Kol kas nors krapšto galvą, koks ryšys tarp kedofilų ir neaiškios japonų metalo grupės, štai jums pasismaginimui truputis – keli šamisenininkai ir akordeonistas atlieka vokalinio instrumentalinio ansamblio Švininis Cepelinas kūrinį „Juodoji šuva“. Čia kadangi prisiminiau japonišką „Smoke on the Water“ versiją.
O kam šito vieno neužteks – tai dar truputį pasismaginimui, jau rimta japonų grupė – vyrukai, pasivadinę Yoshida Brothers, groja elektrinėmis šamisenomis
Na tiesiog labai smagi japonų grupė Ningen Isu (人間椅子), grojanti visokias nesąmones, daugiau gal koverius. Ir puikus gabalas (tik turėkit kantrybės perklausyt tuos jų balbatavimus pradžioje):
Dabar dėmesio, klausimas, kas bendro tarp jų ir visokios beliberdos, susijusios su kedofilais, pedofilų gynėjais ir panašiomis istorijomis? Atsakymas netikėtai bukas, kita vertus, gal ir ne visai trivialus, bet tikrai matytas tiems, kas stebėjo tas informacines kovas pačiame jų įkarštyje.
Toks artimas savo šizofreniškumu XXI amžiaus šizoidinis žmogus… Ne, ne Black Sabbath, nors ir primena kažkuo ankstyvuosius. Visgi čia daugiau tos psichodelikos ir džiazavimo, tačiau kažkuo artima. „21st Century Schizoid Man“ – tai gabalas iš debiutinio King Crimson albumo „The Court of the Crimson King“, išleisto 1969, maždaug metais anksčiau už pirmą Black Sabbath albumą.
Taip, suprantu, kad daugeliui yra žymiai gražesnių King Crimson gabalų, o mano pasirinkimas – gal būt banalus, tačiau man būtent šitas gabalas kažkoks truputį ypatingas, net nežinau, kodėl. Po daugybės metų Ozzy Osbourne ir pats sudainavo tą „21st Century Schizoid Man“, tačiau nedėsiu jo čia. Paskutiniu metu Ozzy labai jau krypsta link banaloko popso, tad nors toks pergrojimas ir rodytų jo norą sugrįžti 40 metų praeitin, jis skamba greičiau liūdnai, lyg sakydamas, kad Ozzy jau prarastas…
Aišku, badymų pergroti būta daug – tarp originalesnių galima atrasti kokį Seasons koverį, kur gražios gražiai mokančios grot mergos smuikeliais savo taip sugroja, kad net suvimdyt gali.
Liūdnokai skamba ir daugelis kitų koverių. Na, taip, kokie metaliūgos Voivod gitarinę dalį sugeba atlikti meistriškiau (ne veltui metaliūgos), bet visgi gaunasi kažkas ne tokio – meistriškumas kažkur pradangina jausmą. Tad, sakyčiau, visgi vienas iš tų atvejų, kai prilygti originalui neįstengė niekas…
Gal todėl nei vieno pergrojimo ir nedėsiu, nors gerai pakapsčius, galima atrasti labai neblogų ir įdomių, pvz., Shining ar Maynard James Keenan.
Na jau jei šiandien linksminam savo sekmadienio vakarą kliedesiais visokiais, kaip kad japonų atliekamas Deep Purple „Smoke on the Water“, kad ne taip liūdna būtų ryt dirbti, tai štai jums ir prašom dar vienas gabalas – anokia sena neaiški rusiško pusrokio estradinė grupė „Leningrad Cowboys“ kartu su Raudonosios armijos choru atlieka garsiąją dainą „Delilah“. Man aišku Bruce Dickinson Delilah variantas visvien gražesnis, bet šitas irgi visai nieko, bent jau neįprastas:
Ai, na ir dar, kadangi čia labai jau užflūdint spėjau muzikomis visokiomis, tai apsilankykite Seimo restorane, kurį jums rekomenduoju – pigiai ir skaniai papietausit, daviau berods cielus 4 balus savo apžvalgoje, o tai yra daug 😛
Na ne vieną jau įdomią muzikinę interpretaciją pas mane gal girdėjote. Ir ne vieną koverį. Bet šitokio… Šitokio manau, dar niekas negirdėjot. Šitoks – tai yra tobula, tobula, tobula, net nežinau, kaip dar pavadinti. Jūsų dėmesiui – Deep Purple kūrinys, atliekamas japonų liaudies vokalinio-instrumentalinio orkestro „Sakura, atimanti protą“. Malonaus klausymo.
