Tag Archives: skundai

Kartais būna, kad katės bando dirbti statybose ar kokiu nors verslu užsiimti, paslaugas kam nors teikti. Štai jums ir prašom.

Visivisi šlovė internetuose

Pakilo kalbos internetuose apie kažkokių duris statančių įmonių veiklą. Pirmiausiai ponia Enorca parašė atsiliepimą apie tai, kaip kažkokia firma Visivisi jai duris dėjo, o per kažkiek laiko istorija keistai pavirto į tokią įdomią diskusiją apie tai, kaip čia gaunasi, kad kartais klientas būna neteisus ir kaltas dėl visko, nes klientas kaltas ir pardavimai dėl jo krenta.

Kartais būna, kad katės bando dirbti statybose ar kokiu nors verslu užsiimti, paslaugas kam nors teikti. Štai jums ir prašom.

Kartais būna, kad katės bando dirbti statybose ar kokiu nors verslu užsiimti, paslaugas kam nors teikti. Štai jums ir prašom.

Kadangi aš pats tų durų ir dulkių gyvai nemačiau, kaip ir kalbose su ta įmone nedalyvavau, o rašau apie bendrą savo pamatytą ginčo situaciją, tai aš čia leisiu sau tiesiog pacituoti viso to proceso esminę dalyvę ponią Enorcą, kuriai teko didelis smagumas dėtis duris ir paskui gal dar ir visaip keiktis (čia aš gal ir meluoju truputį – ta ponia išties yra labai kultūringa ir nesikeikia), o galų gale dar ir kažkaip keistai aiškintis su ta firma – „Visivisi“, ar tai kažkaip panašiai besivadinančia:

Vakar buvau susitikusi su durininkų atstovu. Jie prašė manęs ištrinti tą blogo įrašą ir labai graudeno. Bet taip graudeno, kad net sakyčiau įžūliai graudeno. Jie neneigia to, ką pridirbo ir net nesako, kad blogai, jog taip atsitiko. Sako, kad blogai, nes jų pardavimai krenta.

Aš jiems gal aštuonis kartus sakiau, kad ištrinti tą įrašą būtų didžiausia blogybė jiems, nes gi dabar kiti blogeriai galės supulti perpostinti, jei bus išsisaugoję, o aš tikrai pas kiekvieną nevaikščiosiu su botagu, kad vagia mano intelektualinę nuosavybę. Nu nebent gražiai paprašys, kad ateičiau ir duos botagą tie blogeriai ;D

Tai va, ištryniau. Dabar niekada nebekelsiu kai jie man skambins, neeisiu į susitikimus ir iš vis jie man nusibodo.

Žodžiu, ką aš galiu pasakyti apie tai, ką perskaičiau pas ponią Enorcą feisbukuose ir ką supratau? Ogi tai, kad kažkas galvoja, jog dėl to, kad klientas skelbiasi apie tai, kuo yra nepatenkintas, jiems pardavimai krenta. Atrodo kažkaip nerealu, kad kažkas šitaip gali mąstyti, nes nu negali tiesiog būti taip. Bet visgi patys matote*.

Suprantate, klientas sakosi esąs nepatenkintas, todėl pardavimai įmonei krenta. Dėl nepatenkinto kliento kaltės krenta pardavimai. Suprantate?

Toks nesusivokimas yra daugelio įmonių bėda. Visgi šita istorija man taip bado akis, kad aš nenoriu jos praleisti, nes ji verta panagrinėjimo, kaip apibendrintas atvejis (ir išvis, case study). Ir norėčiau, kad ir šita įmonė pergalvotų, ar tikrai teisingai susivokia savo pačių situacijoje, ir kad kitos kokios nors įmonės irgi pamąstytų apie kokybės vadybą. Tiesiog pamąstytų, kaip ir kodėl išties turi būti skundų valdymas organizuojamas ir darbo kokybė užtikrinama**.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Iki prekybos tinklas apgaudinėja klientus

Maždaug prieš metus rašiau, kad Iki kabina makaronus su ekologija. Tąsyk šis prekybos tinklas ėmė platinti žalius maišelius su užrašu „Aš – ne plastikinis“, tačiau pagamintus iš 100 procentų grynumo polipropileno – bene sunkiausiai gamtoje yrančios plastmasės, atsparumu lenkiančios netgi polietileną. Visai nesislepiant, ta pati 100 procentų polipropileno sudėtis buvo nurodyta ir etiketėje, esančioje maišelio viduje. Per tuos metus iš Maxima ir Rimi tinklų neekologiški maišeliai bene išvis išnyko (Rimi išvis pardavinėja labai gražius drobinius maišelius – rekomenduoju tyčia nusipirkti, liuksusiniai), tuo tarpu Iki savo melagingai ekologiškas tašes platina ir toliau. Ir dabar ant tokių pat 100% polipropileno maišiukų tas pats užrašas – „Aš – ne plastikinis“.

Tąkart Iki marketingistų vadas(?) komentaruose man pažadėjo, kad susiaiškins dėl šio reikalo. Deja, taip ir neatrašė. Taigi, praėjo jau ištisi metai, todėl dabar galiu pasakyti tiesiai – Iki yra meluojantis ir protą krušantis tinklas. Iki meluoja ant savo maišelių, jie kruša protą apie menamas jų ekologijas, kurių nėra anei pėdsako. Ir meluoja man. Ir dar, beje, Cento parduotuvių tinklas, apie kurį irgi rašiau, nes viena iš jų parduotuvių – tai didžiausia iš paskutiniais metais mano matytų smirdaskylių – tai irgi Iki giminaičiai, pasirodo. Melas vienur – reiškia, melas ir kitur. Aš negaliu pasitikėti įmone, kuri melą laiko natūraliu dalyku.

Brangūs Iki veikėjai, visai neseniai jus gyriau už tai, kaip darote akcijas su savo lipdukais. Bet akcijos – tai ne viskas. Viskas yra kliento požiūris į jus, o šis atsiranda iš jūsų požiūrio į klientą. Aš nesu pakvaišęs dėl ekologinių dalykų. Tačiau man labai nepatinka makaronai ir proto krušimas. Todėl esu ant jūsų labai piktas. Pasiieškojau internetuose – piktas ne aš vienas. Pavyzdžiui, yra piktų dėl to, kad jūs skelbiate savo Iki akcijas kokioms nors pigioms prekėms, o paskui paaiškėja, kad tų prekių išties neturite, nes mat „kiekis ribotas“.

Gal dar paieškokim? Aš peržiūrėjau pas save, ką rašiau su tegu IKI – gavosi ne tiek jau ir daug gero apie jus, brangūs prekybininkai iš UAB Palink. Brangūs tiesiogine prasme – puikiai žinome, kad kainomis jūs bene lyderiai, tiesa? Kaip jaučiatės?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter