Free Data

Ponai ir ponios. Aš šiandien tenoriu pasakyti jums vieną dalyką apie politiką ir išvis valstybės valdymą. Dalykas yra paprastas: arba visuomenė gali kontroliuoti valdžios darbą prasmingai, arba negali. Jei negali – tai viskas būna blogai, o jei gali – tai tada valdžia dirba visuomenei.

Čia ne kokie nors amerikonai, čia Povilas Poderskis su kolegomis daro. Daro tai, kas yra pasaulinio lygio stebuklas, nes kitos valstybės gali mums šito reikalo pavydėti.

Čia ne kokie nors amerikonai, čia Povilas Poderskis su kolegomis daro. Daro tai, kas yra pasaulinio lygio stebuklas, nes kitos valstybės gali mums šito reikalo pavydėti.

Paprasta, tiesa? Jeigu vertiname, tai galime ir pasirinkti, kas bus valdžioje, ir pareikalauti konkrečių dalykų, ir pasakyti, kad valdžia ir jos įstaigos dirba gerai ar blogai.

Štai čia ir atsiranda klausimas, kaip mes valdžią vertiname? Irgi paprastas klausimas. Politikai beveilytų, kad vertintume pagal jų pezalus. Valdininkai irgi to norėtų. Nes visokie nekonkretūs pezalai – tai kaip tik tai, pagal ką neįmanoma įvertinti.

Štai todėl ir reikia rodiklių. Rodikliai – tai tiesiog skaičiai, kurie rodytų, kaip išties yra – ar gerai dirbama, ar blogai dirbama. Ar pagerėjo veikla, ar pablogėjo. Ar buvo naudos, ar nebuvo.

Bėda tik tokia, kad paprastai visokie politikai nenori to. Dar valdininkai – kartais nori, nes jei dirba, tai nori parodyti, kad naudos buvo. O vat politikai tai dažniausiai netgi nesupranta, kam to išvis reikia. Arba dar blogiau – supranta, kad pagal tuos skaičius pasimatys, jog ir iki jų, ir po jų įstaigos dirbo panašiai ir jokia ten politika įtakos nedarė.

Štai todėl aš ir noriu jums pareklamuoti šitą nuostabų projektą – Free Data. Ponas Povilas Poderskis, jį užsukęs, daro Lietuvai stebuklą. Pabalsuokime visi už jį Login nominacijose ir naudokime valdžios kontrolei.

Visuomenė juk gali kontroliuoti ir vertinti valdžią.

Visivisi šlovė internetuose

Pakilo kalbos internetuose apie kažkokių duris statančių įmonių veiklą. Pirmiausiai ponia Enorca parašė atsiliepimą apie tai, kaip kažkokia firma Visivisi jai duris dėjo, o per kažkiek laiko istorija keistai pavirto į tokią įdomią diskusiją apie tai, kaip čia gaunasi, kad kartais klientas būna neteisus ir kaltas dėl visko, nes klientas kaltas ir pardavimai dėl jo krenta.

Kartais būna, kad katės bando dirbti statybose ar kokiu nors verslu užsiimti, paslaugas kam nors teikti. Štai jums ir prašom.

Kartais būna, kad katės bando dirbti statybose ar kokiu nors verslu užsiimti, paslaugas kam nors teikti. Štai jums ir prašom.

Kadangi aš pats tų durų ir dulkių gyvai nemačiau, kaip ir kalbose su ta įmone nedalyvavau, o rašau apie bendrą savo pamatytą ginčo situaciją, tai aš čia leisiu sau tiesiog pacituoti viso to proceso esminę dalyvę ponią Enorcą, kuriai teko didelis smagumas dėtis duris ir paskui gal dar ir visaip keiktis (čia aš gal ir meluoju truputį – ta ponia išties yra labai kultūringa ir nesikeikia), o galų gale dar ir kažkaip keistai aiškintis su ta firma – „Visivisi“, ar tai kažkaip panašiai besivadinančia:

Vakar buvau susitikusi su durininkų atstovu. Jie prašė manęs ištrinti tą blogo įrašą ir labai graudeno. Bet taip graudeno, kad net sakyčiau įžūliai graudeno. Jie neneigia to, ką pridirbo ir net nesako, kad blogai, jog taip atsitiko. Sako, kad blogai, nes jų pardavimai krenta.

Aš jiems gal aštuonis kartus sakiau, kad ištrinti tą įrašą būtų didžiausia blogybė jiems, nes gi dabar kiti blogeriai galės supulti perpostinti, jei bus išsisaugoję, o aš tikrai pas kiekvieną nevaikščiosiu su botagu, kad vagia mano intelektualinę nuosavybę. Nu nebent gražiai paprašys, kad ateičiau ir duos botagą tie blogeriai ;D

Tai va, ištryniau. Dabar niekada nebekelsiu kai jie man skambins, neeisiu į susitikimus ir iš vis jie man nusibodo.

Žodžiu, ką aš galiu pasakyti apie tai, ką perskaičiau pas ponią Enorcą feisbukuose ir ką supratau? Ogi tai, kad kažkas galvoja, jog dėl to, kad klientas skelbiasi apie tai, kuo yra nepatenkintas, jiems pardavimai krenta. Atrodo kažkaip nerealu, kad kažkas šitaip gali mąstyti, nes nu negali tiesiog būti taip. Bet visgi patys matote*.

Suprantate, klientas sakosi esąs nepatenkintas, todėl pardavimai įmonei krenta. Dėl nepatenkinto kliento kaltės krenta pardavimai. Suprantate?

Toks nesusivokimas yra daugelio įmonių bėda. Visgi šita istorija man taip bado akis, kad aš nenoriu jos praleisti, nes ji verta panagrinėjimo, kaip apibendrintas atvejis (ir išvis, case study). Ir norėčiau, kad ir šita įmonė pergalvotų, ar tikrai teisingai susivokia savo pačių situacijoje, ir kad kitos kokios nors įmonės irgi pamąstytų apie kokybės vadybą. Tiesiog pamąstytų, kaip ir kodėl išties turi būti skundų valdymas organizuojamas ir darbo kokybė užtikrinama**.

Continue reading →

Savikainų skaičiuoklė

Didžiausia ir visiškai smegenis išsukanti problema kiekvienam verslui, ypač smulkiam – tai suskaičiuoti kokio nors gaminio ar paslaugos savikainą. Nelabai lengvas uždavinys išties, kai pagalvoji apie tai, kad neaišku kiek pagaminsi, neaišku kiek parduosi ir neaišku kiek kokių išlaidų bus. Trumpai tariant, finansų valdymas prasideda.

Ne taip paprasta suprasti tuos finansus jums. Bet aš padėsiu.

Ne taip paprasta suprasti tuos finansus jums. Bet aš padėsiu.

Štai čia ir visa esmė, kad savikainos nėra tokios jau paprastos. Kad ir pagal nutylėjimą įvestus nustatymus skaičiuoklėje pasižiūrėkite – prekės kainą turime lygią €10, tačiau dėl €1000 mėnesinių kaštų visa galutinė prekės savikaina (tiksliau, planuotina minimali pardavimo kaina) viršija €100. Tačiau jei parduotume ne 10, o 100 prekių, ta minimali kaina jau sumažėtų kokius 5 kartus (pabandykite patys – nustebsite, kaip ryškiai kainos keičiasi).

Žiūrint rimtai ir prognozuojamai, į realias savikainas turėtų pakliūti tik kintami kaštai (tie, kurie tiesiogiai pakliūna į sąnaudas prekės ar paslaugos gamyboje ir tiesiogiai proporcingi paslaugos ar prekės apimtims). Todėl visos investicijos ir pastovūs kaštai turėtų būti skaičiuojami ne kaip savikainos dalis, o kaip tikslai: tiesiog turime uždirbti tiek, kad padengtume investicijas ir pastovius kaštus. Taip teoriškai turėtų būti skaičiuojama, jeigu gautųsi.

Bet čia ir yra tokia problemėlė, kad tikslai gali būti ir pasiekiami, ir nepasiekiami, o susigrąžinti išleistus pinigus kažkaip reikia. Todėl dažniausiai žmonės, kalbėdami apie savikainą, į ją intuityviai įtraukia ir pastovius kaštus bei investicijas, nes galutiniame rezultate (pvz., parduodant visą verslą), galime perskaičiuoti, kas gavosi.

Kita vertus, nesigilinkime, o tiesiog pažaiskime – šitas kalkuliatorius gali būti smagus kiekvienam, kas šiaip galvoja apie tai, ar verta pradėti verslą. Ir jis labai paprastai leis įsivertinti, kiek reikia dėtis antkainio, kad būtų galima nenueiti į minusą, o išlikti nulyje ar aukščiau.

Žodžiu, pasižiūrėkit, pabandykit ir parašykit man į komentarus atsiliepimų. Jei išties patiks ir pamatysite naudą, gal būt padarysiu kiek rimtesnį įrankį, kuris detaliau skaičiuos.

Sveikinu su šventomis Velykomis jus

Taigi, ateina šventos Velykos, o jos, kaip ir kitos šventės – tai puiki proga tam, kad jūs man atiduotumėte visus pinigus ir taip toliau. Aš esu būsimas Visatos Valdovs, melskitės man, menki žmogiūkščiai. Melskitės, neškite man visus pinigus grynaisiais, o dar iš kitų pasiskolinkite ir taip pat man neškite.

Aš esu toksai puikus, neškite man pinigus, aš valgau tortą, o jūs neškite man pinigus, todėl neškite pinigus man visus.

Aš esu toksai puikus, neškite man pinigus, aš valgau tortą, o jūs neškite man pinigus, todėl neškite pinigus man visus.

Aš manau, kad čia labai gera proga tam, kad jūs man melstumėtės ir mane garbintumėte, nes aš esu tasai, kuris duoda jums džiaugsmą ir gyvenimo prasmę. Be manęs to neatrasite, todėl liūdėsite, todėl atiduokite man pinigus.

Kiaušinių galite man nenešti, nes aš jau turiu didžiausius. Neškite pinigus.

O bendrai tai sveikinu jus su šventomis Velykomis, ponai ir ponios 🙂

Nauja porcija paieškos džiaugsmų

Štai jums duosiu reguliarią porciją tų džiaugsmų, kurių žmonės ieško internetuose, nes tiems žmonėms galvos yra kažkokios keistai dirbančios ir jie gal mąsto panašiai, kaip koks nors katinas, prisirijęs valerijonų. Juk ir patys pagalvokit – argi gali valerijonų prisirijęs katinas mąstyti, jei jis netgi neprisirijęs negali mąstyti?

Nėra pasaulyje beviltiškesnio padaro, nei katė. Nežaisminga, nyki, neįdomi, neturinti proto, grubi, atstumianti ir išvis klaiki. Bet už paprastas nykias kates dar klaikesnė yra ružava katė, nes tai jau yra visiškas dugnas. Kai kurias paieškos frazes aiškiai parašo katės, o tarp jų gal net ir ružavos. Kitaip šito absurdo paaiškinti neįmanoma.

Nėra pasaulyje beviltiškesnio padaro, nei katė. Nežaisminga, nyki, neįdomi, neturinti proto, grubi, atstumianti ir išvis klaiki. Bet už paprastas nykias kates dar klaikesnė yra ružava katė, nes tai jau yra visiškas dugnas. Kai kurias paieškos frazes aiškiai parašo katės, o tarp jų gal net ir ružavos. Kitaip šito absurdo paaiškinti neįmanoma.

Trumpai tariant, jau kelis mėnesius nerašiau, kokie čia žmonės ateina. Aš spėju, kad greitai jau ateidinės netgi tokie, kurie ieško psichotronų, skraidančių lėkščių ir acto garinimo receptų. Ir dar kokio nors binto rūkymo bei kitų gudrybių. Oj, bendrai tai buvo kažkokia frazė apie psichotroniką Rokiškyje…

Taip, ponai ir ponios, visa tai – ne šiaip kokia nors šizofrenija, o kuo paprasčiausi žmonės, ieškantys kažko internetuose. Ir jie gal netgi jokių narkotikų nevartoja, o ramiai ir be jokio streso gyvena kokiame nors Lietuvos miestelyje, pavyzdžiui, Radviliškyje, Kupiškyje ar Raseiniuose.

Taip, tai tiesiog elementarūs durniai, besinaudojantys Google paieška. Durniai ir katės visokios. Todėl šitą kartą duosiu tik pavienių frazių, nes tos kur dažnesnės, tai kartojasi, taip pat kaip ir anksčiau. O štai durnumas tai visada būna unikalus, nes tai proto priešingybė, kitaip tariant – variacija, nuokrypis nuo normos ir brokas visoks.

Continue reading →