Rokiškis Rabinovičius | Aš esu Rokiškis Rabinovičius ir būsiu Visatos Valdovas. Čia jums ne kokia vieša vieta, čia skirta tik tiems, kam aš leidau.

Balvonus vers ir negrąžins, žvaigždžių nebus, bet yra vienas darbas, kurio reikia

Per eilinį neeilinį prieš kelias dienas vykusį blogerių pasitūsinimą kažkaip susitikom su Viniaus meru, toksai Remigijus Šimašius jis yra. Su kostiumu ir šypsosi vis nuolat. Irgi blogeris. Trumpai tariant, patardėm, patrolinom, ale kažkaip rimtai nesigavo. Koksai tai pernelyg linksmas buvo. Todėl aš čia papasakosiu gana trumpai taip, kaip aš viską supratau. Geras meras, man patinka.

Nėra smagumo besmegeniams vatnikams, kai šūdinus šūdus nukelia nuo tilto. Po kiek laiko ir lerviški mokyklų pavadinimai pasikeis. Nėra smagumo sovietikams. Bet visgi galėjo Šimašius surengti ir šventę su fejerverkais šiandien, kad daugiau būtų smagumo padoriems žmonėms.

Jei labai trumpai – balvonus į kanalizacijos dangčius, dviračių takus taisys ir durnus projektuotojus baus, fejerverkų ir balvonų sprogdinimo šiandien nebus, o grilių sezonas Sereikiškėse visgi prasidės.

Continue reading →

Rabinovičius leaks

Ponai ir ponios, šiandien aš jums turiu baisius leaksus, slaptą susirašinėjimą, kuris nutekintas iš kažkokio Vilniaus savivaldybės slapto serverio. Šis susirašinėjimas apie Air Lituanica uždarymą yra dar sensacingesnis ir skandalingesnis, nei tas, kurį skelbia Edmundas Jakilaitis.

Jūs galvojote, kad jau viskas išviešinta? Dar tikrai ne viskas. Už visų tų avialinijų slepiasi dar didesni skandalai!

Ponas Edmundas Jakilaitis kol kas tegali remtis tiktai laiškais apie tai, kad Remigijus Šimašius, Arūnas Šikšta ir Alma Vaitkunskienė kažkaip uždarinėjo Air Lituanica kompaniją, atsisakydami kažkokio tai estiškos kompanijos pasiūlymo uždaryti Air Lituanica veiklą, o vietoje to įkurti kažkokią naują veiklą už neaišku kokius, bet aišku, kad vėl savivaldybės (ar vyriausybės) pinigus. Estų pasiūlymas buvo labai gražus ir su belenkokiais pažadais, kad jei jau labai bus gerai, tai Vilniaus ar visos Lietuvos valdžia skirs daug pinigų kažkokioms kompanijos išlaidų garantijoms padengti, o tada atsidarys daug naujų maršrutų, lėktuvų, oro uostai išsiplės ir taip toliau.

Taigi, vietoje to, kad pasirašytų tokiam patraukliam pasiūlymui, Arūnas Šikšta, Alma Vaitkunskienė ir išvis neaišku kokius ir kieno suteiktus įgaliojimus turintis Remigijus Šimašius nutarė rengti kažkokius informacinius veksmus ir uždaryti nepaprastai pelningą ir perspektyvią įmonę bei atsisakyti nuostabaus estiško pasiūlymo investuoti į estiškas avialinijas.

Aš jums atskleisiu, kaip buvo išties. Kad žinotumėte, koks košmariškas sąmokslas už visko slepiasi, nes dar ne visą tiesą ponas Edmundas Jakilaitis atskleidė. Toli gražu ne visą. Skaitykite ir darykitės išvadas patys.

Continue reading →

Pasiruoškim sistemų administratorių dienai

Kiekvienų metų paskutinis liepos penktadienis – pasaulinė sistemų administratorių diena. Dar liko pora savaičių iki tos šventės, bet šiandien aš jau anonsuoju tai, kas bus, kai 30 dieną prasidės užduotys (o laimėtojai bus paskelbti 31 dieną, ir čia bus ne šiaip sau).

Ne kiekvienam lemta tapti sistemų administratoriumi, nes ne kiekvienas turi tam pakankamai sugebėjimų.

O bus puikiausias dalykas – kasmetinis visokių mįslių ir uždavinių konkursas, kurio jokie normalūs mirtingieji išspręsti negali. Negali, nes nesupranta to, ką supranta sistemų administratoriai. Nes adminai yra tie, kas yra protingiausi ir logiškiausi iš visų. Neprilygsta jiems niekas.

Jei nebūtų adminų, tai nebūtų ir internetų, o jei nebūtų internetų, tai ir manęs negalėtumėte skaityti. Todėl ruoškite savo pinigus, taupykite juos ir pirkite adminams dovanas, kuo brangesnes ir geresnes. Nes adminai to nusipelnė.

Taigi, anonsas: liepos 30 dieną konkursas. Ruoškitės, ponai ir ponios adminai ir adminės, nes bus įspūdinga. Aš jums pažadu, kad šiemet užduotyse bus kažkas nerealaus, nes užduotis galvojo nerealūs žmonės. Ir dar viskas bus su švente.

Konkurso šventimą ir apdovanojimus šiemet remia prabangiausia ir kiečiausia kompanija – Teo. Taip pat informaciškai bei intelektiškai remia ir pats geriausias leidinys – NK. Ir taip pat dar Vilniaus savivaldybė ir Remigijus Šimašius. Ir taip pat viską remiu aš. Taip kad žinokit, kad bus labai gerai. Todėl registruokitės FB Sysadminday evente, lankykite sysadminday.lt ir ruoškitės 🙂

Pirmas mano kompiuteris

Pirmas mano kompiuteris buvo legendinis Compaq Portable. Aš ir dabar jaučiu didžiulį dėkingumą kai kam, kieno dėka mano gyvenimas kaip reikiant pasisuko. Ko gero, labiausiai mano gyvenimą pakeitęs daiktas ever. Aš net nežinau kaip tai nusakyti.

Intel 8088 procesorius, 256kB atminties, jokio HDD, tiktai du penkiacoliai flopikai po pusę mego.

Pirmas mano kompas leido naudotis Norton Commander programa, kokiu tai dosiniu Works, Turbo Pascal, turėjo debugerį, asemblerį ir dar kažką. Labai naudingos ir įdomios programos. Dar tenai buvo Tetris, bet aš jo nežaisdavau, nes asembleris buvo įdomesnis.

Anais laikais nelabai net aišku buvo, kas tie internetai. Kompiuteriu rašantis žmogus automatiškai buvo laikomas programuotoju. Sugebi su kokiu Word sudėlioti tekstą atspausdinimui – štai ir programuotojas, ir dizaineris-maketuotojas, ir adminas. Kompiuteriai buvo kažkokia mistika.

Sovietmečiu Lietuva buvo pirmajaunti SSRS respublika pagal kompiuterių ir programuotojų skaičių vienam gyventojui. Tačiau kompiuterių buvo tiek maža, kad ir dabar daugelis įsivaizduoja, kad Vakaruose anais laikais irgi kompiuterių nebūta.

Pats kardinaliausias pokytis, subyrėjus SSRS, įvyko būtent IT srityje – Lietuva jau per pirmą Nepriklausomybės dešimtmetį kompiuterizavosi tiek, kad galėtų lygintis su Vakarų Europos šalimis. Ir tada visur išplito internetai.

O koks kompiuteris buvo pirmas, kurį turėjote?

Juozas Olekas yra teisus

Ponai ir ponios, aš noriu jums pasakyti apie vieną triukšmelį, kuris prasidėjo visokiuose feisbukuose ir kitur kur papuola. Noriu jums pasakyti, kad galima dėl visokių dalykų ginčytis, galima sakyti, kad Juozas Olekas daro vieną ar kitą dalyką kažkaip blogai, kaip nors nesirūpina ginklavimu ar rūpinasi kaip nors ne taip, bet štai jau dėl to pasisakymo, kad nereikia bedarbių varyti į kariuomenę – jis teisus visiškai ir be jokių čia ginčų. Čia tiesiog nėra ką kalbėti.

Kariuomenė yra skirta gynybai, o ne socialinės rūpybos programoms.

Į kariuomenę eiti gali kiekvienas. Bet bedarbystė negali būti anei jokiu kriterijumi, atrenkant šauktinius. O gal norite, kad į kariuomenę būtų atrenkami tie, kas jai netinkami?

Continue reading →