Category Archives: Vadyba ir marketingas

Vadyba, marketingas, įmonių ir organizacijų valdymas

Kaip atsiranda stagnacija

Aš dažniausiai rašau apie teisingus visokių organizacijų procesus ir tai, kaip su tais teisingais procesais tvarkytis. Bet yra ir neteisingų procesų, su kuriais irgi reikia tvarkytis. Tiktai atvirkščiai – ne gerinant juos, o naikinant. Ko gero sunkiausi iš tų procesų – tai įvairiarūšis vogimas ir stagnacija.

Ne, čia nesusiję, bet šiaip jau panašus procesas. Kai šiukšlės kaupiasi, niekas nesirūpina ir visi sako, kad ne jie kalti, tai galų gale atsiranda kiaulės, kurios iš tų šiukšlių ir gyvena visoje stagnacinėje pelkėje.

Ne, čia nesusiję, bet šiaip jau panašus procesas. Kai šiukšlės kaupiasi, niekas nesirūpina ir visi sako, kad ne jie kalti, tai galų gale atsiranda kiaulės, kurios iš tų šiukšlių ir gyvena visoje stagnacinėje pelkėje.

Apie kovą su stagnacija jau esu rašęs, šį bei tą apie kovą su vogimu – irgi. Kaip atsiranda vogimas – čia daugelis žino, nors ne visi žino formas (apie tai gal parašysiu dar). O dabar jums bus apie stagnaciją, t.y., tiesiog apie tai, kaip organizacijos pūva iš vidaus.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ką reiškia VVT tikslai

Aš esu piktas jau krūvą metų ant to, kaip tvarkomas Vilniaus viešasis transportas. Tiksliau, norėjau pasakyti, kad ne tvarkomas, o žlugdomas, dusinamas ir panašiai. Aš labai gerai įsivaizduoju, kaip tas transportas turi atrodyti, kai jis išties yra geras. O kažkodėl visada jis atrodo visiškai priešingai.

Autobusai džiugina not.

Autobusai džiugina not.

Na, paprastai: norisi gi, kad nereiktų galvoti, o tiesiog išeini į gatvę, kur nors visai netoli namų, ne po lietumi, o ramiai ir gerai, o tada per kelias minutes atvažiuoja ir paima tave. Ir veža. Ir nuveža ten, kur nori, greitai. Ir galvoti nereikia, ir dar be to, patogiai ir gerai internetas veikia. Ir šilta žiemą, o vasarą – vėsu. Ir dar, į tą transportą nelenda apsišikę bomžai. Ir taip toliau.

Bet jei paskaitai, ką parašė Commonsense.lt apie VVT tikslus, tai štai ką atrandi (ar matote ką nors panašaus į mano įsivaizdavimą?):

Mūsų Bendrovės misija teikti Vilniaus gyventojams ir sostinės svečiams saugaus, punktualaus ir dėmesingo keleivių vežimo ir aptarnavimo paslaugas. Atsižvelgiant į keleivių poreikius ir pageidavimus, skatiname įmonės ir jos darbuotojų pažangą. UAB „Vilniaus viešasis transportas” kolektyvas siekia, kad jų įmonė būtų viena iš lyderių tarp bendrovių, vežančių keleivius Vilniaus miesto maršrutais.

Žodžiu, jūs jau suprantate, ką aš šiandien parašysiu apie visą tai. Jūs jau numanote. Nes parašysiu apie tai, kad nieko čia gero nėra ir jūs nesitikėkite, nes nors kuolus ant galvų tašyk, bet nepasitaisys šitai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Autobusams kondicionierių nereikia

Ar kažkas autobuse nuo karščio numirė, ar kažkas sąmonės neteko, ar iš kokio nors autobuso greitoji pagalba išvežė kelis keleivius ir taip toliau – jau nebestebina. Koks nors vairuotojas sukniubo prie vairo, perkaitęs, ir taip toliau – kalta nebent savivaldybė, kuri pinigų neduoda naujiems autobusams. Arba bendrai išvis patys keleiviai kalti, nes šiaip kondicionierių autobusams nereikia. Keleiviai patys kalti, jei jiems per karšta.

Atkreipkit dėmesį į senoviško Ikarus autobuso langus, kokio didumo orlaidės. Ir netgi tokiuose autobusuose būdavo karšta, ir netgi kai kamščiai tebuvo žodis, girdėtas apie užsienius, o autobusai važinėdavo tuščiomis gatvėmis, varinėdami per tas orlaides vėjelius - visvien būdavo gan klaiku. Aš jums nedėsiu nuotraukos apie tai, kaip atrodo langai šiuolaikiniuose autobusuose. Jūs patys gatvėje kur nors pasižiūrėkit. Ir dar primeskit, kad šilumos izoliacija naujuose autobusuose yra tokia gera, kad ten žmonės išvis kaip kokiame šiltnamyje. Aišku, kai nuo sovietmečio nei karto nesinaudoji miesto transportu, įsivaizduoti, kas naujuose autobusuose gali dėtis per karščius - labai sudėtinga.

Atkreipkit dėmesį į senoviško Ikarus autobuso langus, kokio didumo orlaidės. Ir netgi tokiuose autobusuose būdavo karšta, ir netgi kai kamščiai tebuvo žodis, girdėtas apie užsienius, o autobusai važinėdavo tuščiomis gatvėmis, varinėdami per tas orlaides vėjelius – visvien būdavo gan klaiku. Aš jums nedėsiu nuotraukos apie tai, kaip atrodo langai šiuolaikiniuose autobusuose. Jūs patys gatvėje kur nors pasižiūrėkit. Ir dar primeskit, kad šilumos izoliacija naujuose autobusuose yra tokia gera, kad ten žmonės išvis kaip kokiame šiltnamyje. Aišku, kai nuo sovietmečio nei karto nesinaudoji miesto transportu, įsivaizduoti, kas naujuose autobusuose gali dėtis per karščius – labai sudėtinga.

Išties kondicionierių autobusuose nėra, nes jų aiškiai nereikia VVT vadovybei. Jiems jų nereikia, nes jie tiesiog nesupranta, kam tų kondicionierių gali reikti, papildomi pinigai gi šitokiai nereikalingai prabangai. Suprantate, gi tais mielais tarybiniais laikais, kuriuos dabar vadiname sovietmečiu, visi važiavo be jokių kondicionierių ir niekam jų nereikėjo. Nebuvo tais tarybiniais laikais tarybiniame miesto transporte tokių kapitalistinių nesąmonių. Kam čia pinigus švaistyt – ir dabar nereikia, taupykime.

Ne, Vilniaus viešojo transporto vadovybė nekalta dėl to, kad koks keleivis sąmonės neteko, kaip nekalta ir dėl to, kad koks nors keleivis staigiai stabdant autobusui, koją susilaužė. Patys keleiviai kalti, jei sąmonės netenka ar griuvinėja.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Maxima, franšizės ir polidiskursas

Ponai ir ponios, aš noriu užbaigti šitą reikalą su Maxima Grupe ar tai VP Market, ar kaip ten juos vadina, nes daug kas belenką kabino, visko darėsi vis daugiau, o aiškumo gavosi vis mažiau. O štai jau dabar kai kurie jau ima pilti mėšlą ant galvų netgi tiems, kas kažką pabando analizuoti. Žodžiu, Maximos vidiniai reikalai ima virsti kažkokiu ventiliatoriumi, į kurį patys žinote, kas būna metama, o paskui taškosi į visas puses.

Taigi, aš jums šiandien paanalizuosiu tai, kaip pats čia viską matau apie šituos visus reikalus. Ir kadangi aš visada visur teisus, tai imkit mane ir skaitykit.

Aš pats jau kabinau vieną bendrasisteminę dalį – kad iš esmės nelabai įmanoma pastatyti tokį prekybos tinklą taip, kad liktų geros skylės kokiam nors mokesčių ar turto vogimui (t.y., neteisėtam mokesčių slėpimui), nes kontrolės taškų, kurie tinkami manipuliacijai, lieka labai nedaug ir jie visi gaunasi labai aukšto lygio, t.y., lengvai patikrinami. Bet tai tik pagrindas, kaip sakant, lema esminei minčiai – procesas ne toks, kaip atrodo. Esmė slepiasi aukštesniame sluoksnyje, kur yra franšizės**.

Kai šūdas įmetamas į ventiliatorių, viskas taškosi į visas puses. Ir tiems, kas bando susigaudyti, ir netyčia prie ventiliatoriaus priartėja per daug, gali tėkštelti šūdo tiek, kad bus labai nemalonu. Ir kas žiauriausia, šūdai gali atlėti iš ten, iš kur visai nesitikėjai.

Kai šūdas įmetamas į ventiliatorių, viskas taškosi į visas puses. Ir tiems, kas bando susigaudyti, ir netyčia prie ventiliatoriaus priartėja per daug, gali tėkštelti šūdo tiek, kad bus labai nemalonu. Ir kas žiauriausia, šūdai gali atlėkti iš ten, iš kur visai nesitikėjai.

Šiandien užkabinsiu kitą temą – franšizes. Ir apie tai, ką išties matome ir kas išties vyksta su šitais skandalais. Nes yra aiškūs požymiai, kad veiksmas vyksta kelerius metus ir kad tai, ką dabar matome žiniasklaidoje – tai savo esme visai kas kita, negu tai, kas atrodo. Tai tiesiog konfliktiškas skaidymasis, į kurį įsivelia netgi solidžiais laikyti leidiniai.

Žodžiu, kol kas, jei tingit gilintis ir daug skaityti – tai savo išvadą pateiksiu jums iš anksto ir ji tokia: Maxima, VP Market ar kaip ten ta grupė (su visais belenkiek pavadinimų), sistemingai ir nuosekliai eina į skaidymąsi tarp savininkų jau mažiausiai kelerius metus. Ir tai, ką matome dabar – tai yra tik kažkieno bandymai nusigriebti gerus pinigus galutiniuose skaidymosi etapuose.

O iš to ir kyla visa šita beliberda** su visais ventiliatoriais, į kuriuos jie ir įvelia ką papuola, o visą tą jų vidinį triukšmą dabar mes turim klausyti, kaip esą valstybinės svarbos reikalą, nors viskas tėra jų tarpusavio pinigų dalybos. Ir negana to, paskui mėšlas taškomas į visas puses, o tai daryti ima netgi ir tie, kas turėtų lyg ir susivokti realybėje.

O jei norit susigaudyti detaliau, tai čia dabar ir skaitykite. Bus ten Greimo kvadratas jums ir įvadas į tai, kam skirtos franšizės, ir daug visokių paprastų sudėtingumų iš semiotikos ir didelių tinklinių struktūrų valdymo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie Maximas, VP Grupę, mokesčius ir TB metodologiją

Tegul mane ponas Andrius Užkalnis ir vėl išvadins socialistu, bet aš manau, kad gerai, kai visi drožia VP Market, drožia Maxima grupę, visą Vilniaus Prekybą, VP devintuką ar tai dešimtuką ir taip toliau*, ir spaudžia, ir taip toliau. Nes kompanija čia labai didelė, ir todėl labai gerai, kad jie negali įsijausti ir leisti sau ką nori. Turi būti visiems vienodos sąlygos ir visi turi vienodai galėti, o ne taip, kad yra viena superkompanija, o visiems kitiems telieka susitaikyti ir prisitaikyti, nes jie ne Maxima.

Maxima nėra jokie mieli katiniukai, nes pinigus drožia iš visų už viską. Jie greičiau kaip alkani šunys. O vat katiniukai... Apie tuos katiniukus čia dar sužinosite.

Maxima nėra jokie mieli katiniukai, nes pinigus drožia iš visų už viską. Jie greičiau kaip alkani dobermanai. O vat katiniukai… Apie tuos katiniukus čia dar sužinosite.

Todėl Maxima grupė ar VP Market (atleiskit, kad painiojuosi pavadinimuose) ir turi būti 10 kartų labiau stebima ir prižiūrima, negu bet kurie kiti. Ir dėl to labai gerai, kai kažkas susidomi ir pertikrina visus jų mokesčius, pasiremia prielaida apie tai, kad mokesčių kažkur prapuolė tiek, kiek pusė to tinklo gauna pajamų per metus ir taip toliau. Tokių superkompanijų atžvilgiu išties ir turi galioti kaltumo prezumpcija: esi toks galingas, kad pirmiausiai esi dėl visko kaltas, o tada jau įrodinėk, kad taip nėra. Tai yra teisinga ir gerai.

Aš labai džiaugiuosi, kad dabar visas tas VP Market bus visaip kapstomas ir prižiūrimas labiau, juoba kad ir Prezidentė skėlė, jog paklibinti juos reikia. Tai yra gerai. Nesvarbu, kaip ten su tais mokesčiais (apie tai išties visas straipsnis), bet džiaugiuosi, kad juos pakrapštys, kad jie neatsipalaiduotų.

Prielaida yra paprasta: Maxima yra nenormaliai didelė, pajėgi ir galinga. Tiksliau, visas tas milžiniškas konglomeratas yra toksai. Iš esmės, kažkas tokio, kas jau pagal savo struktūrą po truputį artėja link japoniškų keiretsu – tetrūksta dar tik to, kad įsigytų kokį nors banką ir draudimo kompaniją, išaugtų dar kokius 10 ar 100 kartų – ir jau bus galingesni už Lietuvą, kaip valstybę. Ir jie dar išaugs tiek kartų, nes jau krūvą metų Lietuvoje jie nelabai tesiplečia, nes jau seniai nėra kur augti – viskas vystoma užsienyje. Ir jie auga.

Vat čia ir yra toksai kabliukas, kur atsiranda klausimai apie tai, kada įmanoma slėpti mokesčius, o kada neįmanoma jau vien dėl vidinių verslo priežasčių. Aš prieš vos ne dešimtmetį rašiau jau kažką vienam labai geram žurnalui („Verslo Klasė“) apie tai, kodėl mokesčius mokėti labai verta ir kaip daryti, kad verslas augtų, kai jis jau didelis. Bet čia dar kartą užkabinsiu, kiek kitaip, nes čia labai gera proga.

Tik pirmiausiai, jei jau apie mokesčių slėpimą ir tai, kas su tuo lengva, o kas sunku – tai reikia panagrinėti viską iš esmės, giliai – kaip tai įtakoja verslą ir kur ten kokios nemokestinės pasekmės. Nes iš mokesčių pusės jau ponai iš Common Sense kabina šį bei tą, o aš jums apie giluminius procesus papasakosiu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter