Minčių kratinys praėjusios Sausio 13-os proga

Į Sausio 13-os proga surengtą "iškilmingą posėdį" seimūnai pamiršo pakviesti Landsbergį – žmogų, kuris visam laisvės gynimui vadovavo. Surengė šventę (!!!) ir pamiršo tylos minutę žuvusiųjų pagerbimui. Nors tai žudynių diena.

Pagal darbo biržos duomenis, darbo ieškančiųjų kiekis nuo atitinkamo praeitų metų laikotarpio padidėjo du kartus. Tuo tarpu laisvų darbo vietų kiekis per tą patį laiką du kartus sumažėjo. Tai reiškia, darbą surasti jau keturis kartus sunkiau. Aišku, klausimas apie tai, kiek tai sukėlė krizė ir objektyvios priežastys. Visgi, klerikalkonservatorių įtaka – vargu, ar abejotina.

Jau vėl tenka girdėti apie įdarbinimo atvejus, kurie jau senokai atrodė užmiršti – vis daugiau žmonių įdarbinama nelegaliai, t.y., ne tai, kad dalis atlyginimo vokeliuose, o tiesiog visas atlyginimas vokelyje ir jokių užuominų apie formalų įdarbinimą. Panaši praktika gan populiari buvo prieš 10-15 metų. Nereti ir tokie atvejai, kai darbuotojai atleidžiami ir išsyk priimami nelegaliai į tą pačią darbo vietą. Darbo ieškančių pažįstamų buhalterių skaičius – jau stebina, o tai juk itin ryškus simptomas: buhalteriai atleidžiami tik žiauriai kritus pirkimo/pardavimo operacijų skaičiui.

Jei jau apie buhalterius – viena pažįstama buhalterė pardavė savo mašiną. Maždaug už 3000 litų. O paskui suskaičiavo, kad dėl naujos kubiliškos mokestinės tvarkos, kai į pajamas skaičiuojama belenkas, neapmokestinamas minimumas jai dingsta (peržengiama pajamų riba) ir gaunasi metinių mokesčių šuolis, siekiantis 4000 litų. T.y., mašiną pardavusi, vietoj pajamų gavo tik 1000 litų minuso. Vambzdec. Detalių nežinau, gal kas iš buhalteriją išmanančių čia paaiškins smulkiau.

Ryškus ir sveikatos apsaugos mokesčio įvedimas, apribojant teisę į gydymą tiems, kas "nemoka". Esmė ta, kad prie tokių pakeitimų neįmanoma pakeisti sveikatos apsaugos kaštų (jie lieka pastovūs – poliklinikos ir ligoninės dirba, kaip dirbusios, o pikinės apkrovos bei būtini reikalavimai, neleidžiantys mažinti kaštų – lieka tie patys), todėl joks lėšų sutaupymas, kokiu čia dangstomasi, neatsiranda. Taigi, kas padaryta? Ogi visiškai dirbtinai sukurta diskriminuojamų žmonių grupė.

O dar, ne į temą – naują pasą išsiimti Lietuvoje jau kainuoja 400 litų. Patyliukais kainą padidino keturgubai. Iki lygio, aukštesnio už daugelio žmonių mėnesines pajamas. Greitai Lietuvos piliečiai ims virsti nelegalais.
(Pasirodo, deza. Ačiū, patikslinusiems)

Rygoje įvykusios riaušės – irgi simptomatiškos. Latviai eina ta pat kryptimi, kaip ir mes, tik lenkia Lietuvą kokiu pusmečiu ar pan.. Žiūrėsim, kaip bus Lietuvoj – Vilniuj irgi kažkokį mitingą kažkas ruošia. Išties, ko reikia, kad kubiliečiai truputį atsikvošėtų?

Neatsimenu, kas iš politikos apžvalgininkų įvardino vieną įdomų dalyką apie klerikalkonservatorius: prisiskaitę belenko apie tai, kad pasaulyje dešinieji remia stambų kapitalą, o kairieji – smulkų verslą bei eilinius žmones, mūsiškiai "dešinieji" bando eiti būtent ta kryptimi. Tai yra kardinalus Kubiliaus posūkis nuo ankstesnių, landsbergiškai-vagnoriškų laikų, kai konservų ekonominis kairumas buvo gan akivaizdus (bent jau lyginant su socdemais). Naujųjų konservų bėda ta, kad stambus verslas Lietuvoje priklauso socdemų grupei, kuri kažkada sėkmingai viską suprichvatizavo ir dėjo ant tų Kubiliaus norų juos remti. Panašu, kad mūsų klerikalkonservatoriai tiesiog gyvena visiškame kosmose ir nesuvokia realybės. Tuo tarpu Sausio 13-os proga užmirštas Landsbergis – ne atsitiktinumas (politikoje tokių atsitiktinumų nebūna), o visiško konservatorių išsivertimo simptomas.

Nagi, ką dar galima pridėtiprie viso šito negatyvo?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

172 thoughts on “Minčių kratinys praėjusios Sausio 13-os proga

  1. Anonymous

    „Visgi, klerikalkonservatorių įtaka -- vargu, ar abejotina.“. Be abejo. Prie Kirkilo krizės nebuvo, atėjo Kubiliaus šutvė -- krizė apsireiškė iškart.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Mokesčių kėlimas labai staigiai pablogino situaciją. Netgi anksčiau, nei mokesčiai buvo pakelti -- tiesiog verslas ėmė skaičiuotis būsimus rezultatus. Nors krizė -- irgi yra realiai.
      Sunku tik įvertinti, kokia viso mėšlo dalis tenka objektyvioms priežastims, o kokia -- Kubiliaus sugalvotoms nesąmonėms.

      Reply
  2. Anonymous

    dezinformacija
    „2.12. paso išdavimą, keitimą bendra tvarka 100 litų.“
    Taigi informaciją reikia tikrinti:)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: dezinformacija
      Vienas pažįstamas buvo pasų poskyry prieš kelias dienas. Iš jo žodžių ir sakau. O tai, kas skelbiama valstybinių įstaigų interneto puslapiuose -- neretai būna kelių metų senumo duomenys.

      Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: dezinformacija
          Ok, reiškia kažką pripainiojo. Gal supainiojo su kokiu nors skubiu keitimu. Atsiimu, kaip dezą. Užbraukiu.

          Reply
      1. krakadyla0

        vistik dezinformacija
        ką tik skambinau į migracijos departamentą, bo man kaip tik šiandien važiuot keistis -- sakė ne, liko 100.

        Reply
          1. skimas

            Re: vistik dezinformacija
            Tau užkliuvo paso kaina ar kainos didėjimas kartais? Man tai labiau kliūva teiginys, kad minima suma yra didesnė nei daugelio Lietuvos gyventojų mėnesinės pajamos.

            Reply
              1. skimas

                Re: vistik dezinformacija
                O vat šitas „kainuoja 400 litų. Patyliukais kainą padidino keturgubai. Iki lygio, aukštesnio už daugelio žmonių mėnesines pajamas“ neužkliuvo? Daugelio žmonių mėnesinės pajamos mažiau už minėtą sumą? Gal aš atsilikęs ir kažko nežinau arba tiesiog nerealiai išpyzdėjęs :/

                Reply
                1. zalias_bebras

                  Re: vistik dezinformacija
                  Matai, duosiu patarimą: kitąkart skaitydamas šį LJ, pabandyk atsidėlioti, kur yra faktai, kur deza, kur autoriaus subjektyvi nuomonė ir kur -- visiška provokacija. 🙂
                  Todėl man neužkliuvo, nes žinau, kad taip nėra. Tiesa, statistiškai galima įvairiai išvedžioti, kad skaičius taptų artimas, bet tame -- palieku žodį Rokiškiui. 🙂

                  Reply
                  1. skimas

                    Re: vistik dezinformacija
                    yra ir baisesnių variantų, kaip antai su sapiorskom lopatkėm. Jomajo, net komentuot nesinori, nes žmogus paprasčiausiai visur ir visada randa norimų „faktų“ ir juos pritraukia prie savo jau senai padarytų išvadų. Kartoju visur ir visada. Ir dar juokingiausia, kad įsivaizduoja esąs be galo objektyvus. 🙂

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: vistik dezinformacija
                      Zašybys padiskutavot, žodį „daugelis“ išvertę į žodį „dauguma“. Kas ten randa norimų „faktų“, kuriuos kažkur pritraukia? 🙂

                    2. rokiskis Post author

                      Re: vistik dezinformacija
                      Na, kadangi apie neatidų skaitymą, sukėlusį tamstai diskutuojamą problemą, išsiaiškinom žemiau, tai galim tarti, kad viskas jau išaiškinta, tiesa? 🙂

                    3. zalias_bebras

                      Re: vistik dezinformacija
                      A, tai paskaitei mano susirašinėjimą su Ibicum… 😉
                      Klausyk, tai gal ir Tau su logika negerai ir pats su savimi nesutari, ką? 🙂

                    4. skimas

                      Re: vistik dezinformacija
                      Na taip, man su logika tikrai striuka, ypač kai pasiskaitau tokius komentarus ir nuorodas, kuom tie komentarai paremti. Šiaip kur mirties priežastis ne uždusimas, tai kraujo išsiliejimas į smegenis, taigi lopetėlės ir vėl niekuo dėtos. Taigi kraujas į smegenis ir viskas, na kaip insultas toks, tik biški padidintas :/

                    5. zalias_bebras

                      Re: vistik dezinformacija
                      Aš esu labai mažo protelio meškiukas, ir mano galva prikimšta pjuvenų: ką reiškia “imprintingas“? 🙂

                    6. rokiskis Post author

                      Re: vistik dezinformacija
                      Imprintingas -- tai imprinto imprintavimas. Neadekvačių imprintų pvz. -- „Stalinas išgelbėjo Europą nuo fašizmo“, „Landsbergio snaiperiai šaudė žmones“, „Kubilius gelbsti Lietuvą nuo krizės“, „Žydai vykdo taikių palestiniečių genocidą“, „Metalistai yra nevykę mėmės“, „Antanas iš TV yra silpnaprotis“, etc. 🙂

                    7. rokiskis Post author

                      Re: DUOK!!!!
                      Aukščiau yra nuoroda, Bebras įdėjo. Apie tai, kaip Ibicus atrado, jog Tbilisyje žmonės vieni kitus patys išdusino, o ne sovietinė armija juos bananais, kastuvėliais ir čeriomuchom naikino. Dokumento išvadose, kur aiškiai viskas įvardinta, Ibicus perskaitė visvien belenką.

            1. rokiskis Post author

              Re: vistik dezinformacija
              Lietuvoje yra gan juntamas kiekis žmonių, kurių mėnesinės piniginės pajamos yra mažesnės, nei 400 litų. Ypač -- kaimo vietovėse. Tamstą tai stebina?

              Reply
              1. skimas

                Re: vistik dezinformacija
                Mane stebina, kad DAUGUMOS pajamos mažesnės. Dauguma yra bent vienu indivudu daugiau nei 50%, jei jau taip tiksliai 😉 Ir tai mane tikrai stebina. Ta prasme teiginys.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: vistik dezinformacija
                  Skirkit žodį „daugelio“ nuo žodžio „daugumos“ 🙂 Ar nežinote, kuo šie žodžiai skiriasi, ar tiesiog skaitote neatidžiai? 🙂

                  Reply
  3. zalias_bebras

    Sutik, kad lengvatas reikėjo naikinti anksčiau. Tai gal šitos dalies mokesčių kėlimu neskaičiuokime gal? 1 procentinio punkto PVM pakėlimas didesne dalimi vaizdo nekeitė. Akcizų padidinimas -- tai būdas nekelti kitų mokesčių, o benzino kaina, tarkime, būtų gerai, kad šitoje šalyje prasidėtų kažkur nuo 6 litų (prisišnekėsiu). GPM netgi sumažėjo. Tik va NPD dabartinė tvarka -- tai būdas kompromituoti progresinę mokesčių sistemą, kurios taip ir neįvedė (skaitom: “nepakėlė, sūkos, mokesčių, o dar juos ir sumažino!“). Tai reiškia, kad užprogramuota siekis nekelti GPM daugiau uždirbantiems, kurie ir skundžiasi labiausiai.
    Dėl buhalterės: ji pyko, kad reiks dabar grąžinti VMI savo prarastą NPD, kuris sudaro apie 900 Lt (bet aš dar didesnes sumas sumoku, teikdamas deklaraciją, tai man juokingi tokie skundai). Bet dabartinė NPD naujos tvarkos sumaištį sukelianti sistema -- nieko naujo pasaulyje: JAV irgi deklaruoji savo pajamas ir mokesčius, kartais primokėdamas, kartais susigrąžindamas. Čia dabar siūloma NPD iš viso netaikyti (“paskolinant valstybei“), o susigrąžinti priklausančią, teikiant metines pajamų deklaracijas (t.y. stumiama į visuotinį deklaravimą, kurį dar prieš metus oi kaip buvo siūloma įvesti kovai su korupcija), kurias užpildyti tikrai itin paprasta ir ne sudėtingiau, nei už komunalinius susimokėti.
    Žodžiu, mažiau isterikuokim ir ramiau žvelkime į tai, nes mirtis ir mokesčiai -- niekur nedings. 🙂
    Dėl pirmos pastraipos: mizantropija ne tik beldžiasi į duris, bet ir dantimis kimba į sprandą… Tačiau čia aš taip kalbu, Landsbergio gerbėjas. 🙂
    O kad apie tai -- gal tęstum “Žabtų“ seriją? 😉
    Pabrango ID kortelės išdavimas 4 kartus, o ne pasas -- nuo 10 Lt iki 40 Lt. Be to, reiks keisti iki 2000m. balandžio išduotus vairuotojo pažymėjimus į vienodą ID standartą, ką reikėjo padaryti prieš kokius 3-4 metus, stojant į ES, tad čia atsiliekam.
    Prie Saemos ėjo tokie patys “latviai“, kokie ir pas mus prieš sausio įvykius 1991 metais AT langų daužyti. Juolab, riaušės -- ne išeitis.
    Iš viso, nematau pasiūlymų kaip padaryti geriau -- vien buką juodą kritiką (čia ne apie Tavo LJ dabar, o apie purvasklaidą ir propagandą). Jei gali, pasiskaityk , kaip jis ėjo interviu imti iš Kubiliaus prieš apsilankant TVF atstovams -- belieka pasidžiaugti, kad turime premjerą “begemotą“, o ne isteriką, kaip Paksas ar jo šutvė. Tad gal kažkas iš to ir išeis. Islandijoje, palyginam, bankrutavo 4 įmonės iš 5 -- o ten konservatorių su Kubilium nebuvo. Rytis irgi rašo apie tą “jei ne 1, o 4 iš 5 turės likusius paremti“…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Islandija bankrutavo dėl to, kad buvo tapusi bankine valstybe. Lietuva tokia nėra. Bet… Kiek atsimenu, biržų indeksų kritimas Lietuvoje netoli nuo islandiškų rekordų, esame pasauliniame smukimo top-10, jei neklystu.
      O dėl buhalterės -- jai dabar sumažėjo metinis uždarbis ne 900 litų, o 4000 litų, kiek supratau. T.y., mašinos pardavimas sumažino absoliutinį pajamų dydį maždaug tūkstančiu litų. Būtų aišku galima tai suprasti, jei tai būtų sumažėjimas iš atlyginimo. Bet -- čia mašinos pardavimas, t.y., turto, kurį įsigyjant išleisti pinigai jau buvo pajamomis, t.y., buvo apmokestinti anksčiau. Kažkuo man šita situacija primena tuos laikus, kai Airijoj padirbėję lietuviai, sumokėję ten mokesčius, būdavo apmokestinami antrą kartą Lietuvoje, iki tokio lygio, kad sumokėjus visus mokesčius, gaudavosi minusas.
      O dėl riaušių Rygoje -- tai visgi simptomatiška. Latviai ten ar ne latviai, tokiuose įvykiuose paprastai dalyvauja socialiai mažiausiai apsaugota visuomenės dalis. Ir riaušės -- gan ryškus indikatorius.
      Dėl Kubilo „neisterikavimo“ -- tai jau atleisk. Kasdien kaitalioti pareiškimai apie „skolinsimės“ ir „nesiskolinsim“ -- tai jau toks ryškus simptomas, kad vargu ar verta kalbėti ką nors daugiau. Žiūrėk į pareiškimų turinį, o ne apsimestinai šaltą bliūdo veido snukį.
      O dėl pasiūlymų, kaip padaryti geriau -- tų pasiūlymų gi yra. Galų gale, bet kokia kritika nurodo vietas, ką reikia taisyti, tad kritikos pozityvumas priklauso būtent nuo kritikos gavėjo sugebėjimų 😉 Tik visiems nusispjaut į kitas galimybes, ypač -- kai jas siūlo politiniai oponentai. Kubilas gi, žinia, nei su vienu ekonomistu nesikonsultavo, savo planus kurdamas. Prisiminkim, kad ne tik socdemai, bet net ir paksuoliai bei darbiečiai su ekonomikos dėstytuvais truputį pasikalbėdavo. Žodžiu, simptomatiška, kaip ir antausis Landsbergiui.
      Ryški ir naujosios valdžios valdymo impotencija: paskelbusi apie tai, kad premijų valdžios įstaigos turi neišmokėti, ji sugebėjo sau nesusimažinti atlyginimų, o visokios ministerijos atvirai ant šių „nurodymų“ padėjo.
      Tarp kitko, dėl Landsbergio -- Kubiliaus posūkis ir šitas Sausio 13-os akibrokštas gali reikšti ir dar kai ką: galimai konservų tarpe ima bręsti skilimas.

      Reply
      1. zalias_bebras

        Manding, top-5 netgi. 🙂 Tačiau Vilniaus OMX realiai Lietuvos ekonomikoje (“UABų Lietuva“ -- dr. Maldeikienė) NIEKO nereiškia -- tą žinai geriau už mane, gerb. konsultante.
        GPM mokamas nuo visų pajamų, ir tai, manau, teisinga. Visai nesvarbu, kokios pajamos ir kaip buvo gautos. Man tik nepatinka toks dabar NPD taikymas, bet kažkaip -- smulkmena. Tačiau kartoju: tikrai pasitikrink, kas ir dėl ko ten sumažėjo, nes čia ji skleidžia arba demagogiją, arba dezą. Galėjo prarasti savo NPD -- tai tikrai bus apie 900, o ne 4000, kaip Tu išskaičiavai.
        Rygoje vyko mitingas tokių žmonių -- dalyvavo apie 15000. Šitie išsiskirstė. O maždaug 1000 “latvių“ (žr. Senį Albiną) nuėjo siaubti Saemos. Tokie patys “estai“ riaušes kėlė ir Taline pernai dėl bronzinio balvono. O “Jedinstvo“ Lietuvoje pameni? Manai, kad jie tapo balti ir pūkuoti ar kad emigravo? Jei riaušės kelia pavojų valstybei (ne valdžiai -- valdžia verčiama politinėmis priemonėmis), tai aš dabar tų latvių pusėje, kurie pakraupę nuo savo mitingo “afterparty“. Yra ir tokių.
        Kubilius kalba, kad BVP smukimas 5 proc. yra optimistinis scenarijus pagal kitų šalių patirtį. Jie savo Planą A darė prie 1.5 smukimo. Tad prieš kalbėdamas apie simptomus pagalvok, ką jo vietoje dabar darytum? 1.5 -- tai net ne optimizmas, o utopija, o skatinti dabar neigiamas nuotaikas (žr. “lūkesčių ekonomiką“) tikrai nėra gerai. Va ir kalba tiek vienai pusei, tiek kitai, kad prilaikytų griūtį -- o atsirenka kiekvienas tai, ką nori girdėti.
        Žinai, nematau aš kritikos -- vien interesus ir pamazgų pylimą, o ir nematau išdėstytų geresnių pasiūlymų šiuo metu. Gal Tu matai? Netgi išsipyjarinę “ekspertai“ dabar ne ką tepasako. O kai kurie planai ir priemonės buvo priimti skubos tvarka, nes juos reikėjo priimti “vakar“. Kitąkart diskusijoms laiko ir vietos nelieka -- iš vadybos teorijos žinai, kad ekstremaliomis sąlygomis ir laiko ceitnoto atveju reikia prastų, bet laiku priimtų priemonių, nei gerai išdiskutuotų ir sudėliotų, bet priimtų pavėluota (žr. generolą Patoną). Labai gerai, kad ėmėsi skubiai daryti esminius dalykus, nes daugelis mūsų pseudoekonomistų yra ne tik kad dvirankiai (pagal Reiganą), bet ir pusgalviai. Ką toliau daryti -- dabar va ir derinama. Pagrindinės ir skubios priemonės priimtos laiku, manau. Todėl dar ne visiškoje subinėje, kaip kaimynai. O ar ten atsidursime -- priklauso nuo tolimesnės įvykių raidos.
        Ministerijos dėjo, nes tai ir yra toji susicementavus per 8 metus nomenklatūra, kuriai dėti niekas netrukdo, o dar ir gerai kompromituoja naują valdžią. Deja, Kubilius negali vienu mostu pakeisti visų atsakingų pareigūnų -- juolab, jam su jais dirbti reiks. Ir juolab -- kad tos premijos VISADA buvo, nes jos gaunamos neišmokant dalies atlyginimo kas mėnesį, jei padalintum tą atlyginimo fondą iš 12, tai visuomet gauni mažiau. Galima jas nubraukti vienu ypu -- tiesiog tuomet visi ir gaus tiek, kiek bus fonde, o ne tik tuomet, kai premiją skirti bus verta. Ten kur neskyrė -- netgi sutaupė, taip išeina. Ir smulkmena tos premijos -- jei mudu negavome, nebūtina dabar ant kažko dantį griežti, nes tie pinigai nebus į žemę užkasti, o eis į vartojimą. Ir nurašyti jie buvo dar prie praeito biudžeto, o ne paimti iš šio, “šemetinio“.
        Landsbergis Kubilium nepatenkintas jau ne pirmi metai -- nieko naujo.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Jo, dėl to, kad mūsų „birža“ -- tai ne tiek birža, kiek kažkokia butaforija -- tai žino visi. Taip ar anaip, visvien šioks toks rodiklis, ypač, kai nėra kitų.
          Dėl tų NPD -- tai jau panašu į tai, kad reakcija pralenkė faktus. Taip ar anaip, apmokestinimas gaunasi dvigubas -- mašinos pirkimui sunaudoti pinigai irgi buvo apmokestinti, tad jei jau teisingai žiūrėti, atgauti pinigai apmokestinti neturi būti. Kitaip pagal panašią logiką apmokestinti galima būtų ir pinigus, pvz., padėtus į banką, imant mokesčius, kai pinigai nuimami nuo sąskaitos. Kita vertus, čia jau tema, kur mes artėjam prie visokių kardinalių konceptų, įskaitant ir klausimus apie ribas tarp individualios komercinės veiklos bei to, kas tokia veikla nėra. Taigi, pernelyg nesigilinkim 🙂
          Dėl Rygos -- nei neabejoju, kad ten ir paprovokuota kai kas buvo. Visgi, tai visvien simptomatiška.
          Dėl BVP smukimo ir lūkesčių ekonomikos -- panikos ir emocijos nieko bendra neturi su lūkesčių ekonomika. Tą jau vieną kartą aiškinau. Viską apriboja realios galimybės ir realūs skaičiai, nuotaikos gi -- tik nežymiai įtakoja procesus, paprastai gi -- tik sukuria jausmingą foną, kuris ir kelia melagingą įspūdį, atseit finansus valdo ne šaltas išskaičiavimas.
          O dėl kritikos bei pamazgų -- pamazgos atsiranda būtent tada, kai į protingą kritiką nustojama reaguoti. Ką ir matom Kubiliaus atveju: neklausė kritikos -- gavo pamazgas.
          Galų gale, apie ministervijas -- taip, tai susicementavus nomenklatūra. Tiesa, didele dalim net ir ne per 8 metus, o per gerus 60. Ir savaime aišku, iš kur tie pinigai ir t.t.. Kita vertus, tai visvien simptomatiška, tiesa? 🙂
          O dėl Landsbergio -- trintis trintim, bet akibrokštai -- akibrokštais. Manau, kad po kokio pusmečio ar metų, kai įsisiautės ir krizė, ir Kubiliaus kliedesių pasekmės, bus pats laikas konservams skeltis į dvi dalis -- sveiko proto partiją ir likusius religinius pispročius su Kubilu priešaky. Klausimas tik, ar Landsbergiui politinės valios užteks.

          Reply
          1. zalias_bebras

            Landsbergis jau yra pasakęs, kad be tokios partijos apsieis. Tad nežinau, kas į ką ten skilti turėtų. Manau, kad niekas ten neskils, nes neapsimoka.

            Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Sugebėjimas pripažinti ir įvertinti savo klaidas -- tai pats brangiausias sugebėjimas, kokį turime. Todėl vertėtų pripažinti ir įvertinti savo klaidą -- konservams atiduotą savo paramą. Aš jau tai padariau. Kada padarysi tu?

                    2. rokiskis Post author

                      Alternatyvos visada yra 🙂 Čia jos irgi yra: gyventi rožiniame klerikalų sapne, ar pažvelgti į situaciją realiai 🙂

                    3. rokiskis Post author

                      Tavo klausimas yra toks: „kurį kakalą siūlai vietoj šito kakalo?“ 🙂 Mano atsakymas yra toks: „pirmiausiai reikia suprasti, kad tai kakalas“ 🙂 Pagauni mintį? Kakalas kakalui -- ne alternatyva 🙂

                    4. zalias_bebras

                      Taip. Be Tėvynės Sąjungos šiuo metu nėra kam tvarkyti Lietuvos ūkį krizės sąlygomis.
                      Pataisyk, jei manai, kad klystu.

                    5. rokiskis Post author

                      Ok, kitaip suformuluosiu klausimą: ar yra nors viena politinė jėga, kuri būtų kompetetinga krizės tvarkyme?
                      Nors bendrai, gausiu iš tavęs vėl tą patį atsakymą, tiesa? 🙂
                      Žinai, nuoširdžiai pasakysiu, kas mane toje „Tėvynės Sąjungoje“ biesina: jie yra ta jėga, kuri lyg ir nori kažką tvarkyti ir kartu turi tam pakankamą rinkėjų paramą. Bet tokių durnysčių, kokias jie prisigalvoja, aš tiesiog nesitikėjau. Tai, ką jie dabar daro -- tai yra vambzdec. Vat todėl ir biesinuosei, kad jie daro nesąmones, o daugiau kad kas darytų -- išvis nėra kam
                      Todėl konstatuoju: pas mus nėra tokios jėgos, kuri darytų protingus veiksmus. Yra tik besitampančios politinės gaujos, kurios, deja, viena už kitą geriau nepasireiškia. Ir duok dieve, kad paaiškėtų, jog aš neteisus.
                      Jei dar trūksta simptomatikos -- prisimink naują aplinkosaugos ministrą: dar vienas šviežias atvejis. Dar klaikesnis savo pareiškimais už tame poste buvusį Pavlikovą.

                    6. Anonymous

                      Aplinkos ministras beje, pirmą kartą statybos profesionalas ir versle suprantantis. Ir nėra durnos visai jo šnekos. Žinotumėt geriau tas visas problemas, kodėl yra statoma be leidimų, taip paprasta neatrodytų. Neteisėtai net Valdovų rūmai yra statomi, jei įstatymo raidės žiūrėtume. Bet ten Brazauskas, todėl vsio zakonno. O kaimo žmogus negali net tvarto pasistatyti, nes negali savo sklypo ribų nustatyti dėl bendro bardako valstybėje. Kai pasistato nelegaliai, tai arba moka kyšius inspektoriams, arba priverstas nusigriauti. Griauna būtent tokių ubagų statinius, nes ponai yra pažįstami arba viršininkai tiems inspektoriams. Beveik visur, kur tik yra pastatyta nelegaliai, yra kokios nors biurokratinės kliūtys ir žmogus tiesiog negali disponuoti savo žeme. Žinau atvejų, kai žmogus sumokėjo už sklypą 1mln. ir negalėjo statyti, nors pagal dokumentus ten buvo namų valda.
                      Romas

                    7. rokiskis Post author

                      Žinau ir apie kliūtis, ir apie piktnaudžiavimus. Bet bajeriai su Merck ir pareiškimai, esą statiniai daug kainavo, todėl reikia juos legalizuoti ir pan. -- atleiskit, net Pavlikovas varė atsargiau.
                      Taip pat priminsiu, kad reikalas visgi sukasi ne apie šiaip teritorijas, kurios staiga virto parkais ar pan., o labiausiai -- apie Trakus ir Nidą.
                      Vat kai nugriaus Sabonio ir dar kelių veikėjų viešbučius, Nidoj pastatytus -- tada galėsim kalbėti, kad gal ten ir yra kažkoks rūpinimasis kaimo žmonėmis ar pan..

                    8. Anonymous

                      Reikėjo atkreipti dėmesį, kad jis sakė -- gal statinius reikia atimti ir parduoti valstybės naudai, nes atstatyti gamtą statybvietėje brangiai kainuoja. Žmogus žino kiek kainuoja griovimas ir su kuo tai valgoma. Tamstos žiniai reikėtų įsigyti visai nepigių griovimo ekskavatorių. Ardyti rankomis yra nesaugu. Kas galėtų padaryti tokias investicijas, ypač kai toks nepigus daiktas gali išlėkti į orą? Beje dėl statinių Juodkrantėje. Ten yra išduotas statybos leidimas. Statiniai suprojektuoti pagal visus teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį ir detalųjį planą). Visa esmė yra ta, kad ten ant bendrojo plano trūksta parko direkcijos parašo ir tuo pagrindu yra ginčijamas teisme bendrojo plano teisėtumas. Tą planą prastūmė a+a Mikelis ir pardavė galimybę statyti Saboniui(žemė ten neperkama, nes draustinis). Sabonis jau yra pasekmių valgytojas. Jei ten griausim, tai patirs išlaidas tik valstybė, o Saboniui turės sumokėti kompensaciją pagal visus atliktų darbų aktus ir greičiausiai jis prisiteistų kompensaciją, už sugadintą biznį. Jei ką tai net Europos žmogaus teisių teisme. Tuo tarpu Valdovų rūmai yra statomi visai be detalaus plano. Tamstos žiniai be jo visai nebuvo galima išduoti projektavimo sąlygų ir kaip pasekmės statybos leidimo. Pagal įstatymus Vadovų rūmus reikia griauti vienareikšmiškai, tuo tarpu Juodkrantės atvejį dar galima ginčyti teisme.
                      Romas

                    9. rokiskis Post author

                      Gerbiamasai. Nida -- tai gamtos stebuklas. Ir jei ten pristatyta visokių viešbučių ir garažų, kurie žaloja gamtą, tai reikia nugriauti ir išskaityti visas griovimo ir gamtos atkūrimo išlaidas iš statinius pastačiusių nusikaltėlių. O ne tęsti tą patį mėšlą, kurį tie nusikaltėliai ir darė. Atkreipkit dėmesį į tai, kas tą mėšlą tęsti sugalvoja -- aplinkosaugos vadas, kuris turėtų būti atsakingas už gamtos tausojimą ir atkūrimą.
                      Apie tai, kad koks nors Sabonis ką prisiteistų -- nesąmonė. Tamstos minimas planas nepatvirtintas, neteisėtas, todėl jis nėra ir negali būti pagrindu išieškojimui. Tuo tarpu tie, pardavė Saboniui leidimą statyti -- nusikaltėliai. Kaip ir patsai Sabonis, su jais sudaręs slaptus sandėrius. Tai vat iš tų nusikaltėlių tegul Sabonis ir išsiieško. Pripažinkim realybę -- tas krepšininkas nėra toks asilas, kad galvotų, jog statosi ten legaliai. Juolab, kad triukšmas dėl to prasidėjo dar iki pradedant statybas. Sabonis pabandė NETEISĖTAI pastatyti statinius ir PASTATĖ NETEISĖTAI. Ir dabar vaizduoja asilą didelėm nekaltai mirksinčiom akim.
                      Dėl Valdovų rūmų -- ten dar viena unikali istorija. Irgi tiesą sakant, vambzdiecas. Kita vertus, tai valstybinis statinys, valstybės žemėje. T.y., specifinis atvejis, kuris ir nagrinėtinas kaip specifinis atvejis. Plg. su įmonės padalinio veikla, prieštaraujančia įmonės vidaus taisyklėmis -- sprendžiant tokio tipo situaciją, nėra taikomi išorinių institucijų sprendimai, o taikomi sprendimai, kuriuos priima įmonės vadovybė. Valdovų rūmų atveju, manau būtų logiška, jei sprendimą dėl jų likimo priimtų vyriausybė ar Seimas, vadovaudamiesi ilgalaikiu to pastato tikslingumu ir savo sprendimu įteisintų tą pastatą arba nuspręstų jį likviduoti.
                      Beje, dėl pasakų apie „ardyti rankomis nesaugu, ypač kai toks nepigus daiktas gali išlėkti į orą“ -- neturiu ką pakomentuoti. Nesupykit, bet atvirai pasakysiu: tai nusišnekėjimas, kuris nėra vertas diskutavimo.

                    10. Anonymous

                      Aš šiose srityse išmanau, nors statybininkas nesu. Griauti rankomis negalima. Griovimo veiklai įmonei reikia gauti kvalifikacijos atestatą kurį išduoda Statybos produktų sertifikavimo centras. Tam jie turi turėti lygiai taip pat sertifikuotus darbų vadovus. Rankomis yra išardomos tik komunikacijos,išimami langai ir atliekami panašūs smulkūs darbai. Mūrinių sienų griovimui yra naudojamas ekskavatorius su žnyplėmis.
                      Neneigiu, kad Sabonis buvo susijęs su Mikeliu korupciniais ryšiais, bet ir neteigiu, nes nežinau. Teritorijų planavimo procesas yra labai sudėtingas. Jame reikia gauti pritarimą faktiškai iš visų. Ant bendrojo plano nepasirašė turbūt ta pati Stancikienė (ji konservatorė ir dabar deputatė). Tą bendrąjį planą patvirtino vyriausybė. Ir tolimesni veiksmai buvo padaryti remiantis tuo bendruoju planu. Ten visi pykčiai užsižiebė ir suieškojo to parašo kažkurioj vietoj nebuvimą, kai pamatė, kad vietoj turistinio objekto matyt gausis vasarnamiai ponams(Brazauskai irgi nužiūrinėjo). Tai kodėl būtų blogai vėl viską perimti valstybės žinion ir panaudoti atvykstantiems jachtininkams apnakvydinti, kaip buvo numatyta iš pradžių? Viena tik bėda, Saboniui tikrai reiks pinigus atiduoti. Ir jei nėra įrodymų dėl korupcinių susitarimų, tą reikės padaryti vienareikšmiškai.
                      Valdovų rūmų detalus planas buvo būtinas, nes taip numato teritorijų planavimo įstatymas. Neatlikus detalaus plano šis įstatymas buvo pažeistas ir visi veiksmai po to yra neteisėti. Kol kas negirdėjau, kad kai kuriais atvejais įstatymų galima nesilaikyti. Per svarstymo su visuomene procedūrą buvo galima nuspręsti apie statinio statymą apskritai (visuomenė galėjo ir nepritarti išgirdusi istorikų nuomonę), buvo galima nustatyti paskirtį (kas suteikė Brazauskui teisę vienam nuspręsti, kai turi teisę visuomenė), buvo galima nuspręsti likimą statinių kurie buvo pastatyti po rūmų nugriovimo (dabar buvo sunaikinas vienas istorinis pastatas, nes stovėjo rūmų ribose) ir daug visokių specifinių klausimų, apie kuriuos nenoriu plėstis.

                    11. Anonymous

                      Dėl griovimo truputį patikslinsiu. Griauti saugiai rankomis būtų galima plyta po plytos(atvirkštine tvarka, kaip sumūryta). Bet taip yra brangu. Švaistytis kuvaldomis, kad griūtų didesni sienų gabalai darbų vadovas turi neleisti.
                      Romas

                    12. rokiskis Post author

                      Na, taip ar anaip, nors ir toliau noriu prieštarauti iš tų pačių sričių (tarp kitko, ir galiu -- pvz., kodėl Anglijoje griauna „kuvaldomis“?), norėčiau, kad pažvelgtumėte į tai iš kitos pusės: teisingumas neturi vadovautis principu „kiek kainuos“. Ir sprendimas paremtas „leiskim neteisėtą statybą, nes kitaip kainuos per brangiai“ -- tai toks žiaurus neatitikimas teisiškumo principams, kad vargu, ar galėtume kalbėti apie teisinę valstybę, tiesa?

                    13. Anonymous

                      Pas mus irgi griauna kaip išmano, nes savo darbo nedirba darbo inspekcija. Smūgiais pažeidus konstrukciją, ji gali griūti ir prispausti griovėją. Trūkiai atsiranda ne ten kur norisi, o ten kur skiedinys silpnesnis, be to yra sijos ir sąramos, kurios kartais sveria kelis šimtus kilogramų.
                      Romas

    2. gegute

      „Čia dabar siūloma NPD iš viso netaikyti (“paskolinant valstybei“), o susigrąžinti priklausančią, teikiant metines pajamų deklaracijas“
      Aš supratau, kad NPD „permokos“ nuo 2009 metų jau nebus galima susigrąžinti už nepanaudotą NPD, tik nepriemoką sumokėti 😀
      šitą.. o kuom valdžia argumentavo advokatų sodros lubas?

      Reply
      1. rokiskis Post author

        O, kaip įdomu. Advokatų sodros lubas…
        Ar tik nebus tai susiję su tuo, kad Sodra yra AB, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis -- t.y., tuo, kad pafinansavę bylinėjimusis, teisininkai galėtų visą sodrą išdusinti. Blogiausiu atveju -- per visokius tarptautinius arbitražus. Kiba ultimatumą sodrai pastatė? 🙂

        Reply
      2. zalias_bebras

        Jei tokia tikrai tvarka, o aš supratau kitaip (VMI šiuo metu neprisiskambinsi…), tuomet tikrai verta taikyti iškart pilną NPD ir kas mėnesį atidėti į terminuotą sąskaitą visą tokį dydį. Nematau problemos, kad teikiant deklaraciją jos dalį ir sumokėti bus galima. Sumos nedidelės, o dar ir palūkanas neša, delspinigių mokėti gi nereikia. Aš taip iki šių metų “vargau“ su visu GPMu, o ne menkučiu NPD -- ir tikrai nesiskundžiu, o netgi gailiuosi, kad daugiau neteks… 🙂
        Sodros lubas, kaip ir nepilną Sodros tarifą, ne vien advokatams pritaikė -- negalėjo vienu ypu pilnai apmokestinti, tad padarė pereinamą periodą, kiek supratau. Pas mus su Sodra dar klaikiau, nei su GPMu -- ten viską reikia radikaliai keisti, pradedant nuo to, kad dydis turi būti bazinis -- ir išmoka bei pensija baziniai. O visa kita -- kaupiama tik žmogaus pasirinktame privačiame fonde. Aišku, įvedant amžiaus cenzą, nuo kada tokia sistema pradedama taikyti. Nes tokių įsipareigojimų prie tokių įmokų, kaip dabar, jokia valstybė nepaveža. Bet čia kitos diskusijų temos klausimai.

        Reply
        1. kashkas2

          „Dydis bazinis ir pensija bazine“ -- cia tai tikriausiai teisingai. Linksma bus pereinamuoju laikotarpiu -- kai visi nores „pinigu dabar, o iki pensijos gal neisgyvensim“, ir tiems, kurie i privacius pasideti nespejo, nebus is ko tu pensiju moketi.

          Reply
          1. zalias_bebras

            Kol kas laimi tie, kurie nespėjo į privačius. Jei tokia padėtis išliks, kad valdžia parankiausiu investuoti metu nustos pervedinėti lėšas, nes jai, suprask, tuomet krizė -- bus dar blogiau.
            Man iš viso klaikuma ir juodas godulys buvo visa ta situacija, kai startavo tie fondai. Daug bankų begėdiškai žmones net ne viliojo, o tiesiog šantažavo prasidėti su jų fondais, meluodami apie pasakiškus pelnus, kad duotų paskolas būstui, tarkime, ar pan. Nebuvo jokio amžiaus cenzo. Nebuvo jokios ribos, kas gali kaupti iki pensijos. Nebuvo apribojimų darbuotojų kategorijoms. Ta pati šutvė valdžioje -- ta pati situacija, kaip su “sekundėmis“…
            Kai mano draugas pasirašė, nes pirko butą, nieko man nesakęs ir nepasitaręs, aš buvau šoke, nenorėdamas jo gasdinti: statutinis pareigūnas, iki pensijos likę kiek daugiau 10 metų -- jų algos gal ir nėra tiek didelės, bet stabilios, o pensijos vis tik didesnės, nei paprastų pensininkų, ir į pensiją išeina anksčiau, dar darbingo amžiaus. O čia akivaizdu -- jis gi nespės sukaupti per tuos menkus likusius metus daugiau, nei Sodra išmokėtų, jei būtų likęs! Jo pensiją paprasčiausiai nugvelbė apgaulės būdu.
            O kiek yra vyresnių žmonių, kurie jau galimybės, kaip jis, dar po pensijos taip dirbti, kad tą kompensuotų, ir nebeturės?…
            “Bazinė“ -- mano kalbamu atveju, tai ne menka dalis minimalios, kaip dabar.

            Reply
  4. shipokliakas

    Urzgeni po biškuti? 🙂
    Kortelės išdavimą pabrangino, o ne paso 80 Lt. kainuoja. Pasas 100 Lt.
    Tikiuosi pas mane ne tokios buhalterės darbo užmokestį skaičiuoja. Nes taip nusiskaičiuoti reikia sugebėti. Jei iki pardavimo jai būtų buvęs taikomas visas NPD 12X470=5640 Lt. O po pardavimo netaikomas visai, tai mokesčių skirtumas gautųsi 5640*0,21=1184,4 Lt.
    Dėl Landsbergio sutinku: uoslę reikia turėti, kam galima kvietimus e-meilu siųsti o kam ir asmeniškai nunešti. Kanceliarijai -100.

    Reply
    1. zalias_bebras

      Matyt, jam premijos Serapinas nedavė, tai net Žabtų serijos netęsia.
      Dėl buhalterės -- pritariu. Maniškė irgi kažkaip “ne taip baisiai“ viską suaiškino.

      Reply
    2. rokiskis Post author

      Jo, matyt, kad visgi įširdusi buvo taip, kad sumalė viską per daug. Nes šiaip tai jinai gerai viską skaičiuoja 🙂 Taip ar anaip, kirtis per pajamas dėl atgautų jau prieš tai apmokestintų „pajamų“ -- neatrodo, kaip teisingas dalykas.

      Reply
  5. Anonymous

    sh
    tai kiek zinau kaip raso kortele 80 lt:
    Už asmens tapatybės kortelės išdavimą, keitimą nustatyta 80 litų valstybės rinkliava.
    Jeigu asmens tapatybės kortelė piliečio pageidavimu išduodama (nuo 2009-07-01) skubos tvarka per 1 darbo dieną nuo prašymo priėmimo, valstybės rinkliava didinama 80 litų, skubos tvarka per 5 darbo dienas nuo prašymo priėmimo – 40 litų.
    http://www.migracija.lt/index.php?-193125637#9
    tai cia gal tipo sumuojasi tie mokesciai.. dabar pasidare kaip diena taip naujas mokestis.. dar nauji sveikatos draudimo, nu ziauru ziauru..

    Reply
    1. zalias_bebras

      Tikiuosi, kad, pasimokę iš latvių, dar ir girtuoklius bei provokatorius ištraukinės iš minios irgi. Antraip nematau prasmės šerti Madalovo dviejų pulkų.

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Šiaip tai žinai, o gerai pagalvojus -- manau, kad riaušės atneštų ir kai kurių teigiamų pasekmių, ypač, jei būtų pakankamai nemažos. Nes šiuo metu valdžia į piliečius žiūri, kaip į avinų bandą. Nes klerikalkonservatorių klika pasijuto visiškai absoliučiais valdovais.
        Tarp kitko, ar žinai, į ką išvirto vakarykščiai protestai Latvijoje? Sako, tenykštis prezidentas jau kelia ultimatumą: arba latvių seimas priims įstatymą, pagal kurį juos galėtų nušalinti rinkėjai, arba seimas bus paleistas. Kiek atsimenu, kažkada jau diskutavome apie tai, kad seimūnų atšaukimo procedūra yra būtina, tiesa? 🙂

        Reply
          1. rokiskis Post author

            Kiek siekia mano menkos žinios, nėra tokios procedūros Lietuvoj, kad rinkėjai galėtų seimūnus atšaukti arba paleisti visą seimą. Nors gal ir klystu.

            Reply
            1. zeppelinus

              Įkišiu savo trigrašį siauru klausimu:
              valdymo ir valstybės stabilumo požiūriu nieko žalingesnio, nei rinkėjų galėjimas atšaukti seimūnus ar paleisti visą Seimą, nesugalvosi.
              Ta idėja tik iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukliai, o bent truputį pasigilinus, kokios to galimos pasekmės -- plaukai piestu stojasi.
              Ši teisė suteikta Prezidentui -- ir esant rimtam pagrindui jis ja pasinaudos.

              Reply
              1. rokiskis Post author

                Seimo ar deputatų atšaukimas niekad nebūna paprastesnis už rinkimus, tad nesijaudink -- niekas negalėtų tuo piktnaudžiauti.

                Reply
                1. zeppelinus

                  Kitaip sakant, kalbi ne apie realią, bet apie deklaratyvią, t.y. praktiškai nerealizuojamą, rinkėjų teisę atšaukti Seimo narį ar paleisti Seimą?
                  Kam tuomet dėl tokio nieko išvis burną aušinti?
                  Beje, kažkaip nepamenu nei vienos senosios demokratijos šalies, kur tokia teisė būtų rinkėjams suteikta? Ar tik nebus čia kartais „naujųjų demokratijų“ marginalų populistinis+demagoginis išmislas..?:)

                  Reply
                  1. rokiskis Post author

                    Nagi kam čia ieškoti kraštutinumų? Seimūno kiekvienas durnius išrinkti irgi negali. Bet pakankamai didelis kiekis žmonių -- išrenka. Nuo to rinkimai netampa nei deklaratyviais, nei neįgyvendinamais.
                    O dėl šalių, kur rinkėjams suteikta tokia teisė -- kad ir JAV. Taip ar anaip, šitai itin svarbu tose šalyse, kur valdžia pakankamai piktnaudžiaujanti. Neužmirškit, kad deputatas -- tai įgaliotas rinkėjų atstovas, o ne pats savo skrydį apmokėjęs kosmonautas. Todėl deputatas turi vykdyti rinkėjų sprendimus, įskaitant ir sprendimą dėl atšaukimo. Priešingu atveju -- vietoj rinkėjų valios įgyvendinimo gaunama fikcija.

                    Reply
                    1. zeppelinus

                      A

                      Nagi kam čia ieškoti kraštutinumų? Seimūno kiekvienas durnius išrinkti irgi negali. Bet pakankamai didelis kiekis žmonių -- išrenka. Nuo to rinkimai netampa nei deklaratyviais, nei neįgyvendinamais.

                      Rinkimai -- taip.
                      Bet normalioje šalyje jie vyksta kas griežtai Konstitucijoje ar įstatyme nustatytą laikotarpį, o ne pagal tam tikro nepatenkintų jų rezultatais rinkėjų skaičiaus pareikalavimą.
                      Minėtuose dokumentuose būna numatyti ir atvejai, kuomet rengiami neeiliniai rinkimai, tačiau nepatenkintų rinkėjų valios tarp jų, kaip taisyklė, nėra. Bent jau man atmintin neateina nei viena bent kiek rimtesnės demokratijos šalis, kur Parlamento ar jo nario atžvilgiu būtų kitaip…

                      O dėl šalių, kur rinkėjams suteikta tokia teisė -- kad ir JAV.

                      Na, gubernatorių atžvilgiu -- berods, taip, bet ten gan sudėtinga procedūra (didelio parašų skaičiaus surinkimas, po to -- referendumas dėl nušalinimo), kuria USA rinkėjai sugebėjo pasinaudoti berods, 2 kartus per visą šalies istoriją.
                      Tačiau Kongreso ar Prezidento tai neliečia, bent jau aš nieko panašaus nepamenu..?

                    2. rokiskis Post author

                      Re: A
                      Nu, tamsta vat sakote, kad „bet ten gan sudėtinga procedūra (didelio parašų skaičiaus surinkimas, po to -- referendumas dėl nušalinimo)“ -- tai taip ir turi būti. Apie ką ir kalbu: atšaukimas neturi būti paprastesnis už rinkimus: tai sukuria barjerą, dėl kurio toks nušalinimas vyksta tiktai tada, kai išties reikia.
                      Referendumas dėl Seimo nušalinimo -- ir viskas procedūriškai paprasta. Bet tai nereiškia, kad atsiranda galimybė Seimą nušalinti kokiam nors Valatkai 🙂 Atsiranda tik galimybė teisėtu keliu nušalinti nepasiteisinusį Seimą 🙂
                      Tai man taip rodos, išsiaiškinom, tiesa?

                    3. zeppelinus

                      Re: A
                      Nelabai suprantu, apie ką mes diskutuojame.
                      Kad nesunku suformuluoti teorines sąlygas Seimo ar prezidento atšaukimui rinkėjų valia -- aišku, pats tai nesunkiai padaryčiau per 5 min.
                      Tačiau dauguma rimtų valstybių tokių sąlygų savo teisės aktuose nėra numačiusios -- ir tai ne atsitiktinis dalykas.
                      Pvz. jeigu viskas būtų padaryta pagal LR referendumo įstatymą, tai drąsiai sakau, kad tai de facto tebūtu deklaratyvi, praktiškai nerealizuojama, nuostata.
                      Ar Tu už ją čia mus agituoji ar kas? Nes neina man suprast…

                    4. rokiskis Post author

                      Re: A
                      Tau neina suprast, nes tu ieškai veiksmų ir pasekmių, o aš -- sistemos ir priežasčių 🙂 Ar dar nepastebėjai to? 🙂
                      Matai, prezidento nušalinimo ar seimo paleidimo procedūros -- tokios pat „deklaratyvios, praktiškai nerealizuojamos nuostatos“. Bet kartais jų irgi prireikia. Ir pats supranti, kad tai yra specifiniai atvejai, kurie turi būti numatyti. Nes jei jie nenumatomi -- kritiniais atvejais pareina pizė. Ir dar ir tų kritinių atvejų tikimybė kardinaliai išauga, nes potencialūs nušalintieji jaučiasi nebaudžiamais.
                      O dėl „aišku, pats tai nesunkiai padaryčiau per 5 min.“ -- naują konstituciją parašytum per pusvalandį, o visą naują BK, CK ir AK -- per dieną? 🙂 Nebūkim vaikiškais -- tai nėra paprasti dalykai 🙂

                    5. zeppelinus

                      B

                      Taip ar anaip, šitai itin svarbu tose šalyse, kur valdžia pakankamai piktnaudžiaujanti. Neužmirškit, kad deputatas -- tai įgaliotas rinkėjų atstovas, o ne pats savo skrydį apmokėjęs kosmonautas. Todėl deputatas turi vykdyti rinkėjų sprendimus, įskaitant ir sprendimą dėl atšaukimo. Priešingu atveju -- vietoj rinkėjų valios įgyvendinimo gaunama fikcija.

                      Mišrioje rinkimų sistemoje atskiro deputato atšaukimas išvis yra nonsensas.

                      96 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais
                      Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
                      1) Seimo nariui mirus -- pagal notariškai patvirtintą mirties liudijimo kopiją;
                      2) Seimo nariui atsistatydinus -- pagal Seimo nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Seimo narys pats turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Seimo narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, komisijos posėdis rengiamas Seimo nario buvimo vietoje;
                      3) teismui pripažinus Seimo narį neveiksniu -- pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;
                      4) Seimui panaikinus Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka -- pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
                      5) Seimo nariui perėjus dirbti arba neatsisakius darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, -- pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
                      6) Seimo nariui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės -- pagal įsigaliojusį teisės aktą dėl pilietybės netekimo;
                      7) įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė lygtinai -- pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą.

                      Kas dėl viso Seimo pirmalaikių rinkimų:

                      4. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, arba juos skelbia Respublikos Prezidentas Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo..

                      LR Konstitucijos 58 straipsnis
                      Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
                      Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas:
                      1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;
                      2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
                      Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.
                      Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

                      Dabar įsivaizduok, kad šią mašiną kada panorėję galėtų užsukti keliolika tūkstančių kokio laikraštpalaikio sukurstytų rėksnių ar kelios neaišku ką atstovaujančios visuomeninės organizacijos..?
                      Juk Valatkos dienraštis, nepatenkintas rinkimų rezultatais, to ir siekia visais įmanomais būdais, tik įstatymai to nenumato…

                    6. rokiskis Post author

                      Re: B
                      Na, kaip matėm, tamstos anksčiau įvardintas barjeras (referendumas) pakankamai stiprus, kad Valatkos dienraštis jo negalėtų taip sau imti ir peržengti. Tai būtų geras sprendimas, įteisinantis mechanizmą, kai seimą _paskyrę_ rinkėjai gali tą patį seimą ir _įtakoti_ (t.y., blogo darbo atveju -- atšaukti). Taigi, reiktų tam konstitucijos 58 straipsnio papildymo punktu, numatančiu seimo atšaukimą rinkėjų valia rengiant referendumą.
                      Pastebėjimas dėl mišrios rinkimų sistemos -- labai geras. Dar daugiau -- šis pastebėjimas yra žymiai geresnis, nei tamsta čia jį kritikuojate: vieningo mechanizmo, implementuojančio seimo rinkimus ir kontrolę, mišrioje sistemoje nėra ir negali būti. Iš to ir kyla rinkiminiai fokusai, kai į seimą pakliūna kandidatai, kurių patys rinkėjai niekad neišrinktų, konkuruojančios partijos slapta skirstosi tarpusavy rinkimines apylinkes, etc.. Pastebėkim ir vėlesnes problemas -- galimybė būti išrinktam pagal partinį sąrašą, o paskui perbėgti į kitą partiją, visiškas priimtų sprendimų atskaitomumo neskaidrumas rinkėjams (nes niekad neaišku, ar sprendimas buvo priimtas dėl partinės daugumos, ar dėl tiesiogiai deleguotų deputatų daugumos). Ir t.t., ir t.t..
                      Būtent dėl begalės panašių problemų daugelis šalių ir turi arba išvis vieną sistemą (partinio arba asmeninio delegavimo) arba daro dvejus parlamento rūmus, kurie atlieka beveik vienodas funkcijas (tarp kitko, manau, kad vertėtų ir mūsų Seimą panašiai išskirstyti).
                      Dėl pačių deputatų atšaukimo procedūros praktinio realizavimo -- akivaizdu, kad atšaukimo procedūra yra atvirkštinė paskyrimo (rinkimų) procedūrai. T.y., atšaukimo mechanizmai turi būti skirtingi deputatams, išrinktiems asmeniškai ir deputatams, išrinktiems pagal partinius sąrašus.
                      Apibendrinant: kaip matom, timptelėjom už virvelės -- ir susidūrėm su tuo, kad ne tik atšaukimo mechanizmo reikia, bet ir išvis keisti valdžios struktūrą, nes ji yra konceptualiai ydinga -- būtent sutvarkius pačią struktūrą, lengvai išsispręstų ir atšaukimo problemos.

                    7. zeppelinus

                      Re: B
                      Kiek supratau, pats esi konstitucinės reformos šalininkas?
                      Jėzau, tai ant tiek plati tema, kad net nepradėsiu komentuoti pačio pasiūlymų.
                      Tik pasikartosiu -- parlamento, parlamento nario ar valstybės vadovo atšaukimas iš pareigų ar neeiliniai jų rinkimai rinkėjų valia nėra numatyti absoliučioje daugumoje demokratinių Europos ir pasaulio valstybių konstitucijose ir įstatymuose.
                      Tai yra ne dėl demokratijos stokos, bet dėl labai rimtų priežasčių, kurias aš čia tiesiog tingiu plačiai nagrinėti. Faktiškai jos susiveda į dvi pagrindines:
                      a) nustačius pakankamai lengvai realizuojamą procedūrą -- ja neišvengiamai bus piktnaudžiaujama, vedant valstybę į chaosą;
                      b) nustačius sunkiai realizuojama procedūrą (pvz. pagal LR referendumo įstatymą) -- ta teisė tampa deklaratyvia, praktiškai nerealizuojama.
                      Kam tokią įtraukinėti, jeigu jos siekiamus tikslus galima realizuoti per atstovaujamosios demokratijos mechanizmus? Seimas gali nuimti valstybės ar vyriausybės vadovą, valstybės vadovas gali paleisti Seimą. Atšaukinėti pavienius Seimo narius rinkėjų valia -- išvis būtų cirkas ir humoras -- to išvis niekur demokratiniame pasaulyje nėra.
                      Jeigu jau taip nori pasiūlyti kokių nors populistinių, tautai galimai patinkančių poveikio valdžiai būdų, tai yra kur kas sąmojingesnių variantų, nei tas skurdžios fantazijos veikėjų stumiamas atšaukimas. Priminsių, jog kai kurių rusų radikalų pasiūlymai valdžios atsakomybei yra tokie:
                      renkant, pvz. naują prezidentą, balsavimo biuletenyje rinkėjui leidžiama nurodyti senojo darbo įvertinimą skalėje: „puikiai dirbo“ ir „dirbo blogai“.
                      Jeigu senasis prezidentas gauna 50%+1 puikių įvertinimų -- jis yra apdovanojamas brilijantiniais kryžiais, didžiule pensija ir nuosavais rūmais.
                      Jeigu gauna 50%+1 blogų įvertinimų -- suimamas ir teisiamas už kenkimą valstybei, konfiskuojant jo turtą bei atimant pensija.
                      Panašus bajeris pritaikomas ir seimo rinkimuose.
                      Kaip Tau toks modelis? Nemanai, kad kur kas įdomesnis ir didesnį rinkėjų poveikį valdžiai darantis, nei tie vargani gasdinimai atšaukimais..?;))

                    8. rokiskis Post author

                      Re: B
                      Seimo narių, prezidentų ir pan. darbo vertinimas pagrindinai yra realizuotas rinkimų sistemoje -- tie, kurie vertinami gerai, būna perrenkami, o kurie vertinami blogai -- neperrenkami. Apie tai, kad rinkėjai neįvertina daugelio veiksmų iškart, apie tai, kad toks vertinimas skatintų itin prastas populistines akcijas kadencijų pabaigoj ir t.t. -- patylėsiu. Bendrai vertindamas tamstos idėją galiu pasakyti tiek -- ji pritaikoma labai siaurose ribose ir su labai didelėmis išlygomis (tarp kitko, viena iš priežasčių -- pernelyg žemas barjeras). Galvokit truputį giliau apie priežastis ir sistemą, gerbiamasai 🙂
                      O kad atšaukimas yra reikalingas -- tai pasikartosiu dar kartą. Reikalingas jisai. Priežastis jau aiškinau (rinkėjų įtaka parlamentarams po rinkimų). Apie „deklaratyvumą“ irgi aiškinau.
                      Noriu atkreipti tamstos dėmesį į tai, kad tamsta skirstote viską į juoda ir balta. Pvz., „arba kiekvienas durnius galės atšaukti, arba atšaukti visvien bus neįmanoma“. Pagalvokit ir apie tarpinius variantus, kai atšaukti įmanoma, bet pakankamai sudėtinga. Ir apie tai, kad variante, kai seimas perrenkamas, surengus referendumą, deklaratyvumo nėra -- yra tik aukštas barjeras.
                      Priminsiu, kad netgi toks realiai deklaratyvus atvejis, kaip respublikos galimybė išstoti iš SSRS -- ir tai paaiškėjo besąs įgyvendinamu. Taigi, klausimas tiktai tikslingai subalansuotame barjero dydyje.
                      Taip pat priminsiu, kad pati „deklaratyvios galimybės“ sąvoka reiškia ne aukštą barjerą, o principinį neįgyvendinamumą. Tariant, kad tokį neįgyvendinamumą realizuoja barjeras, reiktų kalbėti apie tai, kad barjeras yra beprecedentiškai aukštas, bet kaip matome, aukščiau aptariamu atveju taip nėra.

            2. zalias_bebras

              Tiesiogiai, kad kiekvienas durnius rinkėjas galėtų -- nėra. Kaip ir nėra tiesioginio kreipimosi į Konstitucinį teismą. Nebent užeitum tiek į Seimą, tiek į KT, ir pasiūlytum eiti lauk prieš tai, kol pačio apsauga dar neišmetė.
              Tačiau procedūros yra. Jei jau prezidentą atšaukti galima, tai kas tas Seimo narys, kai pagalvoji…

              Reply
                  1. rokiskis Post author

                    Taigi, kaip matėme iš Zeppelinus pateiktų įstatymų ištraukų, rinkėjai jokios galimybės atšaukti seimo narius ar patį seimą neturi iš principo, t.y., proecdūra atšaukimui nerasta. Tiesa? 🙂

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Nagi, parodyk tenai man eilutę, kur rinkėjai gali atšaukti seimo narius ar surengti priešlaikinius rinkimus.

                    2. zalias_bebras

                      Rinkėjas inicijuoja, o ne pats atšaukia. To dar betrūko, kad kiekvienas durnius atšaukinėtų. Pasiskaityk Zeppelinus kodėl.
                      Net bajorų Respublikoje ne kiekvienas šlėktelė tą padaryti galėjo, nors procedūros ir buvo, ir teisės tokios, ir galimybės. Dabar teisės ir galimybės išliko.
                      Bet aš gal neleisiu, kad Tu ką nors atšaukinėtum, gerai? 😉
                      Juolab, kad mes turime respubliką, o ne demokratiją -- jos, kaip valstybės valdymo formos, netapačios.

                    3. rokiskis Post author

                      Taigi, kad rinkėjai neturi galimybės atšaukti seimūnų ar seimo, jau sutinkame, taip?
                      Einam toliau (apie inicijavimą): parodykit man eilutę, pagal kurią rinkėjai gali inicijuoti deputatų atšaukimą.
                      (tarp kitko, jei norim diskutuoti, prašau apseiti be vaikiškų fufelių iš serijos „kiekvienas durnius atšaukinėtų“: kalbam apie principines galimybes, t.y., atvejus, kai atšaukimą vykdytų bent jau absoliutinė dauguma, pvz., 51 proc. balso teisę turinčiųjų)

                    4. rokiskis Post author

                      Tai ne ginčas. Tai tavo nenoras prisipažinti 🙂 Tiek to, manau, kad ir taip viskas aišku 🙂

  6. anaiptol

    galiu pridėt prie negatyvo: pagal dabartinę tvarką jei mokslininko pensiją gaunantis žmogus parašys vieną kitą straipsnį už 50 litų per mėnesį (na, jis juk mokslininkas), jis neteks teisės į šią pensiją:). kadangi nuo autorinių dabar mokamos „Sodros“ įmokos, o norint gauti valstybinę pensiją, negalima turėti draudžiamųjų pajamų. greta to jie paprastai gauna ir soc. draudimo pensija, bet tai kur plius keliolika ar kelios dešimtys litų iš honorarų ir minus 400 Lt. kaži, kei kitą mėnesį nebeturėsi draudžiamųjų pajamų -- atnaujins mokėjimą automatiškai, ar reikės vėl rašyti prašymus kokiai komisijai:D
    dabar įdomu, kaip su kokiom nors daugiavaikėm motinom, kurios dirba žemės ūkyje ir dabar irgi mokės įmokas. tai ir jai ši pensija fit…
    esmė ta, kad kartais nereikia kaži ko nuostabaus pasiūlyti, ką daryti. kartais gal NEREIKIA kažko daryti. nes paskui neišsrėbsi. arba jei jau strimgalviais darei, pažiūrėk, kaip tai atsilieps realiai ir gal ką reikia koreguoti.
    apie NPD iš esmės nieko neišmanau, tai sunku ginčytis. o jūs negirdėjot kalbų, kad primokėt valstybei turėsi, jei turėsi, bet valstybė tau toli gražu nebe visada gražins permokas?:] čia normalu?..

    Reply
    1. zalias_bebras

      “Skubos darbą velniai gaudo“ (c) Kita vertus, daug sprendimų reikėjo priimti gerokai seniau, nei dabar priimta skubotai. Tikėsimės, kad klaidas ištaisys. Ir neprasidės vėl paklodžių tampymai ir interesų derinimai, siekiant nepagrįstų lengvatų kitų sąskaita.
      Bet jei situacija klostysis radikaliai smunkant (kuris čia apie lengvą nusileidimą pliurpė???), tai laiko ir dėmesio tiems taisymams juolab neliks.

      Reply
    2. rokiskis Post author

      Nu, su tokiais straipsniais galėčiau nebent tiek patarti, jog lieka tik steigti fondą, perduoti jam turtines autoriaus teises, atitinkamai kurioms, fondas ir gautų apmokėjimus, o jau su sukauptomis lėšomis fondas galėtų tvarkytis kitais būdais. Gal taip ir pavyktų kažkas. Aišku, iškrypimas, bet o ką daryt?

      Reply
        1. rokiskis Post author

          Tai nenormali situacija, kai reikia ieškoti aplinkinių kelių, darant finansinius gudravimus. Kadangi pats domiesi vadyba, tai turėtum žinoti, jog tokių atvejų buvimas reiškia kardinalias sistemos problemas. Ir kaip besimokęs auditų, turėtum žinoti, jog aptikti tokio pobūdžio sisteminiai reiškiniai tampa lemiančiu argumentu vadovybės atleidimui.

          Reply
          1. zalias_bebras

            Nebūčiau toks griežtas Vyriausybės sprendimams -- visi buvo priimti paskubomis, nes laikas spaudė nerealiai. Dar ir dabar pagal būtinas priimti poveikio priemones atsilieka. Čia tik smulkmenos.
            Jei būtų sprendimai priimami normaliomis sąlygomis, ne krizinėmis, tai pritarčiau, kad idiotų idiotai. Dabar -- tiesiog neapsižiūrėjo.
            Gali teikti pasiūlymus jiems, kaip pataisyti.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Taigi, jei tariame, jog tie sprendimai buvo priimti pskubomis, tai reiškia, kad klerikalkonservatoriai ėjo į rinkimus, neturėdami kovos su krize programos, t.y., nepasiruošę, kitaip tariant, nekompetetingi atlikti savo funkcijas. Taip?

              Reply
              1. zalias_bebras

                Ne.
                Jie kaip tik ėjo, žinodami, kad laukia krizė. Ir pagrindines priemones numatė. Tačiau situacija keičiasi kas mėnesį -- tą patį jau ir bankų vadovai ir jų analitikai sako, kas mėnesį keisdami prognozes patys. Tad ir sakau -- tai, ką jie turėjo krizei įveikti ir ką darė, ir darė gerai -- jau buvo vakarykštės dienos priemonės, o pakeliui teko imtis ir papildomų, dėl kurių dabar Tu jiems ir prikaišioji.
                Priminsiu, kad NEI VIENA KITA partija kovoti su krize visiškai nesirengė!
                Man dar keista buvo, kad konservatoriai gavo tiek daug pasitikėjimo balsų -- buvau pradėjęs abejoti rinkėjų sveika nuovoka. O, matomai, ne vienas jau suprato, kad metas atsikratyti kirkilinių rožinių akinių. Išeitį siūlė tik Tėvynės Sąjunga. Gal ne pačią geriausią ir ne viską sakydama, bet daugiau “gelbėtojų“ ir nemačiau. Ir ne aš vienas, panašu -- sprendžiant iš rinkimų, ir kas dabar yra premjeras.
                Tad nereikia ir vėl demagogijos. Pasigendu pozityvumo, jei jau ne objektyvumo. Kritikuojant reikėtų ir kažką siūlyti geresnio mainais, ir dar argumentuoti, kodėl tai būtų geriau. Kol kas matau tik “jie visi durniai“.
                Kai ateini kliento konsultuoti, tai, turbūt, nesakai: “Ei, jūs čia visi lochai, o aš žinau, kaip padaryti geriau -- klausykitės!“ -- ir pirštai vėduokle?

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Mielas Bebre.
                  Pripažinkim realybę: konservatoriai nesirengė kovoti su krize, kaip ir kitos partijos 🙂 Jokių „pagrindinių priemonių“, išskyrus mokesčių didinimą, jie nenumatė, o ir apie mokesčius teprašneko, jau būdami valdžioj. Faktas, kaip blynas. Jei rinkiminės kampanijos metu klausėt jų pasisakymų, turėtumėt prisiminti, kad konservų rinkiminėj programoj dominavo vienintelis dalykas -- krikščioniškos ideologijos apie ekonomikos gerinimą per šeimos ir moralės stiprinimą.
                  Suprantu, kad tamsta neradote kito argumento, kaip tik „pasigendu pozityvumo“, todėl priminsiu tamstai, kad BET KOKIA KRITIKA YRA POZITYVI, NES NURODO SPRĘSTINAS PROBLEMAS. Teiginys, esą kažkokia kritika yra netinkama, nes nepozityvi -- tai dar vienas situacijos identifikatorius (pamenat, kažkada kalbėjom apie tuos požymius?).
                  Pirmas dalykas, sprendžiant bet kokias problemas yra labai paprastas ir klaikiai sudėtingas: reikia įvertinti realią situaciją, atmetant asmeninius nusistatymus. Tą jums ir siūlau padaryti 🙂

                  Reply
                  1. Anonymous

                    Šeimos stiprinimas yra ekonominis klausimas. Jei myli savo Tėvynę ir nesiruoši emigruoti, turi galvoti apie tolimą valstybės perspektyvą. Dėl emigracijos ir mažo gimstamumo, mes po kurio laiko patirsim demografinę duobę. Tuo metu reikės mažinti mokyklų (nedarbas), reikės didinti Sodros įmokas (daug pensininkų mažai dirbančių), reikės didinti išlaidas sveikatai (visuomenė labiau pagyvenusi) ir t.t. Šeima užtikrina geresnę demografinę situaciją, nes moterys santuokoje yra labiau pasiryžę gimdyti(materialinis saugumas). Galim teikti kiek norim skandinavų pavyzdžius, bet Lietuvoje ištekėjusios moterys gimdo daugiau. Beje yra ir daugiau panašių problemų. Pavyzdžiui didelis dabartinio gyvenamo būsto nusidėvėjimas. Niekas tam lėšų nekaupia. Bet tai jau yra problema, kuri išlįs po kokių 15 m. Šiltinant daugiabučius juos reikėtų ir renovuoti. Kitaip blokai pradės kristi. Ten gi kortų namelio principas kur kortos suvirintos tam tikruose mazguose. Metalas koroduoja (mažėja suvirinimo siūlės stiprumas), todėl būtina nuvalyti ir padengti antikoroziniais dažais iš naujo (tarybinio tilto šarnyrai prie Kauno jau nutrūko, nes metalas prarado reikiamą stiprumą dėl korozijos ir nuovargio). Tas pats yra su vidinėmis namo komunikacijomis ir elektros instaliacijomis. Tų problemų sprendime nematau jokio klerikalizmo.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Taigi, panagrinėkim šitus teiginius:
                      1. Pats įvardinote, kad emigracija -- vienas iš esminių faktorių, dėl kurių blogėja demografinė padėtis. Taigi, kaip manote, kiek giliai šitas „šeimos stiprinimo“ didina emigraciją?
                      2. Kaip manote, ar lengviau yra priversti moteris daugiau gimdyti, ar sumažinti emigraciją? Jei sumažinti emigraciją -- kas yra daroma (ar bent planuojama) tuo tikslu? 🙂
                      3. Kokiu būdu popieriais patvirtinta šeima labiau gerina demografinę padėti, nei lygiai tokia pati šeima, kurią valstybė laiko ne šeima?
                      4. Lietuvoje ištekėjusios moterys gimdo daugiau -- ar visgi nepagalvojote, kad jos gimdo daugiau ne dėl to, kad susirašo zagse ar bažnyčioj, o dėl to, kad turi patikimą gyvenimo partnerį -- žmogų, kuriuo gali pasitikėti?
                      5. Ar tamsta manote, kad valstybė gali įtakoti vyro ir žmonos tarpusavio santykius? 🙂
                      6. Nuoseklaus tamstos minties šuolio nuo klerikališkos šeimos prie daugiabučių šiltinimo ir tiltų korozijos -- atleiskit, nesupratau. Bet visvien juokinga 🙂

                    2. Anonymous

                      Problemos panašios dėl savo ilgalaikių pasekmių. Ir nieko čia nėra juokinga. Negi jūsų tėvai nebuvo susituokę? Valstybei nėra svarbūs santykiai ir pasitikėjimas tarp asmenų turinčių santykius, valstybei yra svarbi juridinė atsakomybė. Ir nereikia čia jokių ieškoti vinių, šeima kaip juridinis vienetas labiausiai apgina vaikus ir jų motinas. Galima prigalvoti visokių sutarčių ir įsipareigojimų nevadinant šeima, bet manau šeima yra paprasčiau ir administruoti valstybei tokį vienetą pigiau. Nematau jokių problemų išsiskirti, jei partneris nepatinka. Tarybiniais laikais buvo viengungio mokestis. Tarybų valdžios klerikalais nepavadintum.

                    3. rokiskis Post author

                      Sovietų valdžia buvo dar labiau ideologizuota už mūsų klerikalus, tad negalvokit, kad jos taikytą viengungio mokestį kažkaip priešpastatote kubilaičių šeimos koncepcijai 🙂
                      O juokingas man buvo tamstos peršokimas nuo gimdymo prie būsto nusidėvėjimo 🙂
                      Taip ar anaip, supraskim paprastą dalyką -- ne įstatymai moralę diegia, ir ne įstatymai sukuria tvirtas šeimas. Ir ne įstatymai padidina gimstamumą. Bet įstatymai dažnai sukuria diskriminaciją. Šiuo atveju -- dalies šeimų diskriminaciją. O tai jau sukelia daugelio žmonių pasipiktinimą. Ir daug visokių pasekmių, įskaitant ir augančią emigraciją.

                    4. Anonymous

                      „O juokingas man buvo tamstos peršokimas nuo gimdymo prie būsto nusidėvėjimo :-)“
                      Aš kalbu, kad abi problemos yra ilgalaikės ir tuo panašios. Kad jūsų labai nemylimi klerikalkonervatoriai žiūri toliau. Bet iš mano šnekėjimo gaunasi, kad rodau agurką, o tamstai vistiek vibratorius atrodo. Suprantu, kad viskas čia dėl išankstinės nuostatos.
                      Romas

                    5. rokiskis Post author

                      Jokios čia išankstinės nuostatos 🙂 Taip ar anaip, kontekstas buvo apie klerikališką „šeimos koncepciją“, ir konservatorių ideologinį angažuotumą, tad jame kalbėti apie butus bei tiltų šarnyrus -- nelabai adekvatu 🙂
                      O ilgalaikiškumas te jūsų nepainioja: NT bei infrastruktūros gerinimas neturi jokių bendrų bruožų su ilgalaikio gimstamumo didinimo priemonėmis. Beje, dėl pastarųjų -- konservatoriai kuria nesąmoningas šeimos koncepcijas (visgi pripažinkim tai), bet pamiršta apie esminį destabilizuojantį faktorių -- emigraciją.
                      Sovietmečiu gimstamumo lygis buvo silpnai teigiamas, vėliau nukrito iki silpnai neigiamo lygio. Tačiau emigracija situaciją verčia aukštyn kojomis: išvažiuoja pagrindinai jaunos šeimos, kurios gimdo užsieny (ar žinote, kokia dalis žmonių emigravo per paskutinį dešimtmetį?). T.y., pažeidžiama būtent populiaciją atstatančioji grandis. Ir kol emigracija nesustos -- netgi rezultatyvios gimstamumą skatinančios priemonės nepataisys padėties (pasikartosiu ta proga: dabar konservatorių numatytos priemonės -- tai žilos kumelės sapnas). Tai yra kraštutinai kardinali konservatorių klaida, bet ideologinis angažuotumas jiems trukdo įvertinti realybę.

                    6. Anonymous

                      Emigracijos problemos per metus neįmanoma išspręsti, nekalbant per mėnesį. O šiomis sąlygomis, tai emigracija tik augs. Mes dar nesame krizėje. Mes dar tik krentam į ją. Nėra priemonių staigiai pagerinti būklę. Kiek suprantu, dabar visas dėmesys ir yra sutelktas į naujų darbo vietų kūrimą. Didžiausia problema dabar statybos pramonėje ir statybos įmonėse. Grįžtantys emigrantai dažnai irgi turi statybininko kvalifikaciją. Nori nenori statybos sektorius yra didžiausias (Brazausko profesija statybininkas, matyt todėl) ir jį gaivins visų pirma. Yra labai didelis pavojus pinigus subetonuoti, bet darant protingai, galima paskatinti ir kai kuriuos pramonės sektorius.
                      Romas

                    7. rokiskis Post author

                      Gerbiamasai. Tai gal visgi ta emigracijos problema išsprendžiama greičiau, nei gimstamumo, a? Galgi maždaug 20-50 kartų greičiau? Tai apie ką mes kalbam? Konservai kuria kliedesišką briedą apie šeimos koncepcijas, kurios esą didins gimstamumą, o apie emigraciją -- nei negalvoja? Taigi? Kaip ten sakėte?
                      Apie emigrantų kvalifikaciją -- irgi nereikia „lialia“. Išvažiavę į užsienį -- tai įvairių kvalifikacijų žmonės, įskaitant ir daugybę aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų. Tai, kad daugeliui jų pasirodė lengviau gyventi emigracijoje, ten dirbant statybose ar prie konvejerio, nei Lietuvoje rasti kvalifikuotą darbą -- tai jau padėties simptomas. Ryškus, tarp kitko. Kada nors girdėjote apie emigracijos priežasčių tyrimus? Pasidomėkite. Labai įdomių dalykų yra.
                      O apie tai, kad statybos pramonė yra lavonas, jau kalbėjom. Manau, kad vargu, ar kas abejos, jog jos gaivinimas taps dar vienu pasišokinėjimu ant leisgyvės ekonomikos šonkaulių.

                    8. Anonymous

                      Įtariu turit skolų nekilnojamam turtui, todėl toks piktas ant statybų pramonės. Jei apsidairysit, tai mes ir gyvenam ir dirbam pastatuose. Komunikacijos nutiestos gelžbetonio kolektoriuose. Vaikštome šaligatviais, viadukais, tuneliais. Visa žmogaus veikla susijusi su statyba. Pirma reikia pastatyti, kad viduj to statinio galėtumėm gaminti. Žmogus dirba visą gyvenimą, kad įsigytų būstą. Su statyba susiję ištisos pramonės šakos -- metalurgija, kalnakasyba, medienos apdirbimas, stiklo pramonė, elektros ir automatikos prietaisų pramonė ir t.t. Aš jau sakiau, kad yra trys esminės žmogaus gyvenimo kokybę užtikrinančios sritys -- maisto pramonė, energetika ir statyba. Mūsų statybos sektorius buvo išpūstas ir nepalaikomas kitų šakų augimo, bet jis turi kažkokiame lygyje likti. Amerikoje jis sudaro 10 proc. ekonomikos. Bet ten statinių nusidėvėjimo rodikliai yra žymiai geresni, jau nekalbant apie miestų infrastruktūrą. Mūsų statinių ūkis yra panašus į mūsų automobilių parką. Statiniai mūsuose ne tik kad seni, bet neefektyvūs energetiniu požiūriu. Pikta ir man ant godžių vystytojų, bet ar tamsta būtumėt atsilaikęs prieš pagundą uždirbti per daug. Žinot kaip buvo. Viduryje vasaros, mūrininkas dirbdavo tik iki pietų ir gaudavo po 10 000lt. algos į rankas,o užsimanęs mesdavo darbą, kad pailsėtų Maljorkoje. Penėjosi ne tik vadai, bet ir paprasti darbininkai. Bet dabar tie svoločiai rikiuojasi darbo biržoje ir nori bedarbio pašalpos. Todėl galvoju, kad sektorių remti reikia, bet reikia trumpo pavadžio ir bizūno.
                      Dėl išsilavinusių emigrantų tai esu tikras, kad jie negrįš. Pažįstu fiziką dirbantį Airijoje. Tokių sąlygų dirbti Lietuva neturi iš ko sudaryti. Grįš tik statybų juodadarbiai, viešbučių kambarinės ir pomidorų skynėjai. Neprasisuko jie ten viskį su alum gerdami. Ir tie patys vėl išvažiuos, kai pradės DB atsigauti. Nesuprantu kuo dabar per mėnesį galėjo padėti jiems konseratoriai.Ženklų, kad sprendžia yra. Tai būtų švietimo reforma. Nebemokės valstybė už nereikalingų profesijų specialistų rengimą. Reiškia žmonės geriau pasirinks ir labiau galės dalyvauti darbo rinkoje. Verslo saulėtekio komisija nagrinės kokiu būdu galima padėti verslui. Nenorėkit visko greit. Brežnevas keturis metus su santechniku otkatus dalijosi, privatizavo viską už pusę kainos, o dabar norit, kad ekonomika susitvarkytų per mėnesį.
                      Romas

                    9. rokiskis Post author

                      Visų pirma, noriu pradėti savo pasisakymą išankstiniu atsiprašymu už griežtumą. Nemoku vynioti į vatą, tad tikiuosi, kad sugebėsite šaltai įvertinti tai, ką parašysiu.
                      Nesupykite, ale kaip matau, apie NT truputį pilstote iš tuščio į kiaurą: apie „gyvenam ir dirbam pastatuose“, „susiję ištisos pramonės šakos“ (su kuo jos nesusiję?), etc..
                      Visgi matau raktinę frazę tamstos pasisakyme -- „Įtariu turit skolų nekilnojamam turtui, todėl toks piktas ant statybų pramonės“. Net neįsivaizduojate, kaip pataikėte. Tik priešingon pusėn 🙂 Aš neturiu jokių skolų. Nes neužsikabliavau ant šito burbulo. Bet vat tie, kas užkibo -- jiems NT rinkos griuvimas -- net psichologiškai nepriimtinas. Jau nekalbant apie prarastus pinigus bei didžiulius įsiskolinimus (ir iš to atsirandantį suinteresuotumą NT kainų išlaikymu). Ir žinoma, labiausiai NT lavono reanimavimu suinteresuoti tie, kas iš to bandė darytis biznį burbulo stagnacijos metu (t.y., per paskutinius 2 metus). Darykit išvadas, gerbiamasai, kas ir kodėl nori tą NT remti.
                      Yra ir kita raktinė frazė jūsų pasisakyme apie NT -- „Žmogus dirba visą gyvenimą, kad įsigytų būstą“. Būsto kaina, tamstos žiniai, yra konstantinio pobūdžio dydis ir visose ekonomikose sudaro apie 3-6 metinius atlyginimus pagal medianą. Kainos, nukrypstančios nuo šios ribos, yra nesveikos rinkos būsenos rodiklis. Lietuvos atveju viršutinė vidutinio naujo 3 kambarių buto kainos riba būtų apie 100 tūkst. litų. Realistinė -- dar porą kartų mažesnė. Darykit išvadas. Jei sunku suformuluoti, padėsiu: dabartinė NT sritis nudus nepaisant jokių pastangų ją reanimuoti, todėl vienintelis protingas žingsnis būtų visą procesą neskausmingai pagreitinti. Ir nesijaudinkit dėl to -- statybos nemirs, tiesiog atsiras naujos, normaliai dirbančios įmonės.
                      Apie emigraciją -- atleiskit, bet nekomentuosiu daug (nes, iš esmės, nėra ir ką). Bet būsiu griežtas: jūsų pasakymas „Ženklų, kad sprendžia yra. Tai būtų švietimo reforma. Nebemokės valstybė už nereikalingų profesijų specialistų rengimą“ -- tai jau atviras fanatizmas. Nesupykit, bet aš rimtai kalbu. Siūlau pergalvoti savo tikėjimo atitiktį realiam pasauliui.
                      Atskirai apie „trys gyvenimo kokybę užtikrinančios sritys -- maisto pramonė, energetika ir statyba“: o kur tekstilė? nuogas vaikščiosite? o kur medicina? o kur finansai (kad kitos sritys veiktų)? o kur prekyba? ar į kaimą duonos važiuosit? o kur transportas? o kur teisėsauga? o kur švietimas? o komunikacijos?). Kaip matome, sričių, kurioms dingus, valstybę ar piliečius ištiktų ekonominis ar net baisesnis krachas, yra žymiai daugiau, nei trys. Ir jos yra visiškai nepakeičiamos ir niekaip neminimizuojamos. Tad nereikia prastinti modelio iki neveiksnumo, nes tada jis tampa tiesiog neadekvačiu, neatitinkančiu jokių minimalių modeliavimo reikalavimų, netinkamu praktiniam taikymui.

                    10. Anonymous

                      Man visą laiką atrodėte rinkos fundamentalistu, todėl man keistas išvedžiojimas kiek turi kas kainuoti. Aukšta kaina rodo tik didelę paklausą ir nieko daugiau. Jūsų žiniai nuo statybos yra labai priklausoma Lietuvos pramonė. Pvz. Naujoji Akmenė priklausoma visiškai. Yra toks miestelis Matuizos Varėnos rajone -- jis lieka be darbo. Vilniuje mažina gamybą Silikatas, Vilma … Panevėžyje link bankroto judės stiklo fabrikas. Į ką liesite pinigus ekonomikai skatinti? Pasaulinėje rinkoje susitraukimas. Žmonės pereina prie būtiniausių poreikių tenkinimo. Didelės pramoninės valstybės perorientuoja savo pramonę į vidaus rinką. Lietuvos bėda, kad ji nėra žaliavų tiekėja, todėl su eksportu bus labai blogai. Mums irgi reikia orientuotis į didesnį vidaus vartojimą, bet bėda kad beveik neturim tokių įmonių. Kai jūs sakot, kad negalima didinti mokesčių ir stabdyti vartojimą aš suprantu, ką jūs turit omenyje ir sutikčiau, jei krizės nebūtų Rusijoje arba Europoje. Bet dabar reikėjo žmones paskatinti prilaikyti pinigus. Vyksta pastovus pinigų išvežimas iš Lietuvos. Mes tikrai labai daug pasiskolinome. Statyboms namų ūkiai pasiskolino tik apie 20 mlrd. tuo tarpu verslas dar apie 80 (dėl skaičiaus tikslumo nesu tikras bet į tą pusę). Lengvai galite suskaičiuoti kokius pinigus mes dabar grąžinam bankams ir greta to nėra naujų investicijų. Įmonės prekiaujančios plataus vartojimo prekėmis veikia kaip kempinė -- pinigus sugeria ir labai mažai gražina atgal. Prie visų bėdų prisideda tai, kad rusai greitai plečia savo uostą Peterburge ir nukreipia savo prekes į jį. Žinant Rusijos energetinę politiką, reikia tikėtis it tranzito politikos. Reiškia mažės tvirtos įplaukos iš tranzito. Kaip reikia per orientuoti ūkį, kad būtų gerai? Manau socdemų siūlymai skiriasi tik tuo, kad reikia atsiduoti optimizmui ir deginti batareikas iki galutinio išeikvojimo, o paskui ateis koks nors TVF ir viską išspręs.
                      Dabar apie aukštąjį mokslą. Sukuosi statybos projektavime. Žinokit inžinieriai šioje srityje yra pagrinde vyresni. Šita sritis skirtingai nei statyba nebuvo labai pelninga, o valstybės politikos jokios. Toliau gaminti tik vadybininkus yra kvaila. Išmirs seniai ir inžinerinių mokslų net dėstyti nebus kam. Tas pats yra ir technologijų projektavime. Kadangi statybos ir technologijų projektavimai susiję, irgi šį tą žinau. Ten irgi seniai ir mažai jaunų. KTU profesūra sensta, laboratorijos taip pat, o ir dirbti baigus nėra kur, nes ūkis primityvus. Toliau miegoti nebegalima. Sparčiai ritamės link Afrikos lygio. Visokie parkai ir slėniai jau vakar turėjo būti, o investicijų į pramonę reikia važiuoti ieškoti rytoj ir tuo pačiu staigiai ruošti specialistus, kol dar yra kas moko. Jokie ekonomistai nepadarys ekonomikos be inžinierių. Beje, ar daug inžinierių pažįstat?
                      Romas

                    11. rokiskis Post author

                      Kad jau užkabinote bendras pažiūras, tai atskirai apie tai 🙂
                      Niekad nebuvau laisvos rinkos fundamentalistu -- tokie sėdi Laisvosios Rinkos Institute, ar kaip ta kontora vadinasi 🙂 Tokių kraštutiniųjų požiūriai -- pernelyg siauri, pernelyg riboti, kad galėtų atitikti realybę. Aš pats į reiškinius žiūriu iš procesinės pusės: sistema turi suktis ir garantuotai atitikti jai keliamus reikalavimus, t.y., užtikrintai vykdyti tas funkcijas, kurios yra reikalaujamos.
                      Gan akivaizdu, kad nėra teisūs nei ekonominiai dešinieji, aiškinantys, esą „tegul visi nekontroliuojamai daro ką nori, tada viskas savaime gausis“, nei ekonominiai kairieji, aiškinantys, esą „niekas savaime nesigauna, todėl reikia viską kontroliuoti“.
                      Ekstremalios šių kraštutinių srovių pozicijos čia yra gan absurdiškos ir primena ginčą tarp dviejų XIX a. kaimiečių apie automobilius: vienas aiškina, esą reikia kuo smarkiau spausti „gazą“, kad važiuoti, o stabdis yra nereikalingas, nes mašina savaime sustos (dešinieji), o kitas -- esą reikia kuo smarkiau spausti stabdį, kad neužsimušti, nes mašina savaime važiuos (kairieji).
                      Praktikoje gi žinome, kad ir „gazas“, ir stabdis atlieka skirtingas funkcijas ir abu yra vienodai reikalingi skirtingais momentais, skirtingiems tikslams. Ir taip pat žinome dar du dalykus, kuriuos ir kairieji, ir dešinieji neretai užmiršta: mašinoje yra dar ir vairas, kuriuo reguliuojama, kur važiuoti (strategija), o ir pati mašinos naudojimo prasmė atsiranda tik kalbant apie jos keleivių tikslus (rinkėjų reikalavimai).

                    12. rokiskis Post author

                      O dėl „keistas išvedžiojimas, kiek kas turi kainuoti“ -- tai ne išvedžiojimas, o realybė, pasaulyje žinoma pakankamai seniai. Visas dydis yra pagrindžiamas santykiais tarp darbo sanaudų, savikainų, sukuriamo kapitalo vertės ir galimų pasiskirstymų, apribotų realistiniais kriterijais (gyvenimo trukmė, būtinieji poreikiai, rizikos, etc.).
                      Gal apie tai padėtų nuoroda, nes labai daug plėstis būtų čia:
                      http://www.laikas.lt/forumas/viewtopic.php?p=109482#p109482
                      Galim pastebėti, kad butų kainų kritims per paskutinius metus buvo tikrai didžiulis (bent keliasdešimt procentų), bet čia -- tik pradinė stadija. Tad tuo, kad NT segmentą pritrėkš -- neverta abejoti.
                      Visgi sutikčiau dėl vieno -- kad reikia išlaikyti gamybinį sektorių (Panevėžio Stiklą, Vilniaus Silikatą), kažkiek -- ir pačias statybų įmones. Tačiau tai nėra taip sunku, ir nėra taip kritiška. Netgi blogiausiu atveju NT statyba nesustos, o jei kas ir bankrutuos -- šiuo metu tai jau baigiasi ne verslo sunaikinimu, o pardavimu. Bet dabartinė situacija, kai nekeliami NT mokesčiai -- ji nepadeda šioms įmonėms išsilaikyti. Ji tik padeda išsilaikyti įmonėms, gyvenusioms iš burbulo, t.y., spekuliantams.
                      Dėl socdemų -- tame ir esmė, kad savo esme Karkalo išlaidavimas ir Kubilo taupymas bei mokesčių kėlimas -- ne taip jau ir skiriasi, kaip galima būtų pagalvoti. Abiem atvejais tai atsiremia į pinigų cirkuliaciją, tad Karkalui kubiliško taupymo ekvivalentu natūraliai taptų mokesčių nesurinkimas, o Kubilo mokesčių kėlimas tampa karkališkos infliacijos pakaitalu (neužmirškim, kad infliacija -- tai tam tikra mokesčių forma).
                      Pastebėkim, kad abiem atvejais yra daromi finansiniai, bet ne rinkos veikimo pokyčiai. Būtent todėl abi politikos ir gaunasi pakankamai artimos, nepaisant išorinių skirtumų. Tarp kitko, tamstos minėtas konsultantas iš investicinio banko -- simptomatiškas dalykas. Finansistams būdinga tai, kad jie visiškai užmiršta apie tai, iš kur pinigai atsiranda ir žiūri į juos, kaip į fundamentą, ant kurio sukasi ekonomika (bankų požiūriu, taip ir yra). Nors gan akivaizdu, jog yra priešingai: būtent pinigai sukasi ant ekonominio fundamento 🙂
                      O dėl aukštojo mokslo -- pilnai sutinku dėl to, kad specialistų rengimas visai smukęs. Švietimo situacija Lietuvoj yra tokia, kad nėra žodžių. Ir kaip tik dabar yra priartėta prie kritinės ribos, kai viskas tiesiog ims griūti. Mano prieštaravimas buvo ne dėl mokslo, o dėl emigracijos. Aukštojo mokslo reformos ar juolab sąlygų griežtinimas, kainų didinimas -- tikrai niekaip nepadės išspręsti emigracijos problemų.

  7. Anonymous

    Jei tamsta skaitai VEIDĄ(NR 2), tai ten Bačiulio geras komentaras. Turint tokią pramonės struktūrą kaip Lietuvoje, reikėjo smarkai rūpintis jau seniai. Šitokia isterija tamstą turėjo ištikti mažiausiai prieš kokį 10 metų. Ir visus tuos metus reikėjo organizuoti riaušes, kad neatsirado pramoniniai parkai ir ekonominės zonos, pasiryžusios priimti plyno lauko investicijas. Taip pat labai reikėjo trypti kojomis dėl korupcijos ir biurokratizmo. Mūsų atlyginimo vidurkis atsilieka nuo Vokietijos 5-6 kartus. Paklausk savęs, kodėl hansas nenorėjo čia ateiti, gal jam uždirbti nesinori? Lietuvoje santechnikas buvo ūkio ministru, bet tokio totalaus apsiverkimo nemačiau. Dar išlįs daugiau visokių dalykų. Pamatysi kaip laikys keliai, kurie dėl to santechniko ir jo chebros kaltės yra 15 proc. blogesni nei turėtų. Man atrodo, kad ne už dyką ta drama. Tai yra investicija į būsimus otkatus. Neturėtum jiems pritarti, nes atrodai man protingas žmogus.
    Romas

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Neskaičiau to komentaro, bet kad pramonė senų seniausiai subinėj -- faktas. Tarp kitko, galima irgi prisiminti kai kurias ir konservų, ir socdemų senas nuodėmes, ypač griaunant tiesiog unikalų elektronikos pramonės kompleksą (pilnas gamybos ciklas buvo, pasauly vos kelios šalys tai turi!). Dar labiau padėtį pablogino kraštutinis užsibiurokratizavimas (irgi pirmųjų valdžių nuopelnas). Bet tai jau senos nuodėmės.
      Dėl santechniko Uspaspiskio nesiginčysiu -- jis su savo partija prišikti spėjo tiek, kad ilgai dar srėbti reiks (ko verti jau tie nesąmoningi min. atlyginimų didinimai, tapę viena iš pagrindinių infliacijos priežasčių). Tik Uspaspiskis šiko pakilimo laikais, tad pasekmės nebuvo tokios skaudžios, kokias gali dabar sukelti Kubilo veiksmai.
      Bet neužmirškim poros dalykų: problemas reikia spręsti, o ne jas gilinti, tuo tarpu klaidos, daromos dabar -- itin skaudžios, pirmos jų pasekmės -- jau matomos. Todėl nederėtų Kubilo vyriausybei atlaidumo turėti daugiau, nei Uspaspiskio ar Kirkilo gaujoms.
      O giliau kabinant, mane Kubilo veiksmuose kraštutinai neramina ne tai, kad jie nesąmoningi (prie nesisteminio idijotizmo visad galima prisitaikyti). Išties baugina tai, kad jie yra ideologizuoti, kaip ir visa klerikalkonservatoriška grupuotė. O tai jau -- žymiai pavojingiau, nes idijotiškos nesąmonės tampa ne tai kad norma, bet viso ko pagrindu. Ir nors kol kas negaliu pagrįsti faktais, bet turiu vis gilesnį įtarimą, jog tos kubiliškos nesąmonės būtent ir yra paremtos kažkokia klerikališka ideologija. O kai ideologija pakeičia tegul ir savanaudiškus, bet visgi pragmatizmą bei išskaičiavimą -- gero tikrai neverta laukti.

      Reply
      1. Anonymous

        Taigi ten ne sekta. Kaip visada visur yra žmonės. Apibendrintai mastyti yra patogu(visi jie tokie), bet negerai. Biudžeto tarp kitko niekas nekūrė naujo, o tik pakoregavo Kirkilo biudžetą ir tai yra natūralu, nes yra tęstinumas. Be to niekas nepasikeitė per naktį kai išrinko Kubilių premjeru. Visas aparatas liko. Kiek suprantu žinai kas yra vadovavimas, todėl turi suprasti, kad Kubilius priėmė tik strateginius sprendimus, bet ne sprendimus smulkmenose. Nėra priimta valstybės strategija ateičiai, yra tik subalansuotas(irgi abejoju)biudžetas. Jei pasakyti grubiai, tai staigiai patvarkė taip, kad rinktų daugiau mokesčių iš tų kurie dar kažkokias pajamas gauna ir nurėžta grubiai po 15 proc. anksčiau planuotų biudžetų. Trumpai galiu nusakyti Bačiulio mintį. Mes negaminam nieko dėl ko būtų verta skatinti vartojimą. Na pavyzdžiui: jei ir skatinsim, tai nepirksim daug trąšų arba daug benzino, o buitinės technikos arba automobilių mes negaminam, todėl toks skatinimas niekaip neparemtų mūsų pramonės.
        Planai valstybės statybai yra kuriami ir reikia palaukti. Stebėk kokius kadrus pritraukia šiuo metu. Esu tikras, kad su senu orkestru niekaip nebuvo galima sugroti geriau. Be to niekada negalima įsivaizduoti situacijos kaip laboratorijoje, kai procesams vykti gali nustatyti idealias sąlygas. Valdžia dirba su tais žmonėmis(medžiaga) ir pati iš tų žmonių kilusi. Papročiai, įstatymai, instrukcijos nepasikeičia per dieną.
        Romas

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Čia parašėte patį rimčiausią komentarą už Kubiliaus vyriausybės bei konservatorių veiksmus, kokį tik esu išvis matęs (kalbu ne tik apie šį blogą, bet bendrai). Prisipažįstu, privertėt mane juntamai suabejoti savo išvadomis 🙂
          Todėl iškart neatsakysiu, nes teks truputį daugiau paanalizuoti -- yra daug slidžių punktų, o ir sritys -- kelios: ir apie tai, ką dabar daryti, ir apie tai, kokios visgi priežastys, ir apie tai, kokia visgi situacija.

          Reply
          1. Anonymous

            Bačiulis komentare rašo, kad pastangos bus nukreiptos į statybos sektoriaus gaivinimą. Šis sektorius iki šiol kūrė 25 proc. BVP. Jau girdėjau, kad namų šiltinimui bus skiriama 10 kartų lėšų daugiau, nei iki šiol. Šiltindami namus, taupysim lėšas šildymui ir duosim darbo žmonėms. Kaip ten bebūtų, statybos sektorius kartu su maisto pramone ir energetika yra patys svarbiausi užtikrinant pagrindinius žmogaus poreikius. Jei norim, kad dar būtų ir pyragui, turim galvoti apie aukštų technologijų įmones. Greitai nesigaus, bet reikia aktyviai ieškoti ir kviesti čia kurtis. Be abejo reikia patiekti ant lėkštutės laisvus sklypus su tinklais ir transporto magistralėmis ir reikiamos kvalifikacijos kadrų. Į ambasadas reikia siųsti labai aktyvius ir išmanančius verslą žmones, bet ne trečios eilės švogerius. Ir dar viena šaka tai energetika iš atsinaujinančių šaltinių. Kad ir brangiau, bet per sukąstus dantis reikia daryti. Darydami tobulėsim ir piginsim. Čia yra ateitis. Reikia įšokti į traukinį kuo anksčiau, kad paskui nereikėtų vėl technologijų pirkti.
            Romas

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Konkrečiai dėl paskirų paminėtų pramonės sektorių, trumpai:
              1. Dabartinis statybų sektorius -- dvėseliena, didžiule dalimi atsakinga už krizę. Jį gaivinti -- tai gaivinti lavoną. Išties reiktų labai rimtai įvertinti, ar ne pigiau būtų duoti šiam sektoriui tiesiog padvėsti savaime (ar net tikslingai pagreitinti šį procesą), kaip kokiems kolūkiams, kad vietoj to atsirastų normaliau veikiančios (o ne spekuliacinės) įmonės. Dar daugiau -- statybų sektorius negali eksportuoti. Jau vien dėl tos priežasties jis ignoruotinas.
              2. Namų šiltinimas -- bene vienintelė sritis, kur statybų sektoriaus rėmimas stipriau pasiteisintų (dėl energetinių išteklių taupymo). Bet tai yra ne antikrizinė, o 20 metų specifinės srities programa.
              3. Maisto pramonė -- labai aktuali sritis, kur išties reiktų nemažų investicijų ir paramos iš valstybės visais įmanomais būdais. Tai faktiškai vienintelis stambesnis eksportuoti galintis sektorius. Ir vienintelis, pakankamai išsivystęs, kad teigiamas valdžios įsikišimas rezultatus duotų jau po kelių mėnesių. Bet reikia, kad investicijos būtų trumpalaikėms, o ne ilgalaikėms programoms.
              4. Aukštų technologijų įmonės gali gautis daug greičiau ir pigiau, nei kažkam atrodo (ne dešimtmečiai, o pora-trejetas metų). Juolab, kad tokių įmonių, o ir specialistų -- yra (gaminami lazeriai, sintetiniai brangakmeniai, med. preparatai, elektroninės sistemos). Klausimas, ar nors kas nors bando identifikuoti tokias įmones? Sprendžiant iš pasakymo „greitai nesigaus, kviesti kurtis“ -- apie dabar veikiančias įmones negalvojama (čia jau vėl žiauresnis pastebėjimas -- vietoj to, kad analizuotų esamas galimybes, konservatoriai plaukioja įsivaizduojamam pasauly).
              5. Dėl sklypų ant lėkštutės -- neabejotinai reikia. Bet pakaktų netgi šiaip kardinalaus biurokratijos supaprastinimo. Nes užsienio įmonei pastatyti Lietuvoj gamyklą dabar yra veik neįmanoma -- biurokratiniai barjerai neįveikiami. Bet tai -- truputį ilgesnio laikotarpio projektai, kurie vargu, ar tilptų į antikrizinės veiklos rėmus.
              6. Apie ambasadas -- irgi neabejotina. Nes dabartinė situacija -- didele dalimi yra vambzdec. Bet ekonominiu požiūriu -- tai irgi ilgalaikiai, o ne antikriziniai projektai.
              7. Energetika iš atsinaujinančių šaltinių -- svarbi sritis. Nudvėsinta. Bet tai jau tikrai ne antikrizinė sritis, nes tai įgyvendinama per kelis dešimtmečius, o ne per metus ar du (ir juolab ne per kelis mėnesius).
              Apibendrinant -- trumpalaikiai (antikriziniai) projektai/programos supainioti su ilgalaikiais (strateginiais).
              Ką nuo savęs pridurčiau apie realiai potencialias sritis trumpalaikiam vystymui (juk visi kalba apie krizę-@!zę):
              1. IT, programavimas, internetinės paslaugos -- puikiausia sritis valdžios investicijoms. Ir staigiai atsiperkanti, ir ilgalaikius rezultatus duodanti. Firmų, kurias galima būtų paremti -- gyvas velnias (daugelis iš jų jau veikia tarptautinėse rinkose, o kurios neveikia -- pasiruošusios į ten išeiti tuojau pat). Ir net prie tragiškiausio ir korumpuočiausio lėšų skirstymo, tikėtini rezultatai visvien gautųsi liuksusiniai. Su sąlyga, kad nerems Telekomo (ar reikia aiškinti, kodėl?).
              2. Turizmas. Pakankamai pigus, pakankamai greitas, pakankamai juntamus pinigus duodantis sektorius. Aš sakyčiau, kad išvis vertėtų sukurti specialią laisvą ekonominę zoną, kur būtų idealios sąlygos kazino darbui. Ir kad kazino būtų tik užsieniečiams. Paprasta, tiesa? Ryžtingai ir greitai padarius, po metų jau eitų turistų (ir pinigų) srautas.
              3. Ir ką dar užmiršome? Ogi svarbiausią dalyką -- smulkų verslą 🙂 Tai ne sektorius. Bet tiesiog atleidus vadeles ir supaprastinus čia esančių biurokratijų kiekį bent 10 kartelių bei sumažinę mokestėlių kirvį iki bent jau nemirtino lygio -- ojojoj, koks rezultatas būtų -- jau po pusmečio pajustume. Labai svarbu neužmiršti ir to, kad smulkusis verslas išsyk išsprendžia ir didėjančio nedarbo problemą, ir vystytintinas nišas, etc.. Lietuvoje šiuo požiūriu konservatoriai turi tokias galimybes, kad jei jie imtųsi ryžtingų veiksmų, juos ekonominiais stebukladariais žmonės pavadintų. Ko tam reikia? Svarbiausia -- nebijoti padaryti _kardinalios_ reformos 🙂

              Reply
              1. Anonymous

                IT technologijoms kaip tik didelės lėšos yra skirtos. Numatoma labai daug biurokratinių funkcijų pervesti į virtualią erdvę. Neužmirškit, kad tarp konservatorių kaip tik yra fizikų ir ITšnikų, kaip ir to verslo atstovų. Ir žiūrėkit, kas yra Kubiliaus ekonomikos ir finansų patarėjas. Tai M.Majauskas, prieš tai dirbęs Didžiosios Britanijos investicijų banke „Barclays Capital“. Verslo srityje matyt kvalifikuotų patarimų bus. Dėl turizmo rėmimo klystat. Pasauliui prognozuojamas šito sektoriaus nuosmukis. Visi telkiasi ties būtiniausiu vartojimu, o turizmas ir pramogos atidedami neapibrėžtai ateičiai. Maisto sektorius dėl kvotų yra nelankstus. ES irgi norės šioje eksporto srityje pasireikšti, todėl konkuruoti bus sunku. Rusija deda dideles investicijas į savo juodžemio zoną. Šią savo maisto eksporto rinką palaipsniui prarasim. Taip pat teks konkuruoti su Rusijos ir greitu laiku Ukrainos maisto gamintojais. Jų klimato sąlygos žemdirbystei yra geresnės. Atsiminkim taip pat, kad žemės ūkiui paramą ES numato mažinti.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Dėl investicijų bankų bei iš ten kilusių patarėjų -- ar girdėjot ką nors apie pasaulinės ekonominės krizės priežastis? 🙂 Jei girdėjote, tai kodėl jus stebina, kodėl Kubiliaus planus, patartus tokių patarėjų, visi taip deda į šuns dienas? Ar tiesiog nesusiejate tokių patarėjų su jų patarimų rezultatais? Kaip manote, ar bobučių nuodytojas būtų geriausias bobučių daktaras? 🙂 Tamsta pasakėte apie Kubiliaus patarėją, bet pats nepastebėjote, ką: „buvęs investicinio banko patarėjas dabar yra konservatorių ekonomikos patarėjas“ -- vienos šitos frazės pakaktų, kad daugybė žmonių ištartų „Lietuvai bankrotas“.
                  Dėl IT „rėmimo“: tai, apie ką kalbate -- tai nėra rėmimas, o tai yra tiktai valdžios išlaidų mažinimas, perkeliant paslaugas iš fizinės erdvės į virtualią. Tai, kad perki jautieną, tai dar nereiškia, kad remi kaimiečius ar juolab karves. Tai tik reiškia, kad valgai mėsą. IT Lietuvoje nėra niekaip remiamas ir lėšos iš valdžios IT rėmimui nėra skiriamos. Taigi, šių dalykų nepainiokim. Žala karvė nėra žalia ir žalos nedaro, nors „žala“, „žala“ ir „žalia“ -- panašiai skambantys žodžiai.
                  Dėl turizmo: kalba ne apie gilų vystymą ar ilgalaikes investicijas, o tiesiog apie tai, kas plaukia pro šalį ir ko Lietuva nesugeba paimti. Taip, Maljorkoje investuoti į turizmą -- beprasmiška. Bet Lietuvoje, kuri vos porą procentėlių savo potencialo tepanaudojo -- reikia bent jau tuos pinigus paimti, kurie patys eina į rankas 🙂
                  Dėl maisto sektoriaus -- kalba ne apie kvotas, o apie tai, kad padidinti konkurencingumą vietinėje rinkoje ir paskatinti eksportą ten, kur jis lengvai gali būti padarytas. Ir dar kartą: nepainiokit ilgalaikių programų su antikrizinėmis (RU investicijos į juodžemio zoną -- ilgalaikės, LT maisto pakuočių, kokybės standartų įvedimas ir pan. -- trumpalaikės, antikrizinės).
                  Šiaip, dar kartą noriu akcentuoti: ilgalaikės programos -- yra ilgalaikės. Trumpalaikės -- tai trumpalaikės. Ir painioti jų nereikia, nes kriterijai ir argumentai abiem atvejam visiškai skirtingi. Plg. jūsų ilgalaikius argumentus prieš maisto pramonę ir mano trumpalaikius argumentus už maisto pramonę -- jie vieni kitiems neprieštarauja, tiesiog skiriasi periodai. Kalbėdami apie prieškrizinius veiksmus -- kalbam apie trumpalaikes priemones (kurios efektus duotų per laikotarpį iki 1-2 metų). Kalbėdami apie ilgalaikes priemones -- kalbam apie tai, kas efektą duotų per daugiau, kaip 3-4 metus, apie tai, kas susiję su bendra Lietuvos ekonomine orientacija.

                  Reply
                  1. Anonymous

                    Tada kas atliks tuos darbus susijusius su IT valdžiai, negi pasidarys savaime. Matyt bus viešieji konkursai. Ir Kubiliaus nereikia kaltinti tuo, ko jis buvo pagrindinis iniciatorius. Informacinės visuomenės kūrimas yra jo sena idėja (jei pamenat Milaknis buvo ūkio ministru pas Kubilių I). Taip pat jo idėja buvo mokslo ir technologijų slėniai. Bet matom, kad 8 metus tas buvo padėta į šoną. Kubilius buvęs fizikos aspirantas, todėl pats be patarėjų supranta šitų dalykų svarbą. O maisto sektorius nežlugs. Toliau valgysim, tik pelnas bus mažesnis. Eksportas mažės neišvengiamai ir Kubilius nepadės, nes dotuoti nėra iš ko.
                    Romas

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Dėl IT -- dar kartą kartoju: nepainiokim užsakymų su įmonių rėmimu ar labdara. Tai, kad koks nors BMS-as parduoda kokiai nors Maximai kompiuterius -- tai dar nereiškia, kad Maxima remia BMS-ą. Tai tik reiškia, kad Maxima užsako iš BMS-o kompiuterius. Valdžios atvejis -- toks pat: jei darbai užsakomi iš IT firmos, tai dar nereiškia, kad valdžia remia IT sektorių. Aš jau nekalbu apie tai, kad tie IT projektai dažnai jau per pirmus metus-du sutaupo 3-4 kart daugiau resursų, nei patys kainuoja -- todėl jie ir eina, net nepaisant biurokratų pasipriešinimo.
                      Vat kai prasidės reali _parama_ -- įvairių IT projektų, įmonių, programų finansavimu, reklamavimu, specialių sąlygų sudarymu, etc. -- tada galėsim kalbėti, kad remia. O tai, kas yra dabar -- tai nulis.

                  2. gerasirdis

                    Niekšai koncervai!
                    Iš tiesų, baisu: užuot leidę IT sektoriui uždirbti, koncervai turėtų tuos pinigus jiems įkišti už dyka!

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: Niekšai koncervai!
                      Oj oj oj, vai vai vai 🙂
                      Dar pasisakykit tamsta apie tai, kokie geri valdininkai, kad išvis už darbus bent daliai įmonių sumoka.

                    2. gerasirdis

                      Tai pradėkim nuo paprasto
                      Tai pradėkim nuo elementarių dalykų, iš ties.
                      Reiktų pradžiai bent įvest tvarką, kad valdiškos įmonės (aišku, jei neturi priekaištų prekėms ar atliktiems darbams) turi atsiskaityt iš karto.
                      IR JAU TIK PO TO reikia pradėt galvot apie verslo rėmimą.

                    3. rokiskis Post author

                      Re: Tai pradėkim nuo paprasto
                      Ok. Malonu, kad perėjom prie rimtos diskusijos 🙂
                      Valdiškų įstaigų atsiskaitymai -- išties yra nesuvokiami. Tarp kitko, dabar jau nemažai komercinių įmonių dėl to atsidūrė ant bankroto ribos (ypač -- visokie kelininkai, tiltininkai ir pan.): valstybė reikalauja mokesčių (sodros, etc.), bet kartu -- neatsiskaito, todėl įmonės negali sumokėti mokesčių. Už ką jas iškart trumpina. Cirkas, tik kad labai liūdnas :-/
                      Žinoma, galima pasiguosti tuo, kad labiausiai nukentės tos įmonės, kurios gyveno iš korupcijos. Tačiau nemanau, kad tai būtų apgalvotas Kubiliaus žingsnis. Vėlgi, bet kuriuo atveju, neetiški metodai nėra tinkami kovai su korupcinio verslo dalyviais (ir tai -- tik su užsakymų vykdytojais, o ne pačiais korupcionieriais).

                    4. gerasirdis

                      Taigi
                      Va, matai. Reikia savo planus koreguot su esama situacija.
                      Čia įsivaizduok, koks nors nuo heroino apspangęs narkomanas nuspręstų, kad reikia mesti narkotikus, daug treniruotis, valgyti baltyminius maisto papildus atletams ir galų gale tapti čempijonu.
                      Tai vat, už paskutinius pinigus nusipirkti skardinę baltyminių maisto papildų atletams nėra darbas numeris vienas.
                      Su verslo rėmimu, bėje, tas galioja trigubai. Nes žiūrėk, kad neišeitų taip, kad paskutines sugebančias konkuruoti įmones perorientuosim į subsidijų išmušinėjimą.

                    5. rokiskis Post author

                      Re: Taigi
                      Galima tai padaryti labai bukai -- pvz., skirti tam tikro sektoriaus top-100 minus top-10 pagal apyvartą įmonių po saikingo dydžio negrąžinamą paskolą su panaudojimo apribojimu (pvz., investicijos į įrangą). Kvailai skamba? Bet ir pakankamai paprasta, jog neatsirastų korupcija, ir duoda finansavimą, ir nepaverčia jų išlaikytinėm 🙂
                      Gerai, tam variantui reikia lėšų. Galima ir be lėšų. Kodėl gi tiesiog neimti mokesčių nuo to paties sektoriaus įmonių minus top-20? 🙂 Mokesčių praradimas tikrai bus nežymus, tačiau firmoms paspirtis -- didžiulė.
                      Kaip tiesiog klasikinį paramos tam tikram sektoriui variantą, galim ir PVM lengvatas prisiminti 🙂 Ai, jo, taigi PVM lengvatų neturi būti… Kaip matome… 🙂
                      Galim prisiminti ir nemažai kitų paramos priemonių (kad ir tokį dalyką, kaip premijos už naujus produktus, eksporto neapmokestinimas, investicijų neapmokestinimas, startuojančio verslo neapmokestinimas, etc.) -- variantų labai daug. Reikia tik noro ir valios tas priemones rimtai pritaikyti.

                    6. gerasirdis

                      Pagerintas eksportinis žigulio variantas
                      Kaip matau, pavyzdžio taip ir nesupratai :-). Po tiekos metų valdiškos nekompetencijos, nesibaigiančių norų „kaip geriau“ ir rezultatų „kaip visada“ tau ir vėl norisi globojančios valstybės rankos, kuri pasirūpins? Ir, žiūrint retrospektyviai, koks iki šiol būdavo valdiškų pastangų naudingumo koficientas? Ir kodėl manai, kad nuo rytoj jis bus kitoks? Žinai, yra toks posakis- „kaip merga su trečiu vaiku“.
                      >Galima tai padaryti labai bukai -- pvz., skirti tam tikro
                      >sektoriaus top-100 minus top-10 pagal apyvartą įmonių
                      >po saikingo dydžio negrąžinamą paskolą
                      (..)
                      >Kodėl gi tiesiog neimti mokesčių nuo
                      >to paties sektoriaus įmonių minus top-20? 🙂
                      Atleisim nuo mokesčių top-20? Subsidijuosim top-10?
                      Žinai, įdomus dalykas. Teisingas principas turėtų gerai galioti visur. Tai gal, pvz, atleidžiam nuo mokesčių pvz 3 didžiausius prekybos tinklus? Arba dar geriau- tiesiog atimam pinigus iš vargšų, ir atiduodam juos turtingiesiems, nes jie geriau žinos, kaip su pinigais elgtis…
                      >Bet ir pakankamai paprasta, jog neatsirastų korupcija,
                      >ir duoda finansavimą, ir nepaverčia jų išlaikytinėm 🙂
                      Su tuo virtimu išlaikytiniais žinai kaip būna- iš pradžių to niekada niekas neplanuoja… Esu tikras, kad gyvenantys „wefare trap“ tapo pačių geranoriškiausių politinių sprendimų aukomis.
                      >Galim prisiminti ir nemažai kitų paramos priemonių
                      >(kad ir tokį dalyką, kaip premijos už naujus
                      >produktus, eksporto neapmokestinimas, investicijų
                      >neapmokestinimas, startuojančio verslo
                      >neapmokestinimas, etc.) -- variantų labai daug.
                      >Reikia tik noro ir valios tas priemones
                      >rimtai pritaikyti.
                      Premijos už naujus produktus? Gal dar įsteikime pereinamąją Raudonojo Spalio vėliavą už nuopelnus darbo fronte?
                      Tai vat, reikalas toks. Kadangi jau gyvename kapitalizme, paskata už sukurtą naudingą ir reikalingą produktą su pridėtine verte jau egzistuoja. Tai vadinasi „pinigai“.
                      Ką iš tiesų valstybė galėtų padaryti NAUDINGO- tai Kubilius turėtų paskelbti paramos verslui probramą, kai valstybė už visas suteiktas prekes/paslaugas atsiskaito, tarkim, per 15 dienų, (arba easnt reikalui paduoda į teismą dėl nekokybės/terminų nesilaikymo/whatever). Nauda būtų triguba: ir pasitikėjimas valstybe išaugtų, ir mažiau įmonių bankrutuotų, ir sumažėtų būsimų užsakymų kainos- žinodami, kad užsakovas tikrai atsiskaitys, siūlytojai bus entuziastingesni.
                      >O šiaip, neužmirškim ir dar vieno faktoriaus --
                      >nuo Tečer laikų jau praėjo nemažai metų.
                      >Ekonomika, kaip mokslas, per tą laiką gerokai
                      >išsivystė. Ir neužmirškim to, kad Tečer
                      >ištraukė Britaniją iš stagnacinės duobės.
                      Na, tos tavo apdainuotos subsidijos ir paskatos jau žinomos nuo neatmenamų laikų, ir aš kažkodėl nemanau, kad ekonomikos mokslas kažką labai naujo tuo klausimu sugalvojo. Nors, prisipažinsiu, naujienų nesekiau, taip kad gali mane pataisyti.
                      Pats žaviesi Tečer, bet pasidomėk ir tuom, ką ji darė ir kaip. Nes ten viskas susivedė į labai elementarius žingsnius: nemokant pelningai dirbti- einat na**i.
                      Bendrai paėmus, aš giliai apšalęs nuo šios diskusijos. Kiek supratau iš anksteniųjų diskusijų, pats priklausai aukštesniąjam-viduriniam kapitalizmo sluoksniui. Bet šneki kaip partkomo sekretorius partiniam susirinkime: „kelsim ir skatinsim“. „Valdžia žino geriau“. Ir dar tas keistas, grynai sovietinis užsienio bei užsieniečių fetišizavimas… Aš dar galiu šiaip-ne-taip suprasti Zepelinišką nacionalizmą, bet ekonominio antinacionalizmo- tai jau niekaip.

                    7. rokiskis Post author

                      Re: Pagerintas eksportinis žigulio variantas
                      Paeiliui:
                      1. Visų pirma dėl bendro dalyko -- gal nedėkim skambių frazių vietoj argumentų. Kaip Vakaruose vartojamas reductio ad hitlerum, taip pas mus -- reductio ad communismus. Ir tamsta ta liga stradalinate. Manau, kad suprantate, jog tai nepadės diskutuoti.
                      2. Apie „globojančią ranką“Prisimink Korėjos, Japonijos, Švedijos ir kitų pelningų šalių atvejus. Ten visur yra „globojanti ranka“.
                      3. „Atleisim nuo mokesčių top-20? Subsidijuosim top-10?“ -- o ar tamsta skaitėte, k1 aš rašiau, kad „prieštaraujate“, man priskirdamas atvirkščią teiginį, nei buvau parašęs?
                      4. „Su tuo virtimu išlaikytiniais žinai kaip būna“ -- vietoj prieštaravimo pateikėte pasakymą, kurio prasmė yra „nežinau, kaip paprieštarauti, bet gali būti viskaip, kaip pats nežinau, kaip, todėl prieštarauju“.
                      5. „Gal dar įsteikime pereinamąją Raudonojo Spalio vėliavą“ -- dar vienas „reductio ad communismus“, nedarantis tamstai garbės. Ypač -- tokiu paprastu klausimu. Priminsiu, kad produkto sukūrimas -- tik pradinis etapas. Yra ir jo paleidimas į gamybą, ir marketingas. Ir tik po to grįžta pinigai -- tamstos minimas atlygis. Jau nekalbu apie tai, kad premijavimas gali būti ir simbolinis -- padedantis surasti investitorių ir sukelti produktu visuomenės susidomėjimą. Kaip manote, ką daro AgroBalt?
                      6. „paramos verslui probramą, kai valstybė už visas suteiktas prekes/paslaugas atsiskaito“ -- dar kartą kartoju, BUM BUM, tai ne parama, o atsiskaitymas už paslaugas. BUM BUM. Ar skiriate paramą nuo apmokėjimo? BUM BUM. Ar neskiriate? Parama -- tai parama. BUM BUM. O apmokėjimas -- tai apmokėjimas. BUM BUM. Skiriate ar neskiriate?
                      7. „nemanau, kad ekonomikos mokslas kažką labai naujo tuo klausimu sugalvojo“ -- nuo to laiko atsirado ir procesų modeliavimas, ir žinių ekonomikos konceptai, ir gerokai pakitęs požiūris į monetarizmą bei valstybinių investicijų taikymą. Tarp kitko, EU investicinė veikla -- viena iš pokyčių pasekmių. Ir tarp kitko, DB -- viena iš didžiausių valstybinių investuotojų.
                      8. „Tečer, bet pasidomėk ir tuom, ką ji darė ir kaip.“ -- priminsiu, kad DB situacija buvo atvirkščia, nei Lietuvoj dabar. Galima sakyti, veik diametraliai. Ar nežinojote? Pasidomėkite tuom, ką Tečer darė ir KODĖL.
                      Galų gale, dėl paskutinio tamstos pasažo -- ryt, kai išsiblaivysite, jį įvertinsite pats. Nes, atleiskite, man už jus jau truputį gėda. Anksčiau parodėte, kad sugebate diskutuoti, pateikdamas ir argumentus, ir samprotavimus, tad tikiuosi, grįšit į ankstesnį lygį.

              2. gerasirdis

                Uzsienieciams, viskas uzsienieciams
                >Ir kad kazino būtų tik užsieniečiams.
                Negalvojau, iki siol kad dar pasitaiko tokiu kraupu sovietinio mastymo recidyvu…

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: Uzsienieciams, viskas uzsienieciams
                  Monako princas -- sovietinio mastymo recidyvas? 🙂 Vai vai vai 🙂

                  Reply
                  1. gerasirdis

                    Visi darbo žmonės myli Leniną
                    Sovietizmų pasitaiko net Lotynų Amerikoj, o juk nuo Sovietų Sąjungos taip toli :-)…
                    Nežinau, bėje, kaip ten teisiškai sureguliuojama tokia nuosavų piliečių diskriminacija, bet kai Monakas EU nepriklauso, tai ir gyvena kaip išmano.
                    Bėje, o ten ką- princas įstatymus leidžia?

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: Visi darbo žmonės myli Leniną
                      Tai ne, princas neleidžia ten įstatymų 🙂 Šiaip, jei ką, gal tamstą subalamutino titulas, bet princas -- tai nebūtinai karaliaus titulo paveldėtojas -- tai gali būti ir savarankiškas titulas. Monako atvejis būtent toks.
                      O šiaip, dėl „diskriminacijos“ -- yra svarbus tik vienas faktorius -- numelžti pinigus. Vat ir viskas. Teisinių mechanizmų, kaip tą diskriminaciją pagal pilietybę įvesti, išvis jokių įstatymų dėl to neįvedant -- prigalvot galima be problemų (kaip pvz. -- tarptautinio uosto ar aerouosto teritorija).
                      Monako realizacija, beje, labai paprasta -- savo šalies įstatymuose jie skaito, kad jų piliečiams azartiniai lošimai yra draudžiami, tai nusikaltimas. Bet ten pat nieko nepasakyta apie kitų šalių piliečius 🙂

                    2. gerasirdis

                      Davai legalizuojam Lietuvoj pinigų plovimą dar…
                      >Monako realizacija, beje, labai paprasta
                      Už Europos Sąjungos ribų yra visokių įdomių realizacijų, bet visgi kalbėkim apie realybę. Kažką daryti išimtinai užsieniečiams visada yra truputį nesąmonė. Zuoko oranžiniai dviračiai irgi berods buvo pirmoj eilėj skirti miesto svečiams, bet mano manymu reikėjo pradėt nuo kažko tokio, kuo galėtų naudotis visi vietiniai.
                      Kalbant apie Kazino:
                      1. Kazino pilna yra ir Lietuvoje, ir kažkaip apseina be mokestinių nuolaidų. Kodėl manai, kad įsteigus kažkokį specialų kazino specialioj vietoj, į kurią netgi nevisi gali ateiti, nuo to kažkas pasikeis iš esmės?
                      2. Kas skris į Vilnių, jei Monakas jau yra?
                      3. Monako privalumų dalis, įtariu, susijusi su nepriklausymu ES- laimėjimų (ne)apmokestinimas ir pan. Lietuvoj tokių fokusų neprasuksi.
                      Aš nematau, kodėl, jei būtų galimybė pritraukt tarptautinius klientus, vietiniai kazino jau nebūtų to padarę (o galimybės įtariu nėr nes tada reikia ne tik su Monaku, bet ir Las Vegasu bei Makao konkuruot).

                    3. rokiskis Post author

                      Re: Davai legalizuojam Lietuvoj pinigų plovimą dar…
                      Ok, tą kazino variantą pateikiau, kaip variantą. Pastebėsiu tik kad visi trys punktai gali būti sutvarkomi:
                      1. Lietuvoje, kiek atsimenu, veikia gan stiprūs ribojimai dėl išlošimų dydžių ir pan..
                      2. Orientacija į kaimynines šalis
                      3. Jau minėtos specifinės zonos.
                      Dėl to, kad „kodėl iki šiol nepadarė“ -- žr. aukščiau esančius punktus.

        2. rokiskis Post author

          Pabandysiu dabar papunkčiui.
          1. Taip, krikdemai ir konservai -- ne sekta. Bet akivaizdu, kad juos varo moraliniai ir religiniai motyvai. Tai labai pavojingas požymis. Kol kas pasaulyje nėra nei vieno sėkmingo ideologizuotos ekonomikos atvejo -- priešingai, daugiau totalinės ekonominės katastrofos. Todėl mane šitai neramina žymiai labiau, nei koks socdemiškas ar darbietiškas savanaudiškumas.
          2. Dėl naujo biudžeto nekūrimo -- tai yra blogai. Biudžetas turi būti ne šiaip koreguojamas, o pilnai peržiūrimas, t.y., faktiškai kuriamas iš naujo. Naujas biudžetas neneigia veiklų tęstinumo -- nieks netrukdo įvertinti esamas finansavimo sritis. Neužmirškim, kad biudžetas ir veiklos -- ne viena ir tas pat. Taip ar anaip, biudžeto peržiūra turi būti po strateginio planavimo, o strategijos nebuvimas tai yra dar viena anksčiau konservų padaryta klaida (apie tai vėliau).
          3. „Strateginiai“ sprendimai, priimti Kubiliaus, būtent ir kelia abejones. Aiškių priemonių pataisyti padėčiai nėra, o „strategiškai koreguotas biudžetas“ nuo Kirkilo biudžeto skiriasi neesminiu lėšų perskirstymu bei valstybės pajamų perkėlimu iš infliacijos (deficito) į mokesčių didinimą. To negalime pavadinti strateginiu sprendimu.
          4. Tai, kad išvis nėra vyriausybės strategijos -- tai yra ŽIAURI bėda, kurios mąsto neįsivaizduoja netgi aršūs konservatorių priešininkai (dauguma jų irgi nežino, kam reikalinga strategija). Strategija -- tai bendrasis planas su ilgalaikiais tikslais -- toks planas būtinas, darant bet kokias reformas ar stambius pokyčius. Strategijos nebuvimas garantuoja chaosą, neplanuotus ir nesuderintus, tarpusavy prieštaraujančius sprendimus. Ilgalaikiai veiksmai be strategijos visada baigiasi nesėkme. Strategiją paruošti konservatoriai turėjo dar prieš eidami į rinkimus.
          5. „Staigiai patvarkė taip, kad rinktų daugiau mokesčių, kurie dar kažkokias pajamas gauna“ -- manau, šis sakinys nusako visą esmę: tie, kas dar kruta ir gali išsilaikyti krizės metu, staiga gavo peilį į nugarą. Pasekmės? Argi neaišku? 🙂
          6. Mintis apie tai, kad mes negaminam nieko, dėl ko verta būtų skatinti vartojimą -- labai įdomi ir stipri. Nors ir nevienareikšmiška bei nebūtinai teisinga. Tai rimtas prieštaravimas dėl valstybės išlaidų didinimo. Visgi, neužmirškim to, kad yra ir ekonomikos gyvybingumo klausimas, o tai nuo vartojimo priklauso kardinaliai. Sakyčiau, čia reikia gan plačios gamybinių įmonių pasiskirstymo analizės ir sprendimų dėl tikslinio finansavimo -- tai, gal būt, būtų efektyvesnė priemonė už apyvartoj esančių pinigų didinimą.
          7. „Kadrai“, kurie pritraukiami, nekelia susižavėjimo (jau rašiau, ką galvoju apie patarėjus iš investicinių bankų). Dar mažiau susižavėjimo kelia informacijos trūkumas, didesnis, nei prie Kirkilo. Ir neaiškus žmonių pasirinkimas, ir neskaidrumas -- nėra geri požymiai.
          8. Sąlygos niekur nebūna idealios, netgi laboratorijoje. Ir žmonės irgi nebūna idealūs. Tačiau ir fizikos, ir ekonomikos dėsniai -- jie galioja visur: ir laboratorijose, ir gyvenime. Svarbiausias dalykas -- tuos dėsnius bent jau truputį žinoti ir jais remtis.

          Reply
          1. gerasirdis

            Dar tau pastabų
            >1. Kol kas pasaulyje nėra nei vieno sėkmingo ideologizuotos
            >ekonomikos atvejo -- priešingai, daugiau totalinės
            >ekonominės katastrofos.
            Margaret Thatcher? Niekad negirdėjot?
            >2. Dėl naujo biudžeto nekūrimo -- tai yra blogai. Biudžetas
            >turi būti ne šiaip koreguojamas, o pilnai peržiūrimas,
            >t.y., faktiškai kuriamas iš naujo.
            Pilnai sutiksiu, bet deja, tokia yra objektyvi realybė. Kuri, bėje, yra lengvai ištaisoma: arba reikia perkelti rinkimus į pavasarį, arba baigti nesąmones pavadinimu „linksmų Kalėdų buhalteriams“, kai kalendoriai metai sutampa su finansiniais. Pvz Britanijoj nauji finansiniai metai prasideda balandį.
            >4. Tai, kad išvis nėra vyriausybės
            >strategijos -- tai yra ŽIAURI bėda,
            Ir taip, ir ne- yra strategijos imitacija, kas ko gero dar blogiau :-/.
            >8. Svarbiausias dalykas -- tuos dėsnius bent
            > jau truputį žinoti ir jais remtis.
            Vat vat. Visi savus sprendimus laiko pagrįstus „dėsniais“, o priešininkų sprendimus- pagrįstus „ideologija, ir dar priedo neteisinga ideologija“. Keista, ne?

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Dar tau pastabų
              1. Mano vertinimu -- kraštutinio pragmatizmo pavyzdys ta boba buvo. Veiksmuose -- ideologijos nei kvapo.
              2. Tarp kitko, argumentas rimtas. Daugelis įmonių biudžetus daro vasaros vidury.
              4. Rimtas papildymas. Imitavimas dar ir nuslepia padėtį.
              8. „Saulė sukasi apie žemę, o čia tik velnio pranašai galvoja, jog yra atvirkščiai“ 🙂 Kalbant apie ekonomiką -- pridėtinės vertės kūrimo procesas niekur nedingsta. Kaip ir buhalterinis pinigų tvermės dėsnis. Kaip ir pinigų vertės atitikimo kapitalui dėsnis. Taigi, nereik čia išvedžiojimų apie „visi savus sprendimus laiko pagrįstais „dėsniais“… “ 🙂

              Reply
              1. gerasirdis

                Re: Dar tau pastabų
                >1. Mano vertinimu -- kraštutinio pragmatizmo
                >pavyzdys ta boba buvo. Veiksmuose --
                >ideologijos nei kvapo.
                Vat ką aš jau punkte 8 sakiau. Vieniems- „pragmatizmas“, kitiems- „ideologinis funtamentalizmas“. Šiuo konkrečiu atveju, „rinkos ideologinis fundamentalizmas“. Na ir dar „monetarizmas“, aišku. Vien žo, pasidomėk ne tik tuo, ką sako Tečer, bet ir tuo, ką sako jos kritikai.
                >Taigi, nereik čia išvedžiojimų apie „visi savus
                >sprendimus laiko pagrįstais „dėsniais“… “ 🙂
                Nuo šiol mėgiamo ekonomistų posakio „…, but on the other hand“ niekas nebevartos. Mat po Rokiškio paaiškinimų viskas tapo paprasta ir aišku, arne?

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: Dar tau pastabų
                  1. Plg. su tamstos perfrazavimu: Vieniems -- „moksliškumas“, kitiems -- „ideologinis fundamentalizmas“. Šiuo konkrečiu atveju, „mokslo ideologinis fundamentalizmas“. Na ir dar „matematika“, aišku. Vienžo, plg. ką sako mormonai apie darvinizmą 🙂 O šiaip, neužmirškim ir dar vieno faktoriaus -- nuo Tečer laikų jau praėjo nemažai metų. Ekonomika, kaip mokslas, per tą laiką gerokai išsivystė. Ir neužmirškim to, kad Tečer ištraukė Britaniją iš stagnacinės duobės.
                  Dėl likusios dalies -- joks ekonomistas neneigia tų dėsnių, sakydamas, esą „buhalterijoj pinigų tvermės dėsnis galioja, bet kita vertus, jis tenai negalioja“ 🙂 Dėsnis yra dėsnis (kaip ir fizikinis traukos dėsnis). Ekonomistai sako „kita vertus“ tik todėl, kad jie kalba apie sistemas, įtakojamas daugelio faktorių (daugelio dėsnių), kur faktorių įtakos neretai priešingos. Ar pagaunat? 🙂
                  Plg. su fizikiniu „jeigu šildysim vandenį, tai jis užvirs, kita vertus (on the other hand) jei šaldysim, jis užšals“ 🙂 Ekonominė prognozė tampa paremta modeliavimu. Plg. su fizikos atveju, kur vieną pusę indo šaldant, o kitą -- šildant, reikalingi gan gilūs paskaičiavimai, norint vienareikšmiškai pasakyti, ar vanduo užšals, ar užvirs, ar nusistovės kažkokioj tarpinėj temperatūroj.
                  Vakar vakarop buvo labai įdomus pokalbis su Mockumi per Lietuvos Radiją. Apie krizę. Mockus kalbėjo gan atsargiai, bet labai nuoširdžiai (nežinau, ar galima tą laidą kur nors surasti LRT puslapyje -- tikrai puiki). Daug visokių minčių. Viena iš įstrigusių -- alkoholio akcizai: alkoholio suvartojimas yra faktiškai konstantinis dydis, jo suvartojimui skiriami pinigai -- irgi sunkiai kintantys, todėl padidinus mokesčius, negalima tikėtis, kad valstybė pinigų surinks daugiau, nes atsiranda aukšto pelningumo nelegalaus alkoholio niša. Mokesčių padidinimo rezultatas -- kaimai JAU perėjo nuo parduotuvinio alkoholio prie pilstuko. Prieš kelioliką metų šita klaida jau buvo padaryta, efektais irgi buvo įsitikinta. Dar kartą buvo įsitikinta, kai mokesčiai alkoholiui buvo sumažinti ir kontrabandiniai pilstukai staigiai nunyko. Tačiau konservų vyriausybė to nesuvokia ir daro klaidą, kuri jau buvo padaryta, o paskui taisyta. Taigi, ekonomikos dėsnių nesuvokimo pavyzdys.
                  Tarp kitko, ar pastebit naują reiškini -- daugelio įmonių darbuotojai pervedinėjami į nelegalų statusą. Įdomu, kodėl kyla toks reiškinys? Ar nepanašu, kad yra peržengta tam tikra riba?

                  Reply
        3. rokiskis Post author

          Dabar bendras pastebėjimas:
          Jau minėjau, jog viena didžiausių problemų (gal ir išvis pati didžiausia) yra tai, kad Kubiliaus vyriausybė bei klerikalkonservatorių partija neturi strategijos. Tai išvirsta ne tik į daugybę neapgalvotų sprendimų, bet ir į paprastų žmonių intuityviai suvokiamą nežinią, kuri baugina dar labiau, nei pačios problemos.
          Strategija -- tai žinojimas, kur yra einama, ko yra siekiama, kodėl priimami tam tikri sprendimai. Kai nėra strategijos, visi jaučia, kad einama neaišku kur, siekiama neaišku ko, sprendimai priimami neaišku kodėl. Galim tik dar kartą prisiminti Kubiliaus trypčiojimą, išvirtusį į tikrą šokį -- „skolinsimės, nesiskolinsim, skolinsimės, nesiskolinsim“ 🙂 Tai irgi strategijos nebuvimo pasekmė (ir kartu -- labai ryškus simptomas).
          Todėl pirmas dalykas, kurį reiktų padaryti Kubiliaus valdžiai -- tai rimta strateginio planavimo sesija. Ir ne saviveiklinė, o su patyrusiais vedančiaisiais. O paskui -- kuo didesnis visos strategijos viešinimas ir platinimas. Strateginis planavimas turi būti ne koks formalus ar greitas, o pilnavertis ir rimtas. Su totaliniu skaitiniu argumentavimu („faktai vietoj mitų“). Su visa vizija, misija, vertybėm, tikslais, atsakomybėm, etc.. Tai būtina padaryti, tegul net ir mėnesį užtruktų (realiai strateginis planavimas užimtų kokią savaitę su viskuo, darant pagal kokį LOTS -- http://www.itsm.lt/index.php/Main/LOTS ).
          Po tokio planavimo paskelbus visą strategiją -- efektas būtų labai didelis ir geras -- ir šiaip žmonėms, ir įstaigų darbuotojams, ir patiems konservams. Visi matytų tikslus, suprastų sprendimus, žinotų, kas siekiama ir patys galėtų įsijungti į tos strategijos įgyvendinimą. Galų gale, sprendimai būtų ne todėl, kad „o ką daugiau daryt“, o tam, kad įgyvendinti aiškų tikslą.

          Reply
          1. Anonymous

            Čia išeina taip: negaliu gaisro gesinti, nes gaisrinė mašina nepraėjusi techninės apžiūros, todėl pirma ji turi važiuoti į Tuvlitą.
            Jei suprantat, tai planuoti galima tik priėjus prie valstybės resursų. Stabiliai einant į minusą, biudžetą reikėjo peržiūrėti labai greitai ir dar su koalicijos partnerių patarimais. Kubilius beje siūlė atkelti rinkimus į pavasarį, kad galėtų biudžetą parengti. Tada masių susijaudinimo nesimatė ir Kirkilas jautė kad geriausiai įkalti naujai atėjusiems bus galima, jei šiems reiks dirbti su jo suformuotu biudžetu. Aišku rinkimai vertė visus, tame tarpe ir konservatorius, siūlyti arba pritarti siūlymams ką nors pafinansuoti. Tas momentas buvo Kirkilui kaip vanduo ant malūno. Šita chebra tikrai žinojo, kad rinkimų nelaimės ir visi jų statymai yra išsirinkti Brazauską prezidentu ir sugrįžti į valdžią po prezidento rinkimų. Mokesčių tikrai jie nemažins ir mes ilgai šnekėsim apie Kubilių kaip apie Landsbergį, kuris sugriovė Lietuvą. O ta chebra toliau viską telks į monopolijas ir tuks iš oligarchinių pinigų. Pakeliui devalvuos litą, kad su Afrika ir Kinija galėtumėm konkuruoti savo atlyginimais, o spaudai kaip ir prie Kirkilo bus skirti šimtai milijonų. Todėl visi žinos, kas taip Lietuvą per pusmetį nuskurdino ir melsis vėl gelbėtojui Brazauskui. Esu pastebėjęs, kad Brazauskas visada pasitraukia laiku pajutęs dūmus ir laiku atsiranda derliaus iš svetimo daržo nusiimti. Vakar man patiko per durnadėžę, kaip pats sakai, Arūnas Brazauskas. Jis sakė : pagrindinė dabartinės vyriausybės problema yra viešieji ryšiai (užuominą supratai).
            Romas

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Taip, viešieji ryšiai ir apskritai skaidrumas -- Kubiliaus atveju yra tiesiog tragiški. Neįtikėtinai tragiški.
              O dėl gaisrų ir planavimo -- suprantat, norint gesinti gaisrą, reikia žinoti, kur tas gaisras ir turėti parengtas gesinimo priemones 🙂 Ir jau būtinai reikia sugebėti gaisrą skirti nuo tikslingų ugnies šaltinių, pvz., Eletrėnų elektrinės kūryklos 🙂 Štai tas dalykas ir yra planavimas.
              Kad geriau pagautumėt esmę, pateiksiu klasikinį pavyzdį iš planavimo (irgi apie „gaisrus“): jūs esat kambaryje. Su LR vyriausybe. Niekur negalit išeiti. Ir turite dvi bombas, kurios sprogs. Viena -- maža, tokia, kad gal ir liks vienas-kitas gyvas žmogus, sprogs po 10 minučių. Kita -- didelė, tokia, kad jau kai sprogs, tai nieko neliks -- ana sprogs po valandos. Ką darysite? Kurią bombą pirmiau ardysite? Negalvokit, kad klausimas retorinis -- atsakymas yra, bet norėčiau išgirsti tamstos samprotavimus. Tarp kitko, labai nedaugelis sugeba rasti efektyvų variantą. Tarp kitko, kiek aukščiau net ir rašiau kai ką apie tai 🙂
              O dėl strategijos -- dar kartą pasikartosiu: jinai turėjo būti sukurta gerokai prieš rinkimus. Ir ji turi būti sukurta kuo greičiau. Nes be jos einama nežinia kur. Veikla be bendrų tikslų (strategijos) -- viena iš kardinaliausių vadybos klaidų, be to -- dar ir sisteminė.
              Na, o dėl Brazausko bei Kirkilo… Taip, priešistorės ir pan. -- atskira įdomi sritis. Bet taip ar anaip, pirma reikia tvarkytis su tuo kas yra 🙂

              Reply
              1. Anonymous

                Jei yra šansų didelę bombą likviduoti greičiau kaip per 10 min. tada verta pradėti nuo didelės ir mėginti nešti muilą per likusias nuo likvidavimo minutes. Bet jei ne, tada reikia pirma likviduoti mažą, o paskui didelę.
                O scenarijus su Brazausku tikrai bus mėginamas įgyvendinti. Tai nėra jokia praeitis, čia mūsų ateitis. Ir viešieji ryšiai blogi, nes pinigų neskirta. Jei būtų skyrę, dabar visi laikraščiai ir TV gavę savo dalį, Kubiliui giedotų himnus. Atsimenu per rinkimus lietrytyje buvo valstiečių partijos reklama nedidelė ir tam pačiam puslapyje didelis Prunskienės portretas su žemės ūkio ministerijos informacija. Man atrodo už žemės ūkio lėšas viešiesiems ryšiams šiemet laisvai Valdovų rūmus užbaigtume ir dar liktų laikraščių PVM lengvatoms:)
                Romas

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Na va… Iš atsakymo apie planavimą sprendžiu, kad visgi į planavimą nesigilinot 🙂 Kokių dar variantų? Priminsiu, kad nieks nežino, per kiek laiko pavyktų likviduoti kokią bombą. Ir pabėgti nei jūs, nei vyriausybė -- negalite.
                  O dėl scenarijaus -- tai ir praeitis, ir gal ir ateitis. Tačiau bet kuriuo atveju reikia spręsti dabartinę situaciją, o ne galvoti apie tai kas buvo kaltas ir kas bus kaltas.
                  O dėl himnų -- finansavimo tam nepakanka. Negiedotų himnų tie visi laikraščiai. Daugiau tylėti stengtųsi tiesiog. Plg. su Karkalo laikais.
                  O dėl Braziaus -- galėtų jis ilsėtis pensijoj. Nes jau seniai užkniso. Tiesa, dėl jo reanimavimo -- Karkalas jam stabdis. O dėl Kazės -- ta tai, išvis nenoriu jos komentuoti, nes pradėsiu nevaldomai ir konvulsiškai varyt. Galiu dar Bledavičiūtę priminti, beje.

                  Reply
        4. gerasirdis

          Suabejosiu
          >Trumpai galiu nusakyti Bačiulio mintį. Mes negaminam
          >nieko dėl ko būtų verta skatinti vartojimą.
          O kaip su maistu?

          Reply
              1. Anonymous

                Re: Taigi ne!
                Kai nėra iš ko paimt, reikia paimt iš tų kas dar turi. Galvokim kitaip. Yra pasirinkimas -- arba atleidžiam tarnautoją ir skatinam mėsos vartojimą, arba mėsos vartojimo neskatinam, bet tarnautojo irgi neatleidžiam. Iš esmės pinigų rinkoje lieka tiek pat abiem atvejais. Klausimas tik ar kuriuo nors atveju pinigai suksis greičiau. Manau bus panašiai ar bedarbis negalės įpirkti pigios mėsos, ar dirbantis brangesnės. Nedingsta alternatyva -vežti tą mėsą pas tuos kurie turi pinigų.

                Reply
                1. gerasirdis

                  Dėl strategijos
                  Dėl strategijos ir „kaip geriau“- ginčytis būtų galima ilgai, bet pirma reikia susižiūrėt faktus. Tai vat, manau esu tikras, kad kritęs vartojimas smukdys ir lietuviškam maistui išleidžiamus pinigus.
                  Kokios išvados ir ką reikia daryti -- nežinau :-). Bet kadangi skirtingos šalys elgiasi skirtingai, tai post factum galėsim palyginti, pas ką geriau gavosi, ir kuris kelias buvo teisingesnis. Va Britanija nusprendė recesiją įveikti išlaidaudama, ir svaras buvo kritęs vos ne iki trijų su puse lito. Tiesa, dabar šiek tiek atsigavo… Matysim.

                  Reply
                  1. Anonymous

                    Re: Dėl strategijos
                    DB turi pramonę, kuri neša nemažą pridėtinę vertę. Jiems reikia palaikyti paslaugų sektorių ir prekybos įmones, nes nedarbas būtų didesnė problema. Mūsų pramonės sektorius yra žemos pridėtinės vertės (mineraliniai produktai, maistas, baldai). Ši produkcija išskyrus maistą negali būti nukreipta į vidinį vartojimą, o eksportuojant atneša labai mažai pajamų. Mes negalim sau leisti toliau pirkti brangias plataus vartojimo prekes, nes jos yra mums ne pagal kišenę. Reikėtų save lyginti su tomis šalimis, kur panaši produkcija kaip Lietuvoje yra gaminama, ten gyvenimo standartai yra žymiai žemesniame lygyje. Ta gerovės iliuzija mums susidarė tik dėl ES paramos ir pasiskolintų apie 100 mlrd. litų iš bankų. Kol bankai mus maitino paskolom, tol atrodė, kad augam. Bet augom pagrinde iš statybos ir jos pramonės. Jos dalis sudarė 25proc. BVP. Dabar ne tik kad niekas nekredituoja, bet pastoviai eksportuojam savo pinigus atgal į Švediją. Vyriausybė paskatinusi prekybininkus (aišku iš paskolų) išgelbėtų vieną kitą bėdžių ir jis kurį laiką sugebėtų mokėti bankui, kuris gautus pinigus sėkmingai išvežtų ten iš kur jie gauti. Mūsų rinka dabar kaip sugeriamas popierius pinigams. Tu juos meti, o jų ten vistiek neatsiranda. Žiūrėkit, Šarkinas metė 1mlrd. ir pinigai dingo kaip dūmas per mėnesį be jokių teigiamų pasekmių.
                    Romas

                    Reply
                    1. gerasirdis

                      Re: Dėl strategijos
                      Na, dėl Britanijos tai čia pas mus dažnai būna padejavimų, kad „visa ekonomika- tik paslaugos, kas iš yra putos, o nebegaminam beveik nieko“.
                      Dėl pinigų mėtymo, tai sutinku šimtu procentų- neverta, nei individualiai, nei valstybiniu lygiu :-).

  8. versmes

    Dėl buhalterės ir mašinos vis tik nėra taip baisu 🙂
    Tie 3000 Lt prisidėtų prie metinių buhalterės pajamų, mėnesiui išeitų -- 250 Lt.
    Mėnesio NPD dėl to sumažės 50 Lt. Neto nuostolis: 50 Lt x 0.21 = 10,5 Lt/mėnesiui arba 126 Lt metams.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Reiks atidžiau tikrinti buhalterių skaičiavimus. Nes per daug ėmiau pasitikėti jų skaičiais.
      Tiesa, kiek pastebėjau, kažkas aukščiau buvo parašęs skaičiavimą, kur gavosi su NPD dingimu truputį daugiau, kaip 1klt (o dabar tai dingo, nors ir netrinu nieko -- nesupratau, kas per nesąmonė :-/ )
      Tai vat, jei tas NPD dingsta, tai nuo jo irgi prisideda tas 0,21, o tai jau sudaro apie 1k.
      Jaučiu, anoji skaičiavo paprastai -- suapvalintą iki 400 NPD padaugino iš suapvalinto mėnesių skaičiaus (10) ir atėmė tai iš suapvalintos mašinos kainos (3000) 🙂 Taip ir gavosi 1000 minuso 🙂
      Ačiū už paaiškinimus 🙂

      Reply
      1. versmes

        Ten, kur aukščiau buvo paskaičiavimai dėl 1 tūkst. Lt nuostolio, buvo imamas teorinis atvejis, kiek maksimaliai gali prarasti žmogus. Tačiau tokiu atveju žmogelis turėtų gauti labai jau daug papildomų pajamų.
        Jei buhalterė uždirbtų minimumą -- 800 Lt per mėnesį prieš mokesčius -- tuomet jai galiotų 470 Lt neapmokestinamas minimumas (NPD). Tam, kad NPD nustotų galioti visai, jos pajamos, įskaitant visokias pardavimo pajamas, turėtų siekti 3150 Lt per mėnesį prieš mokesčius. Taigi (3150-800)x12 = 28200 Lt. Štai jei tiek gautų už automobilį, tuomet išties prarastų visą NPD su sąlyga, kad prieš tai dirbo už minimumą 🙂
        O aukščiau minėtas teorinis 1 tūkst. nuostolis paskaičiuojamas irgi gana paprastai: 470 Lt maksimalus įmanomas NPD x 0,21 x 12 mėnesių = 1184,4 Lt metams.
        Visa tai remiasi dabartine NPD formule: 470 -- 0,2 x (alga prieš mokesčius -- 800)

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Šiaip jinai gauna daug papildomų pajamų, tad realų tūkstantį litų jinai manau, kad praranda.
          O taip ar anaip, ačiū už buhalterijų išaiškinimą. Į mokestinius dalykus niekad bent kiek giliau nelindau (vadyboje pakanka galutinių skaitinių vertinimų), tad man čia truputį vietomis miškas 🙂

          Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *