Tag Archives: maginis mąstymas

Apie balsų pirkimą

Man tiesiog tokia mintis kilo, apie tai, kaip maginis mąstymas plinta realybėje, neturėdams nieko bendro su tikrąja magija, tačiau užburdamas tuntus žmonių. Tuo tarpu tikroji magija daugelio lieka nepastebėta, nors ji išties viską ir keičia. Vat pažiūrėkim, kaip viskas vyksta, nes čia gi dvi paradigmos skirtingos susiduria: naujoji ir senoji.

Moteris ir kompiuteris

Padaryk man internetinį apsipirkimą, nes jis kainuos pigiau ir nereikės išleisti pinigų!

Čia, žinote, galima labai daug pasakoti, bet aš pasistengsiu papasakoti saikingai.

Naujoji paradigma yra labai paprasta

Pora nuostabių hakerių, tikrų šiuolaikinės realybės magų – Adomas Sliužinskas ir Vidmantas Kabošis, padarė tokį puslapį – http://www.balsupirkimas.lt/ , kur žmonės gali išsyk žymėti bet kokius balsų pirkimo* atvejus. Tai labai paprasta, tai galima daryti momentaliai, tuo gali ir policija naudotis, ir VRK. Čia yra tikra magija. Ji nieko bendra neturi su maginiu mąstymu. Žmonės ėmė ir padarė.

Tą puslapį darę žmonės turi tikrą ir gilų supratimą apie tai, kaip veikia rinkimai ir kaip veikia prekyba balsais: prekiaujama slapta, nelabai toli nuo balsavimo vietos, o norint balsų pirkėjus susekti, svarbu į tai reaguoti greitai ir sistemiškai – kad matytųsi, kur tie pažeidimai vyksta dažniausiai.

Policija ne visada gali pagauti visokius balsų pirkėjus, nes viskas vyksta per greitai. Negana to, kai praneša tik vienas žmogus – jis gi negali būti užtikrintas. Bet jei policija matys, kur dažniausiai vyksta prekyba balsais, ji galės reaguoti daug geriau. Geriau reaguoti galės ir rinkimų stebėtojai. Čia ir yra tikroji magija. Ta tikra magija, kuri daro stebuklus.

Ponai ir ponios, mes gyvename naujais laikais – internetai jau keičia pasaulį. Ir tie, kas supranta, tie gali padaryti nepaprastai daug. Tokia yra nauja paradigma, sakanti mums, kad kiekvienas gali nepaprastai daug.

Senoji paradigma yra kitokia

Senosios, ikiinternetinės paradigmos atstovai nesuvokia tų internetų. Jiems tai kažkokia keista nesąmonė, kuri kažkaip veikia, kuria visi žavisi ir kuri visiškai nesuprantama. Šitiems žmonėms atrodo, kad pasaulis su internetais bus visiškai toks pat, tiktai bus dar papildomų visokių devaisų, kurie kažką darys.

Pavyzdžiui, bus stebuklingų šaldytuvų, kurie pildysis produktais savaime. Arba bus stebuklingų kompiuterių, kurie mąstys už žmones. Arba bus stebuklingų parduotuvių, kur galima bus pirkti be pinigų. Arba bus stebuklingų internetinių balsavimų, kurie viską teisingai subalsuos.

Maginis mąstymas čia atsiskleidžia visame gražume: esmė ne logika, ne priežastys-pasekmės, o tiesiog panašumų dėsniai. Magiškai mąstančio žmogaus supratimu, internete juk vyksta stebuklai. Tai reiškia, kad viskas, kas internete – tai stebuklinga. Tokia yra dibilų magija.

Kažkoks fruktas, išrašinėjęs rubikams sertifikatą apie tai, kad jie niekaip nenusikalto, dabar kliedi populiariame portale apie tai, kaip galima buvo turėti internetinius rinkimus. Kliedi taip užtikrintai, kad atrodo, jog internete su žmonėm nėra bendravęs. Ir tuos kliedesius skelbiantis portalas, kuris lyg ir turėtų turėti kažkiek IT kompetencijos, tuos burbuliavimus skelbia, lyg niekur nieko.

Čia ir matome, kad tie, kas nepagauna pokyčių esmės, užsiima ne stebuklais, o pezalais ir nusišnekėjimais. Ir jie yra beviltiški, jie stabdo visą progresą. Bet aš juos suprantu, nes ne kiekvienas gali suprasti visas tas kompiuterines paslaptis, net kai iš pirmo žvilgsnio jos atrodo suprantamos**.

O tarpe tarp dviejų paradigmų…

O ką daro kiti, turintys būti tikrais ekspertais, padedančiais įvykti pokyčiams? Tarkim, kokie nors VRK veikėjai? Ogi jie kažkodėl keistai atstovauja seną paradigmą, kurią jau matėm. Štai VRK vadas Zenonas Vaigauskas sako, kad internetinis balsavimas atsipirktų.

Tai, beje, yra visiškas nonsensas: rinkimai negali atsipirkti, nes jie ne pelnui nešti yra skirti, o mūsų valiai pareikšti. Kai apie rinkimų atsipirkimą ima kalbėti VRK vadas, tai čia galim užduoti klausimą: ar nebūtų dar didesnis atsipirkimas, jei išvis jokie rinkimai nebūtų rengiami? O gal būtų didesnis atsipirkimas, jei mažiau būtų stebėtojų, nes juk kova prieš balsų klastojimus brangiai kainuoja? O jau pakartotiniai rinkimai – tai suvisam klaiki brangybė, tiesa?

Bet čia mes nukrypome. Visgi čia yra trečias diskursas, tik jis ne toks akivaizdus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Labai paprastai: jei balsavimas vyktų internetu, susekti balsų pirkimo būtų iš principo neįmanoma. Tai reiškia, kad nebūtų jokių skandalų dėl to. Viskas vyktų tyliai ir ponas VRK neturėtų problemų. Ir galėtų jie ten sau ramiai nieko neveikti. Tuo tarpu kokie skandalai vyksta dabar, kai balsavimas yra tikras – tą jau visi matom. Ir puikiai matom, kaip VRK sugeba nieko nepadaryti netgi tokiais atvejais, kaip buvo Trakuose, kur VRK patvirtino rinkimų rezultatus, nors patys buvo priversti pripažinti, kad ten buvo šiurkščių pažeidimų. Internetinis balsavimas išgelbėtų VRK nuo tokių bėdų, nes niekas nieko nematytų.

Žinote gi, juk net VRK puslapyje man nepavyko rasti formos, per kurią žmonės galėtų pranešti apie pažeidimus. Kodėl jiems nereikia pranešimų apie pažeidimus, bet reikia internetinio balsavimo? Nežinau. Bet jiems taip gal tiesiog patogu, nes taip patogiau. Ir žinoma, kad jiems neįdomu tai, ką daro naujoji karta, nes gal tai jiems yra nepatogiau.

Čia nesupraskite, kad aš čia noriu pasakyti kokių nors konotacijų ar dar ką nors. Aš tik šiaip čia sakau, kad kuo mažiau problemų pastebima, tuo patogiau. Ai, ir dar be to lėšų susitaupo labai. Nes juk žinote, pakartotinis balsavimas daug kainuoja, todėl geriau jo nedaryti. Čia, suprantate, padarykim tokią išvadą, kad labiau atsipirktų turėti neteisėtą kandidatą. Pelningiau, suprantate.

Naxui.

Kaip keičiasi pasaulis

Ta tikroji magija, tasai mokslas, kuris duoda mums tikrus stebuklus – velniškai sudėtinga. Jo rezultatai paprasti, bet suprasti tai, kas dedasi mums nematant, gali tik išrinktieji hakeriai. Tai nesuprantama paprastiems žmonėms – jiems atrodo, kad čia tik mygtuką paspaudei ir stebuklas įvyko. Koks tik nori stebuklas. Paprasta juk – reikia tik paprogramuoti, čia gi nieko tokio.

Kai patyręs programuotojas sako, kad internetinis balsavimas yra visiškas blogis, nesuprantantys to negirdi. Jiems pakanka panašumų magijos, nes tą panašumų magiją skleidžia tie, kurie irgi nesupranta. Nes juk labai sudėtinga suprasti, kad tikrasis pokytis – tavyje, tavo naujose galimybėse. Ir labai sudėtinga suprasti, kad paprasti rezultatai slepia neįtikėtino sudėtingumo reikalus.

Ponai ir ponios, balsavimo pažeidimus mes turime matyti. Internetai čia gali padėti labai paprastai – fiksuojant pažeidimus. Tikrieji kompiuterių magai mums duoda tokias galimybes – http://www.balsupirkimas.lt/ yra būtent toks įrankis – skirtas būtent pažeidimų viešinimui. Imkite ir naudokite. Ir kitiems parodykite – tai yra tas veikiantis paprastai atrodantis stebuklas. Ir tokiuose dalykuose slypi pokytis. Paradigmos šiftas.

Visgi mes čia esame iš internetų, ir internetais naudotis mokame. Padarykime tai, kas veikia. Tikrą magiją. Pasakykime, kad pažeidimų netoleruosime. Ir užfiksuokime viską, ką galim pastebėti.

 

———

* Mano gandonešiai man sako, kad JAV rinkėjo balso kaina kartais siekia 800 dolerių. Įprasta kaina, tikėtina, kelis kartus mažesnė, bet visgi vertėtų užduoti vieną įdomų klausimą: kaip ten gaunasi, kad balsus pas mus perka po 10-20 litų? Aš, žinote, netikiu tokiomis kainomis. Spėju, kad norma Lietuvai turėtų siekti apie kokius 200 litų už rinkėjo balsą. Man čia kyla labai negeras įtarimas, kad balsų prekyba gali būti labai gerai organizuotas ir pelningas biznis, o tai, savo ruožtu, kelia kai kuriuos dar blogesnius įtarimus.

** Jei norite įsivaizduoti tos kompiuterinės magijos sudėtingumą, tai maždaug taip pažiūrėkite: tam, kad jūs perskaitytumėte šitą blogo įrašą, kurį dabar skaitote, įvairiose pasaulio vietose dirba sunkiai įsivaizduojamas kiekis programų. Grubiai imant, tų programų apimtys sudaro apie kelis šimtus milijonų(!!!) eilučių teksto. Tiek teksto prirašė dešimtys tūkstančių programuotojų tam, kad jūs vienu ar keliais pelės paspaudimais galėtumėte paskaityti šitą mano straipsnį. Vat čia ir slepiasi tikras stebuklas: jums atrodo, kad viskas paprasta, o tie tikrieji programavimo magai žino, kad tai yra taip sudėtinga, kad apie tai netgi galvoti sunku.

Kas yra maginis mąstymas. Subalansuota IT žinovams.

Pas poną Užkalnį, kai tasai pasisakė apie GPS, visokių ten priėjo, kaip ir įprasta. Ir žinoma, ėmė, kaip įprasta, rašinėt pagal savo supratimą. Ten šiaip jau labai marga publika renkasi, tad komentarai dažnai džiugina ir linksmina. Ale šitas straipsnis buvo nuostabus – komentarus būtinai paskaitinėkite, pavyzdžiui, atrasit tokių marazmatikų, kurie iš 100 procentų atima 400 procentų ir gauna 25 procentus. Bet ir tai nėra toks stebuklas, kokį vėliau parašė kažkokia supermama šmaikštašiknė, pasivadinus Mamyčiuku. Aišku, neapsieita ir be diskursų apie psichiatrines ligonines ir panašiai, bet ne tai esmė.

Esmė yra maginis mąstymas, kurį šioji ponia pademonstravo taip, kad sunku būtų rasti geresnį pavyzdį. Štai tasai tekstas, įdomesnės vietos pabrauktos raudonai ir pažymėtos skaičiais analizei. Šiaip jau praktiškai visą tekstą čia galima raudonai braukyti, bet visgi pabandysiu konkrečius teiginius pabrėžt.

Tiesa, skaitydami, nesistenkit būti kritiškais duotąjam tekstui ar jo autorei. Pabandykit pagauti būtent tą mistinę, asociatyvinę, maginę logiką (aišku, jei čia išvis galim kalbėti apie logiką).

Nagrinėjamas maginio mąstymo pavyzdys

Kompiuteriai nuo pat savo gimimo turi kreivus laikrodžius, nes elektroninis laikrodis ne toks tikslus lyginant su mechaniniais1. Papasakosiu ir dar vieną dalyką (jei jau netikėsi, pasigooglink) – laikas slenka nevienodai2, tad tau, žmogui lėktuve ir palydovui orbitoje laikas skaičiuojasi atskirai. Kuo aukščiau – tuo laikas labiau „kreivinasi“3, tad banaliai kalbant tavo pėdos ir tavo smegenys sensta skirtingu greičiu. Šis skirtumas žinoma mikroskopinis, tačiau paėmus metus ar kitus – gaunasi jau sekundžių skirtumas4.

Yra dar toks dalykas kaip pasaulinis tinklas. Jei mokykloje bent kiek IT pamokų turėjai, žinosi, kad yra toks tinklo laiko protokolas (network time protocol)5, kuris laiką skaičiuoja nanosekundėm6, ir jam tie „laiko svyravimai“ jau nebėra tas pats. Kuo didesni laiko skirtumai tarp nutolusių kompiuterių, tuo ilgesni vėlavimai siunčiant duomenų paketus7, t. y. Youtube pradeda krautis lievai8.

Kiekvienas GPS palydovas savyje turi atominį laikrodį, kuriame dar papildomai yra ir softas koreguojantis „laiko driftą“, tad būtent GPS palydovuose esantys laikrodžiai yra patys tiksliausi pasaulyje9 ir būtent todėl su jais yra sinchronizuojami kompiuteriniai tinklai10, kad užklanio blogas padoriai atsiverstų.

Pirmieji palydovai į orbitą buvo keliami būtent reliatyvumo teorijai patikrinti11, tad aprūpinti laikrodžiais12. Ir tik vėliau, pastebėjus kad radijo bangos sklindančios iš orbitos paklūsta Doplerio efektui13 atsirado pašalinė palydovų funkcija – navigacija14.

Atvejo analizė, maginio suvokimo ryšys su realybe

Nesiūlau juoktis, nes išties čia nieko juokingo nėra (bendrai – reiškinys liūdnas, esu apie tuos durnius rašęs anksčiau). Greičiau – atvirkščiai, pilnavertė kunda-lakunda, kur žmogus, turintis tam tikras sąvokas (žodžių ir prasmių kompleksus), juos riša tarpusavyje pagal visiškai kitus, jam pačiam natūralius, tegul ir absurdiškai skambančius dėsnius. Aišku, galima tarti, kad kai kuriuose sakiniuose po kelis nusišnekėjimus ir pripainiota belenkas su belenkuo, bet pažiūrėkim, į tai, kaip tai veikia būtent rašiusiojo galvoje. Nuosekliai, pagal pažymėtus skaičiukais dalykus:

  1. Nusišnekėjimas apie ne tokius tikslius elektroninius laikrodžius – ne toks jau keistas, jei pasiaiškini, kiek plačiai jis paplitęs. Gal ir nustebsit, bet mažiausiai pusė žmonių galvoja, kad mechaniniai laikrodžiai yra tikslesni už kvarcinius. Žinote, kodėl? Todėl, kad mechaninis, o dar automatinis šveicariškas laikrodis kainuoja maždaug nuo 1500-2000 litų, o geresni modeliai – dar daugiau. Kvarcinis šveicariškas laikrodis kainuoja maždaug nuo 200 litų, jei tai Swatch ar nuo kokių 400-500 litų, jei tai viena iš entry levelio firmų, pvz., Grovana. Maginis mąstymas sako akivaizdžiai: jei brangesnis, reiškia, kad geresnis – vadinasi, tikslesnis. Tokie įsitikinimai apie laikrodžių tikslumą neretai pasitaiko net ir tarp šveicariškų laikrodžių savininkų.
  2. Diskursas apie nevienodai slenkantį laiką – žinomas, matomai, netgi bukiausiems pacukams. Nes Einšteino reliatyvumo teorija su skirtingai besisukančiais laikrodžiais ir jaunesniais už savo dvynius kosmonautais bent puse ausies girdėta bet kam. Žinoma, subtilybių apie tai, kad tie laiko poslinkiai pastebimi, tik priartėjus prie šviesos greičio, dauguma nežino, tačiau vėl suveikia maginis mąstymas: tai toks svarbus ir reikšmingas dalykas, juk visur apie tai rašoma – vadinasi, jei su laiku kažkas ne taip, tai jau matyt, kad reliatyvumo teorija.
  3. Su kalbomis apie aukščiau slenkantį kitokį laiką prasideda tolimesni maginio mąstymo etapai, kai prisideda ir supratimas apie tai, kad danguje viskas kitaip, ir, gal būt, kokios nors nerišlios mintys apie tai, kad Žemė sukasi, vadinasi, su ja ir mes, o aukščiau judesys gal greitesnis. Pirmos visai maginės prielaidos apie pasaulį ir laiką ima apaugti teoriniu antstatu.
  4. Ir vėl maginis mąstymas: laikrodžiai per metus pavėluoja ar paskuba keliom sekundėm – vadinasi, čia jau tas pats su ankstesniu teoriniu antstatu susijęs dalykas. Maginė teorija atranda sau patvirtinimų. Realybė niekam neįdomi, svarbu magiškoji teorija ir teorinė magija.
  5. Galų gale kalba pasuka link NTP ir panašumų magija ima veikti pilnu pajėgumu. Santrumpa NTP stebuklingu būdu susisieja su santrumpa GPS, o angliški burtažodžiai „network time protocol“ susisieja su burtažodžiais „global positioning system“. Svarbu ne sąryšis, o tiktai koks nors, visiškai nesvarbu, koks panašumas. Tai vienas iš ryškiausių maginio mąstymo bruožų.
  6. Ir vėl ima kilti kitos teorijos – atsiranda nanosekundės. Visiškai nesvarbu, kad netgi lokaliame tinkle neįmanoma gauti tokių užlaikymų (kaip pvz., net esant neapkrautam Gigabit Ethernet tinklui, perdavimo paklaidos eina mikrosekundėm, o praktiniuose lokaliuose tinkluose – kartais net milisekundėm, aš jau nekalbu apie Internetą, kur esu matęs užlaikymų, skaičiuojamų dešimtimis(!!!) sekundžių), svarbus tampa kuo ypatingesnis žodis ir jo susiejimas su kokiais nors kuo tikslesniais laikrodžiais. Vėl maginė logika.
  7. Ir toliau eina maginė logika apie tai, kad jei jau laikrodžiai skirtingai rodo, tai ir uždelsimai dėl to atsiranda. Maginėje logikoje, kurią svarbu suprasti, priežastis su pasekme puikiausiai gali kaitaliotis vietomis ar netgi išvis nesisieti. Nes maginės sąsajos yra maginės.
  8. Žinoma, kad paskui reikia atrasti ir kokių nors patvirtinimų iš realybės – štai ir Youtube pasiduoda magijai.
  9. O tada prasideda istorijos apie maginius žygdarbius. Paprasti maginiai reiškiniai yra tiesiog paprasti (tarkim, kokie nors pokštai su kortomis), tačiau didieji turi būti didingi. Todėl ir laikrodžiai palydovuose būna ypatingi – patys tiksliausi pasaulyje.
  10. Ir žinoma, vėl tai reikia susieti su kokiais nors kompiuteriais, internetais, Youtube bei NTP – štai taip kompiuterių tinklai ima sinchronizuotis su GPS. Juk GPS aparačiukai – tai tokie kompiuteriukai, tiesa? Tai ir visi kiti kompiuteriai turi sinchronizuotis kažkaip su tais aparačiukais.
  11. Galų gale vėl grįžtam prie reliatyvumo teorijų ir atrandam, kad visokie sputnikai buvo keliami toms teorijoms tikrinti. Ir GPS palydovai – irgi.
  12. Ir laikrodžiai palydovams buvo reikalingi tam, kad patikrintų reliatyvumo teoriją. Maginis mąstymas darosi savo išvadas.
  13. Galų gale dar prisimenamas Doplerio efektas, kuris aišku nesuprantamas, bet kažką bendra turintis su GPS ir kažkokiais ten signalais, vadinasi – ir su laiku, ir su Einšteinu, tai ir su reliatyvumo teorija, taigi, labai svarbus faktas, kuris maginiu būdu įrodo viską galutinai. Trumpai tariant, maginis mąstymas jau įsivažiuoja, radęs dar vieną atsparos tašką.
  14. Ir štai nuosekli maginės teorijos pabaiga: atrastas stebuklas, maginis būdas, kaip remiantis magija, sukurti kitą, jau mažesnę ir eiliniam žmogui pasiekiamą magiją, kuri jau leistų daryti tuos GPS prietaisus ir visus kompiuterius, etc.. Nesvarbu, kad kažką žinančiam žmogui tai atrodo kliedesiais – maginė teorija yra nuosekli, vientisa, turinti savo logiką.

Trumpai tariant, pažiūrėkim nekritiškai. Maginis mąstymas nėra koks nors nusišnekėjimas ar kliedesiai. Maginis mąstymas turi savo vidinę logiką, savo taisykles, tačiau jos paremtos ne kokia nors moksline faktų analize, o vien asociatyviniais mechanizmais. Jei kažkokie dalykai turi tarpusavy panašumų – vadinasi jie kažkaip susiję. Kuo tų panašumų (kad ir pačių banaliausių, vaikiškų) daugiau – tuo ryšys stipresnis. Ir svarbiausia – stebuklai bei priežastys. Ypatingai pastebėtinas 14 punktas: maži, suvokiamesni, prieinamesni stebuklai (kompiuteriai, internetas, GPS prietaisai, etc.) negali būti didelio, sunkiai suvokiamo, neprieinamo stebuklo (kosminių palydovų) priežastimi. Būtent todėl kyla toks ryškus diskursas apie tai, kad navigacija – tik pašalinė tų GPS palydovų funkcija. Priežasties-pasekmės ryšys visada aiškus: gaivališka, sunkiai suvokiama jėga sukelia smulkius reiškinius (dievybė sukelia lietų), bet niekad ne atvirkščiai.

Negi išties?

Negi išties aplinkui tiek dibilų? Aš labai ilgai masčiau apie vieną komentarą, kurį gavau, kai parašiau apie bangas ir tai, kaip jos gali ar negali sąveikauti su vienu ar kitu kūnu ir kaip tai susiję su bangos ilgiu. Komentaras buvo toks (su mano paties pacitavimu):

„Radijo bangos ten sukuria elektros sroves, kurios jau ir kaitina maisto produktus“ – šitas tai jau visai užmušė. Fizikos išmanymas lygus nuliui.

Aš masčiau apie vieną dalyką – iš kur gali atsirasti žmonės, kurie net nežino, koks ryšys tarp elektros, elektromagnetinių laukų ir radijo bangų ir net nežino, kas yra varža. Ir netgi ne tai, kad nežino, bet apie tai užsiminusius žmones laiko durniais. Kažkodėl man atrodė, kad neįmanoma būti net negirdėjusiam apie tai – tuo juk pagrįsti visi radijo ir televizijos imtuvai, siųstuvai, mobilūs telefonai, galų gale – išvis praktiškai bet kuris buitinis elektros prietaisas. Šitai dėstoma mokyklose, krūvos uždavinių, etc.. Pasirodo, kad aš buvau neteisus. Daug kam tai atrodo ne tik neakivaizdu, yra net žmonių, kurių pasaulio suvokimui prieštarauja tokie elementarūs vadovėliniai dalykai.

Taip, aš suprantu, kad daliai žmonių saulė ir mėnulis sukasi aplink plokščią žemę, kuri plaukioja vandenyne. Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie tiki kažkokiom geopatogeninėm zonom, psichotronais, vėžį keliančiais mobiliais telefonais, ateiviais iš kosmoso, popiežiaus gimimu iš nekalto prasidėjimo, gėrį atnešusia komunizmo pergale, etc..

Aš suprantu, kad tarp mano pažįstamų žmonių yra tokių, kurie kažką nuvokia tiktai labai miglotai, kažką atsimena iš mokyklinio kurso, bet pernelyg menkai, kad būtų užtikrinti savo žiniomis ir būtent todėl abejoja. Aš suprantu, kad daliai mano pažįstamų žmonių galva tiesiog užkišta kažkuo kitu. Aš suprantu daug visokių dalykų. Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie nežino, kuo tūpiausias tranzistorius skiriasi nuo diodo arba netgi nėra girdėję apie tai, kokiu principu veikia transformatorius. Aš netgi suprantu, kad čia kartais ateina išvis kažkokių nerišlių dibilų su komentarais iš serijos „autorius dibilas, net neskaičiau“.

Bet aš negalvojau, kad tarp mano skaitytojų ir komentuotojų yra maginį suvokimą turinčių ufonautų, kuriems kelia pasipiktinimą elementarūs vadovėliniai dalykai. Ir kad tų ufonautų procentas gali būti toks juntamas, kad net perskaičius, aniems kiltų tokios mintys. Gal tai tik mano nusivylimas žmonėmis, bet rimtai pagalvojau, ar yra prasmės rašyti tokiems? Juk negali įkrėsti proto žmogui, kurio smegeninė primena prišiktą naktipuodį. Išties, rimtai nusivyliau.