Jau spėju, kad užknisęs būsiu visus, su Maldeikienės problema (gal netgi ir pačią ponią Aušrą Maldeikienę užveikiau). Bet visvien noriu dar kartą grįžti prie tos pačios temos apie biurslą. Nes lenda per visur tas mėšlas – ir stambiai, ir smulkiai. Išsunkdamas viską, ką gali ir iškreipdamas ekonomiką taip, kad kartais kyla klausimas, kaip išvis šitaip gali būti.
Šita zombė jums sako: reikia dar reguliavimų, dar visokių įstatymų, ribojimų, draudimų, tikrinimų ir valdžios kišimosi kur papuola. Pažiūrėkit į biurslinės lervos akis. Kažkada ji buvo normali, bet pasidavė reguliavimams. Dabar ji nori tik vieno: suėsti jūsų smegenis ir paversti jus tokiais pat zombiais. Tai biurslo deivė.
Priminsiu trumpai ano esmę: biurslas – tai tokia simbiozė tarp ganėtinai nesveiko verslo, paremto valstybės įtaka iš vienos pusės ir valdininkų, kurie naudojasi verslo įtaka iš kitos pusės. Tarpusavio nauda gali būti įvairi – ir atkatai, ir politinė galia, ir šiaip besidalinamas pelnas, ir netgi paprasčiausiai rami kokio nors valdininko galva, nes jo problemos išsisprendžia savaime. Variantų čia daug.
Būtų gal ir nieko blogo, jei ne tai, kad dėl biurslo atsiradimo valdžios išlaidos ima augti tiesiog absoliučiai neadekvačiai, o tuo tarpu normalus verslas yra paprasčiausiai išstumiamas nesveikais reguliavimais. O paskui tai virsta neadekvačių reguliavimų sukeltu emigracijos srautu.
Biurslas lenda per visokius galus
Štai įsivaizduokime tokią situaciją: susigalvoja kokie nors buhalterinių kursų skleidėjai, kad pardavimai per maži. Ir ką gi jie daro? Ogi ima knisti tam tikriems valdininkams protą, esą visos mokesčių surinkimo bėdos kyla dėl to, kad buhalteriai įmonėse prasti. Ir dėl to reikia, kad visos įmonės privaloma tvarka turėtų buhalterius, kurie atlankė kažkiek tūkstančių litų kainuojančius kursus ir išlaikė kažkokius egzaminus. Dėl nelabai aiškių priežasčių valdininkams aptemsta protas ir jie prastumia įstatymą, kurį paremia vėlgi tos pačios firmos apdurninti seimūnai. Ir atsiranda nauja tvarka: įmonės gali samdyti tiktai buhalterius, kurie išėjo kažkokius kursus ir turi sertifikatus.
Arba va kitas variantas: prireikė pasididinti pardavimus kokioms nors firmelėms, kurios vairavimo kursus parduoda – lygiai toks pat scenarijus sugalvojamas. Taigi, antri kursai, praėjus porai metų. Arba jei pavyks prastumti – tai ir išvis kas keletą metų vairavimo kursai ir teisių perlaikymas visiems. Nes tai esą pagerins vairavimo kultūrą. Aišku, visi suprantam, kokią tenai kultūrą išties tai pagerins.
Arba dar variantas: prireikė kažkokiems draudikams daugiau automobilių draudimo paslaugų pardavinėti – vat jums ir prašom. Privalomas draudimas visoms mašinoms, nepriklausomai nuo to, ar važinėja jos, ar nevažinėja. O jei draudimas nenuperkamas, tai per porą dienų mašina išregistruojama. Visi supranta, kad tai šyvos kumelės briedas, bet kai šitai aktyviai stumiama, tai puikiausiai gali būti prastumta.
Arba dar variantas: prireikė kokiem nors bankam daugiau pinigų sąskaitose – vat ir prašom. Imam ir sugalvojam įstatymus, pagal kuriuos apribojam įmonėms ir gyventojams grynųjų pinigų naudojimą. O kad nieko nereiktų aiškinti – paskelbiam, esą taip kovojam su šešėliu.
Kartais ir dar geresnių įdomumų būna, su išvis įdomiomis interesų painiavomis. Vat pavyzdžiui, išlenda kokie nors elektroninių cigarečių ir tabako draudimai, o pakapsto kas nors po lobizmą ir išlenda kažkokios neaiškios sąsajos su farmacijos kompanijomis. Ir su tuo, kad kažkokie pleistrai nuo rūkymo pardavinėjami kasmet vis plačiau ir didesniais kiekiais. O paskui dar išlenda, kad ir elektronines cigaretes užsimanyta vaistinėse pardavinėti, nes reikia ten kažkokį jų medicininį efektyvumą užtikrinti. Irgi, žinote, nauja verslo šaka kažkokių vaistų kontoroms – nikotiną platinti. Ir viskas – vardan kovos prieš rūkymą. Aha.
Arba dar iš tos pačios europarlamentinės serijos: užsimano kažkokie neaiškūs italai su graikais, kad ES visi kabokai privalėtų ant stalo lankytojams pateikti aliejų – panašiai kaip druską. Išvadas patys pasidarykite.
Arba kur nors ima ir atsiranda kažkokios keistos programos, pagal kurias vaikams būtų mokyklose dalinamas pienas, nes tai esą baisiai sveika ir būtinai tai valstybė privalo daryti. Ir prasideda kažkokie finansavimai ir pieno sklaida, nes esą taip reikia. Spėkite, kam išties labiausiai to reikia?
Arba pareina kokios nors propagandos per portalus visokius, apie tai, kaip Lietuvoje esą atsilikėliškai kokių nors sojos priedų ir mėsos pramonės atliekų negalima dėti į aukščiausios rūšies dešras ir kaip tą reikia ištaisyti, nes modernusis pasaulis taip daro. Arba panašiai pareina kokios nors propagandos apie tai, kaip blogai ir visiems trukdo ilgi garantiniai įsipareigojimai dėl pastatų kokybės ir kaip juos reikia sumažinti, kad jie būtų ne ilgesni, nei 3 mėnesiai. Ir taip toliau, ir taip toliau.
Trumpai tariant, kai pamatote kokį nors bandymą pramušti idiotišką ar kartais netgi gražų įstatymą ar papildomą reguliavimą, pirmiausiai užduokite klausimą: ar tikrai už to nesislepia kažkokie gilesni ir žymiai banalesni dalykai? Tokie dalykai, kurie vadinami biurslu. Arba ta pačia Maldeikienės problema – keistu liberalumo ir biurokratijos konflikto sprendimu, kur korupcija ir oligopolijos ima žengti koja kojon.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Na jusu pirmas pvz kaip pirstu i aki. o dar pikti liezuvia plaka kad uz to stovi viena su „neonarava“ persona susijusi buhalterijos paslaugu imone…
Spėju, kad ne viena.
Dar į ta pačia briedo mišrainę gražiai dera it iš pypkės pasipylę straipsniai, kaip mes visi važinėjam iš 3 gabalų suvirintais automobiliais. Tai, žiūrėk, koks latvių sportininkas su sena sukirmijusia BNW vos galo negavo, bo lietuvių auksarankiai jąją iš snarglio nulipdė, tai dar koks bėdžius iširinko gabalais, medį ant 160 apsikabinęs. Ir išmoningas moralas visų straipsnių gale apie tai, kad visus bent kiek padaužtus reikia per ekspertizes varyti, o dar geriau -- nurašyti ir į savartyną priduot. Spėkit, kieno ausys tarp eilučių kyšo?
Labai panašius dar du prisiminiau -- su techninių apžiūrų dažninimu ir su bandymu uždraust mašinas, senesnes, nei kažkokio ten amžiaus.
Tai,tikriausiai, naujų automobilių pardavėjų lobizmas.
Šitų biurslo bajeriukų puikiausias pavyzdys buvo viso SOPA/PIPIA/ACTA ir pan. interneto cenzūros susitarimai. Internetai visas paradigmas perstūmė taip toli, kad jų labai realiai bijo biurslas, kuris per porą dešimtmečių tapo visiška atgyvena.
Jeigu išsaugosime internetą – dedu galvą – tai yra tas ginklas, su kuriuo bus galima kovoti prieš biurslą.
Jo, dėl SOPA/PIPA/ACTA -- tai ryškus pavyzdys, tik dar ir kompleksinis, nes interesai tai visokiausi ten persipynę buvo.
Man itin įdomu buvo tas, kad dangstantis autorių teisėmis, visą tą cenzūros projektą bandė prastumdinėti ES žemės ūkio ministrai. Interesai, kaip matom, kartais gan įdomiais vingiais praeina, o reikalo stūmikai būna ir visai netikėti -- kaip kad GMO kuriančios kontoros.
Yra dar viena pusė. Nesu tikras kiek ji stipri lyginant su žemės ūkiu ir GMO, bet man atrodo, kad irgi įtakojanti.
Kabo apie tai straipsnis vienas. Gal kada pasirodys.
Ir ne tingit jus rašyti.
O Jūs netingit visiškai beprasmius dalykus rašyti?
Dėl to pirmo pvz, tai ne buhalterių kursų skleidėjai tai susigalvoja. Tiems kur kas įdomiau yra, kai nėra jokių ribojimų. Tada bet kas per savaitę patampa „kvalifikuotu“ buhalteriu. Tik tokiu atveju „kursų skleidėjai“ gauna daugiau vartotojų, o tuo pačiu ir litų, nes bele kas gali į tuos kursus užsirašyti nepriklausomai nuo turimo ar neturimo išsilavinimo.
O vat čia va ir pasistoja klausimas: ar įmanoma per savaitę įgyti specialybę? kokią kitokią nei buhalterio? Nesugalvojat? Ir aš nesugalvoju… Vat dėl tokių „specų“ gamybos konvejerių ir gimsta visokie dirbtinai paleistų į gyvenimą problemų lopymai: kvalifikaciniai egzaminai, atestacijos ir pan.
Beje, ar prie to pačio nederėtų panagrinėti ir kai kurių kitų specialybių kaip kad nekilnojamo turto vertintojų, auditorių, advokatų, notarų ir pan. valstybinio reguliavimo ypatumų?
Specų gamybos konvejeris yra jokia bėda ar skylė. Koks spec’as gaunasi tokį jį ir nusipirks kažkas. Ir paskui greit atleis (aišku čia bėda, kad taip labai jau greit neatleis, bet vistiek)
Tai, ką pasakojate apie tuos nekvalifikuotus buhalterius -- tai ir yra oficialusis diskursas. Realybė gi tokia: įmonės renkasi buhalterius, kurie kvalifikuoti, nes bėdų turėti nenori. O jei renkasi tiesiog po minimalių kursų (ar į tuos minimalius kursus siunčia) -- tai būna tada, kai įmonei reikia žmogaus, kuris būtų ne tik buhalteris.
BTW, daugumai buhalterijos darbų tikrai nereikia didelio išsilavinimo -- pakanka, kad darbuotojų atlyginimų duomenys ir sąskaitos būtų suvedamos į apskaitą, o didesnę visko dalį atlieka softas. Savaitės kursų pagrindiniais atvejais pakanka. O jau kur nepakanka -- tai daugeliu atvejų klausimas turėtų būti ne apie buhalterio kvalifikaciją, o apie tai, ar tikrai viskas tvarkoje su mokestiniais reguliavimais.
Atskirai dėl tų pačių minimalių kursų naikinimo -- pats pasiūlos siaurinimas, naudojant įstatyminius reguliavimus, savaime kelia ir klausimą, ir atsakymą apie tai, kam ir kodėl to išties labiausiai reikia.
O dėl visokių kitokių reguliavimų -- kaip tamstos minimi NT vertintojai, auditoriai, advokatai, notarai ir pan. -- taip, čia irgi analogiški mechanizmai: kažkam reikia, atsiranda veiklą ribojantys įstatymai, per apribojimus atsiranda specifinės nišos, o per tai -- kažkurios grupės išlošia, o visuomenė pralošia. Kai kurie iš šitų dalykų jau tiek įsisenėję, kad net pradėję atrodyti natūraliais.
O atskirai dėl tamstos pasakymo apie tai, ar per savaitę įmanoma įgyti specialybę -- daugeliu atvejų ir per dieną galima -- priklauso nuo to, ką dirbi. Nes ne kažkokios mokymosi abstrakcijos nustato, kas dirbama, o pats darbo pobūdis nustato, kiek žinių reikia gauti.
Kai kuriose profesijose reikalinga patirtis-pavyzdžiui,chirurgo,architekto.Yra tokia ES direktyva apie reguliuojamų profesijų kvalifikacijos pripažinimą ir ją atitinkantis Lietuvos įstatymas.
Pas britus yra labai nuo seno skiriamos sąvokos -- viena yra specialistas, o visai kas kita yra profesionalas.
Pvz., gydytojai turi išmanyti ir jie tiesiog negali išmokti šiaip, nes negalima aukoti gyvybių. Todėl ir atsiranda ilga ilga mokymų grandinė. Bet tokio tipo profesijos yra labai konkrečios.
Tuo tarpu sovietinis supratimas buvo toks, kad tu neturi teisės dirbti išvis jokio darbo, jei neturi tam popierių (t.y., faktiškai valstybės išduoto leidimo). Mes turime daug šito briedovo paveldėjimo.
Biurokratinės sistemos reiškiami poreikiai čia labai akivaizdūs: kuo daugiau bus tokių specialybių, kur viską sprendžia biurokratai, tuo daugiau biurokratams bus darbo. O tuo pačiu -- ir krūvos darbo visokioms įmonėlėms, kurių šiaip jau niekam nereiktų.
Labai įdomu čia prisiminti šiuo metu neįtikėtinai absurdiškai atrodantį, bet anuomet rimtais veido snukiais svarstytą ir stumtą norą reguliuoti, kas turi teisę dirbti su kompiuteriais ir kaip.
Tiesiog prieš kelioliką metų šutvė nevispročių bandė prastumt reguliavimus, pagal kuriuos bet kokiose įmonėse būtų leidžiama su kompais dirbti tik tiems, kas turi atitinkamas pažymas.
Visa laimė, šitas briedas nepraėjo, nes patyčos atitinkamuose sluoksniuose kilo tokios, jog anie buvo priversti slėptis. Kita vertus, visgi kažkokie ECDL fufeliai atsirado, tegul ir nebuvo paversti privalomais.
Vienu metu buvo ir analogiškos kalbos apie tai, kad statybininkams reikia leisti dirbti statybose tik jei yra baigę kažką ten. Ir t.t..
Žodžiu, turim tai, ką turim.
Šiaip mintis irgi: štai vat kažkas sugalvojo, kad įmonės mašinos naudojimas savo reikmėm yra pajamos natūra. Irgi viskas kaip ir gražu.
Bet ką tai reiškė iš tikro, kad visi gudresni susiformino nuomos sutartis įmonėms -- mašina forminama ant žmogaus, išnuomojama įmonei panaudai. Nu ir ką -- visas sąnaudas, kurą ir t.t. toliau sėkmingai nusirašai ant kontoros, o važinėt gali be suvaržymų ir be jokių pajamų natūrai -- mašina tai kažkokio žmogaus.
Čia gal atskiros industrijos ir neparėmėm su šitu, bet žmonės buvo priversti ne normaliai kažką formint, o „sukt varkę“. Tai vat ir va.
Nėra viskas taip paprasta „formina ant žmogaus“ O kas jūsų nuomone apmoka už tą mašiną? Juk pinigus automobilio įsigijimui reik išleist. Siekiant mokestinio efekto dar ir „baltai“. Ir čia nelabai padarysi „forminimą ant žmogaus“ pirštų spragtelėjimo būdu 🙂
Na, su tomis pajamomis natūra -- tai yra didelė dilema, nes objektyviai žiūrint, yra visgi toksai dalykas, kaip tos natūrinės pajamos.
Kita vertus, yra ir kitas dalykas, žinomas, kaip apskaitos išlaidos: mokesčių surinkimo požiūriu tos pajamos natūra sudarytų labai menką dalį, tačiau kontrolės požiūriu tenai reikalingas nesveikai didelis kiekis darbo. O tai reiškia, kad kontroliuoti išties nėra prasmės.
O įmonių vadybos požiūriu, tos darbuotojų pajamos natūra yra visokie priedai, kurie mokami nepiniginiu būdu, o tai reiškia, kad darbuotojai jų normaliai negali įvertinti, kas savo ruožtu reiškia, kad tai yra neefektyviausi darbuotojams išleidžiami pinigai.
Praktikoje tokie natūriniai bonusai savo efektyvumu vidutiniškai atitinka ne daugiau 20-30%, o neretai ir dar mažesnę dalį piniginio atlyginimo (t.y., išleidai darbuotojui 100 litų, o jis jaučiasi taip, lyg gavęs 20 litų), tad gerai valdomos įmonės tokių bajerių nedaro, nes sumokėti mokesčius yra efektyviau (plg. su viena iš Demingo ligų, kur eina socialinės/medicininės išlaidos). Žodžiu, kur įmonės taip daro -- tai yra klausimas apie tai, ar gera ten tvarka.
Dar vienas aspektas, kaip su mašinų panaudojimu, ko nelinkę suprasti mokesčiai -- tai, kad mašina yra investicija, t.y., ji ar taip yra, ar anaip yra. O tai reiškia, kad jei mašina yra, tai įmonei tiesiog dzin, kad darbuotojas ją naudoja -- jei neskaičiuojam degalų, kaštai nesikeičia. O tai reiškia, kad papildomų išlaidų nėra. Ir vat tokiu atveju jau nėra teisinga vertinti tai, kaip darbuotojo pajamas, net jei darbuotojas mašina ir naudojasi savo tikslams, nes išlaidų juk nėra, o jei jų nėra -- tai nėra ir pajamų.
Tas pats gaunasi ir su degalais, jei jie apskaitomi, nustatant normatyvą arba normatyvo analogą -- tiesiog pastovios išlaidos ir viskas. Aišku, kitas klausimas, kad jei yra normatyvų tipo apskaita, tai yra blogai pirmiausiai pačiai įmonei -- garantuoju, kad objektyviai tada ji praranda daug daugiau, nei prarastų sumokėdama mokesčius. O tai reiškia, kad intencija čia nėra nuslėpti mokesčius, o yra tiesiog nesąmoningas ir pačiai įmonei žalingas elgesys.
Žodžiu, čia kapstydami, atrandam visą komplektą finansų valdymo niuansų.
o jei taip išnuomoti automobilį žmogui su simboline 50lt kaina mėnesiui. O kuras ir visa kita kaip anksčiau. Nebūtų pajamų natūra ir reikėtų tik apmokestinti pelną kuris būtų minusinis dėl nusidėvėjimo.
O kuriem galam turi būti daromas visoks briedas tam, kad būtų apeitas kažkoks kitas briedas?
Ponas ROkiški, jei per dieną galima įgyti specialybę, ai tiek to… tegu per savaitę, tai ar Jums nekyla klausimas ką veikia žmonės įvairiose mokymo įstaigose? Žiūrėkit, kiek galima būtų sutaupyti gražaus pinigo uždarius visas tas kontorėles… tai didelė dalis viešojo sektoriaus išlaidų…
Ponuli, o kodėl jūs čia dabar stradalinate kaip koks vadibibininkas, kuriam pasiūlė valytoju dirbti? Tipo „tiek metų mokiausi, gavau diplomą, o dabar darbo nerandu“?
Ne iš kažkokių mokymo įstaigų kyla realūs reikalavimai darbuotojo kvalifikacijai, o visiškai atvirkščiai -- iš realių reikalavimų darbuotojų kvalifikacijai kyla reikalavimai mokymo įstaigoms.
Ir jei kažkokios mokymo įstaigos įsivaizduoja, kad pvz., kelis metus laiko mokys darbuotoją dirbti darbą, kurį jis realiai per savaitę gali išmokti -- tai yra problema ne tame darbe, kurį darbuotojas turi dirbti, o tose mokymo įstaigose.
Ir kai atsiranda reguliavimai, kurie nustato, kad darbuotojas turi mokytis kelis metus laiko tam, kad dirbtų darbą, kurį gali išmokti per savaitę -- tai yra problema reguliavimuose. Ir čia tiesiog nėra apie ką kalbėti.
O per dieną jūs galite išmokti grindis plauti ir tapti specialistu-valytoju. Jei turite vadibibininko diplomą. Jei to diplomo neturite -- tai išmoksite per 10 minučių.
Nereikia taip putoti. Mes juk diskutuojam. Taip? Diskusijos metu išsivyniojam Jūsų mintį apie itin greitą mokymą ir matome, kad, įgyvendinus Jūsų pasiūlymą, galima sutaupyt krūvą biudžetinių babkių. Argi ne šaunu būtų? Įsivaizduojat atvarytų čia pas mus anglai, amerikonai, francūzai ir pan. švietimo atstovai patirties semtis… Vilniaus oro uosto apkrova padidėtų, taksistai daugiau uždirbtų ir būtų linksmesni. Viešbučių užimtumas padidėtų ir tie nereikalautų sumažinto PVM tarifo. Tuo pačiu ir viešojo maitinimo sektorius turėtų papildomas pajamas nes tuos atvykelius reikėtų šerti… o vakarais palinksminti… BVP išaugtų, valdančioji koalicija galėtų skirti ne tik teisėjams babkių bet pensijoms atstatyti. Matot kiek naudos būtų?
Ponas Jurai, aš matau, kad jūs užsiimate kažkokiomis projekcijomis. Tamsta pradedate pezėti apie putojimąsi, nors elementariai nusišnekate, o paskui pradedate aiškinti apie mano pasiūlymą kažkokį, kokį pats susigalvojate.
O paskui paleidžiate projektyvinę tiradą apie visokias bybienes.
Malonėkite eiti naxui, nes čionai tamstai ne vieta.
parsisiųskite, praplėskite savo žodyną:
http://www.litmir.net/bd/?b=164049
O kodėl tamsta sugrįžote?
Visada man atrodė absurdiška, kad absoliučiai visos valstybinės įmonės Microsoft produktus naudoja. Jei OS dar galima pateisinti, tai ofiso ir panašaus šlamto niekaip..
Žinau vieną valstybinę kontorą kuriai metų gale iškilo tokia dilema. Ar atnaujinti pasibaigusiais MS Office licencijas ar išsimokėt likusius įstaigos pinigus atlyginimų priedais. Tai žinot ką pasirinko? Ogi OpenOffice, atlyginimų priedai jiems tapo žymiai svarbiau. Ir tą OpenOffice sėkmingai naudojo rodos porą metų iki kol programinę įrangą diegt ir tvarkyt pradėjo centralizuotai.
Čia labai geras variantas. Kai patys gali nuspręst, kur išleist pinigus ir gali pasirinkt savo atlyginimus -- tai išsyk pradeda veikti smegenys.
Kad ir toks pvz:
BNS 2013 m. spalio 9 d. 18:59
Beveik pusė -- 41 proc. -- Lietuvos moksleivių turi elgesio ir emocijų sutrikimų, sako žinomas vaikų psichiatras Dainius Pūras ir Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pranešimo esmė:
Be to, nekompensuojami itin hiperaktyviems vaikams skirti vaistai, niekaip nepriimamas Praktinės psichologų veiklos įstatymas, mažai dėmesio skiriama psichikos sutrikimų prevencijai -- dažniau bandoma spręsti jų pasekmes.
Atviru tekstu prastuminėjami vaistai, kurių poreikis labai abejotinas.
Laimi, uzsiimat demagogija. Ir visai ne i tema. Lietuvos psichikos sveikatos apsauga nuo sovietmecio zenge tris zingsnius ir pritupe. Tai viena.
O antra, apie ADHD ir jos gydyma vaistais tiek visokiu mitu galit prisizvejoti tinkle, kad savo atskira bloga galesit sekmingai pakurt.
Susidaro įspūdis, kad už kiekvieno rimtesnio valdžios sprendimo stovi KAŽKOKS verslas, taip pat ir jeigu įtartinai ilgai trypčiojama vienoje vietoje. Pora į galvą šovusių pavyzdžių:
Prieš kiek laiko atsirado problema, kad visi abiturientai yra beraščiai. Reiškia, reikės kurti naujas programas, perrašinėti vadovėlius, keisti egzaminų užduotis, organizuoti naujus kursus pedagogams. KAŽKAM versle tai naudinga.
Vengimas leisti parduoti žemę užsieniečiams. Atseit, sukels NT kainas, nusiaubs nusipirktas žemes, viską, ką užaugino, išsiveš ir daugiau nebegrįš -- liks nusiaubta dykvietė. Vėlgi, KAŽKAM versle naudinga, kad žemė užsieniečiams neparduodama.
p.s. dėl buhalterių kursų: internetinėje erdvėje sklido kalbos, kad idėjos „stūmėja“ buvo viena moteriškė, dabar užimanti labai rimtas pareigas Seime, kuri pagal išsilavinimą, koks sutapimas, irgi yra buhalterė ir turi glaudžių ryšių su kažkuria buhalterine įmone.
Dėl beraščių abiturientų -- yra tokia viršvalstybinį statusą įgijusi įstaiga, užsiimanti egzaminais. Labai įdomus fenomenas.
O šiaip, aš jau seniai mokyklą baigęs, tai man neaktualu, bet man visad knygynuose būdavo nuostabu, kaip gali kažkokie pratybų sąsiuviniai (net nespalvoti), kainuot kosminius pinigus… Juk jų išperkami tiražai privaloma tvarka yra pakankamai dideli, kad jau įsijungtų net ir masto ekonomija (ypač lyginant su varganais 1-2 tūkst. grožinių knygų turažais).
Čia, mano kuklia nuomone, vienas iš geriausių biurslo pavyzdžių.
šį kartą ponas rokiškis teikėsi kaip reikiant užkliedėti.
O toks klausimėlis nūdienos aktualijų tema: tai, kad į Rusiją kartu su valdžios atstovais važiuoja ir visas tuntas pramonininkų atstovų (konkrečiai pienininkų), jau biurslas, ar sveikas bendradarbiavimas? 🙂
O čia įdomus klausimas.
Šiaip pažiūrėjus, tai yra tam tikri veiksmai, derinantys valdžios ir verslo interesus. Antra vertus, tie veiksmai yra išorės atžvilgiu (o ne vidaus), tad vargu, ar keliantys problemą pačiai valstybei -- greičiau atvirkščiai, jie turėtų būti skirti problemos sprendimui.
Kita vertus, tam tikrų įmonių protegavimas išorės atžvilgiu sukuria joms išskirtines sąlygas, tad kai kuriais atvejais gali veikti, kaip tipiškas biurslas. Galima tik padaryti prielaidą, kad šiuo konkrečiu pienininkų atveju neatrodo, kad būtų negerų mechanizmų.
Žodžiu, klausimas išties pakankamai netrivialus ir gražaus vienareikšmio atsakymo bendru atveju čia negalėčiau duoti.
Gal yra kokia statistika, kiek valdžiažmogių* tenka 100k gyventojų? Įdomu įvairių šalių palyginti.
* valdžiažmogių imtis tikriausiai tokia tiksliausia -- finansuojama iš biudžeto ir turi reguliavimo galią.