Tag Archives: Samsung

Apple iPhone 5 ir Nokia

Apple iPhone 20

Patyčos jau pasiekė apogėjų. Apie Apple kūrybinį posūkį jau pasakyta viskas.

Daugelis laukė, o dabar isterikuoja, pamatę, kaip gi atrodo iPhone 5. Apple saulėlydis prasidėjo. Posūkis į dugną jau pasimatė, o tie, kas pirko nežmoniškai brangusias Apple akcijas, greitai ims abejoti savo investicijomis. O tie, kas visaip keikė Steve Jobs, dabar ims pasakoti, kad jie buvo teisūs, nes Apple seka Nokia pėdomis.

Bet jie buvo neteisūs. Steve Jobs dėka Apple tapo superkompanija, gaminusia būtent tai, ko reikia. Superkompanija, kuri padarė tai, ko nesugebėjo padaryti joks kitas kompiuterių gamintojas – jie suprato, ko reikia vartotojui. Kol kiti gamino šlykščias juodas, pilkas ir balkšvas dėžes su daugybe laidų, klaikiais konfigūravimais ir išvaizda varančius vartotojus iš proto, Apple darė tai, ko reikia žmonėms – gražius, patogius, malonius ir džiaugsmą teikiančius kompiuterius.

Steve Jobs visada norėjo, kad kompiuteriai būtų idealūs. Ne prikimšti kažkokių nesąmoningų parametrų apie megahercus, gigabaitus ir kitus kliedesiškus žodžius, o išties idealūs: patogūs, lengvai valdomi, nekankinantys žmonių. Steve Jobs tai padarė. Jo dėka kompiuteriai tapo patogiais. Jo dėka atsirado ir pirmi sąmoningi telefonai, galintys viską.

Visokie Windows CE, Windows Mobile, Symbian ir kiti daiktai buvo klaikiais kišeniniais kompiuteriais, kuriais neįmanoma naudotis be stiliaus*. Tie daiktai buvo klaikūs – su visokiais baisiais meniu, neįmanomi naudoti. Visokių funkcijų prikimšti telefonai irgi buvo baisūs. Gal netgi dar baisesni už tuos kišeninius kompiuterius. O Steve Jobs ėmė ir padarė telefoną-kompiuterį, kuris buvo idealus. Taip jis laimėjo.

Bet dabar jis negyvas, o gyvi tik korporaciniai smirdžiai, kurių kūrybingumas yra minusinis. Ir žinote, ką jie daro? Jie galvoja, kad buka kova su konkurentais per patentines sistemas ir teismus yra būdas konkuruoti dėl vartotojo. Jie mano, kad pailginę telefoną centimetru, jie duos vartotojui labai didelių privalumų, nes vartotojas gaus centimetru daugiau pridėtinės vertės. Jie galvoja, kad šitaip laimės prieš tokį apie vartotojus ėmusį galvoti gamintoją, kaip Samsung. Jie galvoja, kad per bylinėjimusis laimės prieš Android platformą. Jie taip galvoja, nes neturi net kelių procentų Steve Jobs intelekto.

Aš jums garantuoju, kad po kiek laiko jie pradės segmentuoti vartotojus panašiai, kaip Nokia, kurios marketingistai galvoja, kad paims keliasdešimt skirtingų funkcionalumų, juos visaip pakombinuos ir pagal tai pardavinės vartotojams begalę telefonų dvigubai brangiau nei kiti. O dar paskui jie paskelbs, kad bendradarbiauja su Microsoft ir kad tai atveria jiems naujas labai dideles perspektyvas.

Apple jau ritasi į bedugnę. Ant bankroto ribos jie jau buvo prieš porą dešimtmečių, kai bandė daryti tą patį, ką ir dabar, užmiršę apie vartotojus ir pradėję visokius ten teismus su kuo papuola. Juos išgelbėjo Steve Jobs, kuris, grįžęs atgal į savo sukurtą firmą, išmetė visus dalbajobus velniop. Įskaitant ir tą patį generalinį, kuris Steve Jobs priėmė į darbą. Išmetė tam, kad jie netrukdytų savo korporacinio mąstymo bukumu. Tada įvyko stebuklas – Apple atsigavo ir sužydėjo, ėmė galvoti apie savo klientus ir laimėjo.

Bet Steve Jobs miręs. Jis negrįš. Todėl Apple likimas aiškus.

 

—————

* Stilius – tai toksai pagaliukas. Dažnas kalbainis nei neįtaria, kad toksai žodis yra, todėl prigalvoja visokių įvairaus kliedesingumo pakaitalų – „lazdelė“, „baksnutė“, „pagaliukas“, „lietiklis“ ir panašiai.

Mobilieji telefonai ir Nokia

Nokia Fail

Šitie kiniečiai, kurie gamina Nokia falsifikatus, padaro padirbtus telefonus, kurie turi daugiau navarotų, nei tikros Nokia mobylkės, o kainuoja kelis kartus pigiau.

Aš aišku esu absoliutus anachronistinis idiotas, nes nerašau SMS žinučių telefonais, nenaudoju interneto ir perku tuos dumbfonus, kurie atrodo kaip kažkoks atsilikimas (nes daro būtent tai, ką reikia, o ne visokias nesąmones, kurių nereikia niekam, išskyrus fanatiškus madingų navarotų puspročius). Paskui nusipirktus telefonus nešioju kišenėje su raktais, kur jie per kelis mėnesius nusitrina taip, kad ima atrodyti, lyg iš šiukšlyno ištraukti.

Naudoju dumbfonus labai sąmoningai – su visokiais kišeniniais kompiuteriukais atsižaidžiau dar prieš kokius 7-8 metus (turėjau jų berods 4 ar 5 skirtingus, įskaitant ir legendinį Sharp Zaurus), o telefonuose nereikalingų navarotų kategoriškai nenoriu nuo to laiko, kai man parodė, kaip lengvai ir neišvengiamai galima daryti ajajaj, kokius fokusus su visokiais Sony Ericsson, tokio telefono savininkui apie tai nieko net neįtariant.

Priešpaskutinį savo telefoną paskandinau prieš porą dienų upėje. Ten pat, kur paskandinau ir naują fotoaparatą. Fotoaparatas, reikia pasakyti, buvo šūdinas, nes beskęsdamas sugebėjo kažkaip perdegint kortelę, kas leidžia spėti, jog nemenkai pasistengė jį gaminęs Samsung padaryti tai, kas beveik neįmanoma – kad bendrai užtrumpinus visas schemas, būtų paduotas impulsas kortelėn iš ksenono maitinimo per kažkokius nuo vandens nuizoliuotus laidininkus. Čia dėmesio vertas funkcionalumas, abejoju ar dar kas nors iš fotikų gamintojų tokius zapadlo sugeba sukurt.

Continue reading