Tag Archives: muzika

Razor – primirštos thrash nežvaigždės

Jei reiktų išrinkti kažką iš pačių kiečiausių thrash grupių, kokios tik kada nors yra buvusios, visgi stengčiausi nesiremti įprastu šablonu, kad tai tik Metallica, Anthrax ir Slayer. Toli gražu – šie buvo greičiau pradininkais, bet ne tais, kas tapo ryškiausiais stiliaus atstovais.

Drįsčiau įžūliai teigti, kad bene rimčiausia iš thrash grupių buvo ne tiek jau populiari, o dabar – ko gero išvis niekieno neprisiminama kanadiečių Razor. Jie nebuvo žvaigždės. Jie susikūrė 1984, kai thrash metal jau įgavo aiškesnius bruožus. Razor buvo tie, kas kūrė ir įtakojo, o paskui liko užmirštais. Youtube kloduose beveik neįmanoma rasti padoriau skambančių jų įrašų, gal tik vieną-kitą. Tačiau, kaip bebūtų keista, grupė gyva ligi šiol (nors krūvą kartų suirusi ir vėl atsikurdavusi).

Iš tų Razor gabalų, kuriuos aš pats pavadinčiau topiniais, tik vieną teradau pusiau iš bėdos padorų įrašą, kurio įmanoma klausytis ir bent kažką suprast – tai „Instant Death“:

Taip, visame gražume, ir ritminės improvizacijos mušamaisiais, ir rifavimas pereinantis į pilnaverį vibrato, o paskui – ir girdimi nuderinimai, ir taip toliau, kaip sakant, tie dalykėliai, kurie vėliau tapo įprastais death ir grindcore stiliuose. O čia – dar tik 1985 metai.

Žemiau – vienas iš naujesnių jų gabalų, palyginimui. Atrodytų, po Kataklysm, Meshuggah ir pan. – vargu ar kas jau galėtų stebinti, o bet paklausykit ritmikas, ypač į pabaigą. Tai ne antimelodijos, ir net ne matematika, o visai melodingas thrash, kaip ir anksčiau, bet o kaip tai padaryta? Kas jų galvose dedasi, jei sugeba šitaip sudėliot?

Continue reading

Su Naujaisiais 2011 metais sveikinu jus!

Sveikinu jus visus su Naujaisiais 2011 metais!

Linkiu jums gerovės, proto iššūkių, pinigų, džiaugsmo ir meilės!

Ta proga nuoširdžiai siunčiu jums, brangūs mano skaitytojai, metalo deivės Helsinkio Operos primadonos Tarjos Turunen dainuojamą ABBA dainą „Happy New Year“. Ir dar ispanišką, kad romantiškiau būtų 🙂

Baj da vaj, bandau dar vieną šito blogo navarotą – automatinį publikavimą. Išties dabar esu kažkokiam Naujako tūse, o čia robotas man padeda parašyt. Labai įdomu man, kas čia pirmas gaus sveikinimų ir atsižymės? 🙂

Mirė Bobby Farrell iš Boney M

Boney M lyderis (gal tiksliau – frontmenas) Bobby Farrell numirė dėl neaiškių kol kas priežasčių Sankt Peterburgo viešbutyje, kur buvo apsistojęs. Kadaise buvusi viena iš žymiausių pasaulyje, bene ryškiausia disco muzikos grupė, paskutinius porą dešimtmečių koncertuodavo tiktai visokiuose klubuose. Bobby Farrell buvo jau virš 60 metų, tačiau iki šiol jį prisimename jauną.

Taip, aš nesu popso mėgėjas, o priešingai – užkietėjęs metaliūga, tačiau Boney M visgi labai jau ženkliški. Tai ta grupė, kuri nebuvo griežtai draudžiama sovietmečiu, greičiau priešingai – viena iš nedaugelio vakarietiškų grupių, kurios buvo gan toleruojamos. Viena iš tų, kurios sovietiniais laikais mums žymėjo tą Vakarų pasaulio blizgesį, tą gražų kapitalizmą, atrodžiusį taip patraukliai pilkame ir nykiame sovietūchos fone.

Taip, žinau, kad tai buvo bene pirma grupė, kurios frontmenai, įskaitant ir patį Bobby Farrell, žiopčiodavo pagal kitų atlikėjų įdainuotas dainas (dabar pop muzikoje tai jau visai „normali“ praktika), žinau ir vėlesnes istorijas. Bet aš čia ne apie tai, o tiesiog šiaip. Kaip tik dabar gyvenam tais laikais, kai miršta ta sena epocha.

W.A.S.P. ir Shadowside Vilniuje

Na gi buvom W.A.S.P. koncerte. Vyko Forum Palace, toje nedidelėje salėje, kuri buvo sausakimša žmonių. Koncertas buvo labai smagus, gal tik chroniška visų lietuviškų koncertų salių bėda trikdė – garsas prastai sureguliuotas, o akustika tragiška – aukšti dažniai virsta cypimu ir džeržgimu. Nors visgi ne taip baisu, kaip paprastai būna kokioje nors Siemens arenoje ar Ledo rūmuose (pastarieji turi tokias rezonuojančias skardas, kad net klaikusis Siemens, palyginus, atrodo neblogai). Tuo tarpu vienintelė salė, kur akustika buvo sutvarkyta – Sporto rūmai – vis dar užkalti.

W.A.S.P.

Bet ne apie tai. Blackie Lawless vis dar gyvas, staugus ir linksmas. W.A.S.P. vis dar valdo. Nors dauguma šią grupę gerokai primiršę, tad grojant didžiausius hitus, matėsi, kad liaudis nesugeba padainuoti net „I wanna be somebody, be somebody soon“ – neatsimena teksto, tad Blackie užrėkia į mikrofoną „I, !!!“ ir laukia, o publika didesne dalimi šiaip rėkia, nes nežino, ko tas Blackie nori. Blackie vėl – „I, wanna!!!“ – ir visi nežino, ką dainuot vėl 🙂

Bet ir tai nesvarbu. Svarbu, kad buvo linksma 🙂

„Babylon is burning“ – bene pirmas jų klipas per kokius 10 paskutinių metų, tai ir gabalas iš bene paskutinio jų albumo – šis, atrodo, pernai išleistas (tingiu tikrintis, jei kas – pataisykit). Visai neblogas. „Babylon is burning“ gabalas irgi buvo koncerte, nors aišku, matėsi, kad labiausiai visus veža legendinis „Wild Child“ – būtent pastarąjį grojant, publika realiai pašėlo.

Šiaip, jei kas buvot ar dar norit prisiminti – rašiau kažkada apie WASP, visi tame straipsnyje esantys gabalai (taip, ir čia minimas „Wild Child“, ir „I Wanna be Somebody“) buvo ir koncerte.

Shadowside

O apie apšildžiusią brazilų grupę Shadowside papasakoti galėčiau mažiau. Labai miela vokalistė Dani Nolden, su kuria vėliau persimetėm keliais žodžiais (pirkomės marškinėlius, nes patapom fanais). Vokalas jos stiprus, sodrus, beveik vyriškai skambantis, tiesa diapazono ribos gal ir jaučiasi. Grupę jos gerbėjai bando statyt į vieną gretą šalia tokių, kaip Nightwish ar Primal Fear. Youtube nieko geresnio neradau su Shadowside – vieną tik klipą, nors koncerte buvo gerokai stipresnių gabalų, su kuriais šie metalistai gali išpopuliarėti žymiai labiau – to ir norėčiau palinkėti. Brazilija akivaizdžiai tampa viena iš labiausiai metalinių pasaulio valstybių.

Blue Man Group su Venus Ham

Ai, nepasakosiu apie šituos unikumus. Groja vyrukai su daugeliu, daro šviesos ir garso šou, kurio gali pavydėti bet kas. O čia – tik vienas gabalas, pavadintas „I Feel Love“, atliekamas kartu su kita grupe – Venus Ham. Sakyčiau, disco žvaigždė Donna Summer, pirmoji šį sudainavusi, tyliai verkia kamputyje.

Taip taip, pas mane ne vien metalas 🙂