Tag Archives: kedofilai

Naujos Omnitel spalvos: ružavos, purpurinės, violetinės

Drąsius Kedys ir Omnitel Purpurinė naktis

Spalvos nekoreguotos, viršuje - Drąsius Kedys, apačioje - Omnitel Purpurinės nakties puslapis

Naujas Omnitel veidas, tfu, spalvos (apie jas dar berods oficialiai nepaskelbta) man kelia aiškias asociacijas. Tokias aiškias, kad nei neabejoju kažkodėl, kad jie patys irgi tas asociacijas žino, nes juk turėjo apgalvotai viską daryti. Juk Omnitel rimtai žiūri į savo įvaizdį.

Aš, tiesą sakant, dar net tiksliai nežinau, kokios tiksliai tos spalvos bus – ar violetinės, ar purpurinės (čia arčiau raudonos), ar ružavos. Taip ar anaip, gandai pasklido per pakankamai rimtus šaltinius, tad vargu, ar verta abejoti, kad ta įprasta Omnitel žydra bus keičiama į kažkokią ružavą, violetinę ar purpurinę. Gal dėl to, kad žydra – nelietuviška, o violetinė – jau lietuviška.

Manau, kad labai gerai, jog vyksta pokyčiai, Omnitel jau seniai laikas atsinaujinti, pagyvinti daromą įspūdį, nes tai juk viena iš trijų pirmaujančių mobilaus ryšio kompanijų Lietuvoje, prentenduojanti net ir pakilti į antrą vietą tarp telefono paslaugų teikėjų.

FlyLAL logoFeličytavą veidą įgijo ir violetinėm bei purpurinėm spalvom pirma Lietuvoje pasipuošt sugalvojo FlyLAL kompanija (bent jau iš tų įmonių, kurios didesnės). Ta pati FlyLAL, kuri jau seniai subankrutavo, sukeldama didelius skandalus bei abejones tuo, kad Lietuvoje išvis įmanoma ką nors padaryti su tomis maklėmis, kai viena firma dirba nuostolin, o susijusi kokia nors – pelningai. Nors riksmų buvo daug, kalbos apie kai kuriuos aukštus šulus, galimai susijusius su tuo reikalu irgi buvo garsios, bet taip niekas nieko ir nepričiupo. Tik susisiekimo ministerija sugalvojo, kad niekai tie bankrotai, viskas atsigaus savaime ir į viską nusispjaut. Taip Lietuva kuriam laikui tapo faktiškai atkirsta nuo pasaulio. Kaip tik tuo metu, kai turėjo kilti turizmo pikas dėl Vilniaus – Europos sostinės. Būtent nuo to laiko FlyLAL ružavos spalvos tapo labai specifiniu simboliu versle, turinčiu visokių įdomių prasmių.

O jau paskui violetinės ir purpurinės spalvos tapo kovos prieš pedofiliją simboliu – Drąsiaus Kedžio dėka. Iki šiol niekas nesupranta tos visos istorijos, kuri buvo nesuvokiamai pasąmoninga. Spėju, kad ji taip ir liks pilna mįslių, konspiracijos teorijų bei paslapčių. Tačiau būtent dėl tos istorijos violetinė ir purpurinė staiga tapo natūraliomis, visai įprastomis Lietuvai spalvomis. Pirmiausiai krūvos violetinių drabužių pasirodė Norfoje, paskui – ir kituose prekybos tinkluose. Dar paskui – violetinės spalvos tapo įprastomis visoms drabužių parduotuvėms. Gatvėse atsirado daugybė žmonių, apsirengusių violetine spalva. Ir netgi visai ne kokių nors kedofilų – tiesiog spalva ėmė darytis įprasta.

Man tik vieną klausimą kelia šitas reikalas – jei jau Omnitel keičia tas spalvas, kodėl jie tai daro? Gal dėl to, kad nori pasinaudoti Drąsiaus Kedžio įvaizdžiu, ar dėl to, kad nutarė užimti FlyLAL spalvas, kaip ženklą, kuris liko nenaudojamas, ar dar dėl kokių nors priežasčių? Gal tiesiog kažkoks rebrandingas, skirtas tam, kad visi galutinai užmirštų kokias nors senas negražias Omnitel istorijas? Kažko aš čia nesuprantu, kas jų galvose vyksta. Nors, turint omeny tas jų reklamas iš serijos „vejasi banditai, ką daryti, prisijungti prie internetų su omniu“ – gal ir nenuostabu. Taip ar anaip, džiugu, kad tokioje rimtoje kompanijoje vyksta dideli įvaizdžio pokyčiai.

Japoniška beliberda ir kedofilai (mįslė)

Na tiesiog labai smagi japonų grupė Ningen Isu (人間椅子), grojanti visokias nesąmones, daugiau gal koverius. Ir puikus gabalas (tik turėkit kantrybės perklausyt tuos jų balbatavimus pradžioje):

Dabar dėmesio, klausimas, kas bendro tarp jų ir visokios beliberdos, susijusios su kedofilais, pedofilų gynėjais ir panašiomis istorijomis? Atsakymas netikėtai bukas, kita vertus, gal ir ne visai trivialus, bet tikrai matytas tiems, kas stebėjo tas informacines kovas pačiame jų įkarštyje.

Vieneri Drąsiaus mito metai

Praėjo jau metai nuo to laiko, kai pranašavau, kad Drąsius Kedys taps herojumi legendoje apie save, tad paprasčiausiai jaučiu tam tikrą moralinę pareigą apžvelgti viską, kas vyko. Gal būt, truputį plačiau, nei tą kartą. Ir painiau – nes įvykių, gandų ir faktų vis daugėjo, o aiškumų darėsi vis mažiau.

Kai rašiau apie Drąsiaus Kedžio mitologizavimą, apie archetipiškumo požymius, buvo praėjusios vos kelios dienos po kruvinų įvykių Kaune. Tuo metu vis dar niekas nesuprato, kas vyksta, tačiau jau matėsi ženklų, kad čia ne šiaip koks žiniasklaidos keliamas triukšmas, o visiškai išskirtinės visuomenės reakcijos. Rašydamas, aš nuoširdžiai galvojau, kad kada nors apie Drąsių Kedį bus kuriamos dainos ir pasakos. Kažkada. Tarp žmonių, kurie komentuoja mano blogą, berods nebuvo prieštaravusių – mane tai nustebino (ir visiškai nenustebino masinės marginalinių komentatorių reakcijos „Lietuvos Ryte“ ir „Verslo Žiniose“). Dar labiau nustebino, kad įvairi kūryba, perpasakojanti įvykius, ėmė plisti jau po kelių mėnesių – aš tikėjausi gerokai ilgesnio periodo.

Continue reading

Kažkas visai pasmirdo mūsų valstybėlėje

Ypač pasmirdo po to, kai "Lietuvos Rytas" paskelbė straipsnį apie tai, kad (tikslus antraštės pavadinimas) "Terorizmo garbintojai atidengė savo veidą". Kalbu apie tą keistą, tiesiog durną Eglės Kusaitės bylą. Tokios politinių bylų antraštės man primena išimtinai tik sovietmetį. Tiktai sovietmetį ir daugiau nieko.

Keista asociacija – Darius Jurgelevičius, dar neseniai buvęs vienu iš VSD vadovų, o prieš 23 metus – vienas iš komsomolo, o paskui – ir partijos šulų, tuomet "Komjaunimo Tiesa" besivadinusiame, tačiau tame pačiame laikraštyje rašė apie 1987 vykusį mitingą:

Noriu ir aš pasidalyti mintimis apie rugpjūčio 23-osios sueigą. Demonstracija – pati didžiausia veidmainystė. Tai Vakarų masinės informacijos priemonių darbas. Tačiau pagrindinis šios akcijos tikslas – apjuodinti mūsų persitvarkymo politiką ir vieną jos pusių – viešumą.

O dabar – prokuroras Justas Laucius, kuris mano, kad viskas tvarkoj, kad tokia keista byla, kaip Eglės Kusaitės, kur ją tardo kažkokie FSB/KGB veikėjai, o visi įrodymai, kiek turima – greičiausiai tik jos pačios prisipažinimai (prisiminkim, kodėl jai neleidžia bendraut su artimaisiais ar žmogaus teisių gynėjais), pareiškia, kad (citata iš Delfi):

Viešas Valstybės saugumo departamento, prokuratūros ir tyrimui vadovaujančio prokuroro dergimas, niekinimas ir žeminimas, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikoje gali būti nesilaikoma žmogaus teisių, nėra suderinimas su demokratinės visuomenės principais, turi nusikalstamų požymių, dėl to atitinkamai turi būti įvertintas.

Prokuroras, kuris net nesugeba atskirti tikėjimo ir rasės sąvokų ("Eglė Kusaitė išpažįsta tik vieną rasę – musulmonus"), o grasina tiems, kas nori iš VSD ir prokuratūros skaidrumo – pagal "Lietuvos Rytą" – tai ne kažkokia keistenybė. Tačiau tai, kad žmonės nori šioje, atleiskit, dalbajobiškiausiai per paskutinius kelerius metus atrodančioje byloje skaidrumo – tai nenormalu, tai "terorizmo garbinimas"? Tačiau įrodymai, gauti tik prisipažinimais, kaip Stalino laikais – tai normalu? 

Justas Laucius jau nušalintas nuo šios bylos. Tikėkimės, kad jam bent dašils, kodėl. Deja, Eglė Kusaitė toliau liko sulaikyta, nors visa istorija, atleiskit, kaip koks kliedesys, sugalvotas baltų arklių apsėsto girtuoklio: patys saugumiečiai augina "teroristę", ją globoja, etc., o paskui išsodina iš autobuso ir suima, pasiremdami įrodymu – Maskvos metro planu. Ir kleidėja apie susisprogdinimus, nors mergina net nesilaiko minimalių islamistinių reikalavimų – vaikšto palaidais ir nepaslėptais plaukais, t.y., menamo religingumo, jau nekalbant apie fanatizmą – nei pėdsakų. Nenuostabu, kad po sulaikymo jau kelis kartus keičiasi įvairiausios oficialios versijos, o pačiai kaltinamąjai neduodama su niekuo pasišnekėt.

Beje, patarčiau žymiai rimčiau pažvelgt ir į pačios Eglės Kusaitės pareiškimus, kad jai buvo girdomi psichotropiniai preparatai: sovietmečiu tokia praktika buvo visiškai įprasta KGB tardymuose, o psichiatrija – tai vienintelė su sovietiniu saugumu bendradarbiavusi sistema, kurioje taip ir nebuvo įvardinti su KGB bendradarbiavę psichiatrai, nors kai kurios psichiatrinės ligoninės veikė, vos ne kaip specialūs KGB kalėjimų filialai.

VSD, nuvadovauta KGB karininkų ir kompartijos veikėjų, įsivelianti į jau bala žino kelintą skandalą – smirda sovietmečiu. Ir dėl Pociūno bylos, ir dėl Gatajevų bylos, ir dėl kelių skirtingų sąsajų su Kedžio byla, ir dėl Eglės Kusaitės bylos, ir dėl keistų sąrašų, į kuriuos buvo traukiami žurnalistai, ir dėl neaiškių bandymų kažką patarinėti politikos apžvalgininkams, ir dėl seniai žinomų Turniškių skandalų. Bet tai tik skandalai. Tikrąjį sistemos veidą parodo ne pats triukšmas – jį parodo antraštės spaudoje. Antraštės parodo, kaip įvykius pateikia sistemos valdytojai, ar jie nori ką nors keisti, ar nori tik susidoroti su tais, kas reikalauja pokyčių.

Aš ilgai galvojau apie visą tą bardaką, ilgai tikėjausi, kad aš klystu, kad visgi nėra taip prastai. Bet po tokių antraščių – aš jau neturiu, kuo abejoti. Taip, suprantu, kad už žodį "smirda" koks nors prokuroras gal norėtų mane patraukti atsakomybėn, nes pagal jį tai gal "nesuderinama su demokratinės visuomenės principais". Aš suprantu, kad aš išties galiu klysti. Kaip suprantu ir tai, kad vien už ingušiškų naujienų skaitymą irgi galiu būti įtartas terorizmais. Visai šviežia naujiena – vienas iš rusiškų LJ vartotojų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes jo friendjuostėje buvo "ekstremistinių" blogų. Tai FSB išrastas briedas, bet ar mūsų VSD smarkiai skiriasi? Kiek suprantu, šios įstaigos netgi bendradarbiauja, tiesa?

Aš labai tikiuosi, kad aš klystu. Bet aš nematau jokių, jokių požymių, kad yra kitaip. Ir jei kedofilai yra vieninteliai, kurie protestuoja prieš tokias nesąmones – galit mane vadinti kedofilu.

Nu ką…

VSD, URM, prokuratūra. VMI ir FNTT. Dabar atėjo eilė teisėjų klanui (apie struktūrines reformas prabilta dar prieš porą savaičių). Norit padėt Grybauskaitei – junkitės prie kedofilų ir protestuokit. Ir negalvokit, kad juokauju.

Kažkada Dalia Grybauskaitė vadinamųjų kedofilų veiklą įvardino, kaip pilietiškumą. Aš labai ilgai galvojau ir turiu pripažinti, kad jinai ne tik pasakė tai nuoširdžiai, bet kad jinai dar ir teisi – šie rimtai judina teisėsaugą, jau pagarsėjusią savo korumpuotumu. Ir visiškai nesvarbu, ar jie teisūs, ar neteisūs – poslinkiai matosi. Dabar prie prezidentūros organizuojami kažkokie nuolatiniai piketai, per visas ateinančias dienas – kas juos rengia, taip ir nesupratau, bet manau, kad žmonės rinksis.

Ir dar, kaip bebūtų su konservais ir jų debiliškais mokesčiais, būtent šiuo momentu verta juos irgi paremti. Vyksta valymas. Rimtas valymas. Stebėkit, kas cypia.

Negaliu žiūrėti į visą tai, kas paskutiniu metu Lietuvoje dedasi, kaip į kažką normalaus. Tačiau reiškiniai turi labai jau daug viešo  nenatūralumo, tai reiškia – nematomo priežastingumo. Ir tai kelia daug visokių minčių.

BTW, koks ryšys tarp anokio teisėjo Broniaus Varsackio ir visų tų įdomių reikalų su Ignalinos AE stabdymo reikalais (taip įdomiai išsirutuliojusiais paskutiniu metu)? Viskas prasidėjo dar kokiais 2006, o po poros metų toks mielas ir taip įdomiai pasireiškęs Valdas Adamkus senatvėje advokatūromis užsiimti sugalvojusiam žmogui suteikė teisėjo postą.

BTW, kas ten per naujos įdomios naujienos buvo šmėkštelėjusios apie kažkokias su Kęstučiu Betingiu susijusias įdomybes? Aš truputį neseku naujienų, kažką praleidau atrodo?

O šiaip – paskutiniu metu šlykštu darosi. Nors imk ir mesk viską Lietuvoj, ir važiuk į kokią nors Europą valkataut, nes užkniso visas šitas briedas. Fcuk.