Category Archives: Vadyba ir marketingas

Vadyba, marketingas, įmonių ir organizacijų valdymas

Psichologinis briedas

Kažkada jau rašiau apie tai, kokių „prikolų“ pridaro įmonėse kai kurios psichologinės pseudokonsultantų (realiai – šarlatanų) kontoros. Tos, kurios psichoterapinius dėsnius bando taikyti verslo valdymui. Tai užrodė man čia kai kas dar vieną panašios kontoros puslapį, iš kurio nesusilaukau, nepacitavęs:

Pokyčiai organizacijoje…

[…skip…]

Pirmasis etapas – tai vadovo pripažinimas, kad laikas kažką keisti, kad veiklos procese naudojami resursų režimai turi būti peržiūrėti, tam, kad išlikti rinkoje, o tai reikštų, tapti stipresniu.

Antrasis etapas – peržiūrėjimas ankstesnės veiklos taktikos, paieška naujų metodų arsenalo ir tinkamiausio varianto pasirinkimas.

Trečiasis etapas – naujo veiklos metodo diegimas, kritiškai vertinant ar taikomos priemonės atneša tai, ko tikimasi.

[…skip…]

———————————-

Trumpai tariant, užjaučiu įmonę, kuri užkibs ant tokių planavimo metodų. „Pripažinimas, kad laikas kažką keisti“, „resursų režimai“… Žostkai. Jie ne tik akivaizdžią psichoterapiją vietoj vadybos perša, bet ir nuosavas pseudovadybines sąvokas kuria.

Kas yra ITIL – straipsnis vadovams ir kompiuterių specialistams

Va tokį straipsnį apie ITIL rekomenduoju jūsų dėmesiui, gal pasirodys įdomu, jei dirbate IT sferoje ar esate padalinio/įmonės vadovas, naudojantis IT paslaugas – http://www.itsm.lt/index.php/Main/%C4%AEvadas_%C4%AF_ITIL

Aišku, nieko rimto, bet visgi minimalų vaizdą apie IT vadybą gal duotų kažkam 🙂

Percepcinis barjeras, meduoliai ir bizūnas

Gerb. Azas parašė apie tas silpnaprotes paaugles, varčiusias kryžius ir myžusias kapinėse – kad reiktų jas gerai diržu auklėti. Tai ten išlindo Yshtabi ir pradėjo varyt, kad kai kuriems neduota suprast kažko 🙂 Tai čia truputį pasamprotausiu plačiau, paskleisiu truputį elementaraus biheviorizmo metodinių pagrindų 🙂

Bausmė – vienas iš elementarių auklėjimo metodų, nebūtinai fizinė bausmė – tiesiog bausmė. Lygiai taip pat, kaip ir apdovanojimas – ar saldainiu, ar pagyrimais. Apdovanojimas yra paskatinimui. Bausmė – atgrąsinimui. Visai skirtingiems dalykams.

Kai mano dukra, būdama dviejų metų amžiaus, ėmė sukinėti dujinės viryklės ratukus (tuos, kuriomis dujos atsukamos), ji gavo per nagus. Kad pajustų skausmą. Tai nuostabiai suveikė. Jokios nebausminės priemonės būtų nepadėjusios, o subarimas – elementariai nebuvo pakankamas. Bendra mintis – paprasta: geriau tegul vaikas gauna diržo subinėn, o ne prisidirba taip, kad ar užsimuša, ar ką sužaloja, etc..

Reikalingas apdovanojimo ar bausmės dydis – priklauso nuo paprasčiausio signalinio barjero, kitaip tariant – nuo santykio tarp elgesį skatinančių ir elgesį slopinančių faktorių. Ir apdovanojimas, ir bausmė leidžia pakoreguoti šitą barjerą. Apdovanojimas – padeda nuleisti barjerą ir paskatinti elgesį. Bausmė – pakelia barjerą ir sustabdo netinkamą elgesį. Painioti ar priešpastatyti šiuos du metodus  – tai elementarus bukumas.  Deja, labai paplitęs. Vienas metodas negali pakeisti kito. Neįmanoma pakelti barjero, skatinant. Neįmanoma sumažinti barjero, baudžiant.

Barjero lygis gali būti įvairus. Vieniems atvejams – pakanka minimalaus lygio (pagyrimo ar pabarimo). Kitiems atvejams – reikia žymiai didesnio (torto ar diržo). Jei vaikas pripratęs, kad jam galima gadinti daiktus ir nekreipia dėmesio į tėvų moralus – pabarimas nepadės. Tai bus per mažas barjeras. Reiks diržo. Jei vaikas nenori susitvarkyti kambario – paprastas pameilikavimas irgi gali nepadėti. Prireiks nupirkti ledų.

Taip, natūralu, kad atsiranda silpnapročių, nusprendžiančių, kad paprasčiau laikytis kraštutinumų. Arba auklėti vien bausmėmis, arba vien paskatinimais. Rezultatas – „išauklėti“ neurotikai, megalomaniakai, egomaniakai, neadekvatai, sociopatai, etc.. Įskaitant ir taip išauklėtus bukus tėvelius, kurie vaikus „skatina“ diržu, ir lygiai tokias pat bukas veikėjas, kurios paskui aiškina, esą bausmės – tai atgyvena ir lygina diržą su rankų nukapojimu.

O dėl tų kapinėse siautėjusių paauglių, manyčiau, jų percepcinis barjeras pakankamai žemas, kad paprasto vienkartinio kailio iškaršimo diržu jau netgi ir nepakaktų pakankamam jo padidinimui. Čia jau verta nagrinėti senovišką „lupti, kad kraujai taškytųsi“.

Testas vadovams – rezultatai

Daugelis laukia, tai netempsiu gumos 🙂 Pilnai testą jau atsakė 55 žmonės – nors tai ir mažiau už statistinį šimtuką, kurio paprastai reikia analizei, bet tiek jau to – manau, kad kardinaliai rezultatai nepasikeis.

Jei dar nepadarėte testuko, padarykite – http://www.itsm.lt/testai/index.php?sid=18411

Testas nėra rimtas, tačiau jame užkabinti ir kai kurie teoriniai vadybos dalykai, ir praktinės situacijos, su kuriomis tenka susidurti vadovui. Kai kurios – tikrai nėra tokios paprastos, kaip gali atrodyti, be to, įkišta ir spąstų, skirtų specialiai tiems, kas spėlioja ar bando suprasti situaciją pagal įprastą gyvenimišką logiką. Tikslių atsakymų neduosiu – kad netrukdytų pabandyti dar kartą. Paaiškinsiu tik esminę mintį ir tai, apie ką reiktų pagalvoti.

Rezultatų lygiai yra 5. Nuostabu, bet atsakinėję LJ friendai nei vienas negavo žemiausio įvertinimo. Nors aukščiausio, deja, irgi nebuvo.

Taigi, kur esminiai klausimų įdomumai?

Skaitom ir sužinom…

Testas vadovams :-)

Esate vadovas? Turite patirties? Pasitikrinkite vadybos patirtį ir supratimą, įdomu būtų panagrinėti ir rezultatus, ir keblesnius klausimus – http://www.itsm.lt/testai/index.php?sid=18411&lang=lt

Jei nebaisu, būtų įdomu, jei ir atsakymais pasidalintumėt 🙂 Kai prisikaups pakankamai daug atsakymų tame teste – parašysiu apie tai plačiau.