Tag Archives: atliekos

Šiukšlės ir mes. Kelionė su VSA

Kaip žinia, vakar turėjome ekskursiją – Powiukė, Naminis, vienas iš Milžinų ir aišku, jūsų dabar skaitomas Rokiškis nuvyko į VSA atliekų rūšiavimo stotį, o paskui dar ir važinėjosi Vilniaus Senamiesčio gatvelėmis didžiuliu šiukšliavežiu. Žinoma, patampėm ir šiukšlių konteinerius, ir šiukšles į mašinas krovėm, ir taip toliau – viskas, kaip žadėta: bent jau truputį pabandyti juodą darbą dirbti – tiesiog būtina. Bet ne tai esmė.

Aš kažkodėl nesitikėjau, kad man padarys tokį įspūdį visas šitas šiukšlių reikalas. O jis man sukėlė krūvą tiesiog filosofinių minčių. Paprasčiausiai, kai žiūri į milžinišką kalną popierinių šiukšlių ir makulatūros, suverstą rūšiavimo angare, galvoji net ne apie mastus (nors taip, jie irgi daro įspūdį). Tiesiog paprasčiausiai imi žiūrėti, kas tai per šiukšlės.

Nekokybiškos spaudos atliekos iš spaustuvių. Nekokybė – tai šiukšlės. Kažkokie vokiški spalvoti meniniai nuotraukų albumai, kurie kažkam pasirodė nevertingi (dabar gailiuosi, kad nepaėmiau). Švarūs Lietuvos Banko sertifikatų blankai medaliams (girdėjau, kad juodojoje rinkoje bene 10 litų už blanką?). Krūva dovaninių reklaminių komplektų „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (vieno savikaina berods kelios dešimtys litų). Ir taip toliau, ir taip toliau. Daiktai, kurie visai neturėtų būti šiukšlėmis, bet tai šiukšlės.

Švietimas ir mokslas. Šiukšlės.

Continue reading

Kad bulvytės fry taptų maistu

Bulvytės fry – gėdingas daiktas. Bet daugiausiai gal todėl, kad jų skonis – išties bjaurus, ypač šaldytų: jos sausos, beskonės, nykios, kaip koks kartonas. Kai kurie bando pagerinti jas, pabarstydami gliutamatiniais prieskoniais, tačiau tai tik šiek tiek tegelbsti. Bet juk galima ir skaniai paruošti, jei tiktai žinai, kaip tai daryt – taip, kad į įprastas bulvytes fry net nepanašu būtų.
Taigi, pirmas dalykas, dėl ko jos tampa beskonėmis – tai riebalai, ant kurių kepama (apie virimą riebaluose nei nekalbėsiu – tai jau MacDonalds). Tikrai skanių bulvių iškepti ant aliejaus – neįmanoma. Taukai yra būtini. Kad nebūtų per riebu, galim daryti paprastai: įpilam keptuvėn aliejaus, o tada – jau gabalą taukų. Ir kepam ant šito riebalų mišinio. Skonis – kardinaliai geresnis.

Antras dalykas – negalima uždengti bulvyčių dangčiu: tokiu atveju jos tik šutinsis, garuos, galų gale pavirsdamos į beskonę nesąmonę. Keptuvė turi būti atvira.

O dabar – visas šakar makar, kurio dėka bulvytės fry pavirsta į visai kitą dalyką: pomidorų padažas. Priklausomai nuo to, ką norite gauti, galite pilti geroką kiekį pomidorų padažo ir pačioje pradžioje, ir į galą. Jei pomidorų padažu aplaistysite dar suledėjusias, vos keptuvėn suverstas ir išmaišysite, o jau tada kepsit – tada jos gausis minkštutėlės vidury, bet su plona stangresne plutele. Jei padažo pilsit į pabaigą, dar ir ne tiesiai ant bulvių, o ant keptuvės, kad pats padažas, prieš maišant, pakeptų – bus panašiau į įprastas keptas bulves, tačiau paskanintas. Bet kuriuo atveju pomidorų kvapas ir skonis kepant išsisklaido, tačiau bulvės nebūna perdžiūvusios, kietos ar beskonės.

Rezultatą galite patys pasitikrinti: tokias pomidorines bulvytes fry galima valgyti netgi be nieko – jos skanios savaime.