Tag Archives: klerikalai

Socialinių reikalų valdymas pagal klerikalus

Kryžius

Kryžius - puikus klerikalizmo simbolis. Jis statomas ant kapo. Tegul vaikai žiūri alkoholio reklamas, tegul ir žudosi. Svarbu, kad viskas būtų pagal šeimos politiką.

Marazmas stiprėja paskutiniu metu – matomai, konservatoriai jau ruošiasi rinkimams. Beje, šiandien jie rinko sau naują vadą – ryt sužinosim, ar išrinko vėl Andrių Kubilių, ar Ireną Degutienę (spėju, kad pastarąją). Bet geriau jau jie savo suvažiavime būtų nutarę ne naują vadą rinkti, o užsidaryti ir savo visą partiją paleisti, kaip nereikalingą ir žalingą. Nes užkniso. Garbės žodis, užkniso. Ir ne tik su mokesčiais.

Aurelijus Veryga rašo, kad seimūnai, kartu ir su klerikalkonservatoriais ruošiasi atšaukti alkoholio reklamos draudimus (Vitas Matuzas iš TS-LKD – atrodo, organizatorius), o žiniasklaida kartu su visokiais reklamščikais bei kitais vertelgomis to siekia visais įmanomais būdais – ir neskelbdami alkoholio reklamos priešininkų pozicijos, ir rašinėdami organizuotus kreipimusis į Seimo komisijas.

Aš atsimenu tas degtinės reklamas, kurias esu matęs vaikiškų multikų viduryje. Noras panaikinti alkoholio reklamos draudimus – tai puikus klerikalkonservatorių šeimos politikos pavyzdys, tai tiesiog sako apie pačią jų moralės esmę. Tikros priežastys čia labai paprastos – transliuotojai mainais už galimybę reklamai duotų valdantiesiems daug teigiamų atsiliepimų, paorganizuotų visokių propagandinių laidų ir t.t.. Ir neverta stebėtis tokia konservatorių pozicija – jau matėm, iki kokių beprotybių ši partija prieina, norėdami išsaugoti kur nors savo įtaką.

Paraleliai bandymams legalizuoti alkoholio reklamą vyksta įdomūs bandymai uždaryti įstaigas, dirbančias realiai kritinėse socialinėse srityse – smurto, savižudybių ir pan. prevencijoje ir pan..

Žinot, kokia faktinė psichikos sveikatos politika Lietuvoje? Remiamos psichiatrinių ligoninių tvoros. Jūs įsivaizduokit, pusė pinigų, kurias gauna psichiatrinės ligoninės renovacijai, jos išleidžia tvoroms didinti. Tuo pat metu padėtis tose ligoninėse – ne ką geresnė, nei sovietmečiu. Jei jums kada nors bus tokia depresija, kad norėsit nusižudyt, jums nepadės psichologai: jie praktiškai neremiami, todėl jų praktiškai nėra. Jei jums bus labai blogai, jus tiesiog nuveš į psichiatrinę ligoninę, kur bus nauja tvora – tam, kad jūs nepabėgtumėt, kol jus gydys, taikydami netgi tokius metodus, kaip elektrokonvulsinė terapija*.

Valdžiažmogiai pagailėjo pinigų Vaiko Namui, kuris jau užsidarė. Spėju, kad tik dėl to, kad kai buvo keliamos genderlūpsinės isterikos apie žalojamą vaikų psichiką, ši įstaiga atsisakė prie jų prisidėti. Dabar išlikimo grėsmė iškilusi Vaikų Linijai (spėju, kad irgi dėl kokių nors panašių priežasčių). Apie tai gerai suskėlė ponas Kleckasbažnyčiai pinigų klerikalai negaili. Pagal klerikalus turi būti šeimos politika, o trečdalis Lietuvos vaikų tėra benkartai, todėl nei vieniems, nei kitiems pagalbos nereikia, o dvasingumą pakels bažnytininkai. Netgi tokie, kurie griauna didžiausius Lietuvos paminklus.

Čia paprastas reikalas – kunigų, davatkų ir pan. atsiliepimai apie valdžią labai smarkiai įtakoja rinkimų rezultatus. O tokios įstaigos, kurios rūpinasi socialiniais reikalais – niekam neįdomios, jų politinė įtaka nulinė. Todėl neverta joms duoti pinigų. O dar neduokdie, jei toje įstaigoje dirba psichologai – jų pozicija dažnai kertasi su klerikaliniais kliedesiais. Tai reiškia, kad jiems pinigų duoti negalima, nes jie priešai. Juos reikia uždaryti. Jie netinka klerikalinei sistemai.

Neseniai gandai man atnešė dar vieną įdomią naujieną – pasirodo, kad Vilniaus policijos klubas vaikams ir jaunimui (nepaprastai daug prevencinio darbo atliekanti įstaiga) pagal kai kuriuos veikėjus besanti „ne policijos funkcija“. Išvertus į žmonių kalbą – reiškia, kad irgi reikia atsisakyti, uždaryti. Aš labai noriu tikėtis, kad iki to neprieis, bet turint omeny, kas vyksta su policija, kur finansavimas nukarpytas tiek, kad pareigūnams tenka dirbti už pusantro tūkstančio per mėnesį, rizikuojant ir savo sveikata, ir gyvybe – ar verta abejoti, kad ir lėšas prevencijai kokie nors mūsų liberalai gali nubraukti?

Tai kas gaunasi? Alkoholio platinimą pagal valdžiažmogius reikia skatinti, o tuos, kas kovoja su problemomis – šalinti, atimant finansavimą? Gal viską sutvarkys laisvos rinkos dėsniai? Labai puikus klerikalliberastinės ideologijos pavyzdys.

Išties viskas labai banalu ir paremta valdžiažmogių išskaičiavimu – kas gali padaryti įtaką kituose rinkimuose. Visokių prevencinių įstaigų organizatoriai, dirbdami iš idelistinių paskatų, tiesiog nesuvokia politinių niuansų: pinigai skiriami ne už gerus darbus, o už įtaką. Jei palaikai valdančią partiją, jos nekritikuoji ir darai realią įtaką rinkimuose – gauni pinigų. Jei nepalaikai valdiško briedo ar išdrįsti pasakyti, kad valdžia dėjo ant didžiausio pasaulyje savižudybių skaičiaus – reiškia, trukdai, esi ne tik nereikalingas, bet ir netinkamas. Netinkamas – reiškia, kad reikia tave uždaryti.

Ne, patys bažnytininkai, visokie kunigai to briedo neorganizuoja. Visas mechanizmas daug paprastesnis, jis veikia ne dvasininkų, o klerikalų partijos galvose. Tai tiesiog politinės manipuliacijos – duoti pinigų tiems, kas tiesiogiai ar netiesiogiai tave palaikys. Ir neduoti tiems, kas nepadės.

Klerikalams neįtinkančios įstaigos šalinamos labai paprastai – nutraukiant ar sumažinant finansavimą. Reali įstaigos ar veiklos svarba neturi reikšmės.

 

————–

* Elektrokonvulsinė terapija – tai tiesiog toks „gydymo“ metodas, kai prie galvos prijungia elektrodus ir paduoda srovę iš elektros tinklo kokiais pusei sekundės. Elektrolizė pažeidžia smegenis, ardo neuronus, todėl žmogus labai staigiai nubalvonėja – atsiranda masyvūs atminties pažeidimai, prarandamas sugebėjimas mąstyti, etc.. Kai nuo EKT pacientas nubunka tiek, kad jau neprisimena, nei kas buvo blogai, nei kodėl gyvenimas buvo nemielas, jis laikomas sėkmingai pagydytu. XXa. pradžioje elektrotechnikos entuziastai demonstruodavo, kaip panašiu būdu, srove iš elektros tinklo, kelių kilogramų mėsos gabalą galima iškepti per keletą minučių. Elektrokonvulsinės terapijos atveju smegenys kepamos žymiai trumpiau, tad nespėja pilnai suirti. Taip, ši „terapija“ ir dabar taikoma Lietuvos psichiatrinėse ligoninėse. Jei kam įdomios metodo detalės – labai tiksliai viskas aprašyta akademiko A.Snežnevskio psichiatrijos žinyne. Beje, pastarasis veikėjas pasaulyje pagarsėjo tuo, kad sovietinę psichiatrinę sistemą pritaikė politinių kalinių „gydymui“.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Visuomenės supriešinimas

Jau praėjo pakankamas laiko tarpas, pabandysiu pateikti savo požiūrį į visas tas gėjų eitynes ir protestus prieš jas. Pažiūrėkim tiesiog visai kitu kampu.

Kokios grupuotės dalyvauja? Jei pasvaidysim etiketes, tai vienoje pusėje gėjai, socialistai, anarchistai ir panašūs, kitoje – kedofilai, naciai, klerikalai ir dar kažkas. Įdomu, tiesa? Kai pažvelgi į situaciją iš dar toliau, išvis kyla klausimas, prie ko čia tie gėjai? Kairieji susilupo su dešiniaisiais, štai ir viskas.

Įdomi Grybauskaitės pozicija – už eitynes, kategoriškai. Įdomi ir prokuratūros pozicija – uždrausti. Gal ne veltui laikinasis generalinis prokuroras yra tiktai laikinasis? O ne taip seniai Dariaus Pocevičiaus išsakyta frazė, kad jis nori kalbėtis, rasti bendrą požiūrio tašką su patriotais bei pastebimas skilimas tarp NK-95 bei anarchistų – irgi labai įdomus visame tame susipriešinime. Arba kai kurių frontininkų kai kurios kalbos, labai jau artėjančios prie tų, kokias galima paskaityti patriotai.lt forumuose.

Kažkas sako, kad gėjų maršo priešininkai padarė viską, kad tik išreklamuotų tą maršą kiek įmanoma labiau. Kiti pastebi, kad ir gėjų maršo šalininkai padarė viską, kad konfrontacija sustiprėtų, kiek tik galima. Nežinau, kas ten ką, bet faktas, kaip blynas – savo emociniu intensyvumu šis renginys, ko gero, pralenkė netgi kažkada vykusias riaušes prie Seimo.

O pažiūrėkime realiai: kokios visuomenės grupės yra labiausiai supriešintos? Sakyčiau, kad matosi tiktai du ryškesnio, stabilaus susipriešinimo atvejai, pagrindžiami vienais ar kitais įvykiais: vienas – tai valdžios ir skurdžių susipriešinimas, o antras, kiek naujesnis ir specifiškas, tačiau susijęs (iš esmės, panašus į pirmo atšaką) – tai kedofilų ir teisėsaugos susipriešinimas.

Galim pastebėti, kad ir vienas, ir kitas supriešinimai yra ganėtinai prieštaringi – realybėje teisėsauga sutampa su valdžia, kedofilai – nemenka dalim sutampa su vadinamaisiais profašistiniais judėjimais. Tuo tarpu liaudiškame diskurse pedofilai sutapatinami su gėjais (beje, žiauriai primena, kaip kažkada prie nacių komunistai buvo sutapatinti su žydais).

Ir kas gi atsitinka per gėjų maršą? Staiga paaiškėja, kad didelė dalis kedofilų – už klerikališkai nusiteikusią valdžią ir prieš tuos pačius kairiuosius. Protestuoti linkusi gyventojų dalis suskladoma jau ne tik pagal kairiųjų-dešiniųjų požymį, bet ir dar pagal vieną – seksualinės orientacijos. Vietoj protestų prieš valdžią kyla protestai prieš homofobus, protestai prieš gėjus, protestai dar prieš kažką.

Žinoma, tai juk daug saugiau, nei kedofilų protestai prieš teisėsaugą ar frontininkų protestai prieš valdžią. Ir jau ypač gerai, kai visos grupuotės, kaip apdujusios, ima tarpusavy kovoti dėl kažkokių visuotinių pederastizacijos sąmokslų. Tai vadinasi skaldyk ir valdyk.

Šį kartą, skirtingai nei kelis ankstesnius kartus, kažkas iš specialistų labai gerai padirbėjo – ir tampa išsiliejo, ir papildomas opozicinių jėgų susipriešinimas atsirado. Jaučiasi protinga, situaciją valdanti ranka, apgalvotai, planingai auginusi įtampą pasikartojančiais leidimais, draudimais, etc., netgi pora seimūnų atsirado, kurie suprovokavo kažką panašaus į riaušes. Visuomenė buvo gražiai informuojama, kad supriešinimas bus, kad protestuotojai bus, kad reikia susirinkti protestams ten ir ten, tada ir tada, ir t.t., ir t.t.. Tikrai, rengėjus galima tik pagirti. Įspūdinga.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Prisimenant Aušros vartų koplyčią

Jau rašiau apie tai, kaip buvo išgriauta Aušrods vartų koplyčia – tą patį rašė ir spauda, ir daugybė portalų. Taigi, atrodo, praėjo šioks toks laiko tarpas, o apie tai, kad visgi už griovimus atsakingas užsakovas – klebonas Jan Kasiukevič, kuris ir buvo asmuo, su kuriuo vykdytojai turėjo derinti visus projektus – lyg ir nei žodžio? Tas pats klebonas Jan Kasiukevič prieš kiek laiko lietuvos katalikų tarpe pagarsėjo tuo, kad draudė platinti lietuviškus katalikų leidinius, kartu visiškai be apribojimų leisdamas platinti lenkiškus.

Štai Naglis Puteikis (ko gero, vienas iš nedaugelio politikų, kuriuos galima pavadinti sąžiningais) paskelbė nuotraukas palyginimams, kas buvo iki griovimų, ir kas po jų – http://puteikis.blogspot.com/2010/03/ar-pro-suniokotus-ausros-vartus-patekes.html

O aš prisimenu labai dar šviežią katalikų kunigų pedofilijos skandalą Airijoje – tada išlindo, kad tenykštė teisėsauga ar tik ne porą dešimtmečių žinojo, bet slėpė visą reikalą, nedrįsdama eiti prieš bažnyčią. Gal ir Lietuvoj tas pat? Nei vienas laikraštis, valdininkas ar teisėsaugininkas nedrįsta?

Toks jausmas, kad bažnyčios tarnai – tai kažkokios šventos karvės.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Minčių kratinys praėjusios Sausio 13-os proga

Į Sausio 13-os proga surengtą "iškilmingą posėdį" seimūnai pamiršo pakviesti Landsbergį – žmogų, kuris visam laisvės gynimui vadovavo. Surengė šventę (!!!) ir pamiršo tylos minutę žuvusiųjų pagerbimui. Nors tai žudynių diena.

Pagal darbo biržos duomenis, darbo ieškančiųjų kiekis nuo atitinkamo praeitų metų laikotarpio padidėjo du kartus. Tuo tarpu laisvų darbo vietų kiekis per tą patį laiką du kartus sumažėjo. Tai reiškia, darbą surasti jau keturis kartus sunkiau. Aišku, klausimas apie tai, kiek tai sukėlė krizė ir objektyvios priežastys. Visgi, klerikalkonservatorių įtaka – vargu, ar abejotina.

Jau vėl tenka girdėti apie įdarbinimo atvejus, kurie jau senokai atrodė užmiršti – vis daugiau žmonių įdarbinama nelegaliai, t.y., ne tai, kad dalis atlyginimo vokeliuose, o tiesiog visas atlyginimas vokelyje ir jokių užuominų apie formalų įdarbinimą. Panaši praktika gan populiari buvo prieš 10-15 metų. Nereti ir tokie atvejai, kai darbuotojai atleidžiami ir išsyk priimami nelegaliai į tą pačią darbo vietą. Darbo ieškančių pažįstamų buhalterių skaičius – jau stebina, o tai juk itin ryškus simptomas: buhalteriai atleidžiami tik žiauriai kritus pirkimo/pardavimo operacijų skaičiui.

Jei jau apie buhalterius – viena pažįstama buhalterė pardavė savo mašiną. Maždaug už 3000 litų. O paskui suskaičiavo, kad dėl naujos kubiliškos mokestinės tvarkos, kai į pajamas skaičiuojama belenkas, neapmokestinamas minimumas jai dingsta (peržengiama pajamų riba) ir gaunasi metinių mokesčių šuolis, siekiantis 4000 litų. T.y., mašiną pardavusi, vietoj pajamų gavo tik 1000 litų minuso. Vambzdec. Detalių nežinau, gal kas iš buhalteriją išmanančių čia paaiškins smulkiau.

Ryškus ir sveikatos apsaugos mokesčio įvedimas, apribojant teisę į gydymą tiems, kas "nemoka". Esmė ta, kad prie tokių pakeitimų neįmanoma pakeisti sveikatos apsaugos kaštų (jie lieka pastovūs – poliklinikos ir ligoninės dirba, kaip dirbusios, o pikinės apkrovos bei būtini reikalavimai, neleidžiantys mažinti kaštų – lieka tie patys), todėl joks lėšų sutaupymas, kokiu čia dangstomasi, neatsiranda. Taigi, kas padaryta? Ogi visiškai dirbtinai sukurta diskriminuojamų žmonių grupė.

O dar, ne į temą – naują pasą išsiimti Lietuvoje jau kainuoja 400 litų. Patyliukais kainą padidino keturgubai. Iki lygio, aukštesnio už daugelio žmonių mėnesines pajamas. Greitai Lietuvos piliečiai ims virsti nelegalais.
(Pasirodo, deza. Ačiū, patikslinusiems)

Rygoje įvykusios riaušės – irgi simptomatiškos. Latviai eina ta pat kryptimi, kaip ir mes, tik lenkia Lietuvą kokiu pusmečiu ar pan.. Žiūrėsim, kaip bus Lietuvoj – Vilniuj irgi kažkokį mitingą kažkas ruošia. Išties, ko reikia, kad kubiliečiai truputį atsikvošėtų?

Neatsimenu, kas iš politikos apžvalgininkų įvardino vieną įdomų dalyką apie klerikalkonservatorius: prisiskaitę belenko apie tai, kad pasaulyje dešinieji remia stambų kapitalą, o kairieji – smulkų verslą bei eilinius žmones, mūsiškiai "dešinieji" bando eiti būtent ta kryptimi. Tai yra kardinalus Kubiliaus posūkis nuo ankstesnių, landsbergiškai-vagnoriškų laikų, kai konservų ekonominis kairumas buvo gan akivaizdus (bent jau lyginant su socdemais). Naujųjų konservų bėda ta, kad stambus verslas Lietuvoje priklauso socdemų grupei, kuri kažkada sėkmingai viską suprichvatizavo ir dėjo ant tų Kubiliaus norų juos remti. Panašu, kad mūsų klerikalkonservatoriai tiesiog gyvena visiškame kosmose ir nesuvokia realybės. Tuo tarpu Sausio 13-os proga užmirštas Landsbergis – ne atsitiktinumas (politikoje tokių atsitiktinumų nebūna), o visiško konservatorių išsivertimo simptomas.

Nagi, ką dar galima pridėtiprie viso šito negatyvo?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter