Tag Archives: krizė

Apie vyriausybės programą

Klausiausi per radiją truputį Seimo posėdžiavimų.

Audito komiteto vadė išdėjo Kubiliaus programą per visus galus – kalbant apie išlaidų mažinimą, išlaidos tik didinamos, o Kubilius tik kliedi apie tai, kad visur bus auditai, o jokių auditų išties nenumato. Tarp kitko, tai bene vienintelis Seimo komitetas, kuris ir anksčiau man keldavo aiškų pasitikėjimą.

Ekonomikos komiteto vadas tesugebėjo pasakyti "pritariam, nes tikėkimės, kad visi burbulai jau susprogo".

Bendras pastebėjimas: visi klerikalkonservatoriai vietoj paramos naujai programai, pasisakymuose remiasi totaliniu varymu ant socdemų. O oponentai taip kerta per klerikalkonservų programos nukliedėjimų, kad ainanafik.

O šiaip, Liberalų ir Centro frakcija (Paksas berods) – kalba buvo afigenna. Tikrai afigenna.

Upd.: bliamba, jūs visgi paklausykit, kaip varo. Mano pasisakymai apie klerikalkonservatorių programą buvo dar tik gėlytės.

Upd.: atsitiktinė frazė – "kur dingo brangiausias kiekvienam kaimiečiui žodis "kaimas"?" O šiaip, rimtai, jei po šitos serijos pasisakymų jiems dar nedings noras ją priimti, tai vambzdec. Neturiu žodžių.

Upd.: Masiulio kalba turi NLP požymių.

Upd.: vieną iš kritikų tiesiog išjungė.

Upd.: dar vieną išjungė.

Upd.: kažkas iš kalbančiųjų jau išgirdo Aurelijaus frazę – kiba šitą blogą skaito? Sako, kad situacija primena Brežnevo laikus.

Upd.: po paskutinio pasisakymo paskutinės frazės – kad didžiausias burbulas – tai permainų koalicijos burbulas. Siūlo kažkas pertrauką. Ir kalba, kad klerikalkonservams jos reikia, kad praeitų proto aptemimas. Bet pertraukos nebus. Diskusijos nutraukiamos ir pasisakinės Kubilas.

Upd.: Kubilas kalba. Visas aiškinimas susivedė į "opozicija parodė savo tikrąjį veidą". Ir beveik visa kalba – ištisai toks varymas. Pabaigai Kubilas pradėjo cituoti BNS bei Delfi apie bankrutuojančią Latviją ir t.t..

Upd.: Kubilas skelbia "planą B" – krizę įveiks, būreliui klerikalkonservatorių atsisakant 15 procentų atlyginimo dalies.

Upd.: Gražulis prašo laiko, kad galėtų užduoti klausimus Kubiliui. Pirmininkaujantis išjungė mikrofoną. Dar vienas prašo galimybės klausimams, pirmininkaujančio frazė – "girdžiu nepritarimų iš salės, todėl neleisiu, galės tik frakcijos klausti".

Upd.: Vambzdiecas tęsiasi. Bet panašu jau į tai, kad Kubilo klausinėti nelabai kam ir duos.

Upd.: dar porai protestuojančių išjungė mikrofonus. Berods Valinskas kažką ant kažko pradėjo atvirai vemti.

Upd.: farso pabaigos apibūdinimui geriausiai tiktų paties Kubilo perfrazuoti žodžiai: buvusi opozicija parodė savo tikrąjį veidą.

Ką gero duos lito devalvacija

Nesigilinkim į tai, ar devalvacija bus, ar nebus, tiesiog pažiūrėkim, ką gero ji duotų Lietuvos ekonomikai.

Pradėkim nuo importo ir eksporto. 2007 metais, jei atmintis nemeluoja (tingiu tikrintis su LB duomenimis), skaičiai buvo tokie:
importas – 44 milijardai litų
eksportas – 25 milijardai litų
prekybos balanso deficitas – 19 milijardų litų.

Tarkim, devalvuojam litą dvigubai (kaip sakant, įvedam naująjį litą – gal su tais pačiais banknotais, bet turintį dvigubai mažesnę vertę euro atžvilgiu). Tada kyla keli reiškiniai.

Pirmiausiai, grubiai skaičiuojant (tiesiog buhalteriškai pervedant skaičius), tai reiškia, kad:
1. importas krenta dvigubai – iki 22 milijardų dabartinių litų arba 44 milijardų naujųjų litų.
2. eksportas nepakinta (lieka tas pats) – 25 milijardai dabartinių litų arba 50 milijardų naujų litų.
3. prekybos balanso deficitas pasikeičia į proficitą – 3 milijardai dabartinių litų arba 6 milijardai naujųjų litų pliuso
Savaime aišku, realūs skaičiai bus kiek kitokie, nes juos įtakos keli faktoriai – importuotojų paskolų galimybės, pelno dalies pokyčiai importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms, etc., tačiau pokyčių pobūdį, manau, kad supratote, tiesa? 🙂

Galim pastebėti, jog aukščiau buvęs "buhalterinis" skaičiavimas buvo sąlyginis – jame neatsižvelgta į tai, kad importas didele dalimi dengiamas eksporto lėšomis. Tai reiškia, kad importo kritimas visgi bus mažesnis, gal būt iš deficito duobės ir neišliptume. Visgi, akivaizdu, kad deficitas sumažėtų kardinaliai. Kita vertus, atpigus prekių savikainoms, lietuviško eksporto konkurencingumas irgi kardinaliai pakiltų – tai reikštų, jog eksportas bus didesnis, nei perskaičiuotasis.

Antra devalvacijos pasekmė – irgi įdomi: netgi nekeičiant dabartinės lito padengimo politikos (kai reikalaujama, kad 100 procentų litų būtų padengta užsienio valiutomis), atsilaisvina pusė LB turimų rezervų (šiuo metu jų yra 11 milijardų). Tuos rezervus galima panaudoti rinkos skatinimui – tai tikrai juntamos sumos. Tuo gi atveju, jei lito padengimo politika būtų pakeista (t.y., į visur priimtą ir pakankamą 20 procentų ar netgi perteklinį 40 procentų), lėšų atsilaisvintų dar daugiau – iš esmės, tiek, kad netgi pasaulinės krizės metu Lietuva nepajustų sunkumų.

Truputį apie tai, kas labiausiai ir kaip nukentėtų ir išloštų:
1. gyventojams porą kartų pabrangtų importinės prekės
2. gan juntamai nukentėtų dalis spekuliacinių (produkto nesukuriančių) kompanijų, pvz., bankų, investicinių fondų.
3. didelę pridėtinę vertę kuriantiems gamintojams, vykdantiems eksportą, pelningumas ryškiai šokteltų
4. užsieninės žaliavos perdirbėjams, vykdantiems eksportą, pelningumas juntamai šokteltų
5. vietinės žaliavos perdirbėjams, vykdantiems eksportą, pelningumas šokteltų kardinaliai
6. eksporto nevykdantiems gamintojams (įskaitant ir žaliavos perdirbėjus) atsirastų eksporto galimybės, kurios padidintų pelningumą
7. didmeninio importo kompanijose prasidėtų krizė
8. truputį nukentėtų prekybos tinklai
9. įmonėms, vykdančioms veiklą tik Lietuvos ribose (be importo ir eksporto), iš esmės niekas nepasikeistų.
10. juntamai padidėtų žemdirbių pajamos
11. NT bendrovėms ateitų renesansas, dėl padidėjusios NT paklausos iš užsienio (emigrantų, etc.)
12. gan žiauriai nukentėtų tie, kas turi paskolas užsienio valiuta
13. paėmusiems paskolas litais, skaičiai niekuo nepasikeistų
14. eiliniams gyventojams pradėtų gan sparčiai augti atlyginimai
15. iškart išloštų tie, kas turi daug užsienio valiutos

Kaip visada, laukiu prieštaravimų 🙂

Ir vėl apie lūkesčių ekonomiką. Ir NT, ir krizę

Vat kai kurie pareiškė, kad nesuprato, kaip ta lūkesčių ekonomika veikia. Tai vat, paprasčiau papasakosiu.

1. Į Afrikos kaimą atvyko turtingas amerikietis, kuris pareiškė: "perku beždžiones po 10 dolerių". Beždžionių pilna, negrai apsidžiaugia, pradeda pridavinėti amerikonui jas didžiuliais kiekiais ir jaučiasi taip, lyg jų kaimas pakliuvo į rojų. Prasideda negrų kaimo ekonominis stebuklas.

2. Beždžionių kiekis sumažėjo. Pagauti jas jau darosi sunku. Taigi, amerikietis negrams pareiškė, kad supirkinės beždžiones jau po 20 dolerių. Negrai apsidžiaugė, ėmė dar aktyviau gaudyti beždžiones. Paskutines pardavė amerikonui netgi po 25 dolerius. Suklestėjo beždžionių prekyba – negrai ėmė jas supirkinėti iš aplinkinių kaimų. Visgi, ir ten greitai beždžionės baigėsi. Gudresni negrai ėmė steigti beždžionių veisimo fermas.

3. Amerikonas paskelbė, kad plečia savo įmonę ir važiuoja steigti supirkimo punktų kitur, bet kad žada padidinti kitų beždžionių supirkimo kainą iki 50 dolerių. Ir išvažiavo, vietoj savęs palikdamas valdytoją.

4. Valdytojas pasiūlė negrams biznį: "chebra, kol valdytojo nėra, mes jį apšausim – pirkit iš manęs jau anksčiau supirktas beždžiones po 35 dolerius, o paskui, kai amerikonas sugrįš, parduosit jam jau po 50". Liaudis apsidžiaugė – puikus būdas užsidirbti dar daugiau. Įkeitė žemę, pardavė visą turtą, pasiskolino pinigų iš to paties valdytojo ir supirko visas beždžiones jau po 35.

5. Kitą dieną valdytojas išvažiavo paskui tą patį amerikoną. O negrai liko be pinigų ir dar su didžiulėmis skolomis. Bet užtat beždžionių turi dar daugiau, nei iki tol.

—————

Tai vat tiek jums apie lūkesčių ekonomiką, nekilnojamąjį turtą ir krizę.

Kaip kur kovoja su krize

Kai pas mus "vienodina" (kelia) mokesčius, kartu nerišliai pezėdami apie kažkokią mistinę paramą verslui (tiesą sakant, tas patyčas iš verslo aš čia labai korektiškai vadinu), Korėja daro logiškus žingsnius. Kada tie mūsų subingalviai susipras, kad reikia ne suknistais moralės sergėtojais ir tarptautiniais politikieriais būt, o tiesiog kopijuoti sėkmingiausius ekonominius modelius?

Bank of Korea Mulling More Interest Rate Cuts

The Bank of Korea’s Monetary Policy Committee in an extraordinary session on Monday morning will discuss an additional cut to the benchmark interest rate to boost the economy. Rumor is that the central bank will lower the benchmark rate, currently at 5 percent, by a quarter point, the usual adjustment rate, though financial industry insiders even hint at half a point. The cut would be the second in less than 20 days after the committee reduced the rate by 0.25 points at the regular meeting held on Oct. 9 and the first time since Sept. 19, 2001 that an extra session discusses an interest cut. The last time, the bank did decide to cut the rate by 0.5 points amid instability in the wake of the 9-11 attacks.
In time with the lowering of the interest rate, the government will implement greater spending and tax cuts and ease restrictions on the building of new factories and expanding of old ones in the Seoul metropolitan area as a way to galvanize corporate investment and create jobs.
In a meeting on the economic situation chaired by President Lee Myung-bak on Sunday, the government decided to release a comprehensive plan this week.
“We must ensure that additional tax cuts and greater spending go ahead in a well-organized way to prevent the financial crisis from causing the economy to slump,” Lee said.
To turn the current account deficit, the cause of the won’s freefall, into a surplus, the government also decided to expand exports, improve the tourism account, save energy, and induce more foreign investment.

In a speech at the National Assembly on Monday, Lee is expected to ask the house for bipartisan cooperation to overcome the economic and financial crisis and to approve the government’s budget program quickly.