Visai neseniai rašiau straipsnį apie progresinius mokesčius, o paskui pas mane į Facebook komentarus atėjo toksai Raimondas Kuodis, kuris pradėjo man aiškinti apie tai, kaip Lietuvoje baisiai siaubingai progresiniai mokesčiai yra jau dabar. Ir tai baigėsi tuo, kad aš jums čia parašiau šį straipsnį. Tiesiog apie tai, kokio lygio absurdą pasiekia mūsų viešasis ekonominis diskursas.
Nesuvokti nuosavybės sąvokos, neskirti savo pinigų nuo kažkieno kito pinigų – tai panašiai, kaip neskirti karvės nuo mopedo (žinau, kad čia nuotraukoje motoroleris). Įsivaizduokite žmogų, kuris mopedą pavadina karve, o paskui iš tokios „karvės“ nuoširdžiai bando primelžti pieno, o paskui dar ima šnekėti apie karvės variklio apsukas.
Ponas Raimondai Kuodi, taip, čia šiandien apie jūsų teorijas ir nesupratimus, nes jūs to panorėjote. Aš jūsų klausiau, ar tikrai norite to, kad aš parašyčiau apie tai. Ir jūs pasakėte, kad norite. Taip jūs padarėte dar vieną klaidą, bet ta klaida natūrali. Ta klaida – irgi jūsų nesupratimų pasekmė. Paprastai nesupratimai po vieną nevaikšto.
Tiesiog nereikia šnekėti absurdų
Dažnai žmonės tiesiog tyliai tyli ir nieko nesako, kai girdi kažką, šnekantį nesąmones, nes tiesiog mąsto paprastai – „pakliedės, pakliedės ir nustos“. Deja, kai žmogus nusišneka, o niekas jam neprieštarauja, ilgainiui žmogaus nusišnekėjimai tik plečiasi, plečiasi, kol galų gale pasiekia lygį, kur žmogus jau išvis susišnekėti su niekuo negali. Net jei bando susišnekėti su taburete. Nusišnekėjimai auga, o pats nusišnekėtojas ima tikėti tuo, kad jis teisus, o aplink – vien kažkokie nesusivokėliai. Ir netgi taburetė kažkodėl neteisi.
Bet visgi viskam savo laikas. Yra laikas tolerancijai, o yra laikas ir tam, kad kažkas pasakytų, kad kliedesiai ir nusišnekėjimai yra tiesiog kliedesiai ir nusišnekėjimai.
Kai kažkas mano paties FB komentaruose man ima pasakoti apie tai, kaip Lietuvoje yra progresiniai mokesčiai, kurie, be viso kito, yra dar ir siaubingai progresiški (ir ypač dar siaubingai progresiška Sodra), tai gal jau to tiesiog pakaks ir viskas.
Aš suprantu, ponas Kuodi, kad jūs matyt esate taip savotiškai mąstantis žmogus, ar kaip čia korektiškiau pasakius. Ar tai gal atvirkščiai – tiesiog nemąstantis. Nežinau, kaip čia gražiau išsireikšti. Todėl gal jums ir sudėtinga susivokti, kokias nesąmones jūs šnekate.
Žinote, man vieną kartą kažkoks filologas ar tai istorikas, paskaitęs kažką apie epidemiologiją ir grėsmes, kurios kyla dėl eksponentinio užkrėtimų skaičiaus augimo, pradėjo įrodinėti, kad esą eksponentinis augimas nėra eksponentinis, jei skaičiai maži, ne milijonais. O paskui dar ėmė kaišioti nuorodas į kažkokius visiškai absurdišku randomu surastus kažkokių matematikų darbus, kur buvo minimas žodis „eksponentinis“ (jei dar prisimenu – ten buvo nuorodos į kažką apie pirminius skaičius, ar tai kažką panašiai tolimo).
Didžioji to istoriko ar tai filologo problema buvo tame, kad jis tiesiog nesuvokė, ką išvis šneka – paaiškėjo, kad jis paprasčiausiai nesuprato, kame skirtumas tarp „2+2“ ir „2*2“ („taigi abiem atvejais bus 4“), o didesnių skaičių išvis skaičiuoti nelabai mokėjo, todėl jam viskas buvo tiesiog šiaip nesuprantama, bet nepaisant to, jis jautėsi kietas. Jis tiesiog nesuprato skirtumo tarp sudėties ir daugybos. Paskui iš tų jo nusišnekėjimų daugelis tyčiojosi, o aš jį prisimenu ir dabar, kaip neįtikėtiną tokio absurdiško nesuvokimo pavyzdį.
Beje, tas tipažas paskui labai išdidžiai kažkur taškėsi apie tai, koks aš durnas ir kaip nusišneku ir pats nesuprantu. Tai labai natūralu – vargu, ar įmanoma, kad jis būtų aiškinęs kaip nors kitaip. Tiesiog, kai nesuvoki, tai ir nesuvoki.
Pavyzdžiui, nesuvoki, kas yra nuosavybė ir todėl nesupranti, kad sumokėjus mokesčius, pinigai pasidaro jau nebe tavo, o vat pasidėjus pinigus į banką kaupimui, pinigai vis dar būna tavo. O paskui taškaisi komentaruose apie tai, kaip kažkas nesuvokia nieko.
Aš manau, kad jūs, ponas Kuodi, suprantate, kame yra skirtumas tarp sudėties ir daugybos. Bet spėju, kad visgi, kai mąstote apie mokesčius, sodras ir panašius reikalus, jums kažkaip viskas susivelia galvoje į kažkokią nesąmonę ir paskui iš nesąmonės gaunasi kita nesąmonė, o iš kitos nesąmonės – jau meganesąmonė. O paskui viskas baigiasi tuo, kad jūs imate pasakoti tas meganesąmones apie Sodros progresyvumą ir taip toliau. Aš suprantu.
Yra labai blogai, kai žmogus neskiria sudėties nuo daugybos. Panašiai blogai yra tada, kai žmogus net neskiria mokesčių nuo pinigų kaupimo. Bet dar blogiau būna tada, kai sudėties nuo daugybos neskiriantis žmogus kam nors bando aiškinti matematiką – tada būna tokie fokusai, kaip kažkokiame JAV miestelyje, kur tuntas nesusivokėlių priėmė kažkokį vietinės reikšmės įstatymą, pagal kurį skaičius Pi yra įstatymiškai lygus 3. Panašiai blogai būna ir tada, kai mokesčių nuo pinigų kaupimo neskiria kas nors, kas užsiima ekonomika.
Man labai sunku suprasti, kaip taip gali būti, bet aš bandau suprasti, kaip tokie žmonės mąsto.
Pavyzdžiui, aš maždaug taip įsivaizduoju, kaip jūs mąstote, ponas Kuodi: yra penkiolisdešimt išprotėjusių kačių, jos tarpusavy pešasi ir dar kai ką (nesakysiu ką) daro, kniaukia ne savais balsais, o viso to fone kažkas rėkia – „Sodra, GPM, progresija, mokestis!!!“. Ir visa tai dedasi galvoje, kuri dvasingai bando suprasti, kuo ta Sodra nuo mokesčių skiriasi ir kame išvis mokesčių mokėjimo prasmė.
Išties gal ir ne taip viskas dedasi jūsų galvoje, ponas Kuodi – aš tiesiog pabandžiau įsivaizduoti, kas turi darytis žmogui, kuris pinigų kaupimo neskiria nuo mokesčių. Kas dedasi galvoje žmogaus, kuris netgi sugeba nepastebėti, kad mokesčių atveju keičiasi pinigų savininkas, o kaupimo atveju pinigų savininkas lieka tas pats, o keičiasi tik pinigų administratorius (kaip tokiu atveju, kai pinigai padedami į banką).
Yra labai blogai, kai kažkas, kitiems pasakojantis apie mokesčius ir ekonomiką, netgi nesuvokia tokio dalyko, kaip nuosavybė. Tai yra labai panašiai, kaip koks nors ūkininkas realiai nesuvoktų, kur skirtumas tarp karvės ir mopedo. Tai netgi prasčiau, nei toks atvejis, kai kas nors neskiria daugybos nuo sudėties.
Toliau, ponas Kuodi, jau galit neskaityti, nes jus dar kokia nors smegenų cypsmas ištiks, nes toliau bus per daug sudėtinga, kaip jums. Nes fundamentalius, paprasčiausius dalykus suvokti tiesiog pernelyg sudėtinga. Kai kam nors koks nors dalykas būna per daug sudėtingas, tai gal ir nereikia to. Todėl kita dalis šio straipsnio – tai jau ne jums skirta.
Karvė ir mopedas, o taip pat ir Sodra
Problema yra tokia: sakykim, turime karvę ir mopedą. Mopedas yra skirtas važinėjimui, o karvė – melžimui. Mopedas turi savo variklį su savo veikimo mechanizmais, o karvė – savo organizmą, su visa to organizmo savo fiziologija. Kas atsitiks, jei mes pradėsim painiotis tame, kas yra karvė, o kas yra mopedas?
Problema bus ne tai, kad užsisėdę ant karvės, bandysim lėkti ja per sankryžą. Ir net ne tai, kad bandysim melžti mopedą. Tokios nesąmonės bus net ne problema, o šiaip smulkmena.
Reali problema bus tame, kad jei visiškai susipainiosim tarp mopedo ir karvės, tai karvę prigirdysim benzinu, o mopedui į baką pripilsim kombikormo su vandeniu, o paskui, kai vienas ir kitas ims nuo šitų dalykų užsilenkinėti, karvei į pilvą bandysim įsiūti mopedo variklį, o mopedui pritaisyti karvės galvą, o paskui, kai po ilgų bandymų jau sėdėsim visiškai į šūdą sudirbtoje mokestinėje sistemoje į kažkokį mechanizmų, ratų, mėsų ir žarnų kratinį sudirbsim ir karvę, ir mopedą, teturėsim krūvą atliekų ir išvis atrodysim aplinkiniams kaip bepročiai, nes išties taip ir bus.
Būtent toks draudimo/kaupimo neskyrimas nuo mokesčių, o paskui – ir painiojimasis tame – tai kaip tik toks pat absurdas, kaip karvės ir mopedo hibridizacija. Tik daug blogiau, nes kalba eina apie tūkstančius žmonių, kurie yra dusinami pašalpiniais mechanizmais, kurie emigruoja ir kurie kartais netgi realiai miršta iš bado – kai neužtenka pensijos apmokėti šildymui, o antstoliai užblokuoja sąskaitas.
Neesmė, kas yra Sodra – draudimas ar mokestis. Esmė yra tame, kad vertinant, reikia apsispręsti – arba tas, arba anas. Kad nesigautų kaip su karve ir mopedu. Mes renkamės, ar imsim mopedą, ar imsim karvę, o ne kažkokį kratinį.
Draudimas/kaupimas – tai yra pinigai, kurie turi aiškų grąžinimo mechanizmą, kuris savo esme yra sutartinis. Pinigai yra ne atiduodami, o iš esmės, paskolinami draudimo/kaupimo organizacijai su kažkuriomis sąlygomis. Ir jei tai draudimas/kaupimas – tai yra ne mokestis, o jūsų pinigai. Jie nenuėjo į valstybę ir netapo kažkieno kito nuosavybe, net jei draudimo/kaupimo įmonė yra valdiška. Kai pinigus kaupiate – jie yra jūsų, net kai jie kažkokioje įstaigoje. Bent jau taip turėtų būti (visai kitas klausimas – kad su Sodra taip nėra).
Su draudimu/kaupimu viskas yra lygiai taip pat, kaip su banku: jei jūs pasidėjote pinigus į banką, tai niekaip nereiškia, kad tie pinigai tapo banko nuosavybe. Tai jūsų pinigai ir viskas (nors Nerijus Mačiulis, žymus Swedbank ekonomistas, prilygstantis Raimondui Kuodžiui, gal su tuo ir nesutiktų – nes bankomatas ne tavo).
Mokestis – tai tiesiog pinigai, kurie yra surenkami valstybės, o kai surenkami – tada jie yra valstybės nuosavybė. Apie jokį grąžinimą čia jau nėra kalbos – net jei valstybė žmogui išmoka pašalpą, tai yra valstybės pašalpa, o ne to paties žmogaus susigrąžinti pinigai. Mokestis yra mokestis ir viskas. Jo paskirstymo mechanizmai yra valstybės, o ne mokesčio mokėtojo nustatomi, net jei valstybė ir vaizduoja, kad kažkoks mokestis su kažkokiomis valstybinėmis paslaugomis ten siejamas.
Labai svarbu suprasti: jei sumokėjai mokesčius, tai tie pinigai jau yra ne tavo, o valstybės. Net nepaisant to, kad valstybė yra bendras mūsų darinys, turintis atstovaujauti mūsų visų bendrus interesus.
Tai labai elementaru: pvz., jei kareivis gauna atlyginimą, tai nėra kareivio gaunamas mokesčių grąžinimas, nors ir akivaizdu, kad atlyginimui skirti pinigai yra surinkti per mokesčius. Jei kažkokia įmonė gauna iš valstybės apmokėjimą už kokius nors darbus – tai irgi nėra mokesčių grąžinimas. Tai yra apmokėjimas. Ir viskas. Čia tiesiog nėra ką kalbėti – pinigų išlaidų būdai niekaip nenustato jokių mokėjimų progresiškumo ar regresiškumo.
Jei mes kalbame apie Sodrą, kaip apie kaupimą/draudimą (t.y., šnekam, kad ten mūsų pinigai, kurie dalinai sugrįžta ir taip toliau), tai ir šnekėkim apie tai, kaip apie kaupimą/draudimą, o ne kaip apie mokesčius.
Jei mes kalbame apie Sodrą, kaip apie mokesčius, tai tada jau, atleiskite, apie visokias grąžinamas pinigų dalis šnekėti yra absurdiška. Valstybės mokama pensija, valstybės apmokamos socialinės garantijos – vat ir viskas.
Ir beje, pagal tai, kaip Sodra veikia, akivaizdu, kad tai ir yra mokestis, tiesiog apgaulingai imituojantis draudimą/kaupimą. Aš suprantu, kad nesuvokiant nuosavybės sąvokos, yra nesunku susipainioti tame, ar tai yra pinigų kaupimas, ar mokestis.
O dabar įsivaizduokit žmogų, kuris parduotuvėje nusiperka batoną už du eurus, o tada pradeda išvedžioti, kad parduotuvės pelnas yra du eurai, kadangi ji jam grąžino 0 eurų, o batonas, jo manymu, vertas tik pusės tiek, o gal ne – išvis nieko nevertas, o tai reiškia, kad tuos du eurus padalinus iš nulinės batono vertės, gaunasi begalybė, o tai reiškia, kad batoną pardavusi parduotuvė susižėrė egalinį pelną, už kurį galėtų ir visą Lietuvą nusipirkti. Atrodo abrsurdiška?
Lygiai toks pat absurdas savo esme yra pensijinių išmokų lyginimas su mokesčiais, paskui pradedant šnekėti apie šitokiu pačiu būdu išvestas progresijas.
Tiesiog paprastai: arba tarkim, kad Sodra – tai yra mokestis, ir tokiu atveju mes nešnekam apie ją, kaip apie draudimą/kaupimą ir, atitinkamai, iš principo nenagrinėjame jokių ten išmokų (atidavei pinigus valstybei – ir viskas), arba jei kalbam apie draudimą/kaupimą, tai tokiu atveju nereikia šnekėti, kad tai yra koks nors mokestis – tada jau tarkim, kad tai yra tiesiog labai blogai veikiantis draudimas/kaupimas. Tiesiog apsispręskim.
Būtent ta situacija, kai dešimtmečiais Sodra veikia kaip banalus mokestis, o kartu vaizduoja ne mokestį, o kažkokį draudimą, tampa priežastimi, dėl kurios visa pensijų sistema po truputį virsta kažkokiu marazmu. Lygiai tokia pati situaciją į visišką marazmą jau nuvedė PSD valdymas, vaizduojant, esą tai irgi ne mokestis, o kažkoks esą draudimas.
Įvairūs vulgariosios pseudoekonomikos veikėjai, kuriems karvės painiojasi su mopedais, kaupimas painiojasi su mokesčiais ir kurie net nesugeba pamatyti kaip pinigai pereina iš vieno asmens nuosavybės į kito asmens nuosavybę – tai yra pirminė priežastis, dėl kurios mes Lietuvoje turime visišką mokestinį marazmą: prie tokių nesąmonių anei jokia ekonominė sistemos analizė tampa neįmanoma.
Kai bet ką suplaki su bet kuo, o paskui tą gautą nesąmonę dar permaišai, įveldamas ten dar ką papuola, tai ir gaunasi kažkokia tokia nesąmonė. Iš nesąmonių kratinio negali gautis kas nors prasmingo, bet kartais gaunasi kokia nors moderni planinės ekonomikos kaštų ir naudos analizė.
Kai vietoje ekonomikos teorijos turime panašias nesąmones, visiškai natūralu būna, kai koks nors ministras pirmininkas, remdamasis tais kažkokiais planiniais skaičiavimais ir vertinimais, parašo mokslinę daktarinę disertaciją apie nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumo didinimą. Tai, beje, yra labai geras kaštų ir naudos analizės papildymas, įsiliejantis į bendrą visokių ten progresinių kaupimų ir negebėjimų atskirti nuosavybę vaizdą. Viską sudėjus krūvon, išties gaunasi teorija, kurioje atsirastų vietos ir karvių-mopedų hibridizacijai valstiečių ūkiuose.
Visa tai kyla iš to, kad nesugebi suprasti, kas yra nuosavybė ir kad nuo nuosavybės prasideda bet kokia ekonomika. Tiesiog nesugebi suprasti visiškai elementarios nuosavybės sąvokos, suprantamos net mažiems vaikams.
Ponai ir ponios, aš nebetęsiu. Aš manau, kad jau pakanka.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Rokiškis vistiek turi unikalų sugebėjimą 2 sakinių esmę išdėstyti per 34 pastraipas. Tobulas valdininkas būtų, kuris į klausimą „Ar galima“ vietoj Taip/Ne atsakytų 3 psl. raštu su nuorodom į dar 3 įstatymus.
Nu, gerb. Rokiški… jūs gal irgi pernelyg suabsoliutinote. Pati skaičiavimo sistema dėl pensijų gal ir turi būt naudojama, kaip kaupimui? Neįsivaizduoju, kaip kitaip reikėtų realizuoti tą momentą, kaip daugiau uždirbdavęs žmogus gautų ir didesnę pensija (kas teisinga, sutikite). Tai, kaip pensijų apskaičiavimo mechanizmas, tas „kaupimo“ imitavimas gal ir tinkamas?
Dėl sveikatos draudimo tai gal ir tiesa, tas mokestis jau tikrai yra mokestis, nes nu pagal įstatymo raidę gydymo kokybė niekaip nepriklauso nuo absoliučios tavo vardu mokamos sumos…
Atskirkim, kur yra kaupimas, o kur yra mokesčiai -- ir nebus problemos. Viską čia reikia vertinti per tai, kas yra kieno nuosavybė, pagal faktą. Visi kiti procesai -- tai nuosavybės kaita. Nuosavybė nėra priedas prie paskirstymo procesų -- ji yra pagrindas paskirstymo procesams.
Jei pripažinsime, kad Sodra yra mokestis (kas faktiškai ir yra -- pvz., tu negali paveldėti Sodroje sukauptos sumos ar jos atsiimti, ar pasirinkti kur kaupti) -- tokiu atveju kalbėkim apie tai, kad ji nevykdo kaupimo, nes nesugeba ir išties net nebando, tačiau grubiai tą kaupimą bando imituoti, realizuodama nuopelnų sistemą (pagal tai kiek sumokėjai). Ir žmonės gauna tiesiog valstybės garantuojamas pensijas, bet kažkokiu iškreiptai nenormaliu būdu.
O jei kalbam apie tai, kad turėtų būti kaupimas -- na, tai ir kalbėkim tada apie kaupimą, bet nebandykim aiškinti, kad mokesčiai esą yra kaupimas. Nes taip gaunasi, kad ne savo pinigus bandome vadinti savo pinigais.
Bendru atveju, iš klaidingų prielaidų negalima padaryti teisingų išvadų. Todėl esminės prielaidos turi būti labai tiksliai sudėstomos.
Na sita situacija del to ir susidaro, kad realiai tai yra mokestis, bet niekas is valdanciuju neturi kiausu imti ir pasakyti.
Ir tada pradedama spangt apie visokius koeficientus, mazdaug jei uzdirbu tiek, tai po 30-40 metu mano pensija tures but tokia, shit and stuff.
Reikalas tame, jog niekas nezino kaip bus po 5 metu, nekalbant apie 30-40, todel kazkoks realus kaupimas, ir juo labiau jo prognozavimas sitoj vietoj sunkiai imanomas.
Salygas gali pakeisti bele kokia ikipensijiniu ir pensijiniu jusu gyvenimo etapu vykstanti hujnia. Ir jeigu devalvacija kokia nors arba infliacija pakeis situacija tik laikinai (priimant prielaida kad valdzioj bus ne idiotai ir balansuos skaicius pagal situacija), tai tokie dalykai kaip visuomenes senejimas ir emigracija (vienas kita skatinantys veiksniai) gali imti ir atsiliepti daug smarkiau. Elementariai nebus is ko surinkti pinigu, teks didint procenta, o tada vidutine klase (tiksliau, kaip labai gerai Rokiskis pastebejo, daugiau nei minimuma gaunanti apatine klase, nes tikraja vidurine klase mes vadinam buozem) is viso uzsisika ir vaziuoja kitur.
O jei dar geopolitiniai veiksniai, karas koks nors ar siaip investiciju pabegimas del elementaraus nesijautimo saugiai, tai gali is viso ta sodra bankrutuot, ir niekam bus neidomu kiek tu ten sukaupes.
Realiai, musu valstybes atveju turim situacija kur mazesni skurdziai islaiko didesnius skurdzius, CIA IR DABAR. Ir tai nera niekas kitas, kaip mokestis, perskirstomas valstybes CIA IR DABAR. Is kiekvieno pagal isgales, ir plius minus kiekvienam pagal pirminius poreikius. Kas yra dabartine Sodra? Ogi tikru tikriausias komunizmas CIA IR DABAR. Po penkiu ar po dvidesimties metu Sodra irgi darys CIA IR DABAR, ir jokie kaupimai realiai nevyks.
Ir deja, tai yra vienintelis budas Sodrai siuo metu veikti bent kazkiek efektyviai CiA IR DABAR.
Kodel savokos maisomos? Todel kad valdziazmogiai savokas vynioja i vata, o rinkejai daznai ir neatskiria. Kitaip sakant, tai yra elementarus populizmas.
Kokia priezastis kad Sodra yra sitaip fucked up? Na, tai buvo uzprogramuota. Nuo pat nepriklausomybes, Sodra moka pensijas zmonems, kurie savo mokescius susimokejo sovietmeciu, ir i Lietuvos Sodra nelabai ka inese. Vien del sitos priezasties negalim kalbeti apie kaupima.
Kokia iseitis? Man persasi labai paprasta. Uzdaryt kromeli apskritai, aisku ne iskarto, o palaipsniui. Skausminga, bet padetume ateities kartoms. Neskausmingo varianto, deja, siuo atveju nera.
Nu po tokio paauškinimo net karvei būtų aišku. O gal ir mopedui 😀
Didžiai gerbiamas Visatos Valdove!
Aš pastebėjau, kad tas pats žmogus gali skirtingai rengtis priklausomai nuo aplinkybių. Spėju, kad tai, tur būt, yra gerai. Pvz., žmogus papludimyje vaikšto su glaudėmis, o į teatrą ateina su kostiumu. Tiesiog intuityviai spėju, kad, matyt, toks elgesio lankstumas yra gerai (ką nors daugiau pasakyti, kodėl tai yra gerai, negaliu, nes nesu Visatos Valdovas).
Drįstu spėti, kad ir ginčijantis su kitu žmogumi atsižvelgimas į situaciją, tai yra, į to žmogaus spėjamus ketinimus (ar jis tik oponentą paniekinti nori, įžeisti, ar yra nepataisomas narcizas, ar yra ieškantis tiesos mokslininkas ir t.t.), į temą (kalbama apie Jums, Jūsų Didenybe, šlykščius, doroviškai nepriimtinus, šmeižikiškus dalykus, nors sunku man įsivaizduoti, kas Visatos Valdovą galėtų iš kantrybės išvesti, ar apie teorinį klausimą, kiek plačiai gali būti taikoma mokslinė nuosavybės savoka (tebūnie man atleista, bet, mano supratimu, tas pats žodis mokslinėje kalboje ir šnekamojoje kalboje, paprastai, turi besiskiriančią prasmę) yra naudingas.
Drįstu abejoti, Jūsų Didenybe, kad Jūsų pasirinktas šios diskusijos stilius pasirodys tinkamas tiems, kurie „vardan tos Lietuvos“ sugeba kažką gero padaryti, nes kiti gi nėra Visatos Valdovai ir Jums prilygti negali.
Ką nors rišlaus pasakysite, ar tik šiaip pastradalint atėjote?
Ploju atsistojęs. Dar būtų puiku šį straipsnį paskleisti plačiau, pavyzdžiui, Delfi.lt (susidarė įspūdis,kad šio portalo redaktorius ypač žavi šio valst. pareigūno, dar vadinamo ekonomistu, idėjos ir neklystamumas) , gal tokiu būdu jis pasiektų daugumą Seimo narių, premjerą, gal jie pagaliau susimąstytų , aklai nebetikėtų šių idėjų teisingumu ir nepridarytų absurdiškų sprendimų?
Bet kokios kalbos apie Sodrą kaip apie draudimą, o ne priverstinį bukai administruojamą valstybės mokestį yra absurdas. Totalus, visiškas ir nepaneigiamas. Bet jei vis dėlto reikia paneigti, tai štai: -Žmogus 30 metų moka Sodrai (moka daug, nes atlyginimas geras), po to suserga ir netenka darbo. Po to miršta, nes nedirbančiam nepriklauso medicinos pagalba susirgus.- Dabar jūs sakysite, kad čia labai šauni sistema -- juk visi to žmogelio pinigai jau išdalinti pensijoms, o tai, kad jis laiku numirė nesulaukęs pensijos yra valstybės, o ir visų mūsų pelnas, ar ne? Tikrai taip galvojate? Ekonomiškai, kaip ekonomistai? Sveikinu pamelžus mopedą!
Pagal viską sprendžiant, bent jau kai kurie galvoja būtent taip -- kad gerai, jei pensijos nesulaukia. Tas įspūdis, kad kai kurie galvoja, bet taip visiškai tiesiai paprasčiausiai nedrįsta pasakyti, man labai stiprus.
Deja, 2*2 = 2+2 O tiesinė aproximacija yra labai dažnai taikomas metodas ne tik matematikoje, bet ir ekonomikoje. Fail 🙂
Raimis teisus. PAYG ir personal account sistemos skirtumų nematymas ir yra pagrindinė Jūsų nesusipratimo problema.
Ir progresyvumas žmogui svarbus ne teorinis (apie ką jūs kalbat) o praktinis: kiek sumoku minus kiek gaunu.
Problema yra tada, kai žmogus bando kalbėti apie ekonomiką, kartu pavaizduodamas, kad nuosavybė kažkuriuose etapuose neegzistuoja, t.y., yra antrinis konceptas. Kai tik tą pamiršti, tada staiga stebuklingai grįžtamieji ryšiai atsiranda per bet kur -- ir vat jei taip, tai gaunasi kad netgi valdininkų gaunami atlyginimai gali būti nagrinėjami kaip neigiami mokesčiai nuo tų pačių valdininkų atlyginimų.
Tai yra absurdas savo esme. O iš to seka, kad nuosavybės atributas yra akivaizdžiai pirminis, o visi grįžtamieji ryšiai yra antriniai, galiojantys tik tose ribose, kurias nustato nuosavybės kaitos procesai.
Tai yra du kart du, ir kol tokie baziniai dalykai yra neigiami -- visos kalbos apie netiesiškumus yra banalus bulšitas.
man labai gaila, bet gerb. Rokiškį vis sunkiau suvokti. diskursas jo tekstuose jau, beveik visada, vyksta tarp jo paties kelių alternatyvių visatų. skirti 4/5 teksto apspjauti Kuodį yra žemas paties autoriaus elgesys, nežiūrint į Kuodžio pasisakymų turinį. tuo labiau pati paniekos argumentacija yra stebėtinai tuščia ir neįtikėtinai nuobodžiai besikartojanti.
o dėl pinigų nuosavybės, tai atskleisiu paslaptį p. Rokiškiui, kad visi pinigai, kurie sumokami bet kam ir bet kada, tampa gavėjo nuosavybe. visiška ir neatšaukiame. bet koks kaupimas, tai ne NUOSAVYBĖ (ji jau prarasta sumokėjus), o būsima reikalavimo teisė į kažkokias išsmokas. Darudimo atžvilgiu jos apibrėžtos, o SoDros -- NEAPIBEĖŽTOS ir nepriklausančios nuo mokėtojo valios. Taigi SoDrai sumokėti pinigai ir TIE PATYS MOKESČIAI, tik kitaip pavadinti, o grąžos gali ir nebūti VISAI. Tai elementaru, ir suvokiama visiems. Bet jei nori apspjauti Kuodį, tada nieko nebematai..
Reikalavimo teisė suponuoja vertę, kuri yra priklauso kažkam. Neigti nuosavybę ir ją pateikti, kaip esą antrinę, išvsetinę sąvoką, ar išvis tokią sąvoką ignoruoti, vietoje jos pateikiant išvestines, antrines (pvz., sakant, kad nuosavybė kažkur dingo, o vietoje jos esą atsirado įsipareigojimas, kuris esą su nuosavybės sąvoka nesisieja) -- tai yra fundamentali klaida.
Visi ekonominiai procesai yra nuosavybės kaitos (pilnos, dalinės, laikinos, permanentinės ir t.y.) procesai. Kai bandoma aiškinti, esą būsima teisė nesuponuoja nuosavybės, tai irgi atvejis, kai bandoma nuosavybę nuneigti.
Daryti tokias klaidas ir paskui piktintis, esą kažkas nesuprantamai rašo ir esą kažką apspjaudo -- tai yra tas pats, kaip būti durniumi ir piktintis, kad kažkas netokleruoja esą nuomonės, kuri kažko irgi verta, nes irgi nuomonė.
O kad Sodra yra mokestis -- tai akivaizdu. Realybė yra ta, kad jei tai mokests, reiškia, kad jo mokėtojas praranda nuosavybę, o ji pereina valstybei. Ir tai nėra kaupimas. Tai yra taip pat paprasta, kaip du kart du.
Nuosaybę gal, kaip ir energiją fizikoje, galima po tvermės dėsniu pakišt, kad būtų aiškiau? Iš niekur neatsiranda, ir niekur nedingsta, jei sistema uždara? Tada paaiškės, kad Sodra kokį amžinąjį variklį primena, o mums chalturščikai, jį pardavę, dabar upgreidus siūlo.
Aišku, sistema biškį atvira, ir neprisimodeliuos kažkas konkrečiai, bet reikalavimas, kad sąvokos savo semantine esme tą pačią struktūrą išlaikytų visai logiškai atrodo.
Šiaip yra paprastas principas -- nuosavybė seka paskui turtą (nepriklausomai nuo to, koks tai būtų turtas). Išvestiniu būdu iš to galima sukurti antrines vertes (per įsipareigojimus), kurios turėtų atskirtą nuosavybę. Taip ar anaip, galutiniame rezultate visvien gaunasi buhalterinis balansas.
Kaip pvz., jei įkeiti turtą (imdamas paskolą), jis pasilieka tavo, tačiau gauni sumą, kuri yra turto vertės dydžio ir įsipareigojimą atitinkamam dydžiui. Paskolos teikėjas gali perleisti skolos grąžinimo įsipareigojimą kažkam kitam, o paskui kažkas kitas perimti turtą, o ne atgauti pinigus, bet kadangi paskolos pinigai bus gauti paskolos gavėjo, galutinis balansas liks nulinis (ir paskolos teikėjas, ir paskolos gavėjas abu gaus tiek, kiek išleido). Kitaip tariant, tas pats buhalterinis tvermės dėsnis išlieka ir tais atvejais, kai viskas atrodo sudėtingiau.
Labai esminis dalykas yra suprasti, kad nors paskolos pinigai pakeičia savininką, jie mainais už tai sukuria tos pat vertės įsipareigojimą, kurio savininkas jau yra paskolos davėjas, o iš to gaunasi nulinis balansas -- įsipareigojimo ir paskolos sumos yra tarpusavy priešingos (t.y., nei paskolos gavėjas, nei teikėjas nieko neprarado). Iš to tiesiogiai ir matosi, kad pats įkeistas turtas savininko nepakeičia, nes priešingu atveju tai reikštų, kad kažkas ėmė ir prarado kažką dėl susitarimo, kurio balansas yra nulinis.
FB man kažkas pastebėjo, kad galimai Kuodis ir kai kurie kiti ekonomistai iš principo nieko negirdėję apie dvejybinę apskaitą. Matyt todėl ir susivelia, pamesdami nuosavybę. Kuodis kaip stebuklingą prieštaravimą ištraukė netgi, atleiskite, anuiteto pardavimą.
Tarkim, jei sodra palaipsniui pereitų prie kaupimo ir vien tik kaupimo pensijai.
tai ką sumokėjau sodrai yra mano nuosavybė ir jos yra tiek kiek yra.
kaip paskaičiuos išmokas, pagal tai, kiek vidutiniškai gyvena pensininkas?
aš gyvenu ilgiau sulaukus 95 metų mano sukaupti pinigai baigiasi, kas tada?
iš kitų paimti negali, nes tai jų nuosavybė, kuris mirė anksčiau, jo pinigus pasidalino vaikai ir jų nebėra.
Kaupiamųjų pensijų fondų atvejų išmokos mokamos iš tavo pinigų ir mirties atveju jos atitenka vaikams. bet jei gyveni ilgiau, ir išanaudoji visas savo sukauptas lėšas, o pensijų išmoka priklauso juk iki gyvos galvos. iš kur fondas ims pinigus? Verslo rizikos rezervas?
Visai įdomus šaltinis http://www.pensijusistema.lt/index.php?1605788083
Įdomi lentelė matosi, kaip keitėsi mokama dalis sodrai ir kaupiamoji dalis.
buvo sugalvoję per metus po procentą pridėti prie kaupimo dalies, mažinant sodros įmoką, rezultate atsiradus deficitui sodros įmoka padidėjo žiauriai.
ir per 12 metų kaupiamoji įmokos dalis net sumažėjo. nė per žingsnį nepasistūmėta.
jeigu būtų taip kaip prognozuojama ir per 4 metus po 1,5 procento, per 40 metų kol dabartiniai 20-mečiai pasens kaupiamoji įmoka turėtų maždaug susilygint su sodros įmoka. ir dabartinių 20-mečių anūkai jau turėtų maždaug normalią pensijų sistemą. jeigu taip būtų…
Biškį šiaip WTF skaityti, kai man čia rašo Pipedija 😀
Tai pipedija ne tik tau rašo. Pipedija rašo visiems.
Aš jums dar galiu paaiškinti, kaip vienu metu mažiau uždirbantys buvo išdurti su tuo pseudo „progresiškumu“ (t.y. mūsišku NPD taikymu).
Buvo laikas, kai Lietuvoj GPM (gyventojų pajamų mokestis) buvo 24%. Po to buvo garsiai išskalambinta, kad jis sumažintas iki 15%, kukliai nutylint, kad tas 9% skirtumas buvo atskirtas ir toliau atskaitomas, tik jau kaip socialinio draudimo fondo įmoka. Realiai valstybės biudžete ir anksčiau buvo tie 24% skaidomi ir permetinėjami tie 9 punktai į Sodros biudžetą iš VMI biudžteo, bet čia biudžeto niuasai, nerūpintys plačiajai visuomenei.
Jūs pasakysit, kad iš esmės apmokestinimas nepasikeitė? T.y. 15+9=24 bet kuriuo atveju? O vat ir ne. Nes, matote, NPD taikomas TIK GPM’ui, o ne SODROS įmokoms. Ir gavosi taip, kad mažai uždirbantiems mokesčiai pašoko atlikus šį subtilų formuluočių pakeitimą.
Pavyzdys su šiuolaikiniu NPD (310 eur).
Tarkim, kad žmogus uždirbo 310 eur. Tai iš jo išskaičiuojami mokesčiai dabar sudaro:
GPM: (310-310)*0,15=0
Sodra: 310*0,09=27,9
Total 27,9, išmokama į rankas 282,10 EUR;
Pagal senesnę sistemą būtų: GPM: (310-310)*0,24=0; SODRA: 310*0=0; total išskaičiuota mokesčių 0.
taip didelė mokestinė našta mažai uždirbantiems dar padidinta buvo.
Aš jau nekalbu, kad prie mūsų mizernų NPD, kuris iš vis “išnyksta”, jei tavo sutartinis atlyginimas >=1000, kalbėt apie progresiškumą iš vis turi būt gėda.
Gerbiamas ekonomistas nerimsta toliau, Seime dėstydamas savo „tiesas“:
„sukurtas gyvulių ūkis mokesčių sistemoje. Taip R. Kuodis vadina mokesčių išimtis įvairioms visuomenės grupėms – ūkininkams, autoriams, dirbantiems pagal verslo liudijimus ar vykdantiems veiklą individualiai.“
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/r-kuodis-situacija-negriztama-lietuvoje-liks-2-5-miesto.d?id=73848346
Tarsi UK ar kitose Vakarų šalyse nebūtų darbo formų „self-employed“, „author“, ar tokių dalykų,kaip „tax deduction“:
https://www.hwfisher.co.uk/wp-content/uploads/2015/05/Authors-and-Journalists-Tax-Guide-20151.pdf
Gal Kuodis įsivaizduoja,kad rašytojai privalo kurti knygų rašymo UAB, dailininkai-paveikslų tapymo mažąsias bendrijas ir pan.?
Apie progresinių pajamų mokesčių reikalingumą Lietuvoje,tokių, kaip UK, Vokietijoje- nė žodžio.
O Kuodžio kalbas apie mažą rinką, retai apgyvendintus regionus Lietuvoje,manau paneigia Islandijos pavyzdys-gyventojų ten dešimt kartų mažiau, bet gyvena jie ,manau,geriau,negu dauguma lietuvių Lietuvoje.
Gal šia tema, ponas Rokiški, žmogiškuoju Jūsų pavidalu galėtumėt surengti konferenciją Seime,nes kol kas nėra kas pasako ,kad karalius nuogas ? Arba nors straipsnį-atsakymą Kuodžiui tame pačiame Delfyje? Ačiū.