Tag Archives: Andrius Kubilius

Ir dar kartą apie politiką. Apibendrintai

Taigi, po šiandieninio balsavimo seime dėl vyriausybės programos. Kilo minčių. Taip ar anaip, įvykis įvyko, išskirtinumas išsiskyrė, todėl apžvalgą reikia apžvelgti.

Bendros politinės pozicijos:

Klerikalkonservatorių argumentacija Kubilo programos naudai susivedė į milžinišką krūvą gan teisingų pamazgų, išpiltų ant socdemų galvos. Bėda tik ta, kad visos tos pamazgos nieko bendra su Kubilo programa neturi. Vienintelis išsiskyręs pasisakymas buvo Masiulio, kuris skambėjo, kaip jaunojo NLP mėgėjo bandymas paveikti užkietėjusią politikų gaują. Reziumuojant – mes šiknoj.

Socdemų argumentacija prieš Kubilo programą buvo gan pagrįsta. Ir, reikia pasakyti, gana įvairiapusiška. Akivaizdžiai susivienijo visos opozicinės jėgos ir Kubilo programa buvo išdėta į šuns dienas per visus galus – įskaitant ir mokesčių didinimą, ir akivaizdų lėšų švaistymą, ir kitus dalykus. Itin skaudžiai nuskambėjo kelis kartus pakartota frazė, kad Kirkilo vyriausybė buvo koalicinė ir klerikalkonservatoriai ją rėmė. Akivaizdu, kad socdemai suprato, kaip smarkiai jie buvo pakišti. Reziumuojant – mes tikrai šiknoj.

Negaliu nepastebėti griežtai opozicinės Zuoko kalbos, nors toji pati savaime tapo cirku: labai griežtai, skaidriai ir argumentuotai pasisakęs prieš esminius Kubilo programos punktus taip, kad Kubilui jau vien tokią kalbą išgirdus, reiktų atsistatydinti, Zuokas užbaigė tuo, kad Kubilo programa yra gera ir jo frakcija už ją balsuos. Reziumuojant – mes labai giliai šiknoj.

Kubilo kalba, kurioj buvo atvirai į šuns dienas išdėta visa opozicija ir pareikšta, esą toji nesiūlo jokių konsturktyvių patobulinimų (nors kas kas, bet konstruktyvūs pasiūlymai tiesiog akivaizdūs), taip pat dar kartą pribulšitinta apie socdemų palikimą, „tikrąjį opozicijos veidą“ ir pan., o paskui vėl pareikštos užuominos (jau kelintą kartą keičiant nuomonę), esą gali tekti skolintis iš TVF – irgi be komentarų. Reziumuojant – mes šiknoj sulindę su visa galva.

Pats posėdžio organizavimas, kai buvo atjunginėjami mikrofonai, visam vyriausybės programos svarstymui teskirtos trys valandos (visai kardinaliai ekonomiką keičiančiai programai – trys valandos!!!), o paskui net neleista klausinėti Kubilo, įveliant viską į šūdinas diskusijas apie reglamentus – tai jau daugiau ne pozicijų, o stadijos požymis. Reziumuojant – mes jau springstame patys žinot, kuo.

Bendrai reziumuojant:

Ankstesnė valdžia jau išaugino mums saugumo departamentą ir uždėjo dvigubą apinasrį žiniasklaidai (pirmas buvo įstatymų pakeitimas, kurio dėka valstybės institucijos daugiau neprivalo reaguoti į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, įskaitant, tarp kitko, ir informaciją apie nusikaltimus, o antrasis apinasris buvo žiniasklaidos sąvokos susiaurinimas iki lygio, kada žiniasklaida gali vadintis tik valstybės vienaip ar kitaip kontroliuojamos organizacijos – įmonės, registruotos žurnalistų sąjungos ir pan.). Dabar gi numatoma akcija, kuri padės tą apinasrį užveržti, prisidengiant valstybės parama spaudai ir pan..

Apie ekonomiką – absoliučiai tragišką, populistinį ekonomikos valdymą, pradėjusį pamatus krizei pas mus kažkada įvedė darbiečiai su savo „atlyginimų kėlimo“ ir pan. naujovėm. Vėlesnė Kirkilo vyriausybė viską tiesiog pribaigė. Tačiau naujoji Kubilo valdžia savo nesąmonėmis tikrai ruošiasi pralenkti visas iki tol buvusias valdžias.

Iš viso seimo posėdžio tiesiog švieste švietė atgimstančio Brežnevo aura. Reikalą truputį taisė tiktai tai, kad vis dar yra protestuotojų. Bet manau, kad juos per šią kadenciją klerikalkonservatoriai išguis.

Ir dar kartą bendrai reziumuojant: nesitikėjau. Visgi, nesitikėjau, kad bus taip blogai. Atvirai prisipažįstu, kad iki rinkimų tikrai simpatizavau klerikalkonservatoriams, netgi nepaisant jų šlykščių moralinių nuopezų. Dabar gi – galiu tik gėdintis.

Kubiliaus kalba

Kubiliaus kalba šiandien buvo affigenna. Jei rasit kur nors įrašą – paklausykit. Jei jis bent ką nors susigaudytų apie tai, iš kur randasi pinigai…

Aišku, daug kliedesių (pvz., kad mokesčių didinimas padėsiąs įveikti socialinę atskirtį) ir blevyzgų (įskaitant ir frazes apie tautos moralę), mažai konkretumų. Kliedesiai apie „pagalbą verslui“ buvo kaip visada – lyg apie dalyką, kuris egzistuoja kažkur Mėnulyje. Bet lyginant su kitomis politikų kalbomis, kokias esu girdėjęs, visgi afigenna.

Varė ant socdemų. Daug kartų. Sakyčiau, teisingai. Bet baigdamas įvardino juos, kaip „laikinai esančius opozicijoje“. Pranašauja ateitį, žodžiu.

Visos Kubiliaus kalbos didžiausias perlas buvo apie tai, kad žmonėms padės religinės bendruomenės (Žalias Bebre, ar dar nori ginčytis dėl klerikalfinansizmo?).

Tarp kitko, sakė, kad „devalvacijos nebus“ 🙂 Taigi, dėl viso pikto, ruoškitės tapti bedarbiais arba gyventi iš dvigubai mažesnių atlyginimų. Tiesiog dėl viso pikto. Tarp kitko, statistikos departamento duomenimis jau šį pusmetį bedarbių skaičius išaugo trečdaliu, lyginant su ankstesniuoju ir dabar siekia 100 tūkstančių. O tai dar tik pradinė stadija.

Bet visgi kalba buvo afigenna 🙂