikančio lygio), tai savaime reiškia, kad už minimalią algą jau tikiesi įprasto, normalaus darbuotojo, o ne tokio, kuris gali neturėti nei jokių žinių, nei jokios patirties.
Atitinkamai, tie, kas negali rasti darbo, yra savaime nustumiami į tą už minimumą mažesnį šešėlį, kur įdarbinimas būna nelegalus.
Ir jei dar didžiuosiuose miestuose to pavyksta išvengti, tai pvz., kaime, kur žmogui įsidarbinimas mieste reiškia labai dideles transporto išlaidas, labai stiprus noras įdarbinti nelegaliai ir pigiau, negu už minimumą, atsiranda ir pas darbdavį, ir pas patį darbuotoją.
Vokietijoje transporto išlaidas galima įtraukti į pajamų deklaraciją. Gal irgi variantas, ar tiesiog dar daugiau painiavos įvestų?
Straipsnyje kalbama tik kaip tai paveiks skurdžius. Tačiau progresiniai mokesčiai turi tokią savybę kad labiausiai kerta per kišenę vidurinei klasei, kuri Lietuvoje dar tik besiformuoja, o vidurinė klasė kaip žinia yra demokratijos stuburas. Jei problema yra mažiausių atlyginimų apmokestinimas, geriau būtų taikyti neapmokestinamą minimumą ne tik GPM (kaip dabar yra) bet ir VSD bei PSD įmokoms. Štai ir viskas. Progresiniams mokesčiams mums dar per anksti nes pragyvenimo lygis labai žemas ir nėra tokio didelio pasiturinčių sluoksnio kaip vakarų šalyse. Nors pvz Lenkijoje progresiniai jau yra, berods 18% iki 20k eur ir 33% virš 20k eur per metus. Kaip matome ne geriau nei mūsiškiai 15%. (Social security įmokos ir pas juos yra).
Sutikčiau su progresiniais tik tuo atveju jei koks IT specialistas uždirbantis 2500 iki mokesčių nebūtų priskiriamas turčių klasei nuo kurio reiktų jau atimti kaip nuo milijonieriaus (o kad taip ir būtų beveik neabejoju).
Progresinių esmė, kai jie paremti sveiku protu, tame ir yra, kad paimti daugiau pinigų iš realiai mažo segmento, galinčio koncentruoti pinigus vien dėl to, kad jie valdo pinigus. Vidurinė klasė uždirba daugiau už skurstančius ne todėl, kad jie valdo pinigus, o todėl, kad jie geriausi. T.y., ta vidurinė klasė turi būti kaip centrinis taškas, kuris grafine yra iš esmės nejudinamas.
O apie tai, kad per anksti ar panašiai -- vienintelis kriterijus, kad per anksti -- tai ne bendros uždirbamos sumos, o pajamų nelygybė. Kai tik ji yra didelė -- tai ir reiškia, kad reikia didinti progresyvumą, nes didelė pajamų nelygybė reiškia kad turtingiausia grupė uždirba būtent nelygybės dėka. Lietuvoje ta nelygybė tikrai labai didelė.