Judas Priest

Nagi, kadangi visa ta semiotika, metateorija ir struktūralizmas jau visus užkniso, tai reik padaryti pertraukėlę ir truputį apie muziką kažką parašinėt. Tiksliau, nėr čia ką rašinėt. Judas Priest neretai įvardinama, kaip pirma tikra Heavy Metal grupe – gal todėl, kad tapo pirma metalo grupe, įsitaisiusia du soluojančius gitaristus, o gal todėl, kad labai ilgai ėjo kartu su visu metalu, šį augindama, o ne apsiribodama keliais albumais. O gal todėl, kad šie gėjai rokeriai atnešė į metalistų tarpą madą odiniams drabužiams, diržams, antkakliams ir apyrankėms su visokiais apkaustais. Nežinau, taip ar anaip, tikra Heavy Metal klasika.

Tiesiog parinkau kelis ikoniškus gabalus – jei kas negirdėjote Judas Priest, tikiuosi, kad patiks. Tiesa, autorių teisių saugotojai – užknisa su savo tais pranešimais apie „this video is blocked in your country“, tad už blogą kai kurių gabalų kokybę galit patys žinot kam padėkoti.

Kadangi nei neabejoju, kad dauguma Judas Priest gabalus esate girdėję, kad būtų įdomiau – atlikėjai čia kiti 🙂

Taigi, pradedam: Mercyful Fate su King Diamond – The Ripper, atliktu labai jau panašiai į tikruosius Judas Priest su Rob Halford, bet gal netgi ir geriau:

Tęsiam toliau: Motorhead – Breaking The Law:

O dabar jau normalus pilnavertis thrash metal: Testament – Rapid Fire:

O čia jau vėl kiek senobiškesni speed metal atstovai: Helloween – Electric Eye:

O dabar vėl prie thrash: Kreator – Grinder:

O dabar jau visai rimtai, pilnavertis Death Metal klasikų šedevriukas, kurio tiesiog sunku atsiklausyti: Death – Painkiller:

Ai, na gal tiek ir pakaks, bent kol kas 🙂

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

7 thoughts on “Judas Priest

    1. rokiskis Post author

      O žinai, pvz., kad ir čia esančiame Death gabale -- muzikinės frazės derinamos aritmiškai, t.y., įprastos struktūros dedamos ant giluminių. Irgi semiotika 🙂

      Reply
  1. Anonymous

    adis.stent.lt
    Jau bijojau, kad nepaminėsi Deathų Painkillerio.
    Man asmeniškai -- vienas geriausių pavyzdžių, kaip reikia daryti koverius. Ir ne vien geležinės muzikos prasme.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: adis.stent.lt
      Tiesą sakant, nesu Death fanas, bet grupė visgi labai rimta buvo, o šitas gabalas labai geras, kraštutinai -- ir šiaip atlikimu, ir kaip gili interpretacija. Tikrai net nebandžiau perknisti viso Judas Priest koveryno -- labai jau daug gautųsi, bet iš to, ką perklausiau -- man būtent šitas pasirodė geriausias.

      Reply
  2. zhwitrusis

    labai gerai, kad priminei Helloween, reiks Keeper of the seven keys is kur nors gaut. O Priestai pas mane daznai masinoj sukasi, o koncertinis Priest..live savo laiku buvo kasetej nuzulintas iki cypimo 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Mane vienu metu irgi vežė Helloween, bet paskui užveikė. Kažko ir jiems ir Gamma Ray pritrūko. Tiesa, negaliu įvardinti, ko.

      Reply
  3. Pingback: Budgie: dar vieni pirmieji metalistai « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *