Tag Archives: žemės drebėjimas

Žemės drebėjimas ir atominė katastrofa Japonijoje, truputis faktų ir pabirų

Žemės drebėjimas ir cunamis Japonijoje 2011Kaip visiškas profanas, nieko nenuvokiantis apie jokias geologijas, tektonines išlaužas, žemės bangas ir seismines proveržas, noriu pastebėti, kad laikraščiuose išlendanti informacija apie žemės drebėjimą Japonijoje tarpais yra tokia, kad man netgi kaip profanui ir neišmanėliui atrodo neišmanėliškai. Tad pabandysiu užkišti šitą skylę savo kreivomis žinių nuotrupomis ir atsitiktinėse vietose prisirankiotu faktų, pusfakčių ir profanizacijų kratiniu. Nežinau, ar pas mane lankosi kokių geologų, bet kritika, kai sakant laukiama – žinau, kad komentaruose paaiškėja teisybė, o šita sritis – būtent mano visai neišmanoma, tačiau visiems pakankamai įdomi.

Visą vaizdą labai trukdo suprasti vienas įdomus dalykas, visai nesusijęs su katastrofos mastais – tai japoniška politinė kultūra. Kiek pas mus (ar kitose vakarietiškos kultūros šalyse) politikai linkę viską perdėti, darydami iš musės dramblį, tiek Japonijoje politikai yra linkę viską slėpti ir menkinti, iš dramblio darydami musę. Nekaltas ir nerišlus pranešimas apie tai, kad reaktoriuje kažkas ten lydosi, bet viskas tvarkoje – gali būti iškreiptas panašiai, kaip kai kurie mūsų veikėjų cypčiojimai po kažkurio smulkaus incidento Ignalinoje prieš kokį dešimtmetį, kai pasigirdo balsai, jog reikia pradėti gyventojų evakuaciją iš Vilniaus. Reikia turėti tai omeny.

Pradėkim gal nuo to, kokio stiprumo buvo tas žemės drebėjimas Japonijoje. Spaudoje įvardinamas 8,9 balų žemės drebėjimas pagal Richterio skalę yra pats galingiausias, koks išvis gali būti. Šnekos apie tai, kad buvo 9 balų žemės drebėjimas (teko girdėti net kalbų, kad „mokslininkai patikslino, kad tai 9 balai, oj, netgi galimai 10 balų, blabla“) – susiję su tuo, kad yra visa krūva skirtingų skalių, kurių kiekviena rodo vis kitaip ir vis kitokius dalykus. Richterio skalėje numatyti 9 ir daugiau balų yra iš esmės teoriniai, paprasčiausiai Žemės pluta negali sukaupti energijos tiek, kad kiltų 9 ar daugiau balų žemės drebėjimas – visi tektoniniai pasislinkimai ir lūžimai vyksta, dar nepasiekus tokio energijos lygio, kad pavyktų gauti 9 balus. Kitaip tariant, tie 8,9 balų – tai viršutinė riba, o didesni drebėjimai įmanomi nebent dėl kokių nors kitų procesų, pavyzdžiui, nukritus ant Žemės kokiam nors asteroidui. Kita vertus, pagal kokią nors seismologų naudojamą momento magnitudės skalę tas drebėjimas buvo 9,0 balų. O pagal kokią nors EMS skalę, pradiniais vertinimais – gal tik kokių 7-8 (išties pagal šitą skalę leidžiama rašyti tik romėniškai, t.y., VII-VIII) balų.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Žemės drebėjimas Japonijoje ir jenos kursas

Štai jums ir prašom – šalyje košmaras, griūna namai, milijonai žmonių prarado būstus, nuostoliai nesuvokiami, atominė elektrinė susprogo, tukstančiai žuvusių, o baisybės tęsiasi, tačiau jenos kursas ėmė kilti, nepaisydamas jokių išsyk po drebėjimo pasigirdusių prognozių ir jokio sveiko proto. Sutrikusi prekyba automatiškai kuria japoniškų prekių deficitą, atitinkamai – kelia paklausą, o tai kelia jenos deficitą ir aukština kursą.

Citata iš Bloomberg Kovo 12 dienos pranešimo: The yen appreciated 1.4 percent to 81.84 per dollar at 5 p.m. in New York. Japan’s currency strengthened 0.6 percent to 113.76 per euro. The 17-nation common currency rose 0.8 percent to $1.3903, after falling as much as 0.3 percent.

Aišku, tas kurso pokytis nėra labai kardinalus – maždaug atitiktų 3-4 dienų jenos leidimąsi prieš žemės drebėjimą – toks kurso pakilimas gavosi maždaug per pusdienį. Galim dar pridėti ir metų tendenciją – vis mažiau jenų reikia už dolerį: kurso skirtumas, lyginant su 94,5 pernai Balandį – labai ryškus.

Bet taip ar anaip, reiškinys įdomus, ir panašiai vyksta jau ne pirmą kartą – šalį ištinka katastrofa, o jos valiuta sustiprėja. Sakyčiau, verčia dar kartą susimąstyti apie tai, kad pasaulis ne toks gražus, kaip norėtųsi.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Sugriovimų priklausomybė nuo žemės drebėjimo galios pagal Richterio skalę

Žemiau pateikiama lentelė rodo vidutinius sugriovimus balais pagal MSK-64 ir EMS-98 skalę, priklausomai nuo to, kokios galios žemės drebėjimas buvo pagal Richterio skalę. Richterio skalė rodo tiktai patį žemės drebėjimo stiprumą, tačiau sugriovimų mastai skaičiuojami pagal MSK, EMS ar kitas panašias 12 balų skales. Priklausomai nuo pastatų tvirtumo, atsparumo žemės drebėjimui, grunto sąlygų ir kitų faktorių, sugriovimai gali smarkiai skirtis, tad lentelė – greičiau orientacinė, rodanti sugriovimus tada, kai apsisaugojimui nuo žemės drebėjimų nėra imtasi specialių priemonių. EMS ir MSK skalėse sugriovimų dydis žymimas romėniškais skaičiais, Richterio skalėje – arabiškais. Stipriausias galimas žemės drebėjimas pagal Richterio skalę – 8,9 balo, dar stipresni gali atsirasti nebent dėl kitų reiškinių, pavyzdžiui, atominių sprogdinimų, ant Žemės nukritusių asteroidų ar pan.

EMS-98 Rich. Pasireiškimai
I. Nejuntamas 0,4 Nejuntamas iš principo, kad ir žinotumėte ir bandytumėte pastebėti
II. Vargiai juntamas 1,5 Žemės drebėjimą kartais įmanoma nežymiai pajusti, gulint ant spyruokliuojančios lovos, dažniau viršutiniuose aukštesnių pastatų aukštuose. Kitais atvejais nejuntamas visiškai.
III. Silpnas 2,5 Drebėjimas silpnas, dalis žmonių jį gali pajusti, būdami pastatų viduje, tačiau lauke jis visiškai nepastebimas. Ant spyruokliuojančių lovų gulintys žmonės jaučia lingavimą ar lengvą virpėjimą.
IV. Plačiai pastebimas 3,5 Pastatų viduje daugelis žmonių pajunta žemės drebėjimą, tačiau lauke jį pastebi tik vienas-kitas. Jautresni miegantys lovose žmonės gali atsibusti. Vibracijų ar lingavimų lygis nėra gąsdinantis, tačiau durys, langai, indai ima dzingsėti, kabantys daiktai – nesmarkiai siūbuoti.
V. Stiprus 4,4 Pastatų viduje žemės drebėjimą pastebi beveik visi, daugelis miegančių žmonių atsibunda nuo stipraus siūbavimo, kai kada toks žemės drebėjimas jau sukelia nevalingą išgastį, išvaro žmones į lauką. Pastatai dreba. Kabantys daiktai siūbuoja juntamai. Indai ir buteliai spintose ima ne šiaip dzingsėti, o aiškiai barškėti ar netgi dardėti, judėdami. Vibracijos pastatų viduje jaučiamos labai aiškiai, sunkesni, nestabilūs daiktai gali pargriūti. Durys ir langai ima darinėtis.
VI. Keliantis nedidelius pažeidimus 5,2 Pastatų viduje žemės drebėjimą pastebi beveik visi, daugelis pastebi ir būdami lauke. Daugelį žmonių, esančių pastatuose, apima panika, žmonės bėga į lauką. Smulkesni daiktai krenta nuo lentynų ir stalų. Įprasti pastatai nežymiai pažeidžiami: ima skilinėti tinkas, atitrūksta nedideli ar seniau suskilę tinko gabalai.
VII. Keliantis pažeidimus 6,0 Daugumą žmonių apima panika, visi bėga lauk iš pastatų. Baldai ima linguoti ir slinkti, daiktai krenta nuo lentynų. Daugelis pastatų pažeidžiami: atsiranda nedideli sienų įtrūkiai, gabalais nubyra tinkas, įlūžta ar dalinai sugriūna kaminai.
VIII. Keliantis didelius pažeidimus 6,7 Baldai gali apvirsti. Daugelis įprastų pastatų gerokai pažeidžiami: griūna kaminai, sienose atsiranda dideli įtrūkimai, vienas-kitas pastatas gali nugriūti.
IX. Griaunantis 7,4 Daug įprastų pastatų dalinai apgriūna, kai kurie – išgriūna visiškai. Siūbuoja ir krenta kolonos ir paminklai.
X. Smarkiai griaunantis 8,0 Daug įprastų pastatų pilnai sugriūna.
XI. Naikinantis 8,5 Dauguma įprastų pastatų pilnai sugriūna. Tokio lygio žemės drebėjimas laikomas katastrofišku.
XII. Visiškai naikinantis 8,9 Praktiškai visi statiniai ir komunikacinės sistemos, esančios ir virš žemės, ir po žeme, yra smarkiai pažeidžiamos arba sunaikinamos, atsiranda landšafto pokyčiai. Toks žemės drebėjimas jau vadinamas kataklizminiu, keliančiu nesuvokiamo masto pasekmes.
Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter