Kai manęs klausia, ar reikia Lietuvai atominės elektrinės, aš išties negaliu atsakyti, nes čia maždaug toks klausimas, kaip „ar reikia Lietuvai kariuomenės?„. Paprastai aš sakau, kad neturiu pakankamai duomenų, kad galėčiau patikimai tvirtinti vienaip ar kitaip, o faktorių, įskaitant ir prognostinius kriterijus (pvz., ar karas bus, ar karas nebus ir kokia jo tikimybė bei karo atveju reikalingos kariuomenės apimtys) – pernelyg daug ir pernelyg neapibrėžtų.
Galima viską nagrinėti. Bet kai vietoje nagrinėjimų prasideda fantazmai ir kliedesiai, pramaišyti su visokiomis pasakomis, tai geriau jau apsispręsti ir pasakyti, kas yra kas. Nes jei jau apie kliedesius, tai tada galim ir apie Godzilą pakalbėti, kuri iš atominės elektrinės išsiperėtų. O jei kalbam rimtai - tai derėtų be nusišnekėjimų apsieit.
Aš galiu suprasti labai rimtą argumentą dėl energetinės nepriklausomybės, aš galiu suprasti ir baimes dėl to, kad projektas didelis. Galiu suprasti ir tai, kad šiuo metu kalbos vis dar apie tai, kas turėtų būti ateityje, o ne apie tai, kas jau daroma. Aš galiu netgi suprasti, kad būna ir nelabai racionalių baimių dėl atominės energetikos, nes atominė energija išties stulbina. Aš negaliu suprasti tik vieno – kai vietoje bandymų argumentuotai vertinti, prasideda mėšlizmai.
Pasakysiu tiesiai – iki šiol tesu bendravęs su vienu vieninteliu antiatomininku, kuris bandė argumentuoti rimtai. Mes daug kalbėjomės, daug visokių dalykų aptarėm, o baigėsi tuo, kad galų gale abudu turėjom pasakyti, kad abudu tiesiog negalime patikimai pasakyti, koksai bus galutinis atominės elektrinės atsiperkamumas, nes kol nepakanka duomenų, viskas priklauso nuo prognozių bei to, kaip ir ką skaičiuosi. T.y., klausimų lieka ir vienaip, ir kitaip žiūrint.
Bet visgi aš ne apie tai čia noriu parašyti. Aš noriu parašyti apie tai, ką matau žiniasklaidoje. Tiems, kam sudėtinga skaityti daug raidžių – pasakysiu trumpai: visiškų kliedesių apimtys yra tokios, kad man jau kyla klausimas, ar kas nors nepradėjo redakcijose masiškai skleisti kokių nors narkotikų.
Anksčiau esu analizavęs kai kuriuos pasisakymų prieš atominę elektrinę bruožus. Nuo to laiko paternai kažkiek pakito – netgi įtariu, kad kai kurie iš antiatomininkų pas mane paskaitinėjo. Gal ir neveltui paskaitinėjo, nes aiškinimai parimtėjo ir jau taip neprimena pasakų iš serijos „atominė elektrinė bloga, nes Arvydas Sekmokas blogas“ – dabar jau prasideda manipuliacijos skaičiais. Kita vertus, ėmė lįsti visokios keistos įdomybės, pvz., kažkokių antiatominių žaliųjų ryšiai su kokiomis nors dujas importuojančiomis įmonėmis.
Nukračius nuo tų diskursų visokias nesąmones, neretai vėl pasilieka tas pats, jau anksčiau įstrigęs atvejis: diskursas, sakantis, kad elektrinė bloga, dažniausiai gaunasi paremtas Gazprom (ir šilumininkų) pozicija, nes šiems mažėja dujų pardavimai. Bet kadangi to pasakyti nesigauna tiesiogiai, tai aiškinama, kad elektrinė bloga.
Elektrinė bus tokia baisi, kad žmones apiplėš, ją prakeikti amerikonai pastatys o išties matūška Rasyja duos mums elektrą po 15 centų ir taip bus pigiau, tiktai svarbu nestatyt jokios atominės. Kubiliaus ir Sekmoko pakalikai siundo žmones šunimis ir skerdžia darbo žmones, norėdami pasipelnyti ir apvogt visus. Žiaurūs budeliai stato atomą, o paskui visi bus be darbo ir numirs.
Aš čia tokią vieną panagrinėsiu jums pavyzdinį atvejį – tai kažkoksai Vytautas Kabišaitis skundžiasi Algimantu Čekuoliu, pasakodamas apie tai, kaip esą baisiai viskas ir blogai su ta Visagino atomine elektrine. To pono straipsnis buvo paskleistas per kur papuola, taip kad jo kopijų galite dabar atrasti įvairiausiose, net ir stebėtinai keistose vietose.
Pono Vytauto pasakojimas pradedamas tuo, kaip ponas Vytautas tikėjo ir kaip nustojo tikėti Čekuoliu. Ir kaip Čekuoliui kažkas parašė tekstą, nes ne Čekuolis jį parašė, o patsai Vytautas yra energetikas, dirbantis 20 metų termofikacinėje elektrinėje, todėl geriau išmano. Trust me, I am an engineer.
Kadangi pono Vytauto pasakojimas pradedamas nuo asmeninių užvažiavimų ant Algimanto Čekuolio bei pareiškimų apie tai, kas kuo yra, kitaip tariant – adhominemų ir tarpusavio santykių, tai sustatykime pirmiausiai pozicijas aiškiai, o ne apsimestinai: anoniminė termofikacinė elektrinė, kurioje taip seniai tasai energetikas dirba – tai Kauno termofikacinė, priklausanti Gazprom ir kaip tik dabar bandoma parduoti tokiai įdomiai įmonei, kuri yra susijusi su „Dujotekana“.
O toliau jau truputį padekonstruokim ir pakapstykim, ką mums pasakoja anasai Vytautas Kabišaitis iš tos elektrinės.
Kaip suskaičiuoti atominės elektros kainą iš lempos
Pirmas įdomumas Kabišaičio pasakojime prasideda nuo kainos vertinimų ir atsiperkamumų. Ponas Vytautas sakosi esąs energetikas, o tai išsyk ir matosi: jo aiškinimai apie pinigus man primena šyvos kumelės kliedesius. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Tiktai tol, kol nepabandai pažiūrėti iš semiotinės pusės, identifikuodamas kalbėtojo pragmatiką (t.y., su kalbėtojo pozicija susijusius aspektus). Vat pasižiūrime į tai, kokiems kontekstams tie skaičiai natūralūs – ir išsyk pamatom.
Australijos angliakasiai - prieš atominę energetiką, nes begalės anglim kūrenamų elektrinių yra svarbiau, nei belenkiek kartų pigesnė atominė energija. Išsaugokim darbo vietas Rusijos dujininkams, nes jei mažiau naudosim dujų, jie neteks darbo!
Įdomiausias prielaidinis skaičius, kurį pamini ponas Vytautas, yra paprastas – 10 metų. Tokiam laikotarpiui anas ponas nori skaičiuoti atominės atsiperkamumą. Čia nekalbėkime apie tai, kad stambiems pramonės ir energetikos objektams atsiperkamumas būna skaičiuojamas 20, 30 ar netgi 50 metų. Čia tiesiog padarykime prielaidą, kad ponas Vytautas Kabišaitis yra energetikas, kaip jis pats ir sakosi. Ir atitinkamai nieko jisai apie tuos finansus nesupranta. Bet supranta, kaip ten praktikoje būna, nes turi kažkokios su tuo susijusios patirties. Ir jis turi praktiką Gazprom termofikacinėje elektrinėje, todėl matyt kažką žino, kaip ten daroma.
Ponai ir ponios, kokiose didelėse elektrinėse gali būti 10 metų elektrinės atsipirkimas? Kaip turi būti organizuota veikla, kad elektrinė per 10 metų atsipirktų? Gerai pagalvokite ir rasite atsakymą. Man čia kažkodėl tik kyla įdomumai, kai prisimenu, kaip Gazprom, 2003 pirkdama Kauno termofikacinę, įsipareigojo dėl 400 milijonų investicijų iki 2018, tačiau baigėsi tuo, kad šiemet sugalvojo parodyti nosį. Taigi, per 9 metus – 400 milijonų neįvykdytų įsipareigojimų, o pirkta buvo už 116 milijonų*. O pelno gauta už nežinau, už kiek milijonų. Kauniečiai, ar brangiai mokate už šilumą?
Šiaip jau Kauno gyventojai puikiai žino, kad šildymo kainos juos kamuoja panašiai, kaip ir vilniečius. Ir vilniečiai puikiai žino, kaip ten yra su šildymo kainomis bei visokiomis termofikacinėmis elektrinėmis. Ir ponai iš VE irgi puikiai žino, kodėl jie taip nenori ataskaitų skelbti, netgi rizikuodami, jog ataskaitinių duomenų neteikimo pagrindu gali prarasti šilumos gamybos licenciją. Ir koks nors Vilniaus meras gal irgi žino, kaip jis su Gazprom tartis važiavo. Ir šiaip jau daugelis aiškinosi, kaip ten kraneliai reguliuojami. Ir kalbų visokių būna.
Štai dirba kokia nors elektrinė kokiame nors Bananijos mieste, gamina šilumą ir elektrą. O skaičiuoja sąnaudas labai įdomiai: kadangi šilumos kainos priklauso nuo kuro sąnaudų, tai kuro sąnaudas elektrai permeta į šilumos kainas. Elektra gaunasi baisiai pelninga. Fantastiškai pelninga. O šiluma – neadekvačiai brangi. Ir atsiperka tada visa elektrinė per kokius 10 metų, arba netgi dar greičiau. Ir dar pinigų visokiems reklaminiams fufeliams užtenka, kur pasakojama apie tai, kokie visi kaimynai.
Ne, ponai, aišku, kad ponas Vytautas Kabišaitis dirba ne Bananijos elektrinėje. Jo elektrinė tiktai šiaip labai gerai dirba. Šilumą gyventojams tiekia. Ai, gal tik šiaip tenai jisai galvoja, kad atsiperkamumas čia 10 metų. Gal jis tiesiog įpratęs taip. Čia jokio ryšio su jokia Bananijos elektrine nėra ir jokios asociacijos su tuo niekam nekyla, nes čia tik mano durna galva taip nugrybauja į lankas.
Nuoširdūs ir dėkingi Bananijos gyventojai dėkoja savo rėmėjams - valdžiai, kuri duoda jiems pigių dujų ir darbo vietų. Tai labai svarbu - išreikšti savo ištikimybę ir dėkingumą brangiąjam valdovui.
Čia kad įdomu būtų, aš vat paskaičiuosiu panašiai kaip Vytautas Kabošaitis, paėmęs pinigus iš savo asmeninio konteksto: pirkau bliūdą Gariūnuose už 10 litų, pasakiau žmonai, kad už 20 litų, taip man jis per vieną dieną ir atsipirko. Vat žiūrėkim, kaip gaunasi gražiai paneigimas pagal tą pačią Vytauto Kabošaičio skaičiavimų metodiką, kai tinkamą periodą atsipirkimui pasiimi:
1350×24 = 32,400 GWh. Čia 24 – valandų skaičius per dieną.
Kilovatvalandėm tai bus 32400000 kilovatvalandžių.
Dabar padaliname 17 milijardų litų investicijų iš tų kilovatvalandžių ir gauname: 524,69 lito už kilovatvalandę.
Kaip matome, kai tinkamą periodą susigalvoji, tai netgi neprireikia pasakoti apie tai, kaip visokie tarpininkai esą pabrangins elektrą trigubai, tyliai nutylint, kur tenai Rusijoje pabrangsta ta elektra ir kartu pasakojant, kaip geroji Rusija parduoda Lietuvai elektrą po 15 centų. Ponas Kabišaiti, jūs iš manęs mokykitės, nes kitą kartą aš jums nepasakosiu, kaip tinkamai skaičiais manipuliuot: tik šast ir padarom 500 litų kainą. Čia jau ir durniausi kaimiečiai supras, kad tikrai netinka ta elektra po 500 litų už kilovatvalandę.
Trumpai tariant, klaikus siaubas apima mus, kai pamatome tokį skaičių – pusę tūkstančio litų už kilovatvalandę. Energetiniai atomininkai mums meluoja ir Algimantas Čekuolis klaikiai apgaudinėja! Nes juk žmones apgaus, kiekvienas turės sumokėti po penkis šimtus litų už aliektrą!
Grįžtant prie rimtumo – aišku viskas, kokios ten skaičiavimų metodikos naudojamos. Bet gautas atsiperkamumo skaičius visgi įdomus: jei paimam tą patį skaičių kad ir kokiems visai jau minimalistiniams 20 metų, tai gauname tiesioginę investicinę dedamąją, maždaug lygią 7 centams per kilovatvalandę. O jei realesniam 30 metų laikotarpiui – tai 5 centus. Bet ponas Vytautas Kabošaitis juk geriau žino – elektrinė turi atsipirkti keleriopai greičiau, nei nuomojamas butas. Todėl jam 20 ar 30 metų skaičiai netinka.
Jei moki elgtis su skaičiais, tai gali visaip suskaičiuoti, bet jei lendi į ne savo sritį, tai būk tikras tuo, kad atsiras kažkas, kas nepatingės tave užvartyti. Taip ir energetikai būna užvartomi, kai ima kišti savo nosį į finansus.
Taip ar anaip, kad nebūčiau galaslovnas**, čia jums grubi aproksimacija, kokia kilovatvalandės kaina visai valstybei, imant visai dar nepalankius skaičius – tuos pačius, kuriuos ponas Vytautas Kabošaitis pateikia. Galim paimti netgi pono Vytauto Kabošaičio išsigalvotą 10 metų paskolos grąžinimo periodą su tais pačiais jo 9 procentais ir 30 metų eksploataciją:
((17mlrd. litų +(17 mlrd litų * 0,09 palūkanų * 10 metų)) / (1350 * 0,8 srauto panaudojimo * 30 metų) / 1kW) + 0,07 litų eksploatacija = ((32300000000 lt / 283824000000 kW/h) +0,07 lt) = ~0,183 lito, t.y., maždaug 18 centų.
Tai kažkaip stebėtinai gerai atitinka valdžios skelbiamą dydį. Tiesa, palūkanų čia yra 9 procentai, nors pats Vytautas Kabišaitis, nors ir norėdamas tų 9 procentų skaičiavimuose, visgi linkęs sutikti ir su 5 procentukais. O jei čia tą patį reikalą paskaičiuojam su 5 procentais, tai kaina gaunasi dar gražesnė:
((17mlrd. litų +(17 mlrd litų * 0,05 palūkanų * 10 metų)) / (1350 * 0,8 srauto panaudojimo * 30 metų) / 1kW) + 0,07 litų eksploatacija = ((25500000000 lt / 283824000000 kW/h) +0,07 lt) = ~0,159 lito, t.y., maždaug 16 centų.
Tiesa, turiu pasakyti, kad dar tenai ponas Vytautas Kabišaitis atrado iš kažkur 12 procentų pelną. Iš kur jis tokį skaičių rado – aš nežinau (nes kiek žinau, panašūs energetikų pelnai būna Bananijoje). Bet jei tą skaičių pridėčiau prie aukščiau esančio skaičiavimų, tai gautųsi papildomi kokie 2-3 centai už kilovatvalandę. Jei tai bus kokie 3 centai, tai kartu reikštų papildomą 280 milijonų litų per metus priedą, kuris atrodo stebėtinai didelis, palyginus su to paties Kabišaičio minimais 50 milijonų metinių palūkanų, su kuriais skaičiuodami ir gauname tokius atsiperkamumus. Ir labai nemenka to skaičiaus dalis išvis duotų pelną mūsų šaliai tiesiogiai.
Galime ir daugiau panašių skaičiavimų padaryti, atrasdami visokių niuansų, bet svarbu atkreipti dėmesį į dar vieną nematomą dalyką: pono Kabišaičio skaičiavimuose atrodo, lyg investicija būtų momentinė, o jau paskui 10 metų reiktų mokėti, o paskui elektrinė užsidarytų. Praktikoje viskas kitaip – jei būtų statoma, kaip Kabišaitis sako, 10 metų, tai kasmet tereiktų investuoti dešimtadalį sumos: pirmų metų palūkanos atitinkamai bus tik dešimtadalio didumo, o pilnas dydis tebus pasiektas po 10 metų. Žodžiu, palūkanų mokėjimo kritimas dėl poslinkio grafikas gaunasi toks, lyg šios tebūtų mokamos 5 metus. Va taip tada paskaičiuojam:
((17mlrd. litų +(17 mlrd litų * 0,05 palūkanų * 5 metai)) / (1350 * 0,8 srauto panaudojimo * 30 metų) / 1kW) + 0,07 litų eksploatacija = ((21250000000 lt / 283824000000 kW/h) +0,07 lt) = ~0,144 lito, t.y., maždaug 14 centų.
Jei dar čia pridėsime, kad ekspoatacinės išlaidos, siekiančios 7 centus per kilovatvalandę – paimtos iš lempos, tiksliau iš Ignalinos AE kainų, kur buvo senas sovietinis klaikias savikainas turintis ne tiek elektrą gaminantis, kiek ežerų vandenis šildantis gargaras, o su naujesne ir aukštesniu naudingumo koeficientu galim pagrįstai tikėtis 4-5 centų, tai štai jums ir kritimas iki 11-12 centų už kilovatvalandę.
Atkreipkite dėmesį į vieną: šituose primetimuose aš naudojau ne iš Energetikos Ministerijos imtus skaičius, o skaičius to paties pono Vytauto Kabošaičio. Ir jei atmetam jo kliedesius, tai ką gauname? Taip, gauname skaičius, kurie gerokai mažesni netgi už tuos, kuriuos mums sako Energetikos Ministerija – matyt šioji atsargiai skaičiavo kainas, kaip maksimaliai įmanomas.
Taip, be abejo, dujomis gaminama ar importuojama elektra labai labai pigiau, negu nuosava. Ar duosite man pinigų, kuriuos aš jums atgal parduosiu už trigubą kainą?
Aš toliau jau jums nepasakosiu apie kitus vėjus, kai ponas Vytautas Kabišaitis antrą kartą suskaičiuoja amortizacijas, galvodamas, kad anos neįeina į įprastus pastovius kaštus, paskui padaugina savo nesąmoningus skaičius dar kelis kartus, o paskui dar kartą prideda vėl tą patį, ką jau pats skaičiavo, o galų gale, pasakydamas, kad elektra kainuos daugiau, kaip litą, vėl prideda, kad dar reikės pelnų, palūkanų ir amortizacijų.
Kelis kartus tuos pačius dalykus priskaičiuoti – aišku, kad galima. Bet juk šitai pernelyg buka, todėl geriau, ponas Kabišaiti, kitą kartą būkite atsargesnis, nes atsiranda žmonės, kurie tokių dalykų nepraleidžia. Aš jums neveltui pradžioje rašiau pavyzdį, kaip galima suskaičiuoti, kad Visagino AE elektra kainuos po pusę tūkstančio litų už kilovatvalandę – taip skaičiuojant, galima belenką sumakliavot ir tada labiau būtų galima tikėtis, kad niekas nesupras***. O jei jau to nepakanka, tai geriau reikėjo įkišti kokius nors palūkanų skaičiavimus, kaip pas kokius nors greitus kreditus, tada gautųsi finansavimo kaštų kainos, didesnės netgi nei pas kokį Kuodį. Galėtumėte išvis iš lempos procentus skaičiuot.
Žodžiu, kai energetikas kalba apie elektros savikainas, tai gaunasi panašiai, lyg apie traukinio bilietų savikainas kalbėtų traukinio mašinistas.
Ponai, žinote, kame yra bendroji egzperdų bėda? Ogi tame, kad jie, vaizduodami išmanančius, yra susiję tik su gretimomis sritimis, tuo tarpu apie tą, apie kurią kalba, išmano nelyg kiaulės apie debesis. Mašinistas nėra finansistas. Balerina nėra tas žmogus, kuris gali paskaičiuoti spektaklio atsiperkamumą. O energetikas nėra tas žmogus, kuris jums gali paskaičiuoti elektros savikainų. Ir ypač tada, kai tas energetikas – iš Gazpromo elektrinės. Nors gal ir klystu. Gal Gazpromui savo pelnus taip skaičiuoti ir apsimoka.
Aš jums geriau čia pasakysiu kitą dalyką: savo gilumine esme išvis bet kokie sumariniai galutinio produkto savikainų skaičiavimai nėra teisingi. Bet tai jau dėl visai kitų priežasčių – dėl to, kad darant tokį skaičiavimą, visada įvedamas prognostinis pardavimo apimčių periodui faktorius aka Čiapajevo konstanta, kuri pasirodo nematomuoju pavidalu tam, kad suprastintų tarpusavy nesuprastinamus dydžius – pastovius kaštus iš kintamų. O kadangi tie be Čiapajevo konstantos nesiprastina, tai ir prasideda maždaug tokie fufeliai, kokius ir matome spaudoje.
Todėl čia pirmiausiai reikia žiūrėti paprasčiau – atsiperkamumo lygių ne tiesiogiai elektrinei, o bendrai valstybei. Ir tai tiesiog susiveda į klausimą apie pasikeitusį importo/eksporto balansą, kas jau atitinka kintamus kaštus, o tai reiškia – ir teisingą savikainą. Pvz., jei imsim vienodas elektros kainas ir pas dujinę elektrą importo dalis sudarys ~80 procentų, o atominei elektrai ~40 procentų, tai bus 3 kartų viduje liekančių pinigų skirtumas. Viduje liekantys pinigai – tai tie, kurie tiesiog pasilieka Lietuvos žmonėms. Valstybės mastais skaičiuojant (t.y., bendruoju mūsų gerbūviu) – tai gausis, kad prie panašių savikainų, atominė elektra mums bus 3 kartus naudingesnė. Ir t.t..
O jei visgi labai norim teisingai suskaičiuoti, tai daroma išvis kitaip: imama elektros kaina, kuri turi būti (nes diktuojama rinkos), imamos investicijos ir pastovūs kaštai periodui, o tada žiūrima, kokiomis apimtimis ir kiek laiko prie tam tikrų kintamų kaštų reikia dirbti, esant tam tikroms kainoms, norint išlaidas padengti. T.y., išlaidos statomos kaip tikslai, esant nustatytoms konkurencingoms pardavimo kainoms. Ir tada viskas išsisprendžia natūraliai – pagal tikslo pasiekiamumo įvertinimus.
Tik šitais finansiniais skaičiavimais turi užsiimti finansistai, o ne kažkokie garo katilus valdantys energetikai, nes kitaip patys matėte, kas gaunasi.
Šyva kumelė sako: energetinės nepriklausomybės nebus
Šioje vietoje, kaip galim pastebėti, ponas Vytautas Kabišaitis beveik nieko ir neturi pasakyti – teparašo vieną pastraipą apie tai, kad kadangi dujos perkamos iš vieno šaltinio – Rusijos Gazprom, o iš šių dujų gaminama šiluma ir elektra, o kai bus pastatyta AE, dujų bus perkama mažiau, tai priklausomybė nuo Rusijos nesumažės. Taip, aš irgi iš pradžių nepatikėjau tuo, kad tai skaitau. Bet kai perskaičiau dar tris kartus – supratau, kad matyt taip ir parašyta. Jei jūs netikite – patys tame straipsnyje paskaitykite.
Patikėkite inžinieriumi-energetiku. Visi tie išsigalvojimai apie energetinę nepriklausomybę yra neteisingi, mums reikia didinti šilumos sąnaudas ir atominė elektrinė mums pakenks.
Ponai ir ponios, paskaitykite atidžiai, ką rašo Vytautas Kabišinskas. Čia netgi nereikia aiškintis, kad branduolinio kuro tiekėjų pasaulyje daug, o Rusija tik vienas iš daugelio. Ir čia netgi nereikia aiškintis, kad po branduolinio nusiginklavimo atominio kuro atsargos yra tokios, kad žmonija ir po šimto metų nesunaudos netgi tų atsargų, kurios dabar yra sukauptos sandėliuose. Ir čia netgi nereikia aiškintis apie tai, kad elektros energija sudaro labai didelę energijos sąnaudų dalį (ir ta dalis dar ir auga). Ir netgi nereikia aiškintis, ką reiškia mįslinga frazė, kad kai bus atominė elektrinė, tai termofikacinės dirbs kažkokiu ten blogesniu režimu – nes čia jau suprantam, koks ten tasai blogesnis režimas.
Išties čia pakanka pasižiūrėti į logiką – atrodo maždaug taip, lyg koks nors energetikas pasakytų, jog norint už dujas mokėti mažiau, reikia mokėti dar daugiau. Ai, bendrai tai panašūs nusišnekėjimai šilumenininkams matyt natūralūs – galim čia prisiminti stebuklingai atpigusias šildymo kainas Vilniuje, praeitą žiemą. Anų gynėjai tada irgi panašiai pasakojo, taip, kad net nesuprasi. Man pačiam prireikė daryti statistines šilumos suvartojimo pokyčių analizes, kad išsiaiškinčiau, kaip ten „sumažėjo“ šildymo kainos.
Energetinė nepriklausomybė nėra paprastas dalykas. Čia ir atominė elektrinė, ir elektros jungtys su Vakarų Europa, ir dujų terminalas, ir prie to paties Arvydo Sekmoko galų gale pastatyta jungtis tarp Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų (nedaugelis težino, kad dar visai neseniai viena pusė Lietuvos elektros tinklo galėjo jungtis su kita puse tiktai per Kaliningrado sritį). Galima daug apie tai kalbėti. Bet kliedesiai ir diskusijos – skirtingi dalykai. Ir nagrinėjamieji nusišnekėjimai į diskusijų lygį nepakyla.
Išties taip ir turi būti – nėra ką diskutuoti su tais, kas jau užmiršo, kiek smarkiai buvo geriau, kol dirbo Ignalinos AE. Ai, taip, jiems gi nebuvo geriau. Jiems nuo AE uždarymo juk dujų pardavimai padidėjo, o elektra irgi kažkam neša pelno daugiau. Bet argi kas nors dėl to ginčijasi?
Kuo daugiau darbo vietų ir investicijų, tuo bus blogiau
Čia, matomai neturėdamas ką pasakyti, ponas Vytautas Kabišinskas išsyk pradeda varyti vien apie tai, kad visa tai yra mulkinimas. Matyt daugiau neturi ka pasakyti. Tai aš irgi galėčiau nieko nesakyti apie tai. Bet aš pasakysiu šį bei tą apie tai.
Negalima daleisti, kad būtų investicijos, nes tai žmonių mulkinimas - visi žino, kad žiaurieji kapitalistai atims darbo žmonių pinigus
Ponas Vytautas Kabišinskas pasakoja, kad Lietuvoje nėra specialistų, kurie galėtų eksploatuoti AE. Jis pasakoja, kad Ignalinos AE atomininkai nebetinkami. Jis užmiršta ir apie specialistų rengimą, kuris visuose dideliuose projektuose numatomas (kur ten dideliuose – netgi perkant traktorius, ir tai neretai prie pirkinio pridedama mokymų programa). Ir tas ponas netgi sugeba pasakyti, kad išvis darbingų tinkamų statyboms žmonių nėra. Jis sugeba pasakyti, kaip Ignalinos AE statybą vykdė atvažiavę iš visos TSRS žmonės, todėl Lietuva negali to padaryti (aš neminėsiu, ką reiškia, kai žmogus SSRS vadina TSRS, bet tai irgi simptomatiška).
Ponas Vytautas Kabišinskas netgi sugeba papasakoti, kad jei bus statoma atominė elektrinė, tai nebus pinigų švietimui, mokslui, sveikatos apsaugai ir Sodrai.
Ponas Vytautas Kabišinskas paskui dar papasakoja plačiau – kaip personalas turi pradėti savo darbą nuo stažuotės, o specialistų paruošimas kainuoja didelius pinigus, ir esą tai būsią papildomos investicijos. Aš čia nesakysiu, kad ponas Kabišinskas vėl sau pačiam prieštarauja, pirma sakydamas, kad nebus specialistų ir visos investicijos bei darbo vietos yra mulkinimas, o paskui sakydamas, kad čia bus investicijos ir darbo vietos, kurioms reiks specialistus ruošti.
Aš tik pasakysiu, kad mane stebina, kokiu būdu Lietuvoje yra tokie tuntai alternatyvaus intelekto asmenų, kurie skaito šitokius kliedesius ir sugeba nepastebėti, kiek atvirų kliedesių kažkas prirašinėjo.
Lietuvoje visas miestas – Visaginas sugebėjo gyventi iš atominės elektrinės aptarnavimo. Elektrėnai irgi dėka elektrinės atsirado. Bet naujoji elektrinė tikrai nepadės sukurti darbo vietų. Trust me, I am an engineer.
Atominės elektrinės išsilydo kasdien, tik valdžia slepia psichotronus
Pergalingai užbaigdamas krūvas nesąmonių, negebėjimų skaičiuoti ir prieštaravimų sau pačiam, ponas Vytautas Kabišinskas galų gale ima pasakoti apie baisias katastrofas. Iš jo paminėtų fukušimų, galim spėti, kad Lietuvoje bus žemės drebėjimai ir cunamiai. Aš šitais aiškinimais nesistebiu, nes man jau bloge kadaise kažkokie puspročiai tai pasakojo – kad negalima atmesti tokio varianto, nes juk gali taip atsitikti, jog žemės drebėjimai ir cunamiai pareis.
O galų gale reaktoriaus aktyvioji zona išsilydys ir todėl bus žemės drebėjimas, atplauks į Ignaliną cunamis, užlies viską jūra, per ją atplauks tuntai Somalio piratų. Kas tada apgins Lietuvą, kuri bus nusisukusi nuo Rusijos?
Aš netgi nesistebėsiu tuo, kad ponas Vytautas Kabišinskas skaičiuoja tikimybę maždaug taip, kad „jei iš tūkstančio lėktuvų skrydžių dvylika nukristų„. Primeskit, kiek mašinų per savo tarnavimo laiką buvo pakliuvę rimton avarijon? Na, kad skaičiai būtų tokie patys, tarkim, kad sutraiškyta buvo 6 mašinos iš 500 – sakykim, kad tai atrodo gan realistiškai****. Ir tuo remdamasis, koks nors Kabišinskas jums ima ir pasako, kad tai yra 12 katastrofiškų avarijų iš tūkstančio važiavimų mašina.
Taip, ponai ir ponios. Sprendžiant iš skaičiavimų, tasai ponas turėtų įsivaizduoti, kad kas pusantro mėnesio mašinas tenka keisti, nes juk žinia – per dieną važiuojam du kartus, tai reiškia, maždaug kas 42 dienas kiekvienas vairuotojas pakliūna į visišką katastrofą. Žodžiu, kiekvienam elektrinės skrydžiui reikia naujo energetiko.
Aš jums tik priminsiu, kad Kauno termofikacinė elektrinė buvo bumptelėjusi ne taip jau seniai – 2003 metais. Ir tuo galima nesistebėti, kai išgirsti tokias šiluminių energetikų kalbas apie saugumą. Čia, beje, irgi reiktų gerai pagalvoti, kad jei jau taip bumptelėjo, tai gal reiktų tą termofikacinę uždaryt, nes jug sprogo tai ne teoriškai, o praktiškai.
O bendrai, jei apie skrydžių saugumą kalba tokie specialistai, kurie lėktuvo neskiria nuo lėktuvo skrydžio, tai tokių specialistų geriau neprileist prie aerodromų. O specialistų, kurie elektrinės sprogimo neskiria nuo elektrinės, geriau neprileist prie energetikos. Aš jau nekalbu apie tų specialistų kalbas apie pinigus ir aiškinimus, kaip atominiai projektai duos elektrą po litą už kilovatvalandę.
Dar ten pat tasai pat Vytautas Kabišinskas prideda įspūdžių apie tai, kaip valdžia slepia, jog visose elektrinėse kažkokios ten zonos buvo išsilydžiusios ir taip toliau. Čia išvis be komentarų. Psichotroninio ginklo panaudojimą valdžia irgi slepia. Nes visur viską valdo Ktulu, kuris žmones užhipnotizuoja ir paverčia zombiais.
Čia aš jums paprastai pasakysiu – galimai kažkieno smegenys buvo išsilydžiusios, kaip kokia reaktoriaus aktyvioji zona. Ir to išsilydymo produktas paskui virto straipsniais visokioje žiniasklaidoje. O paskui manęs klausinėja visokie žmonės, ar aš tą briedą skaičiau, ir negana to, dar prašo, kad paaiškinčiau. Tai vat, paaiškinau jums.
————
* Kauno termofikacinės elektrinės pardavimą laimino socdeminis meras Giedrius Ašmys, pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2003 Kovo 31 dieną. Jau tų pačių metų Balandžio 3 dieną ėmė dirbti nauja savivaldybė, vadovauta libcentristo Arvydo Garbaravičiaus. Tačiau su šiuoju sutartis nebuvo klibinama. Nors investicijų plane iki 2005 Gazprom buvo įsipareigojęs investuoti apie 100 milijonų, tai irgi nebuvo padaryta. Ir neįdomu tai niekam, nes nereikia pykdyt Gazpromo, kad nesupyktų ir dujų nepabrangintų. Nes štai pabandė konservatorius Andrius Kupčinskas kažkaip pajudinti tos elektrinės reikalus – štai dabar Gazprom ir grasina visokiais arbitražais bei pardavimais dujotekanoms.
** Žodį „galaslovnas“ įvedė į apyvartą ponas Andrius Užkalnis. Jei apie kokius nors gazprominius kliedėtojus parašytų jisai, mano tekstas pasirodytų nelyg švelnūs supermamiški lotuliukai. Taip kad turėkite tai omeny.
*** Kokio jums reikia skaičiaus? Su skaičiavimais, panašiais į Vytauto Kabišaičio, galima susiskaičiuot ir taip, kad bulvės gausis po 1000 litų už kilogramą. Ar tai reiškia, kad bulvės išties kainuos po 1000 litų už kilogramą ir dėl to negalima auginti bulvių?
**** Jei norite realistiškesnio skaičiaus, pagal kurį ne 6 iš 500 mašinų baigtų savo gyvenimą avarijoje, o 60 iš 500 mašinų – tai tada pagal kabišaitinius skaičiavimus mums gautųsi, kad vidutinis vairuotojas kas savaitę avarijoje mašiną sulamdo taip, kad tik į šiukšlyną išmesti telieka.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
labai daug parašyta. ir labai geras oponentas pasirinktas -- visiškai į neesminius dalykus įsigilinęs kabašinskaitis ir pridaręs daugybę faktinių ir loginių klaidų.
man keistokas tas nuolatinis toteminis argumentavimas -- gazpromas aaaaa, baubas. juk po 2 metų stovės visą Lietuvos poreikį patenkinti galinti SGD terminalas, apie kokį mes griazpromą, ponai kalbame? kam žmones reikia nuolatos gąsdinti?
jei tai geras verslo projektas, jei pasitikima vadyba, jei tikima jo įgyvendinimo mechanikos atitikimu planas -- taip ir reikia sakyti. tai ir reikia garantuoti. kalbant apie energetines nepriklausomybes aš mėgstu pacituoti Rytą Staselį:
„Išvada Nr.1: šiais laikais vystant energetikos projektus Lietuvoje nėra jokios prasmės tikėtis, kad strateginius investuotojus pavyks pririšti prie lietuviškos „energetinės nepriklausomybės“ totemo visiems laikams, mėginant apriboti investuotojo teisę jam priklausančias akcijas parduoti kada ir kam norint. (dėl šito galima būtų ir padiskutuoti)
Išvada Nr. 2. Rusijoje netrukus dirbs ne tik rizikuoti nebijantys, bet absoliuti dauguma pasaulinių energetikos milžinų. Naftos, dujų gavybos ir elekros energijos sektoriuose. Atsargesni bus tik amerikiečiai, taip pat ir dėl Foreign Corrupt Practices Act nuostatų. Atsiribojimą nuo Rusijos deklaruojantys Lietuvos energetikos strategijos lozungai geriausiu atveju bus vertinami kaip archaiški ir rizikingi.
Išvada Nr. 3. Energetinis šalies saugumo ir socialinės rūpybos aspektai gali derėti tik laimingai susiklosčius įvairiems politiniams bei ūkiniams faktoriams. Tačiau mėginti energetikos investuotojams deleguoti valstybės pareigą užtikrinti socialinę rūpybą yra neperspektyvūs.“
Ponas NB, oponentas pasirinktas populiariausias iš visų, kokie tik yra -- būtent tasai straipsnis labiausiai buvo šarinamas visuose tinkluose, kaip esą triuškinantis visus proatominius argumentus.
Dėl Gazprom -- ar tamstai nesimato, kodėl aš kalbu apie Gazprom? Todėl, kad nagrinėju Gazprom diskursą. Tai kokiu būdu, nagrinėjant Gazprom diskursą, galima nekalbėti apie Gazprom? Prie ko čia gasdinimas? Ar tamsta kartais nepradedat čia kleidėt, ponas NB?
Dėl tų trijų Ryto Staselio punktų -- ten jau kitas reikalas, bet kalbos būtų labai daug apie kiekvieną paskirai. Ir kas įdomu, tai nei vienas iš tų punktų, giliau paėmus, nekapsto po atominės atsiperkamumus.
ponas Rokiški, jūs tiesiog pasirinkote visiškai netikusį oponentą tas žmogus, kaip mėgstate sakyti, prikliedėjo, jo kliedesius kažkodėl pasigavo ir tąso po visur. jis diskredituoja bet kokias abejones VAE. ar jūs vis tik galvojate, kad VAE klausimu gali būti tik 2 nuomonės -- už, arba neteisinga?
Yra žmonių, su kuriais diskutuoti būtų nepalyginamai įdomiau. jei leisite mestelsiu porą nuorodų.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/mnagevicius-apie-vae-projekta-diskutuokime-konstruktyviai.d?id=59245249
http://tv.lrytas.lt/?id=13381379001336947172&sk=1?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss
Ponas NB, kodėl kartojatės? Aš pasirinkau populiariausią diskursą ir jį padekonstravau. Kodėl kartojatės ir nesuprantat elementaraus dalyko?
Jei tamstai sunku suprasti paprastą dalyką -- kad man įdomu pats diskurso dekonstravimas, tai aš tamstai paaiškinu paprastai: aš nesiruošiu išvis ginčytis apie atominius naudingumus ar nenaudingumus, nes tam man nepakanka duomenų.
Bet kadangi tamsta mane pažįstate gerai, tai žinote, kad trečią kartą jau to nekartosiu, nes mano tolerancija yra labai ribota ir laisvų resursų visokioms kartonėms aš neturiu.
ok.
Visi tik neblogi skaičiavimai dėl AE atsiperkamumo skmaba įtikinamai, bet jie tiktų Sknadinavijai ar Kanadai, su Transparency International indeksu virš 9 punktų. Pas mus į skaičiavimų formulę vis dėlto reikėtų įtraukti keletą dedamųjų -- kiek bus pavogta per visokius viešuosius pirkimus ir kokie sabotažai bus vykdomi politikos konjunktūros sumetimais. VBe abejo, tai labai neapibrėžti dydžiai, sunkiai apskaičiuojami, todėl juos teks įtraukti į „šyvos kumelės sapno“ kategoriją, bet, deja, tai yra neišvengiama ir gali kaštus žiauriai padidinti. Priminkim, kad mūsų pareigūnams neišsprendžiama problema yra elementarus stadionas Vilniuje, tad tikėtis, kad šita publika sklandžiai susitvarkys su tokiu stambiu projektu, kaip AE. Iš čia atsiranda du galimi blogi scenarijai -- pirmas, sąmata išauga 2-3 kartus (kaip buvo su valdovų rūmais ar krepšinio arenomis), antras, konkuruojanti partija projektą paskelbia korupciniu ir po kelių milijardų investavimo viskas nutraukiama, kaip buvo su Leo LT ar tuo pačiu Vilniaus stadionu. Deja, šitų „šyvos kumelės sapnų“ sveikas protas ignoruoti neleidžia.
Vat čia yra faktoriai, kur niekas negali prognozuoti. Kadangi projekto valdymu bendrai turėtų užsiimti Hitachi, tai galima tikėtis ir normalaus projekto suvaldymo.
Mano požiūris čia labai paprastas -- galima prisigalvoti visokių baisybių, bet jei remsiesi prisigalvotomis baisybėmis ir nedarysi, tai ir nepadarysi.
O kad nuo baisybių apsisaugotum, tai tiesiog reikia statyti mechanizmus, kurie makliavoti neleistų.
Na, tie faktoriai yra prognozuojami kur kas lengviau, negu maisto ir gamtos istekliu kainos 2018-aisiais. O mechanizmus apsisaugoti nuo korupcijos statyti gana sunku, kai ju statymas patikimas asmenims, kurie asmeniskai tais otkatais suinteresuoti.
Siaip tai nera vien musu beda. Neseniai per NatGeo ziurejau dokumentini apie JAV vadaviete Apalacuose, kuri buvo irengta giliai kalne 1954-58 metais. Ten kalbintas JAV generolas atvirai pareiske, kad „dabar mes tokios nepastatytume“. Reiskia, pries 50-60 metu zmones ir i kalna isirausdavo ir i Menuli suskraidydavo. Dabar technologijos kaip ir gerokai sustresnes, negu tada, bet net amerikonai negali padaryti to, ka galejo tada -- kazkokia nepaaiskinama impotencija. Musu mazai valstybei AE statyba yra, kaip amerikonams i Marsa suskraidyti, tad abejones laikau pagristomis. Bet tiek to, pasiliksiu savo nuodingas seiles sau, nieko konstruktyvaus is taskymosi jomis vis tiek nera. Gal kartais ir reikia avantiuru:)
Čia tokie argumentai man mažiausiai patinka. Čia grynas savęs menkinimas. Maždaug „your music is bad and you should feel bad“. Jei visi tuo vadovautųsi mes jokių genialių muzikų neturėtume.
Taip išeitų ir Lietuvai neverta siekti jokių ambicingų tikslų ir projektų. Projektų kurie, kaip muses, traukia ambicingus ir genialius žmones. Rizikos yra, bet tam ir skaičiuojami blogiausiai finansiniai variantai. O ambicingus projektus reikia imti, nes kitaip mastant išvis nieko neapsimoka daryt.
Pradžioj reikia ilgai ir nuobodžiai treniruotis ant „neambicingos“ smulkmės, pvz., plytelių klojimas kažkurs, nedidelių gamyklų kūrimas ir panašiai. Kai visa tai vyks sklandžiai -- galima bus imtis ir megaprojektų. O pulti statyti „Vasiukų“, kai net elementaraus vienos gatvės plytelių perklojimo atlikti negalime (konkrečiai -- VNO Gedo prospektas) nėra labai perspektyvu, beje „Dvylikoje kėdžių“ gana tiksliai parodyta, kuo baigiasi kaimiečiams, kurie užsimano „Naujųjų Vasiukų“ (technokratams karts nuo karto vertėtų pasidomėti pasaulio literatūra, ne vien savo buhalteriniais skaičiukais -- tose knygose daug vertingos patirties sukaupta). Visa tai kvepia Šiaurės Korėjos idiotizmu, kai elementaraus pragyvenimo lygio užtikrinti negali, užtat bando kažkokias raketas su branduoliniais užtaisais produkuoti, kurios nelabai skrist nori.
O neteko sudėtingomis technologijomis (biotechnologijomis, lazeriais ir pan.) pasidomėti? Vertėtų, nes ten Lietuvos ir Lietuvių pasiekimai išties stulbinantys… Tad gal jau užtenka tapatintis su „plytelių klojimais“…
Ir pragyvenimo lygiui šitas megaprojektas gali įtakos turėti 🙂
Gerb. Jauti,
Jūs turbūt kalbate apie korupciją kaip apie sisteminę ydą, kuri nėra specifinė vien VAE projektui. Tokiu atveju, nesvarbu ar investuosime į VAE, ar į stadioną ar į biokuro/kogen elektrines tas procentas kuris turi nubyrėt tai ir nubyrės…
Va todėl megaprojektai ir kelia padidintą nerimą. Nes jei tie mūsų barsukai sugeba tiek daug nukosėti nuo 5 milijonių, skirtų kokios nors mokyklėlės renovacijai, tai net baisu pagalvoti, kaip jie siautės su 17 milijardų sąmata. Čia šiaip nėra vien mūsų bruožas. Lenkai per stadioną Warszawoj sugebėjo 2 milijardus zlotų įsisavinti. O latviai, rodydami į naują tiltą per Daugavą, išdidžiai sako -- tai brangiausias pasaulio tiltas vienam kvadratiniam metrui. Kaip rusai sako, „zastavj duraka bogu molitsia -- lob sebe rasšibiot“. Labai tinka mūsų elektrinei -- idėja nebloga, bet žinant, kas ją įgyvendins…
Tai telieka visas šias Tamstos paminėtas baisybes priplakti prie VAE projekto ir balsuoti prieš?
Mielas žmogau, balsuoti mes visi galim kaip širdis užsigeis, nes „referendumas“ yra „patariamasis“, t. y., iš esmės sociologinė apklausa, kuri kaip ir nieko niekam neįpareigoja. Sprendimai jau yra priimti ar bus priimti be mūsų įsikišimo. Beje, aš asmeniškai nesu prieš tą elektrinę, nes jei tie mūsų „įsisavintojai“ nestatys elektrinės, tai gali vietoj to pastatyti po Valdovų rūmus kiekvienoje savivaldybėje ir galiausiai vis tiek pavogs tiek pat, tai geriau jau tegu stato elektrinę. Tik va bijau, kad potencijos nepakaks -- stadiko griaučiai Šeškinėje yra pakankamas pagrindas mano nerimui.
Pacuk, dėkui! Pradžiuginai beskaičiuodamas, nes po anos rašliavos, taip ir įtariau, kad kažkas čia ne taip, bet pats skaičiuot nemoku, tai ir nesigilinau 🙂
Labai daug teksto, tai nuodugniai neskaičiau, tik akimis permečiau. Vienoje vietoje pamačiau, kad gigavatvalandės parašytos ne GWh, bet GW/h, o paskui kažkodėl sugalvota, kad vienoje GWh yra 1000 kWh, o ne milijonas. Bet čia gal taip ir turėjo būti -- sakau, neskaičiau viso teksto, gal kažką praleidau.
Bendrai paėmus tai labai gerai 🙂
Peržiūrėsiu. Skaičiavau skaičiais, o santrumpas tik paskui dėliojau.
Pataisiau, kablelis tenai buvo užmirštas.
Kabišaitis antroje straipsnio dalyje pavirto Kaibišinsku? Ar čia jau kitas veikėjas? 🙂
Atleiskit, susipainiojau. Pataisysiu, nors ir nežinau, ar verta.
Rokiški, jūs pražiopsojote II dalį (ar gal tiesiog nenagrinėjote kad nepopuliari, nežinau), kur šis sovietinis energetikas išdeda į šuns dienas alternatyviąją energetiką, daugiabučių namų renovaciją, pasakoja, kad dėl didelių dujų kainų kalta reguliavimo tarnyba ir politika su Rusija, bei paskaičiuoja kaip apsimoka dujų kogeneracinės elektrinės:
http://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/as-manau/atviras-laiskas-algimantui-cekuoliui-apie-vae-2-dalis-516-259648
Ten net daugiau briedo nei pirmame straipsnyje. Negana to, čia net ir jo pozicija aiškesnė, kokiai šaliai simpatizuojama.
Neskaičiau tos kitos dalies. Man vienos pakako.
Šiaip, imant teoriškai, termofikacinės elektrinės turi turėti kraštutinai aukštą NK, bet dėl labai įdomių reguliacinių nedažiūrėjimų su jomis kartais gaunasi stebėtinai keisti fyntai, kai neretai tas NK būna prastesnis, nei pas buržuikę.
O dėl reguliavimo tarnybos tai tas ponas manau, kad veltui varo -- jei ta tarnyba užsiimtų rimtai šilumenininkais, tai jiems maža nepasirodytų.
Man tai smagiausas skaičiukas jo rašliavoje buvo stebuklingasis koeficientas 🙂
„Tai yra koeficientas 47,6 :15 = 3.17. Šis
pabrangimas (3 kartus) Tiekiant vartotojui AE pagamintą elektrą išlieka tie patys
tarpininkai ir, jeigu priimsime, kad jų “apetitai” nepadidės, tuomet
AE Elektra vartotojui kainuos:
29,12 x 3 = 87,36 ct/kWh“
O jeigu mes iš Rusijos elektrą gautumėme už 5ct/kWh, tai stebuklingasis koeficientas būtų 47,6 : 5 = 9.52. Sekant jo logiką, iš naujos AE elektros kaina būtų 29,12ct x 9.52 = 2.77lt. Labai protinga. Po tokių skaičiavimų net nėra ką komentuoti apie kitus skaičius 🙂
O tęsiant temą apie tai kas vyksta žiniasklaidoje.. Tai iš tiesų yra daug brudo, bet yra ir labai aiški linija. Ją reiktų pavadinti profesionalia juodųjų viešųjų ryšių akcija. Jos tikslas nėra sukompromituoti, pvz., kokį nors IAE vadovą ar projekto vykdytoją. Jos tikslas yra atsargiai ir subtiliai pasėti visuomenėje ABEJONĘ. Būtent iš čia ir atsiranda visi „nėra aiškių skaičiavimų, ar/kada atsipirks“, „ar tai pakankamai saugu?“, „kiek eiliniams žmonėms ta elektrinė kainuos?“. Ir nesvarbu, kiek tiems nupirktiems žmonėms berodysi skaičius. Kai abejonė pasėta („vieni kalba taip, kiti anaip, iš kur čia dabar man žinot kuo tikėti..“), reikia kelių tokių „kompetentingų energetikų“ rašliavų ir žmonės patys pradeda tokią informaciją sharinti. Kitaip sakant, jau dalis visuomenės, nuoširdžiai įtikėję, dirba tos PR akcijos darbą (kas tą PR užsakė aiškinti turbūt niekam nereikia). Rezultatas dažniausiai būna toks: „ai, geriau jau balsuosiu prieš. Gyvensim kaip gyvenom, nors blogiau nebus“. Mano nuomone, A.Čekuolis tą pastebėjo ir tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios jis paaukojo savo vardą dalies žiūrovų akyse -- būtent dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės.
Beliak Rokiskiui krauju pasirasyti, kad kaina tikrai tikrai bus 18 centu, ir kad avarijos atveju jis pirmas bus likvidariu eilese 🙂
Aš, žinoma, rizikuoju būti pasiųstas toli, nes tai jau bus trečias kartas…
Bet vis tiek rizikuoju:)
Polemika su Kabišaičiu (ar Kabišinsku) yra iš esmės tas pats kaip A.Čekuolio skleidžiama propaganda.
Čia būtų panašiai kaip kelti klausimą, už ką geriau balsuoti per Seimo rinkimus: už „Frontą“ ar (tebūnie tai iššūkis:) „Tvarką ir teisingumą“. Ir atsakant į klausimą polemizuoti su A.Paleckiu. Koks bus tokios „polemikos“ rezultatas? Už ką balsuotų Rokiškis, jei reiktų pasirinkti tik iš dviejų?
Sumaitoti Kabišaitį (Kabišinską) nėra labai sunku. Nors, pripažinsiu, pastangų įdėta. Pastangos pasiteisino -- rezultatą rodo „Poko“.
O jeigu polemizuoti būtų pasirinktas, pavyzdžiui, R.Kuodis? Ar rezultatas būtų toks pats?
Čia tik klausimai, nieko asmeniško:)
Bet manęs kažkodėl neapleidžia nuojauta, kad gerbiamas Rokiškis užsiima propaganda. Ne tokia dundukiška kaip A.Čekuolis, bet vis dėlto.
Atsiprašau, esu kaltas, labai kaltas ir pelenus nuo „Camel“ barsatu į delną, kad galėčiau išsitrinkti savo pliką galvą.
Aš nebandau polemizuoti su Kabišaičiu, nes čia nėra apie ką polemizuoti. Man tasai pasakojimas įstrigo, nes nemažas kiekis pažįstamų šarino ir šiaip klausinėjo, ką aš apie tą atvirą laišką manau. Aš manau, kad tai populiariausias iš matytų antiatominių naratyvų, vat jį imu ir pakrapštau.
Man tokie dalykai kartais įdomūs būna. Čia labai įdomu tas, kad visiškai beprasmiai kliedesiai daugelio žmonių priimami už gryną pinigą. Argi tai neįdomu? Vat pabandykim užduoti klausimą, kodėl?
O dėl Kuodžio -- aš, matote, nelabai gilinuosi į tuos atominius ir antiatominius dalykus. Kiek teko girdėti, Kuodžiui kliūna finansavimas. Man tai čia atrodo paprastai -- jei Lietuva investuoja trečdalį, o likusius du trečdalius užsienis, tai vien iš apyvartumo per PVM grįžta didesnė dalis investicijų, o kita dalis (tarkim, antra tiek) pasidengia per antrinius apyvartumus ir kitus mokesčius. Kitaip tariant, likę finansavimo klausimai lieka smulkmenomis.
Vat jei Lietuva dengtų visą 100 procentų -- tai jau būtų įdomiau, čia reiktų rimto modeliavimo, norint pasakyti, kokia grąža bus per vietinį liekančių lėšų apyvartumą ir apmokestinimą.
Vienintelis ekonominis dalykas, kuris čia atrodo gana aiškus -- tai importo/eksporto balansas, kuris keičiasi į teigiamą pusę netgi tuo atveju, jei kainos būtų porą kartų didesnės. Bet tai valstybės mastais. Kadangi kalbama apie elektrinės mastus, kažką vertinti žymiai sunkiau. Todėl ir nesiimu to daryti.
Rokiski, bukim atsargus kad su kabisaiciais nesupanasetume. PVM niekaip cia i skaiciavimus neturi ieit. PVM moka vartotojai uz suvartota elektra -- nesvarbu kur ji pagaminta. Ir ji moka tik Lietuvos vartotojai, taigi jei del elektrines pastatymo suvartojamos elektros kiekiai Lietuvoje is esmes nepasikeis, tai ir PVM surinkimas niekaip nesikeis.
Ponuli, ar skiriate elektrą nuo statybų? 🙂
taip skiriu -- rokiski ponuli, nereikia puldineti zmoniu kol visko neissiaiskinote -- ka beje gerai padarete siame straipsnyje. PVM moka tik galutinis vartotojas -- jokios imones reliai PVM nemoka -- jos tik ji surenka. Kad suprastumet -- jei imone israso saskaita su PVM kitai imonei -- tai kiek viena imone surenka -- tiek kita imopne sumazina savo PVM isipareigojimus valstybei. Trumpai sakant tol kol saskaita yra pateikiama galutiniam vartotojui (asmeniui kuris nera PVM moketojas -- labai idomus zodziu zaismas), bendras PVM isipareigojimas valstybei lieka nepakites. Taigi is statybu PVM surinkimas bus lygus daugiau maziau 0, nebent manysime kad didele dalis tu pinigu uz statybas bus isleista Lietuvoje lietuvos gyventoju (beje idomus faktas jei pvz pinigus leis netgi Lietuvoje ne ES gyventojai -- tarkime japonai -- jie gali susigrazinti cia sumoketa PVM)kas yra vienas tu spejimu kuri nevertetu cia atskirai mineti -- tai jau iskaiciuota prie naujai sukuriamu darbo vietu ir visu is to iseinanciu gerumu.
Ponuli, tai jei skiriate ir elektrą nuo statybų, ir netgi PVM perdavimo mechanizmą su PVM nurašymu žinote, tai aš darau prielaidą, kad turite suprasti, jog nepriklausomai nuo rinkon pakliuvusių pinigų masės ir vietos, PVM galų gale visvien sumokamas, nes pas vartotoją galų gale tie pinigai pakliūna.
O jei visgi įsivaizduojate, kad pinigai stebuklingai prapuola, vos tik praeina vieną sandėrį ir todėl tuo pačiu stebuklinguoju būdu pavirsta į nulį, o todėl PVM mokėti nereikia, tai tamstai čia yra ne vieta.
kaip ir tamsta dar karta pasikartosiu -- bet trecia karta nerasysiu. Kadangi nesu cia seimininkas tai ir nesakysiu kad kazkam cia ne vieta. PVM atsiras tik tada jei verte bus sukuriama Lietuvoje -- tai yra sukuriamos darbo vietos ir is tu darbo vietu sukurti pinigai isleidziami Lietuvoje. Kadangi i VAE statybos gerumus jau iskaiciuojame sukuriamas darbo vietas tai neskaiciuokime tu gerumu dukart. Ir taip PVM galu gale sumokamas -- bet is elektrines statybos PVM bus surenkamas tik tada kai ji pardavines galutini savo produkta -- elektra -- ir tik Lietuvos rinkoje. Reikia pastebet kad jis jau ir dabar surenkamas net jei pardavinejama rusiska elektra. Taigi tiesiogiai is statybu jokio papildomo PVM nebus surinkta.
Aš ne ekspertas, bet jei bus samdomas bent vienas lietuvis statyboms ir panaudota bent viena lietuviška plyta, tai už visą tai pvm bus sumokamas? Nemokamas tada, jei tas žmogus dirba užsienyje, o plyta išvežama.
Ponas Modestai, tam ponui pernelyg sudėtinga tai suprast.
ne papildomo PVM nebus sumokama. Kodel: aiskinsiu ant pirstu. tarkime yra UAB VAE kuri statys elektrine ir pardavines elektra (kad butu paprasciau tarkime tiesiogiai vartotojams). taigi uab VAE pirkdama lietuviska plyta sumokes PVM tos plytos gamintojui. plytos gamintojas ta PVM isitrauks i atskaitomybe ir sumokes valstybei. taciau UAB VAE isitrauks ta pati PVM su minuso zenklu -- valstybe ta PVM jam bus skolinga. UAB VAE netgi turi teise ta PVM susigrazinti is valstybes, taciau tarkime jie bus geri ir ji susigrazins tik pradeje pardavineti elektra. Tada jie israsines saskaitas klientams su PVM bet valstybei to PVM nemokes -- nes jis padengines skolas -- valstybe bus skolinga UAB VAE. Taigi geriausiu atveju plytu gamintojas suteiks valstybei PVM paskola -- kuria veliau atsiims UAB VAE.
beje tai yra geras dalykas, nes jei taip nebutu tai lietuviska plyta butu 20% brangesne nei latviska ir lietuviskas darbuotuojas taip pat (nes importuotos prekes yra be PVM. matytume mes ten Lietuviskas plytas ir lietuviskus darbuotojus kaip savo ausis.
ir dar nesusilaikysiu, rokiski saipaisi is inzinieriu, bet pradedi naudoti ‘trust me I am a bloger’ taktika. atsargiai zvaigzdziu liga netoli, greit pamatysim tamsta ant zmoniu virselio 🙂 reikia tiketi kai tau zmones gera valia aiskina sudetingus dalykus kuriuos nepakankamai supranti
aš va irgi bandau susigaudyti paskaičiavimuose, randu viešą modeliuką, kuris susiveda į 18 ct:
http://www.ukmin.lt/atomine -> Visagino atominės elektrinės modelis LCOE galima pasinagrinėti http://www.ukmin.lt/uploads/documents/VAE/VAE%20modelis%20LCOE%202012%2006%2018.xls
(esu gan žalias finansuose, bet dažniausiai sugebu suprasti matematiką)
Bandau suvokti, kaip skaičiuojamas „Sukauptas kapitalas (visas)“, nes 2080 metais jis kartu su „Paskola“ gražiai pavirsta nuliais 🙂
Ir kurioje vietoje tie 500 mln pelno kasmet?
http://www.vae.lt/faktai/#!/nauda_biudzetui
Kuo iš esmės skiriasi „Kapitalo grąža“ nuo „FCFF“ (Free Cash Flow to the Firm)
FCFF = (Pajamos -- Veiklos sąnaudos)*85%+ 15%*Palūkanos # 1 kai mokesčiai 15%
jei teisingai suprantu: Pajamos -- Veiklos sąnaudos = Grynasis pelnas #2
(hm, ir kokio reikalo nuo Palūkanų mokesčius skaičiuot?)
Kapitalo grąža = 4,96 % * Sukauptas kapitalas #3
O pagal http://www.traders.lt/datas/img/articles/faa1/faa_3_09.png (http://www.traders.lt/page.php?id=1418)
Kapitalo grąža = (Grynasis pelnas + Palūkanos + Dividentai) / Investicijos #4
Modelyje, tai turbūt pavadinta „Kapitalo kaina“ ir priskirta 4,96%, tad turbūt, reiktų suprasti, kad „Investicijos“ = „Sukauptas kapitalas“… tad:
„Kapitalo grąža“ = Grynasis pelnas + Palūkanos + Dividentai
***
Modelyje, pradėjus eksploatuot, „Sukauptas kapitalas“ kinta -- mažėja kasmet pagal skirtumą (FCFF -- Kapitalo grąža)
FCFF -- Kapitalo grąža = Dividentai ? #5, pagal 1, 2 ir 4
gal tie „Dividentai“ čia iš kito konteksto? nes kodėl jų dydžiu turėtų kasmet mažėti „Sukauptas kapitalas“?
T.y., kas yra įskaičuojama į „FCFF“ , o nėra įskaičiuojama į „Kapitalo grąžą“?
ps.: dėl 10 metų Kabišinskas turbūt rėmėsi http://www.vae.lt/faktai/#!/atsipirkimo_laikas
pps.: dar gan sočiai įv skaičiavimų ir pasvarstymų (labiau UK kontekste) http://www.withouthotair.com/
čia aš labiausiai norėjau paklaust:
kurioje vietoje tie 500 mln pelno kasmet? (kaip žada http://www.vae.lt/faktai/#!/nauda_biudzetui )
o kiti bla bla -- yra mano bandymas susivokti (gal čia jų tiek ir nereikėjo (atkopinau iš kt diskusijos…)…
Bet šeimininkas tuose terminuose patirties turi daugiau -- tai naiviai tikiuos, kad nepatingės trumpai sudėliot paaiškinimą : )
Aš prieš kažkiek laiko kokį tai valdišką modelį žiūrėjau. Man vat irgi kliuvo tame modelyje, kad nepamačiau aš tenai paprasto išskirstymo į investicijas, kintamus ir pastovius kaštus -- tiesiog į tris dalis, jas jau toliau paskirai detalizuojant.
O kai tokio išskirstymo nėra, tai visur esanti Čiapajevo konstanta pasislepia kažkur paskaičiavimų viduje, kai ji turėtų būti išgryninta iki išorinio tikslo -- per kiek laiko turi atsipirkti ir su kokiais srautais.
Man pačiam labiau kliūna kitas dalykas -- kad pastovūs kaštai atrodo besą suplakti su kintamais, remiantis prielaida apie pardavimų stabilumą. Ta prielaida gal ir nėra klaidinga, bet ji nepastebimu būdu sumakaluoja viską taip, kad analizuoti nelieka pro kur (ir beje, blogiausia nuo to pačiai Energetikos ministerijai -- jiems darosi sunku rasti normalių argumentų, nes viskas pernelyg kompleksiška).
Neatsimenu, ar kada rašiau apie finansų valdymo pagrindus, bet ten yra toksai niuansas, kad yra trijų rūšių pinigai -- investicijos (tiesiog pinigai), pastovūs kaštai (pinigai per laiką) ir kintami kaštai (pinigai per produktą). Tie trys dydžiai savaime tarpusavy nesiprastina.
Paprastai, kai bandoma padaryti kokį nors sudėtingesnį projektą, dėl kokių nors priežasčių visgi tą suprastinimą pabandoma padaryti. Dažniausiai tai būna investicijų suprastinimas iš pastovių kaštų, įvedant investicijų atsipirkimo laiką, paskolų grąžinimo laiką ar pan.. Bet jau ir toks supaprastinimas smarkiai suvelia reikalą.
Bet jei atsiranda bandymai suprognozuoti produkto pardavimus ir per tai suprastinti pastovius kaštus iš kintamų (tai tipinis atvejis, kai bandoma skaičiuoti produkto sumarinę savikainą), tai jau būna didelės bėdos -- atsekti ir išsiaiškinti, kas ir kiek teisingai skaičiuota, ir kiek tai rišasi su realybe ir kur ką nors reikia paspausti ar pakoreguoti -- nelabai darosi įmanoma, žvelgiant paviršutiniškai.
Vat čia yra ta priežastis, dėl kurios aš sakau, kad aš negaliu komentuoti. Skirti savaitę ar mėnesį laiko kapstymuisi po įdomius skaičiavimus aš negaliu.
Ziuriu su tikimybiu teorija/statistiniais skaiciavimais cia visiem nekazka:)
Mano trigrašis, nors ir niekam neįdomu:
manau geriausiai čia situaciją iliustruoja minėtas retorinis „ar reikia kariuomenės?“
asmeniškai man svarbiausia tai, ar kariuomenė gali atlikti savo funkciją.
tik po to seka klausimai, ar PRG kompleksai nupirkti laikantis viešųjų pirkimų, „neplaunant pinigų“ -- -- iliustruoju -- --
(lyrinis nukrypimas — man taip pat atrodo, jog jeigu žmogus vartoja frazę „plauna pinigus“, tačiau kalba ne apie pajamų legalizavimą — tokiam žmogui tiesiog geriau apsivožti „bliūdeliu“ ir toliau nesiblaškant žiūrėti „pervyj baltyskyj“)
ar man turi rūpėti, jog Pseudolandijos kariuomenė jau seniai atsisakė šovinių ir nuo šiol naudoja tik psichotronus, ar D.Kuodys ir G.Nausėda prognozuoja, jog PRGK palankiausia pirkti rudenį su tokia ir anokia palūkanų norma, o Palmira tvirtai įsitikinusi, jog Marsas mergelės ženkle reiškia, jog karo nebus artimiausius 50 metų..?
Ar turi rūpėti, kad kariuomenė paprastai turi gerą šmotą baisių ginklų, su kuriais, neduokdie, gali nutikti daug baisių nelaimių — kaip sarkastiškai perspėja žinoma rūbų modeliuotojas?
Ar man svarbu, kad pašonėje Kremlistanas ir Didžioji Lituvijos Bulvinaikštystė žada statyti net du(!) šovinių fabrikus, kurie gamins mūsų naudojamo kalibro šovinius(!) ???
Ne.
Šituos debiliškus, neesminius klausimus/problemas galim kelti po to, kai pažiūrime tiesai į akis — kariuomenės reikia.
Net pats Kremlistanas, kai šio kariuomenė (atominė pramonė — čia „bliūdeliams“, kurie nesupranta alegorijos) buvo visiškoje skylėje (vogė/gėrė/žudėsi), nekilo kvailas noras imti ir „uždaryti šį cirką“, nes „ir durniui aišku, kad nieko neišeis ir apskritai -- viskas bus išvogta“.
Atrodo, jog referendumas jau sutorpeduotas smegenų plovimu ir papūginiu negatyvu.
Dėl visa ko perspėju — jeigu aptarti „bliūdeliai“ po neigiamo referendumo verdikto nepateiks alternatyvaus energetinio plano ir taip pat aršiai jo negins — pirmas paleisiu į juos akmenį (atitinkamiems personažams turiu sutaupęs tikrai nemažų riedulių..)
Vo, o čia jau yra kitas aspektas, katrą tamsta įvardinate pakankamai išsamiai 🙂
Elektrinė išties yra objektas, panašus į kariuomenę. Šiais laikais karus kariauja energetiniai resursai. Juos arba turi, arba esi kažkieno kišenėje.
Ką Lietuvai reiškia energetika, galim prisiminti iš kai kurių dujotekaninių istorijų, kurios iki šiol dar nesibaigė.
Rokiški : Garbaravičių yra 2. Vienas Liberalcentristas, kitas-konservatorius. Labai politiškai naudinga šeima. Nereikia kalbėti, kad konservatoriai Gazpromą rimtai klibins Kaune :).
Bet čia šiaip detalė. Straipsnis super.
Gal kas žinot
1)ar tie 2/3 uzsienio pinigu jau garantuoti, ar dar vyksta derybos, o visas paskolas garanuotja LT?
2)Ar elektra uzsienis (LV,EE PL ?) pirks tokia kaina, kokia pagamins Ignalina, ar tokia kokia tuo metu kas nors pigiau pasiulys
3) Ar šiai dienai Europos elektros rinkoje yra didesne pasiula (vertinant potemncialiais galingumais) ar paklausa, kokios prognozes?
Po muštynių kumščiais nemosuojama. Jau yra sprendimas statyti AE, tad keliama tema neaktuali, nesvarbu Čekuoliai ar Kabišaitis, ar Rokiškis stumia propaganą. Koks tai patariamasis referendumas pakurtas (kas tas yra aplamai ir kokią teisinę galią turi arba neturi patariamasis- kita tema), tikriausiai kad daugiau prie balsadėžių pritraukti.
Kitas niuansėlis- finansinis suskaičiavimas. Komentatorius jautis paminėjo per sunkų Lietuvai objektą prie Vilniaus akropolio, o įgyvendinti AE projektą tai čia kaip pasakius. Žinoma, jei super genrangovas bus hitachi ar kita kompanija, bet ne lietuviai, tai gal…. Viltis durnių motina. Nebent būtų iš tiesų įgyvendinta kaip pats rašei ,Rokiški, tęstinumo politika ar kaip ten užvadinai, nesvarbu kokios partijos laimėtų rinkimus, o ne po kažkurių rinkimų projekto sustabdymas.
Trečias klausimėlis ne apie armiją, bet apie Kruonio HAE, tačiau su ta pačia intensija- reikia dar 4 blokų Kruonio HAE ar ne? Vieta jiems paruošta. Jokie finansistai ar energetikai nevertina visos Lietuvos elektrinių kaip komplekso. Per sudėtinga, daug kintamųjų, o ir šiaip nepopuliaru 😀 Bet skaičiavimuose ignoruoti SISTEMĄ apsiribojant vien AE irgi negalima. Elektros energetika yra SISTEMA, ne viena elektrinė.
Ketvirta- masinės sąmonės programavimas, įdomus momentas, ne visai energetika, bet tema daug aktualesnė už AE. dar pamenu mokyklos suole kaip sakė, kad atominė energetika pati švariausia. Žinoma tai propaganda, niekas nesakė, kaip nešvaru yra išgryninti ir paruošti kurą. Lygiai taip pat, kaip dabar niekas nekalba kaip nešvaru yra pagaminti saulės baterijas. Bet dabar atomo priešininkai kelia į viršų taršos problemą. O nuo mano mokyklos laikų praėjo ne tiek ir daug. Pakeista neišmanėlių „savo“ nuomonė. Geras dalykas yra massmedia, tiems kurie moka ja naudotis imbecilams valdyti.
Penkta- dabartinė Ignalinos AE sustabdyta ne dėl išsiekvojusio resurso, o dėl politinių sprendimų. Kodėl gi jos vėl neužkūrus, ir kažkiek dešimtmečių nepanaudojus?
P.S. patariamąjame referendume nėra varianto paleisti seną AE, apie energetikos sistemą mažai išmanau, tuo labiau apie finansus, išskyrus brangstančią el. kainą 🙂 , todėl patariamąjame referendume susilaikysiu. Nesikišu ten, ko neišmanau.
Kai vasarą važiavom praktikon į Visaginą, vietinių specialistų klausėm ar būtų įmanoma užkurti senąją elektrinę? Sakė teoriškai galbūt, bet praktiškai tai naują patatyt beveik pigiau… Kuras iškrautas iš sistema išleista (dėl to visuose sisteminiuose mazguose korozija prasidėjus), viskas nuėsta dezaktyvacinių preparatų ir šiaip Ignalinoj buvo vienintelis pasaulio veikiantis RBMK 1500 reaktorius ir konkrečiai jo kuro gamybai Rusijoj stovėjo gamykla, tad mums uždarius elektrinę ten uždarė gamyklą. Taigi net nebūtų kur tinkamo kuro gaut todėl mūsų ankščiau laiko į pensiją išėjusią senutę galima pamiršti.
„alternatyvus intelektas“
lotelėjau
Turbo, šiandien perskaičiau pirmą tavo straipsnį, nors po akim painiojaisi jau daug kartų per visokias feisbukines, matyt, bendrų draugų nuorodas, insinuacijas ir pan. Šaunuolis, Rokiški, -- totaliai maladec:) Ir kiek darbo į straipsnį įdėta, ir žeurei linksmai skaitosi, nors dauguma žmonių gi pas mumis a la a.a. Brazauskas -- daugiau kaip 2psl. -- NIE-KA-DA. Sėkmės, skaitysiu toliau:)
visoje šioje anti/pro atominėje diskusijoje man įdomiausia /keisčiausia atrodo faktas, kad antielektrinio judėjimo lyderiu (vozglavil) tapo ponaitis Balsys -- na toks lyg ir žurnalistas, laaabai sėkmingai daręs karjerą prezidentūroje, ten net savo saprūgą įtaisęs ir staiga , vieną rytą atsigėrė kavytės ir suprato -- na nereikia mano Tėvynei tos atominės, blogis visa tai, velniop. Ir spjovė ponaitis Balsys į visą savo ir savo familijos ateitį , trenkė sunkiomis prezidentūros durimis ir iškėlė žalią kaip islamas antibranduolinę vėliavą. Prieš lietuvišką (!!!)atomą , atkreipkite dėmesį, nes rusiškas ar bielarusiškas atomas Balsiui neniešti.O aš taip ir patikėjau.
Jonavoje yra stebuklingi praregėjimo šaltiniai.
Tie kurie tiki Sekmoko ir Ūkio ministerijos kliedesiais, turėtų sudalyvauti atominės statybose savo lėšomis. Pirkit akcijas. Pardavinėsit elektrą rinkoje, užsidirbsit gražaus pelno. Bankai siūlo už indėlius neigiamas palūkanas. Kaip tik gera proga sukišt milijardus į atominę elektrinę.
> … elektros energija sudaro labai didelę energijos sąnaudų dalį (ir ta dalis dar ir auga).
O įdomu, kodėl auga el. suvartojimas?
Lemputės stipriai ekonomiškėja, apskritai liaudies mažiau lieka LT, pramonės turbūt irgi nedaugėja..
na kompus dabar visi pasijungę pastoviai.. ir dar arbatą paprato el. virduliuose virti..
manau, galima būtų apkarpyti buitinį suvartojimą pan, kaip http://www.inference.phy.cam.ac.uk/withouthotair/c22/page_155.shtml
Atrodo, per krizę, paslaugų sektorius beveik 10% buvo apkarpęs suvartojimą.. http://ena.lt/Elektros_bal.htm
Apskritai žmonems, šildymo reikalai turbūt labiau kaso negu elektros -- aš primečiau, kad per metus už šildymą pakloju vidutiniškai dvigubai daugiau negu už elektrą… O žiemą tai iš vis smagu.. (na turint pigios elektros, aišku šilumos siurblių būtų galima pristatyti…)
((17mlrd. litų +(17 mlrd litų * 0,05 palūkanų * 10 metų)) / (1350 * 0,8 srauto panaudojimo * 30 metų) / 1kW) + 0,07 litų eksploatacija.
Ar šioje formulėje 10 netu neturėtų būti pakeista į 30 metų. Kadangi paskolą reikės grąžinti per 10 m, bet neįmanoma įtraukti visą paskolos grąžinimo sumą į kilovatvalandės kainą, todėl reikes sokilintis?
Tokiu atveju ~22 cnt/kWh.
Čia yra kitas įdomumas -- jei paskolos grąžinimas išsitempia, įtaką daro infliacija. Vienas toksai smagus ir niekieno nepastebimas dalykėlis 🙂
Esant 7 procentų infliacijai ir 9 procentų palūkanoms, realios palūkanos gaunasi 2 procentai. Ir tai yra didysis įdomumas, kurio kol kas čia nepastebėjo niekas.
Būčiau taip ir nesakęs, jei ne tai, kad tamsta du kartus palūkanas paskaičiavote per tą „dar kartą reikės skolintis“ 🙂
pievos…
Palyginimas kariuomenės su energetikos sistemos viena dalimi, apkeitus puses gautųsi kažkas tokio: ar Lietuvai reikalinga sava energetikos sistema ir ar reikalinga priešraketinė gynyba. Gal tada logikos klaidas eitų įžvelgt:) kaip bebūtų, jei kalba apie kariuomenę- tai esant NATO dalimi, be savos kariuomenės ir galėtume apsieiti, ar užtektų minimaliai kiek reikalauja sistemos standartai. Apie energetiką, irgi jei būtume EUROPOS elektros energetikos sistemos dalimi (reikalingi elektros tiltai), tai gamybos klausimas antraeiliam plane atsiranda. Nebent planuojama atskirą sistemą, priklausančia nuo vieno energobloko kurti,ty gamybos/perdavimo/skirstymo atskirą nepriklausomą sistemą. Alternatyva, kaip ir sava kariuomenė neva apsauganti nuo visų priešų atsisakant NATO narystės:) Tik ar didins energetinį saugumą ir ar mums ne per brangu tai?:)
Tada ir žemesnio lygmens įžvalgos, kitokį atspalvį įgautų. Nes posakis AE energetikos nepriklausomumo garantas, tik šypseną sukelia:) Būtent garantuojama priklausomybė ir dar gresia įsipareigojimas pirkti elektrą iš vieno elektros gamybos objekto garantuojant pelną investuotojams:) Be to elektros vartotojai jau susimoka šiandien ir visus likusius dešimt (keliasdešimt) metų iki statybų pabaigos, taip mažinant konkurencingumą jau šiandien.
Pasikartojant elektros tiltai prioritetas numeris vienas. Tada AE klausimas visai kitaip skamba.
Dėl AE projekto, tai tariamos investicijos yra didesnė žala nei nauda valstybei bent artimiausiais dešimtmečiais. Juk investuojamos lėšos iš kart Lietuvą palieka (įtakojamas vidinis vartojimas) ir kapsi palūkanos (grynas importas). Technika bus importinė,o pagrindinius darbus ir atliks ne lietuviai-neigiamos prekybos balansas garantuotas artimiausiems metams.
vieno erergobloko statyba- lošimas va bank. Stabilumas tiekiant elektrą negarantuojamas, reikalingas šaltas ir karštas rezervas, kurių išlaikymo kaštai irgi turi būt įvertinami. Infrastruktūros privalumas niekinis, jei ją norime perorientuoti į vakarus. Ar Lietuvai reikalinga gamybos monopolija, manyčiau ne. Viena yra elektros gamybos savikaina, antra perdavimas skirstymas.Būtent ten efektyvumo ir galutinės elektros kainos išaugimas yra didžiausia problema. Nauja VAE garantuotų pelną ir išlaikymą tokios pat perdavimo/skirstymo sistemos ir tai didžiausi naujos VAE šalininkai.
Apie gaminamos elektros savikaina, sugebėjimą parduoti ir konkuruoti su galimomis konkurentėmis, valstybės skolos didėjimą ir įtaką bendros valstybės skolos reitingams, įtaka vidaus ekonomikai artimiausiems dešimtmečiams atskira diskusija. Bet pradžiai reikia suprasti elementarius bet svarbiausius dalykus. Kad elektros tiltai garantuoja elektros tiekimo stabilumą, VAE atvirkščiai- gali laikyti energetiniais įkaitais, jei bus įsipareigojama pirkti iš VAE. Suskirstyti prioritetus: kas yra svarbiau finansinė nepriklausomybė ar energetinė, nes tiesiogiai viens kitą įtakos. O vienas energoblokas patikimo ir stabilaus elektros tiekimo negarantuoja, ypač įvertinant saugumo reikalavimus, kurie nusimato dar didesni (dėl menkiausio sutrikimo, bus automatinis visos jėgainės stabdymas ir atitinkamai padidėję eksploatacijos kaštai).
Atskiras paskaitas šia tema galima pravesti, bet čia tik keletas pastabų lengva forma:)
„Jei kalba apie kariuomenę- tai esant NATO dalimi, be savos kariuomenės ir galėtume apsieiti, ar užtektų minimaliai kiek reikalauja sistemos standartai.“ -- Apie kariuomenę nė kiek nenusimanai, bet leidi sau, atleiskit, šūdus platint… Apie NATO teritorinę gynybą esat girdėjęs? 2% BVP ką nors sako?
Po nusišnekėjimo apie kariuomenę ir kitos jūsų įžvalgos įgauna kitą atspalvį..
Bet pasisakysiu apie energetinę nepriklausomybę, kodėl ji taip vadinama: VAE yra VIENINTELĖ garantuojanti didesnę nepriklausomybę, nes dabar importuojama 80% elektros energijos, o kitų rimtų pasiūlymų, kaip importą drastiškai sumažinti nėra.
apie kariuomenę, tai mes lyg ir neskiriame nei tų dviejų procentų ir turim minimaliai kiek prašo NATO. Apie tai ir rašiau, nes Nato, o ne sava kariuomenė yra saugumo garantas. Su šypsena pasiūliau atsisakyti NATO ir kurti savo, kaip kad dabar statyti savo AE ir galvoti,kad jos pilnai užteks energetiniam saugumui ir patikimam elektros energijos tiekimui. Bet reikia rašyti paprasčiau matyt:)
Nepriklausomybę garantuoja laisvi finansai ir laisvas pasirinkimas iš ko pirkti. „Sava“ AE garantuoja priklausomybę, jei iš jos įsipareigosime pirkti:) Jei turėsime laisvą elektros rinką, tai vėl pirksime rinkos kainomis ir tada AE savikaina įtakos visą rinką:) Todėl pasikartojant elektros tiltai- prioritetas numeris vienas ir tik jis garantuos energetinį saugumą ir patikimą elektros tiekimą. O norint atskiros savos sistemos minimaliai reikalingi du energoblokai ir iš pagrindų keisti infrastruktūrą ją atsiejant nuo Rytų.
Palūkanos už paskolą ir yra importas (pagrinde skolinamės užsienio rinkose).
TUI į vidinę ekonomiką viena. Investicijos iš skolintų lėšų ar iš vidaus rinkos, skirtos importinei technikai/paslaugoms įsigyti- visai kas kita… Tie pinigai bus išsiurbiami iš vidaus ekonomikos ir iškeliaus į užsienio rinkas, balanse įmonės bus metalo krūva. Aišku dėka amortizacijos vėl į pinigus pavirs, kai vartojai susimokės:)
Kaip visada sakau,investicijos iš skolintų lėšų savaime nesusipratimas. o palūkanos yra ne kas kitas kaip importas ir priminsiu, jog tai įtakos visą valstybės skolinimosi reitingą.
Turint elektros tiltus su Lenkija ir Skandinavija AE teks konkuruoti ne tik LT teritorijoje. Nebent atsiras teigiančių, jog tiltų nereikia ir užteks „savos“ jėgainės ir su vienu energobloku, be jungčių bus užtikrinamas stabilus elektros tiekimas:)
Siekis išlaikyti Visaginą,kuriame lietuvių beveik nėra ir užduoda nemažai klausimų…
Buvau vienas iš didžiausių IAE šalininkų. Bet kai dabar pagrindiniai politiniai veikėjai sutikę aukot IAE su argumentais,kad ji dirba nuostolingai ir AE Lietuvai nereikia, dabar bando aiškinti priešingai- tai pikta darosi… Kaip ir ta dalis kurie skirsto būti „už“ ar „prieš“ pagal tai kuri partija AE statybas inicijuoja… Kaip bebūtų referendumas reikalingas, po jo visas pajėgas galima mesti projekto tobulinimui arba visai atsisakyti šios idėjos.
Lauri,
jeigu jau „tarp mūsų berniukų“, tai NATO pirmiausia mums duoda organizacinį standartą, struktūrą, priėjimą prie informacinių išteklių, proginius medalius ir pan. Bet ne saugumą iš niekur.
NATO per se nėra nematomas skydas iš fėjų dulkių.
Tuo tarpu Baltijos šalių regionas gali būti greitai izoliuotas karinės jėgos — faktiškai reikia užtverti LT-PL kolidorių ir Baltijos jūros pakrantę. Voila.
Tokiu atveju, NATO valstybės tris kartus pagalvotų, ar verta lysti į branduolinės valstybės kontroliuojamą, abejotinos strateginės vertės regioną.
Tarptautinės sutarties kopija ir viešąja opinija Pskovo divizijos nesustabdysi.
Tuo atveju, jei Marijos Žemės ginkluotosios pajėgos priešinasi ir stabdo Kremlistano (o greičiausiai ir Bulvinaikštystės) pajėgas ir tam tikrą laiką sugeba apginti Baltijos pakrantę ir lenkų kolidorių — jau visai kita situacija.
Aš suprantu, kad viešoji opinija yra tokia, jog „kam jau čia ginti tą Marijos Žemę, jei galiu oriai skinti apelsinus Ispanijoje“ ir „o mes į šiaurę dumsim“.
Yra kelios problemos:
1. humaniškiausios Pasaulyje kariuomenės vaikaitė, Kremlistano Ginkluotosios pajėgos nepasižymi užuojauta civiliams,
2. bet kokie rimtesni kariniai veiksmai mūsų regione, savaime reiškia minėtų evakuacinių kelių užkirtimą
3. Marijos Žemė negarsėja aukštu civilinės gynybos lygiu (suprask: 1996 Groznas, daug daug išsekusių senukų lavonų gatvėse ir rūsiuose).
Ginkluotosios pajėgos nėra tiesiog suvereniteto garantas — tai skirtumas tarp mirties ir gyvybės civilių populiacijai.
2008 metais, perspektyvią NATO ir ES narę okupavo Kremlistanas. Visos valstybės-narės sėdėjo rankas sudėję, išskyrus vieną, kuri: 1. įdėjo daug lėšų į Gruziją, 2. yra pajėgiausia karinė galia žemėje — šioji gi… Išjungė GPS palaikymą regione. Ir pakritikavo Kremlistaną. Šiek tiek, ne per daug.
Praktiškai sakhartvelai taip pat įsitikino, jog jei įstos į NATO — galės sutaupyti ir atsiskayti kariuomenės.
Jeigu tai perskaitęs vis dar jautiesi visiškai užtikrintas ateitimi, galbūt verta pagalvoti apie raminamųjų vaistų dozės sumažinimą.
Dabar apie AE.
IMHO:
1. elektros gamybą LT viduje + tiekimas LV ir EE (t.y. LT įgaus tam tikro energetinio svorio — gaila tik, kad su Lenkija susitarti nepavyko). Bonusas — nereikia spėlioti, ar el.energijos kažkur kažkaip pavyks nusipirkti — sprendžiam patys.
2. pats faktas, kad LT gaminsime elektrą rimtai įspirs kreivai funkcionuojančiai el. rinkai (teoriškai arklys — praktiškai nepaeina)
3. III energetinis paketas tai tik bendros energetinės politikos ledkalnio viršūnė. Pasidomėk, kada pradėtos derybos jungti tinklus. Praktiškai visos ES narės praleido III paketo įgyvendinimo terminus, nekalbu jau apie faktinius darbus su infrastruktūra. Procesas ilgas ir nėra garantijų, jog bus įvykdytas būtent taip, kaip numatyta.
4.Bendra ES energetinė sistema kol kas egzistuoja tik ant popieriaus + atsižvelkime kad ir į Vokietijos pareiškimus apie atominės energetikos atsisakymą. Vien tokie pareiškimai jau rimtai kertasi su ES teise, bet na, jiems geriau žinoti. Kaip ir NATO, ES pajėgumui generuoti ir paskirstyti elektrą reikėtų skirti sveiko skepsio.
90% efektyvumas nukabintas is didelio noro pritempti kaina prie ribiniu 18ct/kwh. deja, bet veikianciu ABWR’u efektyvumas kiek kitoks:
HAMAOKA-5 46,7%
KASHIWAZAKI KARIWA-6 69,6%
KASHIWAZAKI KARIWA-7 64,1%
SHIKA-2 47,1%
O jūs išvis skaitėte, kas čia parašyta, ar atėjote belenko peistint iš kažkur?
Nei vieni, nei kiti nesusigaudote, kas bus, kai prades statyti atomine… Beje, kas ir susigaudo??? Bet smagu skaityti TAURIOSIOS BUTIES MELANCHOLIJOS paieskas…. kai buvau vaikas mes taip pat dareme diversijas smelio dezeje del savo ginklo pergales… autoriai ten ir liko…
Čia jums labai gera nuoroda, būtinai aplankykite -- http://bit.ly/LJjXEk
O kodėl palūkanos skaičiavai kaip (0,09 * periodas), o ne kaip įprasta (1 + 0,09)^periodas ?
O kodėl ne kubu, atleiskite?
Nebandžiau įžeisti, tenorėjau pataisyti.
Atleiskite man, nes aš pats užsikasęs darbuose, padarau atmintinai kokių nors primetimų, parašau, o paskui ir klaidų padarau ir dar grubus būnu.
Čia tamsta teisus, kiek žemiau rašiau specifikas variacijų, bet kai tamstai atsakinėjau, ne tas galvoje sukosi.
Skaičiavimai atlikti skrupulingai. Galimai viskas teisinga. Bet į kainą neaišku kodėl neįtraukti uždarymo ir kuro saugojimo kaštai. Juk tai tiesiogiai susiję Atominės elektrinės būsimi kaštai. Tuo pačiu iš gaunamo pelno bus kaupiamas garantinis fondas (nenumatytoms išlaidoms, jei prireiktų uždaryti anksčiau per 60 m. ar pan.). Taigi galutinė eilutė didėja arba pelnas susivalgo.
Dabar išoriniai faktoriai. Ar dabar Lietuvoje elektra yra tas pagrindinis išteklius, kuris iš esmės gerintų Lietuvos konkurencingumą? Ar tikrai elektros poreikis ateityje tik didės? Visos technologijos kaip tik eina mažėjimo ir energijos mažesnio vartojimo krytimi. Ekologijos kryptis. Išskirtinis Lietuvos faktorius yra būtinas šilumos energijos poreikis. Bet ir čia tendencijos energijos taupymo kryptimi, ne didėjimo. Ekologijos kryptis. Tendencija decentralizavimui, ūkinis vienetas energiją gaminasi pats, tuo pačiu gaunama nepriklausomybė nepriklausomai nuo ūkinio vieneto dydžio. Ekologijos kryptis. O visa kita yra panašios sąlygos kaip ir kitose Europos valstybėse. O gal Lietuva turėtų tapti pati ekologiškiausia, tuo pačiu moderniausia šalis Europoje, turime tam visas reikalingas sąlygas dabar. Būtų viena geriausių vietų žmogui gyventi, dirbti ir grožėtis augančia gamta.
Tik ieškau pats sau atsakymo ar verta statyti?
Taip, Lietuvos prioritetas -- ekologija. Tačiau branduolio energija -- tai viena iš nedaugelio mums šiuo metu prieinamų energijų, kurios nenaudoja Žemės ekosistemos -- t.y. ją mes galime naudoti, beveik nevykdydami plėtros gamtos sąskaita. Šiuo požiūriu branduolinė energetika -- te žalieji šneka ką nori -- yra didžiulis teigiamas kontrastas „atsinaujinančiai“ energetikai, kur praktiškai visų energijos šaltinių (galbūt išskyrus vėją ir geoterminę energiją -- kurių resursai tačiau labai jau menki) naudojimo plėtra gali būti vykdoma tik gamtos sąskaita. Medienos pramonės atliekų negrąžinimas į miško ekosistemas ir deginimas -- tai iš esmės dykumėjimo proceso Lietuvoje pradžia. Skurdūs, ant nualinto dirvožemio vos augantys miškai, energetinių žilvičių plantacijos ir genetiškai modifikuotų rapsų laukai -- ar tokią Lietuvą mums siūlo „atsinaujinantieji“ energetikai? Aš už žalią ir ekologišką Lietuvą, todėl man daug mielesnė perspektyva -- Visagino AE.
Investuojant visada kai užeini stambiai, o šitas projektas būtent iš tokių, norint sumažinti riziką, privalomai skaičiuoji išėjimo strategiją, įtrauki galius praradimus, kitaip išėjimo nuostoliai buna ypač skausmingi. Tas atsitinka daugumai pradininkų, kurie vis dengia neigiamą kryptį naujais įnašais, tikėdamiesi geresnių laikų. Padarius statymą ant atomo neskausmingo išėjimo praktiškai nebelieka. Gerai, kad šį kartą mus Europos sąjunga pafinansavo, kitaip uždaryt Atominę nebūtumėm įstengę be kraujo.
Neutrali pozicija irgi yra pozicija. Dabar tiesiog netinkamas metas daryt tokį sprendimą mano galva. Pirma pasistome jungtis su Europos energetikos sistema, pamatome kaip pasikeičia balansas. Užbaigiame Suskystintų dujų terminalą. Jau turime atsarginį variantą jeigu kas. Be energijos neliksime. Einant toliau po truputį galima vystyti ir įsisavinti infrastruktūrą Saulės, Vėjo, Geoterminės energijos rūšims. Finansuoti į mažesnio energijos vartojimo projektus. Taip po truputį mažinant kiekius išorinio energijos pirkimo. Stiprėjame pa mažu bet stabiliai. Tokiu atveju būsime atviri tiek ateinančioms naujoms technologijoms (30 m tarpas), tiek turėsime manevro laisvę pasikeitus energetinei situacijai.
Vokietija mano galva šiuo metu negali viešai skelbti savo pasirinkto kelio strategijos, todėl tai vadina politiniu žingsniu. Ji nori, rizika ir gamyba kol kas užsiimtų kitos šalys, tol kol ji sustiprės ir galutinai atsisakys energijos importo. Kam kelti bangas ir tuo pačiu kainas. Pasinaudota proga strategijai keisti.
Reikia nepamiršti, kad visos šalys siekia energetinės nepriklausomybės ir apie papildomą pardavimą į išorę taip pat nestatyčiau. Aišku galiu kur ir klysti, bet tokiu būdu lengviau valdyti riziką mūsų mažai šaliai. Tai va tokios mano abejonės dėl statybos.
Atominės statymo entuziastai irgi kažkaip pasitikėjimo neįkvepia. Pvz., kažkur skaitinėjau atseit rimto žmogaus straipsniuką, kuris aiškino, jog elektra tikrai kainuos 18cnt, ir jei netikit ukmin’o puslapyje yra „Visagino atominės elektrinės modelis LCOE“, xls failas, kuriame yra tai įrodanti skaičiuoklė. Tačiau toje skaičiuoklėje N stulpelyje esantis kainos „rezultatas“ yra viso labo savotiškas akių dūmimas -- kažkos Rube Goldberg’o mašinos vertas J5 langelyje įrašyto skaičiaus suapvalinimas.
Kaip tik norėjau rašyti apie palūkanų skaičiavimą, kuris man irgi užkliuvo.
gerb. Rokiški, sudėtinės palūkanos skaičiuojamos būtent tokiu būdu, kaip rašo Žygimantas : (1+“palūkanų procentas)^periodas
Pavyzdžiui, 2010 m. pasiskolinote 100Lt už 5% metinių palūkanų , 2010 gale -- skola 105 Lt.Kitais metas 5% skaičiuojami ne nuo 100Lt, o nuo 105Lt, t.y. 105*1,05 Lt. Dar kitais metais (105*1,05) * 1,05
Tikiuosi, dabar aiškiau
Ponia Laima, taip, jūs teisi. O aš durnas, skaičiuodavau tuos procentus tai per rekursijas, todėl užsiknisdavau skaičiuot, o kadangi skaičiavau tiesiai rašydamas čia viską, tai padariau kaip paprasčiau.
Kai yra 5 metų periodo vidurkis, t.y., 10 finansavimas gabalais, turėtų pernelyg nenuvažiuoti į šalį -- 45% pabrangimas vs. 54% pabrangimas, tai taip ir gavosi, kad mano skaitinė aproksimacija mane įtikino ir tą patį grubiai ekstrapoliavau.
Tiesa, dabar žiūriu, su 10 periodų po 10 ir grąžinimu vienu kartu, gali būti ir kitas variantas -- 75%.
Jei periodas ilgėja, tai taip, čia gali gautis išsiskyrimas gana nemenkas. Jei grąžinimas išankstinis -- gali būti ir kitaip.
Žodžiu, nuo mokėjimų scenarijaus priklauso kardinaliai. Bet taip ar anaip, prisipažįstu ir korekcijas priimu.
1. kai skaiciujat atsipirkima elektrines 20-30 metu, palukanos formuleje 10 metu? Ir prie to paties dar, kur zinote privaciame sektoriuje (juk valstybes t.y. mokesciu moketoju pinigu nereikes) tokius investuotojus, kurie vien savo pinigu sugryzimo (apie pelna dar nera net ka kalbet) lauktu 10 metu statybu + 20-30 metu atsipirkimo. Taigi isviso 30-40 metu?
2. beje, kai isejo V.Kabisaicio straipsnis, nei viena elektrine Lietuvoje nebepriklause gazprom. Kazkas cia nesueina. cit. „energetikas dirba – tai Kauno termofikacinė, priklausanti Gazprom“ Be to, jei nezinote tai V.Kabisaitis niekada ir nedirbo jokioje imoneje, kuri priklausytu GAzprom.
3. Gal teko dometis kaip siandien laikosi APUS bankas, kuri lygiai taip pat p. Cekuolis mum reklamavo per televizija?
4. jeigu jau jau savo hipotetiniuose palyginimuose naudojate palyginima su automobiliu avarijom, tai galime daryti isvada, kad VAE tikrai susprogs, mes gi leisime prie „jos vairo“ visus adrenalino, greicio ir alkoholio megejus.
5. na ir pabaigai, jeigu ta AE tokia saugi ir zalia, tai statykime ja Klaipedoje, kaip madinga -- ant juros kranto. Gi zymiai paprasciau bus su ausinimu, su reaktoriaus atgabenimu, Didesnis miestas bus aprurintas darbo vietomis. O be to ir su generacija vakarineje lietuvoje problemos issipres.
Parašysiu tamstai atsakymus trumpai:
1. Atidžiau skaitykit
2. Atidžiau skaitykit
3. Nesusiję su argumentacija
4. Už tolesnį atvirą kliedėjimą išbaninsiu be perspėjimo
5. Už projekcinius kliedesius irgi išbaninsiu be perspėjimo
Taip visus baninant, gali ir nebelikti su kuo diskutuot. Dar ponas RoKiški nieko nepasakei ar būtų teisinga, jei už elektrinę mokėtų tik tie, kurie ja tiki. Jei prisiimtumėt finansinę atsakomybę (kodėl gi ne, jei projektas pelningas?) aš per referendumą balsuočiau teigiamai.
Taip visus banindamas, aš užsitikrinu, kad pas mane čia yra rinktinė publika, o aš esu žiurkėnas, kurį žmonės tiesiog garbina.
Kuo daugiau baninu -- tuo daugiau garbina. Todėl man tereikia preteksto.
Taip kad tamsta suklydote: aš turiu labai didelį interesą banint. Tame slypi mano esminė vertė.
Dabar galvoju, ar už durną klausimą apie kažkokius tikėjimus, kurio ir patsai nesupratot, tamstą užbaninti, ar neužbaninti? Čia pakankamas pretekstas, kaip manote?
issamu, aciu 🙂
noreciau pastebeti jog Jus uzsiminet apie termofikacines bumptelejima, bet net neuzsiminete apie pasekmes. Mano asmenine nuomone, jeigu palyginti bumptelejima dujomis kurenamoje elektrineje su AE (kai bumptelejimo metu pasklinda radiacija) gal tai ir yra tas faktorius, del ko po dujines nereikia jos uzdaryti, o po AE tenka visa regiona evakuoti ir dar daugiau pasekmiu pareina. Manau tai svarbus aspektas kurio nepaminejote. Bumptelejimas dujineje tikrai maziau zalos atnestu uz AE sporgima 🙂
Bumptelėjimai ten skirtingų rūšių. Kauno termofikacinėje kažkokie vietiniai energetikai privarė į kaminą dujų iš užgesusios krosnies, o iš kitų -- oro. Tas mišinys ir bumpetlėjo. Atominėje kažkokį ekvivalentišką dalyką sunku sugalvoti.
Bendrai skaičiuojant rizikas, rizikos dydis yra vertinamas kaip sandauga iš tikimybės ir potencialo (t.y., galimų blogų pasekmių masto). Tai, ką tamsta įvardinate -- tai potencialas, kuris blogo scenarijaus atveju yra labai aukštas. Tikimybė tuo tarpu yra maža.
Iš gyvo galo reaktorių, kiek pasaulyje yra, sunkaus pavojingumo įvykių tėra buvę keletas, jei atmintis nemeluoja, didesnė jų dauguma vyko labai ankstyvais arominės energetikos laikais.
Didžiausi du įvykiai buvo susiję su išoriniais faktoriais, sukėlusiais katastrofą: Černobylio atveju -- su tikslingu operatorių įsikišimu, užvarant reaktorių iki neadekvačių galingumų, Fukušimos atveju -- su žemės drebėjimu ir paskui atlėkusiu cunamiu.
Vertinant aplinką kaip kontroliuojamą (t.y., tariant, kad kariškų puspročių kaip Černobylio atveju nebus, o cunamiai irgi negręsia), galimi įvykiai, pakliūnantys į praktinę skalę, greičiausiai duotų galutinius rizikos įvertinimus panašiose ribose, kaip ir dujomis varomų šiluminių elektrinių atveju.
Norint tiksliau paskaičiuoti ir palyginti, kur yra didesnės rizikos -- čia jau reiktų su rimtais specialistais kalbėt, nes reiktų žiūrėti labai konkrečius skaičius.
Labą dieną, ponas Rokiški,
Kadangi čia lyg tai „už akių“ mane svarsto, tai gal leisite ir man tarti porą žodžių?
Tą „laišką Čekuoliui“ aš parašiau jau senokai ir jam išdėsčiau kaip man atrodo tai ką jis reklamuoja. Kadangi rašiau iš svetimo feisbuko (neturiu savo ir man jo nereikia) tai pasirašiau vardu ir pavarde, kad nesukelti problemų kitam žmogui. Po to tas mano „laiškas“ paplito internete (aš jo neplatinau)ir kolegos man komentavo, kad jis sklinda ir yra daug komentarų. Aš, deja, tų komentarų neskaičiau ir į diskusijas nesivėliau todėl, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo nuomonę ir ginčytis neverta, be to gaila laiko tuštiems ginčams. Jūsų straipsnį taip pat rado mano kolega ir primygtinai rekomendavo perskaityti -- turiu prisipažinti, Rokiškio spaudos neskaitau ir jo problemomis nesidomiu.
Pirmiausia apie stilių. Gal būt jums atrodo sąmojinga kaitalioti oponento, aptarinėjamo „už akių“ pavardę ir klijuoti įvairius epitetus, bet paprastai tai daroma interneto forumuose (be vardų iškraipymo) gyvoje diskusijoje, kai oponentas dalyvauja ir atsako, bet tikriausiai aš klystu ir nežinau kokie etikos principai galioja pas Jus Rokiškyje ir kas yra sąmojinga. Nors kaip argumentas toks žodinis nesuslaikymas pakerta tikėjimą kalbėtojo argumentais, nes atrodo, kad be užgauliojimo nėra ką pasakyti.
Truputį apie tą siaubą Gazpromą. Taip aš dirbu Kauno elektrinėje nuo 92 metų, kuomet mečiau mokslus aspirantūroje dėl materialinių priežasčių ir nuėjau dirbti į elektrinę. Pradėjau elektrinėje nuo žemiausių darbininko (katilų mašinisto) pareigų , nors pagal išsilavinimą esu inžinierius elektrikas. Perėjau keletą pakopų ir tuo pačiu susipažinau su energetika kitaip negu iš vadovėlio. Po to, kai mus nupirko Gazpromas visi buvę įmonės darbuotojai atsidūrė (ne savo noru) UAB „Energijos sistemų servisas“, o Gazpromas sukūrė kitą UAb „Kauno termofikacijos elektrinė“, kurie atstovavo Gazpromą ir valdė jo turtą. Aš dirbu pirmojoje paminėtoje UAB. Už tą laišką man niekas nemokėjo, bet, ačiū Dievui, ir nenubaudė (šiais laikais ne taip lengva rasti darbą).Kaip vyko elektrinės pardavimas, kokios ten buvo „povandeninės srovės“ aš nesidomėjau ir nesidomiu, nes tie kas kiša nosį ne į savo reikalus paprastai nukenčia, ypač jeigu užima vidurinės grandies pareigas.Jeigu Gazpromas būtų straipsnį užsakęs, tai būtų mestos pakankamos pajėgos, kad parašyti didelį straipsnį, kuriame nebūtų jokių klaidų ar laisvės interpretuoti pateiktus argumentus. Na, bet jeigu Jūs norite, galite mane laikyti Gazpromo agentu, diversantu ar Urugvajaus teroristu -- aš niekaip Jūsų asmeninės nuomonės pakeisti negaliu.
Dėl skaičiavimų. Mielai pasinaudočiau teisingais pradiniais duomenimis arba paskaityčiau AE statybos verslo planą. Tik kažkodėl man jo niekas nerodo. Tuo metu kai aš rašiau laišką Čekuoliui buvo žinoma tik kad „kainuos 17 milijardų“, „atsipirks per 10 metų“ ir „elektros kaina bus 18 ct/kWh“ -- taip kalbėjo politikai viešoje erdvėje. Tie skaičiai man kelia abejonių, kaip ir kai kurie kiti -- prieš 5 ar net 10 metų AE pastatymo kaina pasaulyje buvo gerokai išaugusi ir 1 kW instaliuotos galios kainavo 5000 USD. Gal būt nuo tada smarkiai atpigo, kuo bejoju ne tik aš vienas bet ir p. Vilimas, na bet palikau 17. Politikai, stumiantys AE projektą galėtų parodyti mums koks numatytas atsipirkimo laikas -- 10, 20 ar 60 metų ir niekam nereiktų spėlioti ar klysti. Jūs juk irgi nežinote per kiek laiko numatytas atsipirkimas? Ar tikrai tikite tuo ką sako politikai -- jie vakar sakė 10 metų, šiandien -- 20, o iš tikro nežino nieko patys. Kas liečia tą atsipirkimo laiką, tai sovietiniais laikais jis buvo nustatytas energetikai 6,6 metų (normatyvinis efektyvumo koeficientas = 0,15) -- be to skaičiaus nebuvo galima atlikti jokio techninio -ekonominio projekto skaičiavimo. Jeigu Jums atrodo, kad dabar energetikoje atsipirkimo laikas yra 20 ar 30 metų ir kad Hitachi su tuo sutinka -- tegul taip ir lieka (aš neieškosiu šaltinių ir nuorodų -- neverta). Tas Jūsų skaičiavimas kur 500 litų už kWh -- nesupratau -- ar verta rašant straipsnį taip maivytis? Čia mūsų nuomonės skiriasi -- vėl aš galvoju, kad tai nesąmojinga ir neturi nieko bendro. Dar pas mane yra toks vienas „nepaprastas“ koeficientas -- 3 iš kurio aš dauginu elektrinės elektros kainą. Tokio koeficiento nėra jokiuose buhalteriniuose „talmuduose“ ir jo niekas nenaudoja ekonominiuose skaičiavimuose. Tai yra mano, gal būt, ir nevykęs išsigalvojimas. Galima suskaičiuoti tiksliai kiek pabrangs elektra nuo AE iki vartotojo, bet yra daug nežinomųjų -- aš žinau kaip skaičiuojami nuostoliai tinkluose ir galiu pasinaudoti vidutiniais rodikliais, bet aš nežinau ir niekas nesako, kiek bus tarpininkų, kokios bus jų „pastovios sąnaudos“, koks bus jų pelnas. Šiandien santykis tarp perkamos ir vartotojui parduodamos elektros kainos yra toks kaip aš rašiau ir kaina 15ct/kWh manęs niekaip „nešildo“ -- tokia yra perkamos iš Rusijos elektros kaina biržoje. Istoriškai tas mano „koeficientas“ atrodo yra beveik konstanta -- kai Ignalinos AE pardavinėjo elektrą už savikainą Baltarusijai ir Rusijai (6-8ct/kWh) mes, paprasti vartotojai mokėjome kelis (?) kartus brangiau. Niekas nepasikeitė. Jūs tikite, kad ateityje, pastačius AE bus kitaip ir tas „koeficientas“ bus lygus 1 ? Būtų gerai ir man tame tarpe. Aš maniau, kad skaičiavime pateikiau labai palankią AE elektros kainą -- nesakiau nė žodžio apie PVM, pavyzdžiui, o juk jis vartotojui skaičiuojamas pačiame „gale“ -- ir nuo tarpininkų pelno tame tarpe.
Truputį apie patikimumą. Yra internete keletas saitų, kur Jūs galite stebėti kaip sekasi japonams likviduoti Fukušimos avariją. „Lengvai skaitomas“ pavyzdžiui enenews.com. Fukušimos avarija kilo dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimo AE. Taip, ten buvo žemės drebėjimas ir cunamis, o Lietuvoje jų nebūna. Bet nuo elektros energijos tiekimo nutrūkimo arba, kitaip sakant „blekauto“ Lietuvos energetinė sistema nėra apdrausta. Gali žaibas trenkti, viesulas nuversti stulpą, gali kilti avarija elektros tinkluose. Per praeitus metus mes ne kartą buvome „per plauką“ -- sistemos dispečeriai žino daug tokių atvejų.Visi sudėtingi įrenginiai, o ypač energetikoje, yra projektuojami ir gaminami taip, kad būtų kaip galima patikimesni -- dauguma atsakingų įrenginių yra rezervuojami. Tačiau avarijos ir sutrikimai nuolat vyksta, nes susiklosto aplinkybės, personalas padaro klaidą, yra kitų objektyvių priežasčių. Elektrinėse avarijos ir gamybos sutrikimai irgi vyksta ir AE nuo to nėra apdrausta, tik įvykus avarijai AE, pasekmės visai kitokios -- Rokiškis, tarp kitko,atrodo arčiau Visagino negu Kaunas ir pas mane daugiau šansų laiku pabėgti.Na, bet čia vėl -- kiekvienam savo -- aš nenoriu bėgti iš gimtinės, o Jūs gal tik laukiate tokios galimybės? Man tai nežinoma. Likim kiekvienas prie savo nuomonės apie AE saugumą.
Gal tuo ir baigsiu -- atvirai pasakius, tingisi rašyti ir kažin ar Jūs mano komentarą išspausdinsite, o jeigu ir išspausdinsite -- kas nuo to pasikeis?
P.S. mano laiškas gerokai trumpesnis už Jūsų straipsnį. Paskaičiuokite, prašau, kiek kartų aš Jūsų pasisakymą pavadinau „kliedesiais“ ar panašiai ir kiek kartų aš iškraipiau Jūsų vardą.
Ponas Kabišaiti, aš pavardę kaitaliojau ne tyčia, o per tai, kad rašiau greitosiomis, kai mane užkniso visokie aiškintojai. Paskui dar taisiau, bet matyt ne viską ištaisiau. Tai tikrai nebuvo užvažiavimas, nes iki tokių nykių bajerių aš nenusileidžiu. Ir kadangi jau tamsta atėjote, tai atsiprašau dėl savo klaidų ir visgi prisėsiu pataisyt kas liko, nes žioplumas yra toksai dalykas, kuris ir mane kamuoja.
Dėl komentarų skelbimo -- pirmą kartą komentuojant, reikia patvirtinimo. Dėl paties tamstos komentaro turinio -- aš atskiru komentaru atrašysiu jums.
Dėl kitko -- tamstos karjeros istorija nusipelno nuoširdžiausios pagarbos. Būtent tai yra iliustracija tiems jauniems žmonėms, kurie baigia aukštąsias ir galvoja, kad jiems darbas ant lėkštutės turi būti.
Dėl Gazprom -- nebūtinai reikia būti agentu. Aš, žinote, žiūriu paprastai: žmonės vertinimo kriterijus ir įprastas normas sužino pagal savo įprastinę veiklą. Jei elektrinė dirba tam tikru būdu, tai joje dirbantys ir įsivaizduoja, kad taip ir turi būti. Tai natūralu. Būtent taip ir supraskite mano interpretaciją.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką turiu omeny, čia tokį pavyzdį paimkim: Lietuvoje yra N degalinių tinklų, tačiau viename yra iš jų yra klaikus aptarnavimas. Spėkit iš vieno karto, kas tai per degalinių tinklas ir kokiu būdu ten jiems taip gaunasi? Tam, kad būtų blogai, nereikia tikslingų veiksmų. Korporacinė kultūra, įprastiniai vertinimo kriterijai, etc. -- visa tai sumoje padaro savo.
Tamstos pasakymas apie povandenines sroves ir tai, kad geriau nežinoti -- labai daug ką pasako apie tamstos poziciją. Ir aš manau, kad čia aš jums galiu išsyk pasakyti, kad mano pozicija yra žymiai artimesnė, nei tamstai atrodo.
Dėl atsipirkimo periodo sovietmečiu -- tais laikais tos metodikos būdavo iš tokių lempučių, kad geriau į tai net nesigilinti. Jei sužinotumėte, kokiu būdu ten susiskaičiuodavo duonos savikaina po porą dešimčių kapeikų, už kilogramą, esant keleriopai didesnėms grūdų sąnaudoms pagal apmokėjimą kolūkiams, tai tamstai plaukai ant galvos pasišiauštų.
Kaip palyginimui dėl investicijų atsipirkimo, pasakysiu vieną skaičių: viena tokia didžiausia Lietuvos gamykla (nesakysiu, kuri, bet galit susiprotėti) turi investicijų į įrangą atsipirkimo periodus ~30 metų. Energetikos įmonėms tie periodai yra taikomi dar ilgesni.
Dėl to, ko nepasako politikai -- vat čia ir yra įdomus niuansas, apie ką straipsnyje rašiau: tokių skaičiavimų, kurie mane tenkintų, aš irgi nematau. Nes aš skaičiuoju paprastai ir man tos iš pastovių ir kintamų kaštų sukombinuotos išraiškos netinka.
Dėl 500 litų -- tai buvo tiesiog demonstracija, kad netinkamas periodas keičia rezultatą kardinaliai.
Dėl Ignalinos ir Baltarusijos atvejo -- mechanizmo esmė čia yra paprasta: jei elektra gaminama nepriklausomai nuo to, ar parduodama, ar neparduodama, ją apsimoka parduoti pigiau, negu iš viso neparduoti, nes taip grįžta bent dalis lėšų.
Čia reikia žiūrėti maždaug taip: turite 500 kilogramų obuolių, o žinot, kad tesunaudosite tik 100 kilogramų. Likusius 400 kilogramų galite išmesti, o galite ir parduoti. Ir parduoti yra naudingiau, nes visvien bent kažkokie pinigai gaunasi, net jei parduosite neadekvačiai pigiai.
Klausimas, kodėl Ignalinos AE buvo tos energijos perteklius ir kiek būtų skyręsi savikainos, esant mažesniems pertekliams -- vertas atskiro nagrinėjimo, tad čia nekabinkim.
Dėl šiaip energijos pirkimo kainų skirtumo nuo galutinio vartotojo kainų -- ten, jei neklystu, problemos dėl pabrangimų randasi per kelis galus išsyk: suveikia ir tarpininkai, ir visokie subsidijavimo mechanizmai, ir sąnaudos, susijusios su visokiais išlyginimais, ir dar neaišku, kas. Mano negerais įtarimais, pagrindinė dedamoji ten tenka subsidiniams mechanizmams, kai vieni moka daugiau, kad kompensuotų kitiems. Žinot, kaip ten su žaliosiom energetikom, kur labai naudingos Lietuvai ir energija superkama po litą ar tai dar daugiau. Taip ar anaip, reguliacinių faktorių negalima imti, kaip konstantos.
Dėl patikimumo -- tam vertinti yra labai paprasti principai. Viename komentare čia rašiau apie rizikų vertinimus -- tai sandauga iš tikimybės ir potencialo. Tikimybė, jei skaičiuosim elektrinei ir lyginsim su lėktuvais bus lygintina su tikimybe ne lėktuvo skrydžiui, o su tikimybe eksploatacijos periodui. Čia reikia užčiuopti skirtumą, nes jis kardinalus.
Finansiškai tos rizikos skaičiuojamos paprastuoju būdu: tikimybės koeficientas periodui dauginamas iš finansinės potencialo išraiškos, taip gaunant palyginamas sumas. Esant skritingarūšėms rizikoms, skaičiuojamos sandaugų sumos.
Kita vertus, čia išties yra įdomus faktorius, kad AE rizikų vertinimas yra gan kompleksinis reikalas, tad variacijos nemenkos.
Dėl vardo iškraipymo -- pasikartosiu, tas yra netyčinis dalykas. Jau pataisytas, atsiprašau tamstos dar kartą, nes rašiau tikrai turėdamas ribotus laiko ir smegenų resursus, o ne iš piktos valios. Visokias rašybos klaidas šitame straipsnyje jau kokį 5 kartą taisau.
O dėl kliedesių -- jei aš pasakyčiau, kad pečius galima kūrenti anglies dvideginiu, nes jame yra anglies, tai tamsta mano tokį pasakymą pilnai galėtumėte taip pat pavadinti. Jei aš tokią nesąmonę leptelsiu -- tamsta nesivaržykite ir paaiškinkite man tai.
Taip ar anaip, mano nykiame ir niekam neįdomiame bloge man labai įspūdingai atrodo, kai pas mane mano menką personą aplanko tiek plačiai išgarsėjęs žmogus. Labai tamstai dėkoju už tamstos pakomentavimą ir man būtų labai smagu, jei galėtume ir daugiau pakalbėti apie tai.
tai kaip suprantu ne visi komentarai cia papuola?
Papuola visi, bet po patvirtinimo, nes spameriai visokie irgi tuntais eina.
Kadangi turiu laisvo laiko, tai parašysiu dar vieną laišką Jums.
Dėl patikimumo ir „bumbtelėjimo“ Kauno elektrinėje. Kai elektrinėje įvyksta avarija, ją tiria Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) komisija. Avarija traktuojama įvairiai -- jeigu veikia keletas katilų ir vienas užgęsta, tai yra paprastas įvykis, į kurį VEI nekreipia dėmesio, o jeigu kūrenasi tik vienas katilas ir jis užgęso (pavyzdžiui dėl susvyravusios įtampos tinkle), tai jau yra „pilnas sustojimas“, reiškia „avarija“ ir toliau seka vis nemalonumai. VEI stengiasi išsiaiškinti kas įvyko, žurnalistams pateikiama „pagražinta versija“ (dar nežinia kas ją pateikia -- vieną kartą mačiau kaip tai darė direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams), žurnalistai dar prideda nuo savęs „dramatinių elementų“ ir ta versija patenka į viešumą. Todėl rašyti apie avarijas nebūnant jų „viduje“,o tik žinant iš šaltinio „viena boba sakė“ ko gero nevertėtų.
Per paskutinius 10 (apytikriai) metų Kauno elektrinėje įvyko trys avarijos apie kurias buvo informacija viešumoje. Tai buvo (ne iš eilės): 1. Dūmų dujų kanalų sprogimas („bumbtelėjimas“), 2. Blokinio transformatoriaus gaisras, 3. Gaisras kabeliniame kanale. Plačiau apie 3 įvykį. Trys patyrę, blaivūs darbuotojai pamainos gale nuėjo atlikti perjungimą į skirstyklą ir padarė klaidą. Įvyko trumpas jungimas, kilo gaisras, kuris nuėjo kabeliais į kabelinį kanalą ir nuolatinės srovės skydą. Sudegė keletas jėgos ir daug kontrolinių kabelių. Elektrinė liko be elektros srovės visiškai -- tris dienas prie paradinio įėjimo stovėjo senas autokranas Kraz ir burzgė gamindamas elektrą, kad veiktų bent ryšiai. Nebuvo galima paleisti ar valdyti nė vieno įrenginio -- nei siurblio nei reguliatoriaus nei jungtuvo -- įvyko tai, kas žmogaus atveju būtų visiškas nervų sistemos paralyžius. Gali taip įvykti atominėje elektrinėje? Gali, kadangi ir ten yra tokie patys (degantys) kabeliai, tokia pat operatyvinės srovės sistema, dirba tokie pat žmonės. Pas mus ta avarija įvyko vasarą, todėl praėjo be pasekmių. AE atveju būtų avarija tipo Černobylio ar Fukušimos, nes net veikiant rezerviniams dyzeliams nieko suvaldyti nepavyktų -- valdymo grandinės pažeistos.Ir nereikia jokio cunamio ar žemės drebėjimo -- pasukai ne tą raktą ir -- kaput. Visiškai nesvarbu kieno gamybos ta įranga -- nors ir marsiečių -- trumpas jungimas ir gaisras visus sulygina, o nuo žmogaus klaidų neapsaugoti nei japonai nei amerikonai.Va toks patikimumas.
Kai vyko mano minėta avarija Nr.2 mes irgi „sėdėjome be elektros“ kelias dienas -- ten avarijos priežastis buvo įrangos gedimas (be žmogiško faktoriaus) -- vidinis trumpas jungimas transformatoriuje, bet vėl -- kaip išsiplėstų avarija AE atveju degant blokiniam transformatoriui -- niekas nežino, greičiausiai būtų labai blogai, o gal net katastrofiškai blogai. Štai tą aš turėjau omeny, kai kalbėjau apie tai, kad tikėti fantastiniu AE patikimumu negalima -- taip daro tik žmonės neturintys supratimo apie ką kalba, o jeigu pats reaktorius labai patikimas, tai visa jį supanti įranga ir personalas yra „eilinio“ patikimumo lygio.Tarp kitko -- kai mūsų elektrinę pastatė avarijos su pilnais sustojimais vykdavo dažnai -- net Naujųjų metų naktį -- personalas buvo nepatyręs ir dažnai klydo.
Prieš dvi savaites mano kolega -- laboratorijos vadas paskaitęs VAE saitą pateikė jiems keletą klausimų -- ten yra toks langas tipo „klauskite ir ekspertas jums atsakys“. Uždavė konkrečius techninius klausimus. Po keletos dienų ekspertas atsakė. Pirmiausia buvo p. Kuto straipsnio „apie nieką“ dalis, po to keletas minčių apie techniką. Atsakyta su aplombu, keletas minčių yra tiesiog nepakartojamų.: “ reaktoriaus aušinimas yra labai patikimas, nes ten yra DEŠIMT cirkuliacinių siurblių“ ir “ cirkuliaciniai siurbliai yra labai patikimi -- jie pagaminti firmoje Westinhous ir naudojami karinėje technikoje. Jiems 60 METŲ NEREIKIA TECHNINIO APTARNAVIMO“. Kokios kyla mintys perskaičius eksperto atsakymą? Tokios:
1. Žmogus niekada nematė „gyvo“ cirkuliacinio (ar aušinimo) siurblio.
2. Žmogus yra visiškas techninis analfabetas ir kvailys, nes kalba drąsiai apie tai ko nesupranta, o nesupranta -- nieko ir jo žinios -- ne nulinės, bet absurdiškos.
3. Jeigu tai VAE ekspertas, tai kas pas juos eilinis specialistas?
4. Ir tokie žmonės sprendžia apie mūsų ateitį , mes turime jiems patikėti svarbius visai šaliai sprendimus?
Jūsų tekste nuolat kartojasi frazė „Trust me -- I am engineer“. Tikriausiai tai labai sąmojinga, bet aš dėl savo įgimto bukumo to sąmojo nesupratau -- man vis dar atrodo, kad inžinierius su išsilavinimu ir patirtimi gali geriau spręsti apie savo darbo objekto savybes negu gydytojas, politikas ar žurnalistas ir , ko gero, kiekvienas specialistas geriausiai išmano savo srities problemas. O gal aš klystu ir turėčiau spjauti į savo gyvenimišką patirtį ir pasikliauti Čekuolio išmintimi, Nausėdos paaiškinimu („investuos į AE privačios bendrovės, o pelną pasiims valstybė“ -- kandidatas į Nobelio premiją ekonomikoje), ar aukščiau minėtu VAE „ekspertu“ ? Jie gi „geriau išmano“ ir teiginys „trust me -- I know better“ jų atveju yra gryna teisybė?
Tai paskutinis mano laiškas Jūsų bloge. Poryt vyks rinkimai ir referendumas ir, aš tikiuosi, mano rašinėlio daugiau niekas neplatins, aistros nurims. Aš, deja, Rokiškio problemomis nesidomiu -- esu buvęs ten, kai dar buvo kolchozai („Lėvens krantų“ kolūkis -- linų rovimo ir bulvių kasimo darbai rudenį), todėl, atleiskite, Jūsų blogo nebeskaitysiu ir diskusijoje nedalyvausiu, Viso geriausio.
Vytautai: na, išties keista, kad tiesiog sąmoningai ir piktybiškai nesidomite technologija, apie kurią kalbate. Taip, ABWR yra 10 cirkuliacinių siurblių, su 8 iš jų galima dirbti normaliu režimu. Dėl techninio siurblių aptarnavimo -- norėtųsi pamatyti VAE atsakyma, bet iš esmės techninis siurblių aptarnavimas vykdomas kuro perkrovimo metu. Kitas dalykas -- avarinėms situacijoms yra 3 nepriklausomos avarinio aušinimo sistemos. Branduolinės energetikos sauga ir jos išsivystymas smarkiai lenkia kitas energetikos sritis. Ir reaktorių supanti įranga bei darbuotojai nėra eilinio patikimumo. Jei trumpai -- nežinant siūlau patylėti.
Šūkaliojam vis tą patį: jiems nerūpi žmogus!..
Lyg valdininkai galėtų staiga viską mesti ir žmogumi rūpintis…
Kas gi tada Lietuva pasirūpintų?
Achiu, uzh proto ir racionalumo ishraishka, mums jos taip truksta shiais laikais, achiu!
cituoju VAE atsakyma:
„Visa įranga branduolinėje elektrinėje užtikrinanti šilumos nuvedimą nuo reaktoriaus aktyviosios zonos patenka į su sauga susijusios įrangos sąrašą. Kaip pavyzdį galima būtų pateikti „Westinghouse“ kompanijos siurblius, kurie 60 METU nereikalauja JOKIO techninio aptarnavimo.“
Pingback: Kandidatas liko kandidatu | Šeškinės 4 ir 6 namų bendrijos žiniasklaida