"Lietuvos Rytas" skelbia naują mano straipsnį, apie korupciją. Keista, bet bent jau tarp pirmųjų komentarų nerandu tokių, kaip "Savukynas debilas, nusižudyk" 🙂 Na, bet manau, kad dar bus, gal papildysiu savo kolekciją ir kada nors truputį prisivysiu Andrių Užkalnį 🙂
Taigi, prašom, jūsų dėmesiui – http://www.lrytas.lt/-12585697031256842587-tas-nuostabus-korupcionieri%C5%B3-gajumas.htm
Kažkada berods jau rašiau apie tai, kad esminė problema, dėl kurios laikosi korupcija – tai visiškas nekontroliuojamumas, neskaidrumas. Ir kadangi vienas iš nuolatinių mano komentatorių – Romas, neretai prašo (visai kaip Kubilius) pozityvios kritikos, t.y., kažkokių nurodymų, ką konkrečiai reikia padaryti – tai vat ir siūlau 🙂 O juk būtų įdomu, jei kuri nors valdžia išdrįstų kažką panašaus padaryti: investicijų čia reikia nedaug, tačiau efektas būtų stiprus.
Laukiu kritikos 🙂
—————
Upd.: pora įdomiausių komentarų iš Lietryčio:
4. Tommis |
00:08 11-19 |
IP: 92.251.255.14 |
Nu, autorius, nu tu ir duodi! VALDIŠKO skundų portalo VALDŽIAI skųsti užsimanei! Akiplėša!!! Jei tau kas pasiūlys tavo namuose kiekvienam kambary po kilpą pasikabint – kabinsi? Juk kilpa irgi paskatintų veikti – pabundi ryte ir iškart memento mori; tai ir puoli stačia galva savo funkcijų atlikinėt. Tačiau, nepaisant mano labai svarių argumentų, kilpos tavo namuose nebus, ar ne? Taigi, kitą kartą prieš paspausdamas klavišą, gerai pagalvok, ar verta pirštus zulint. Ir su retorika atsargiau – niekada negali būti tikras, kad į tavo retorinį nebus atsakyta ; -) Pagarbiai ir ne be lašelio ironijos – Tommis
13. bazilla |
06:17 11-20 |
IP: 86.52.172.108 |
Parkinsono taisyklė – empirinė taisyklė, sakanti, kad bet koks darbas išauga apimtimi, kad galėtų užimti visą jam atlikti duotą laiką. Taisyklė suformuluota istoriko Sirilo Nortkoto Parkinsono jo humoristiniame straipsnyje atspausdintame Jungtinės Karalystės žurnale The Economist 1955 metais ir vėliau išleistas kartu su kitais straipsniais knygoje „Parkinson’s Law: The Pursuit of Progress“ (Londone, Džonas Murėjus, 1958 m.). Parkinsonas savo pamąstymus grindė vadovaujantis darbo patirtimi Jungtinės Karalystės valstybinėse įstaigose. Pagal Parkinsoną tai atsiranda dėl dviejų priežasčių: * valdininkai stengiasi didinti pavaldinių, o ne konkurentų skaičių; * valdininkai vienas kitam kuria darbus. Jis taip pat pastebėjo, kad valdininkų augo po 5–7 % per metus nežiūrint, kad nesikeitė jų atliekamas darbas ar jo apimtys (jei iš vis darbo buvo).