Šitie kiniečiai, kurie gamina Nokia falsifikatus, padaro padirbtus telefonus, kurie turi daugiau navarotų, nei tikros Nokia mobylkės, o kainuoja kelis kartus pigiau.
Aš aišku esu absoliutus anachronistinis idiotas, nes nerašau SMS žinučių telefonais, nenaudoju interneto ir perku tuos dumbfonus, kurie atrodo kaip kažkoks atsilikimas (nes daro būtent tai, ką reikia, o ne visokias nesąmones, kurių nereikia niekam, išskyrus fanatiškus madingų navarotų puspročius). Paskui nusipirktus telefonus nešioju kišenėje su raktais, kur jie per kelis mėnesius nusitrina taip, kad ima atrodyti, lyg iš šiukšlyno ištraukti.
Naudoju dumbfonus labai sąmoningai – su visokiais kišeniniais kompiuteriukais atsižaidžiau dar prieš kokius 7-8 metus (turėjau jų berods 4 ar 5 skirtingus, įskaitant ir legendinį Sharp Zaurus), o telefonuose nereikalingų navarotų kategoriškai nenoriu nuo to laiko, kai man parodė, kaip lengvai ir neišvengiamai galima daryti ajajaj, kokius fokusus su visokiais Sony Ericsson, tokio telefono savininkui apie tai nieko net neįtariant.
Priešpaskutinį savo telefoną paskandinau prieš porą dienų upėje. Ten pat, kur paskandinau ir naują fotoaparatą. Fotoaparatas, reikia pasakyti, buvo šūdinas, nes beskęsdamas sugebėjo kažkaip perdegint kortelę, kas leidžia spėti, jog nemenkai pasistengė jį gaminęs Samsung padaryti tai, kas beveik neįmanoma – kad bendrai užtrumpinus visas schemas, būtų paduotas impulsas kortelėn iš ksenono maitinimo per kažkokius nuo vandens nuizoliuotus laidininkus. Čia dėmesio vertas funkcionalumas, abejoju ar dar kas nors iš fotikų gamintojų tokius zapadlo sugeba sukurt.
Continue reading →