Tag Archives: Žaliojo tilto balvonai

Vieni balvonai vietoje kitų balvonų

Ponai ir ponios, įsivaizduokim situaciją, kai kokie nors politiniai nesusivokėliai pakeičia Salomėjos Nėries odėje Stalinui žodį „Stalinas“ į žodį „Basanavičius“, o tada pradeda šitą modifikuotą kliedesį skleisti visur, įkišdami jį į mokyklų programas. Kad vaikučiai kažkaip ideologiškai teisingai ir tautiškai ugdytųsi. Jums atrodo, kad tai kliedesys?

Yra balvonų, kurie nesusigaudo, kam skirtos kokios nors skulptūros, tai tokie labai daro nesąmones. O paskui nustemba, kai jiems prireikia gelbėtojų. Tai čia paprastai verta pasakyt - jei esi durnas, tai nedaryk ko nereikia.

Yra balvonų, kurie nesusigaudo, kam skirtos kokios nors skulptūros, tai tokie labai daro nesąmones. O paskui nustemba, kai jiems prireikia gelbėtojų. Tai čia paprastai verta pasakyt – jei esi durnas, tai nedaryk ko nereikia.

O dabar įsivaizduokim situaciją, kur okupacinis režimas suprojektuoja kažkokį architektūrinį-propagandinį kompleksą, ant jo pastato propagandinius balvonus, o tada, praėjus kuriam laikui, valstybė išsivaduoja. O tada, su okupaciniu-propagandiniu kompleksu tepadaroma tiek, kad keli propagandiniai balvonai pakeičiami į kitus, tik jau lyg ir teisingus.

Kaip suprasti tokį kliedesį, kai pats propagandinis konceptas išlaikomas, tačiau totalitarinio režimo propaganda yra pakeičiama į kažkokius kitus simbolius?

Continue reading →

Vamzdžio nekenčia balvonai, balvonų neliko, o vamzdis stovės

Ponai ir ponios, ar pastebėjote vieną fenomeną – vos tik užeina kokia kalba apie tai, kad balvonus nuversti yra gerai, išsyk pradeda iš visų pakampių lįsti visokie gyvi balvonai (tiesa, nors jie ir ne iš ketaus nulieti, bet vietoje smegenų pas juos visvien ketaus kietumo rudi sudžiūvę daiktai), kurie ima cypti apie tai, kad reikia nugriauti visus pastatus, kelius, išardyti bėgius ir svarbiausia – nugriauti vamzdį, kuris stovi Vilniuje, prie Nėries?

Balvonas sėdi raudonoje dėžėje

Balvonas sėdi raudonoje dėžėje

Cypia šitie balvonai nuolat maždaug vieną ir tą patį: „kodėl vamzdžio nenugriaunat, jei jau tarybinį paveldą naikinat, kodėl griaunat gražias skulptūras ir nenugriaunat vamzdžio, kodėl nenugriaunat visko, ar nors vieną namą nauja valdžia pastatė, tai kodėl vamzdis jums netrukdo, kodėl vamzdžio nenugriaunat?“

Ponai ir ponios taigi nuostabu. Vamzdis varo juos iš proto. Panašiai ir putinistus varo iš proto vaivorykštės spalvos. Berods kažkur Švedijoje mirtinai buvo užtrolinta Rusijos diplomatinė tarnyba, kai visur aplink ją buvo pripaišyta vaivorykščių. Taip ir vamzdis juos varo iš proto, nes kur tik koks koloradinis, tai ir cypia apie vamzdį. Tą, beje, labai gerai ponas Algis Greitai pastebėjo neseniai.

Continue reading →

Paverk, Drėmaite

Ponia Drėmaite, liūdesėlis ateina ir praeina. Liūdna matyt tamstai, kad rudi sovietiniai balvonai niekada nebus restauruoti ir niekur jie nesugrįš ant jokio tilto. Ir nebebūsite greitai jūs Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke. Ir netgi paveldosaugininke tamstos nebevadins po kiek laiko. Gal kaip kitaip vadins.

Nukeliami jau tie Žaliojo tilto balvonai. Ir nebebus jų daugiau ten, tegul ir kaip kam nors patiktų sovietiniai rudi daiktai. Labą dieną, ponia Drėmaite. (Nuotr. Saulius Žiūra, Vilniaus savivaldybė)

Nukeliami jau tie Žaliojo tilto balvonai. Ir nebebus jų daugiau ten, tegul ir kaip kam nors patiktų sovietiniai rudi daiktai. Labą dieną, ponia Drėmaite. (Nuotr. Saulius Žiūra, Vilniaus savivaldybė)

Ponia Gražina Drėmaitė įsivaizduoja, kad kažkas (galimai kokio nors aptemimo metu) kažkur kažką įtraukė į kokius nors sąrašus, tai čia jau ir viskas. Nes popierius aukščiau bet ko. Ir jei popieriun kažkas įrašyta, tai jau viskas. Net jei tai bus koks nors balvonas nuo Žaliojo tilto, tai jį visvien saugoti reikės.

Dar daugiau, ponia Gražina Drėmaitė įsivaizduoja, kad netgi ir svarstyt ir diskutuot apie tai niekas negali. Nes neleista. Todėl neturi teisės niekas kalbėt, o balvonai turi būti puoselėjami, tausojami, restauruojami ir statomi taip, kad badytų visiems akis, lyg šūdai eketėje. Ir aiškina dar:

Kol skulptūros yra Kultūros vertybių registre ir yra pagal įstatymą saugomos valstybės, niekas neturi spekuliuoti visokiomis kitokiomis mintimis arba siekiais. – Gražina Drėmaitė.

Pagal tokią logiką, jei kas nors (kokio nors aptemimo metu) įrašys į saugomus objektus kokią nors išmatų krūvelę, paliktą benamio šuns, tai irgi saugoti reikės, ir restauruoti. Ir niekas neturės teisės ginčytis. Nes įrašyta į kokį nors registrą. Ir netgi galvoti niekas negalės nieko kitaip, negu kažkur parašyta. Nes niekas neturi spekuliuoti visokiomis kitokiomis mintimis arba siekiais.

Ką čia daug kalbėti – apie tai, ką išties tos Žaliojo tilto balvonų skulptūros reiškia, aš jau rašiau.

Laba dieną, ponia Drėmaite. Aš jus informuoju, nes matyt jums sudėtinga suprasti: nebebus balvonų ant Žaliojo tilto. Ir niekas jų nerestauruos. Ir jums jau kitur darbo reikia ieškoti, kad nebūtų netikėtumų. Gal būt iš jūsų gautųsi prasta valytoja, nes dabar saugote kažkokias atliekas. Bet nenusiminkite, visada galima kažką sugalvoti gero. Gal ir jums dar pasiseks kaip nors.

Ai, ir dar, ponia Drėmaite. Kas ką nori, tas tą ir galvoja. Aš netgi jums leidžiu galvoti visokias mintis ir spekuliuoti jūsų kokiais nors siekiais. Ir mano leidimas galioja labiau, negu jūsų aiškinimai.

Nebebus daugiau balvonų, paverkit kad Vilnius bus gražus

Vilnius ir Lietuva vis gražėja. Kas metus po truputį, bet kai pažvelgi, kiek mes pasikeitėme per Nepriklausomybės laiką – tai yra neįtikėtina. Pasaulis tiesiog nuostabus. Tačiau, kad viskas būtų gražu, reikia ne tik grožį kurti, bet ir apsikuopti nuo senų šiukšlių. Tiksliau, nepasidrovėkim to žodžio – apsikuopkime nuo šūdų.

Visokių atliekų naikinimu užsiimanti įmonė "Grinda" tvarkingai šalina šūdus iš viešos vietos. Darbininkai už kenksmingą ir šlykštų darbą yra verti premijų, nes daro labai gerą darbą. Nuotraukos autorius - Saulius Žiūra, Vilniaus savivaldybė.

Visokių atliekų naikinimu užsiimanti įmonė „Grinda“ tvarkingai šalina šūdus iš viešos vietos. Darbininkai už kenksmingą ir šlykštų darbą yra verti premijų, nes daro labai gerą darbą. Nuotraukos autorius – Saulius Žiūra, Vilniaus savivaldybė.

Tačiau žiū – pradedi kuopti šiukšles ir jau verkia koloradai, kad verčia balvonus kažkas. Peza apie tai, kad tai esą kažkokia istorija ir kažkoksai paveldas, kuris turėtų kažkam praeitį priminti. Atlekia šimtai ir tūkstančiai koloradinių botų, visokių feikinių ir netgi tikrų Facebook akauntų pas poną Šimašių ir pradeda vaizduoti už balvonų išsaugojimą kovojančias minias. Organizuotai. Matėme jau ne kartą tokius fokusus.

Apie tai, kokią praeitį primena tie balvonai, tai jau Skirmantė parašė savo bloge. Patariu paskaityti, jei dar nepaskaitėt. Sovietinių degradų paminklai savo šlykštiems darbams.

Dar kiti degradai pasakoja, kad čia tik kareivius esą nuimt reiktų, o štai kitus balvonus tai esą palikti, nes esą tie kiti balvonai tai visgi ne okupantai, o nekalti darbininkai, valstiečiai ir studentai, čia jų darbo pašlovinimas tiktai ir taip toliau. Ponas Remigijus Šimašius čia irgi šį bei tą parašė jau apie tai. Tie kareiviai išties gal net mažiausiai šlykštūs, nes mažiausiai melagingi iš vis tų skulptūrų.

Aš dar pridėsiu supratimo apie tai, kas yra propaganda ir kodėl yra siaubinga, kai tokie šūdai stovi Vilniaus centre: Aušvico vartuose yra užrašyta – „Arbeit macht frei“. Irgi esą pašlovinimas darbo. Tik ten yra muziejus, kuris visiems rodo, ką išties tai reiškė šūdinų rudų nacių šnekos. Ką tokios nacių kalbos reiškė išties – žudynes, milijonų žmonių žudynes, kartu viešai skelbiant propagandinį mėšlą. Nusikaltėlių režimai visada stengiasi vaizduoti labai nekaltus, dvasingus ir gerbiančius darbą bei kitokias dorybes.

Deja, Žaliasis tiltas nėra muziejus ir iš principo negali tokiu būti – tai tiesiog tiltas. Beje, gabalais dar ir iš Karaliaučiaus parvežtas, visi turėklai vokiški. Ir iki šiol ten buvo šlykštūs šūdini tamsiai rudi balvonai, skirti sovietų režimo šlovinimui. Bet tų šlykščių balvonų jau nebebus. Turėsime gražesnį Vilnių, be šlykščių rudų konclagerinių stovylų.

Continue reading →