Čia tas išprotėjęs reklaminis golemas jau išsiveržęs į lauką
Jei manęs kas klaus, kas labiausiai užstrigo šioje knygų mugėje – tai atsakysiu tiesiai: išprotėjęs žurnalo „Valstybė“ reklaminis stendas, katras neaišku kokiais būdais važinėjosi po visą parodą tarp žmonių, tarpais bandydamas ką nors pastumti, o tarpais – šiaip išgąsdinti, vis nerasdamas sau vietos – akivaizdžiai, valdomas Dirbtinio Intelekto. Pradžioj slankiojęs kažkur 5 korpuso minioje, stendas greitai numigravo ten, kur bent truputį erdviau – į 3 korpusą, pasisukiojo rūbinėje, pabandė užsukt į Andriaus Užkalnio konferenciją, bet galų gale, dar valandikę beprasmiškai pasistumdęs, sugebėjo išsiveržt pro tas sukamas (kaip kokiame Nekropolyje) 3 korpuso duris, o tada jau ir nurūko kažkur į miškus, palaidas, laukinis ir nevaldomas. Jaučiu, dabar tūno kur nors Viršuliškių parke, įklimpęs į pusnį… Robotizacija, vienok… Naujieji golemai…
Beata Nicholson ir Andrius Užkalnis
Be abejonės, matyti ir rašytojai, tapę blogosferos žvaigždėmis – Andrius Užkalnis bei Beata Nicholson. Nuostabu, aš galvojau, kad gandai apie tai, jog ši priešingybių pora esą sesuo ir brolis – tiktai mitas. Ale gi pasirodo, kad mažų mažiausiai – ne visai. Visai dargi ne visai, o priešingai – brolis ir sesuo, pasirodo. Jaučiu, praeis dar kiek laiko ir paaiškės, kad ir Monika Bončkutė – pono Užkalnio žmona iki pat šių dienų. Tuo tarpu Landsbergis-Žemkalnis (įsiklausykit: Žemkalnis ir Užkalnis, o tada prisiminkit tikrą istoriją, kad pavardė Užkalnis teatsirado pokario laikais, kai Užkalnio tėvai kažkur slapstėsi, o jų abiejų pavardės besą kokios tai verstinės) – galėjo būt paties Užkalnio nesantuokinis tėvas dar Tarpukario laikais ir taip toliau. Dar pridėkim, kad būtent šalia Užkalnio sėdėjo ir knygas pasirašinėjo Kristina Sabaliauskaitė – garsi sąmokslo teorijų kūrėja bei įgyvendintoja. Kam nors kyla abejonių? Galiu jas išsklaidyti: ten pat buvo ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Tas pats, kuris vaikams rašo tokias dvigubos semantikos pasakas, kad tėveliai spangsta. Taigi, kaip matome, viskas su tais rašytojais akivaizdu.
Rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis
Ką gero parsinešiau? Užplaukė smegenų aptemimas ir nusipirkau kažkokios leidyklos perleistą visą Aleksandro Volkovo seriją. Nuolaidos nepadarė, parazitai, tai nereklamuosiu, kas tokie ir kur nusipirkt, nei netgi, kaip ta krūva atrodo. Sutaupei – reklamą praradai, štai dabar ir žinokit. Džiaugėsi man šitie leidėjai, kad pirmųjų knygų prieš belenkiek laiko išleistas nenurodytas tiražas – pusiau išparduotas jau. Beje, tiražą nurodyti reikalaujama pagal taisykles, o kiek mano atmintis nemeluoja – nebūtina jo nurodyti, tik esant apimtims iki 500 egz.. Reiškia, niekam neįdomūs šie sovietmečio bestseleriai. Pardavėt 200 knygučių ir džiaugiatės, ar ne? Taigi, ponuliai, atrasit dabar mano blogą ir liūdėsit, kad parodoje nuolaidų nedarėt, o kiti tuo tarpu juoksis 🙂
Pono Maumo herbas visame gražume. Ir dar tautinėm spalvom su kardais.
Nusipirkau storą Žečpospolitos herbyną – kažkokie lenkai pardavinėjo, nei lietuviškai, nei angliškai nesuprantantys. Atsiverčiau kažkur per vidurį, kaip tik, kur baigiasi herbai ir prasideda kažkokie pavardžių sąrašai – ogi žiū, pono Maumo herbas visame gražume. Tai dabar dar pridėkim, kad Žilinsko pavardė – ne tik sena, bet ir reiškianti žilę, o tas visas žilas, kaip bebarzdis Kalėdų Senelis, nors ir už mane jaunesnis būdamas – neabejotinai jau šimtus metų jo giminę liaudis stebi, todėl taip ir užvadina. Čia jums dar lašelis sąmokslo teorijosna. O dar paklauskit savęs, kodėl aną vis matydavau kur nors palei Užkalnį. Ten pat, kur matydavau ir Ashtroką? Kas tarp jų bendro? Ir kodėl tai siejasi su anokiais leidiniais, katrie konkuruoja su golemus parodon atvežusia „Valstybe“, katrai rašo Užkalnis ir kuri paskutiniame numeryje redaktoriaus žodyje pati tuos konkuruojančius leidinius gyrė?
Kairėje - imbierinė degtinė, dešinėje - fruktovojagodnas punšas
Dar buvo karšto šokolado, puikiai paruošto, kažkur visai visai parodos užkampyje ir po 5 litus už mažą puodelį. Bet labai skanaus. Bet visgi knygos yra knygos, tad geriausios – tos, kur stikliniais viršeliais. Žinoma, kad vynas bei degtinė. Taip kad kaipgi be to apsieisi, jei tai bus tiesiog neliteratūriška? Ale gi suprantat, šiaip jau alkoholis ne košeris, tad šiuo atveju parodos organizatoriai tiesiog nuostabiai pasirūpino ir pakvietė tikrąsias knygų mugės žvaigždes – bealkoholinio vyno bei degtinės platintojus iš firmos nežinau, kaip ten vadinasi (nuolaidos nepadarė, bet pavaišino už dyką, tai nereklamuosiu jų, o tiktai gėrimus), tad siūlau visiems šio dalyko pasiieškot – ir parodoje, ir kitose prekybos vietose. Taip, aš nuo mažų dienų svajojau, kad atsirastų bealkoholinė degtinė. Ir štai, ji atsirado. Stikliniuose viršeliuose, su užsukamu skirtuku, maloniai geriama iš čėrkelių ir tinkama netgi vaikams. Švelnesnio mėgėjams – bealkoholinis vynas.
O dar gero kas? Nu jūs man pasakykit, kokių galų į parodą susirinko tiek visokių durnių, kad net praeit neįmanoma, čia jums kas, cirkas, ko jūs ten neradot? Paroda yra skirta iškiliems žmonėms lankytis, o ne miniai visokių, per kuriuos praeit neįmanoma! Nors, kita vertus, kas dar nespėjote – šiandien iki 5 vakaro paroda dar veiks.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Vajėj, tas nupušęs Valstybės stendas tai tikrai vertas pastebėjimo. Kaip koks maniakas trankės po visą mugės plotą ir vertė žmones vis bėgiot nuo jo.
Pirmieji robotų žingsniai, bandant integruotis į mūsų visuomenę 🙂
C-„Tuo tarpu Landsbergis-Žemkalnis (įsiklausykit: Žemkalnis ir Užkalnis, o tada prisiminkit tikrą istoriją, kad pavardė Užkalnis teatsirado pokario laikais, kai Užkalnio tėvai kažkur slapstėsi, o jų abiejų pavardės besą kokios tai verstinės)“
Tai čia taip išeina, kad tikroji Užkalnio pavardė yra Hinterbergas, ar kaip čia? 😀
Sąmokslai ištisiniai. Hinderburgas, sakot? Čia gal tas, kur kariavo prieš visus? Ne kitaip, kažkokie masonai.
ne „Hinderburgas“, o „Hinterbergas“. Vokiškai „hinter“-už; Berg-kalnas. Taigi Už-kalnis. Panašiai kaip Landsbergis yra Žem-kalnis.
Ale gi kaip prastai, kad aš nesimokinau jidiš. Nuojauta man sakė, kad per tai prarandu dalį supratimo.
Taigi, kaip sakoma, kad ir kas bebūtų kaltas dėl „Titaniko“ katastrofos -- Aizbergas, Goldbergas ar Hiterbergas… visi jie išvien…
Negaliu paneigti tamstos žodžių, nors čia ir bandot kažkokias netiesiogias konotacijas apie mane daryt.
Rabinovičiau, ignoruodamas kai kurių kalbų reikšmę gali susilaukti kur kas rimtesnių institucijų nemalonės nei VLKK.
Čia man tamsta jūs neaiškinkit, nes jūs jidiš irgi nemokat.
man ir nepriklauso 😉
o mano herbo nėra? 🙂
Ten labai daug visko, sunku suprast. Tik vat ponas Žilinskas kažkaip pasipainiojo akyse, tai įdėjau.
Ir aš ten buvau alų midų gėriau… Vienas iš tų „visokių durnių“ trukdančių praeiti buvau. Ėjau į e-knygos konferenciją. Įdomiai lietuviai savo e-knygas reklamuoja. Reziumė: e-knygos blogis -- nepirkit jų. Mes jas darom tik tam, kad neatsilikt nuo užsienio. Gal jie tokia antireklama „promoutina“ popierines knygas.
Šiaip jau visi mes durniai, o šiųmetė Knygų mugė, sako viršijo 100 tūkstančių, nors gal tai ir gandai tiktai.
O elektroninės knygos, būkim biedni, bet teisingi, iki šiol tėra visokių elektronikos kompanijų bandymas įsibraut į knygų leidybos rinką, nesuvokiant paties knygų knygiškumo fakto, bet tikint, kad jų komerciniai-technologiniai fufeliai sugebės sulaužyt knygų skaitytojų sveiką protą.
Žinoma, kažkoks judesys -- visvien gerai, bet manau, kad su tomis elektroninėmis knygomis bus kaip su audio knygomis (Lietuvoje, beje, beveik išvengėm to reikalo) -- prieš kelis dešimtmečius šios irgi bandė pakeist popierines. Labai nesėkmingai, nors tam tikrą nedidelę nišą ir užimdamos.
Sutampa Jūsų nuomonė su daugumos konferencijoje dalyvavusių žmonių, bet tada koks tikslas išvis tokias konferencijas daryti. Elektroninės knygos tikrai nenukonkuruos įprastinių, bet yra žmonių naudojančių jas. O dėl audio knygų -- net nežnojau, kad jos kėsinosi užgrobti įprastinių knygų rinką. Maniau jos skirtos tik labai siauram ratui -- Lietuvoj aklųjų draugija, atrodo, leido/leidžia jas. Irgi niša yra.
Kaip tai koks tikslas tų konferencijų ir reklamų? Taigi kad parduot fufelį tiems, kas nežino, ko jiems reikia 🙂
O audio knygos pas mus ir užėmė tą nišą, kuriai jos tinka -- akliesiems, vaikams, kaip pagalbinė mokymų medžiaga ir pan.. Tuo tarpu Vakarų šalyse, ypač JAV, prieš kokius 30 metų jos buvo labai smarkiai reklamuojamos, aiškinant, kad popierines jos išstums, nes skaityt nereiks. Buvo netgi isterikavimų, kad kaip čia dabar negerai, nes jos konkurenciją įprastoms sudaro, o įskaitytos būna neretai iškarpant nemenkas originalų dalis. Tais laikais amerikonai netgi „Vargdienius“ audiobuksais išleidę buvo. O dabar matom tai, ką matom: nieko jos nepakeitė.
Elektroninės knygos, kaip tiesioginis įprastų pakaitalas, su visomis tomis knygų skaityklėmis -- neturi šansų. Šansus turi internetai ir kompiuteriai su visiškai naujomis galimybėmis ir visai kitais formatais. Kažkas visai kito, nei tiesioginis bandymas perkelt knygas su visokiais apmokestinimais (ir visokiais DRM) į kažkokias elektrines dėžutes.
„I’m not a poet, I wouldn’t know it.“ Jei žaisčiau pokerį, pasuočiau. Nebeturiu argumetų. Gal tik vienas -- šios konferencijos tikslas tikrai nebuvo parduoti tą fufelį, o atvirkščiai. Todėl ir keista man pasirodė. Programuotojas esu, todėl domiuosi e-knygomis. Marketingas man neįdomus. Atsiprašau už nukrypimą nuo įrašo temos.
O tikrai mugę virš 100 tūkstančių aplankė? Pirmą mugės dieną prekybininkai pasakojo, kad daugumą tik apžiūrinėja šiais metais knygas -- neperka jų. Reikės paklausti kokią apyvartą padarė palyginus su kitais metais.
Nežinau, ar tikrai 100k, bet tuo, kad smarkiai daugiau, nei pernai (o pernai -- 60k) -- tuo neabejoja niekas.
O dėl el. knygų konferencijos -- gal tada čia priešingai, popieriaus leidėjai bando kontrpropagandas varyt? 🙂 Aš tiesiog nebuvau toje konferencijoje, tai ką kalbu -- tiesiog bendrai.
BTW, girdėjau gandą, kad Pelytė Smailytė žada pasirodyt elektriniam pavidale, kur jau bus ne ebuksai, o realus žingsnis link to, į ką elektrinės knygos pavirs, kai nustos popierinių pamėgdžiojimus ar bandymus tiesiogiai konkuruot.
Yra ir kita nuomonė dėl el.knygų vaidmens 🙂
http://amicusas.popo.lt/2011/02/19/knygynu-epochos-pabaiga-arba-kur-ieskoti-vyro/
Čia vat įdomus klausimas, kur yra knygų leidėjų atsilikimas nuo realybės, o kur yra realūs elektrinių knygų pliusai, o kur yra gretutinės sritys, iš kurių anksčiau knygynai uždirbdavo (pvz., CD pardavimai), o kur -- elektrinių parduotuviųi efektingumas.
Ir kur yra toji pilkoji zona, kur vieni gali konkuruot su kitais realiai (pvz., kad ir techniniai žinynai, žodynai ir pan. -- šitie popieriniame pavidale miršta jau dabar). Arba, pvz., toji knygų minkštais viršeliais niša, kur elektrinės knygos turi galimybę kažką spustelt.
Taip ar anaip, galim pažvelgti iš visai kitos pusės: kokias galimybes turi Amazon Kindle konkurencijoje su Apple iPad? Ir kodėl? Sustatykit ir gausit atsakymą 🙂
„pavardė Užkalnis teatsirado pokario laikais, kai Užkalnio tėvai kažkur slapstėsi, o jų abiejų pavardės besą kokios tai verstinės“
O jei dar prisimintume ne mažiau tikrą istoriją apie poną Pakalnį, kuriuo norėjo apsimesti Frodas, kad jo nepažintų „Šokančiame Ponyje“… 😉
Robotizuoto stendo istorija priminė savaitės meganaujieną apie superkompą Vatsoną, kuris nušluostė nosis žmonėms „Jeopardy“ žaidime. I, for one, welcome our new electronic overlords… O dar vakar kaip tik netyčia šiek tiek „Doctor Who“ pažiūrėjau, kaip tik buvo serija apie dalekų (tokių mąstančių plastmasinių šiukšliadėžių, su kanalizacijos pompa ir mikseriu vietoje rankų) invaziją į Žemę. Žodžiu viskas čia labai susiję.
Jo, čia matomai dar ir implantus visokius reiktų prisiminti. O dar ir ropliažmogiai, katrie siejami su masonais, o masonai -- su aišku kuo. Taip kad čia viskas susistato į savo vietas.
Tikrai taip. Belieka susitaikyti su šita padėtimi ir galvoti, kaip iš jos išpešti kuo daugiau naudos 🙂
O tų imbierinių gėralų yra biosaloj. Tinklas parduotuvių. Užmačiau, nes atkreipiau į afigenną kainą dėmesį, kur mažas butelka (0,33l gal) 18 lt kainuoja…
O tamstai kas nors sumokėjo, kad čia pas mane juos reklamuojat? Man tai jie nedavė tų dviejų butelių už dyką, teko pirkt, tai aš jų pavadinimo neskelbiu. Taip kad niekas jų ir nežino dabar.
Nu nesumokėjo. Bet kas ieško prabangaus nealkoholinio gėrimo, kas tingi susitarkuot imbierą, tai velkuom.
Tai jūs čia norit man pasakyti, kad nelegaliai namuose iš imbiero varote bealkoholinę degtinę?
Tikriausiai nelegaliai, nes licencijos ir leidimo neprašiau. O dariau taip: ėmiau imbiero šaknies tokį nemažą gabalą, tarkavau su savo leifheit tarka, sultis, o ir visus tarkius sumečiau krikštolo puodelin, dėjau dar citrinos ir karšto vandens pyliau. Dėjau dar krikštotėvo medaus. Oi oi kaip sakanu buvo ir degino kaip gerklię 🙂
prabangiai nori -- teko berods po 20 pinigų už 0,7 KITUR mokėti. geras gėralas 🙂
O ta bealkoholinė degtinė irgi šlykšti gerti, kaip ir alkoholinė? Jei taip, tai nematau prasmės tokią pirkt. Nuo alkoholinės bent jau apsineši :).
Jinai nešlykšti (kas puikiausias pliusas), o dar ir galima apsinešti -- pusbonkis duoda galvon, nors ir be alkoholio. Čia, kaip sakant, žolelių magija savo visu stiprumu.
Bealkoholine degtine 😀 nu tokio bieso dar negirdejau..
Labai rekomenduoju žinokit. Pagal klasifikaciją -- prie aromatinių, saldžiųjų degtinių, vokiško stiliaus bitter schnaps, ar kaip ten vadinasi.
62 tūkstančiai lankytojų .Rekordas .
Keista. Kažkodėl atrodė, kad daugiau turėjo būti, nes žmonių tankis parodoje netgi darbo dieną darbo metu buvo kaip pernai savaitgalį vakare. O kas darėsi šeštadienį -- tai išvis nesuvokiama.
Gal čia ta akonominė krizė privertė žmones ne tik gaminti namuose, bet ir knygų daugiau skaityti laisvalaikiu, o ne ką nors pirkti ir vartoti. Tai yra nuostabu! Jei taip būtų…
Jei taip giliai kabinant -- krizė yra galvose. Ir išties, gal knygos kažkam ir padės.
Rokiški, e-knygos nėra popierinių knygų pakaitalas. Bent dabar ir artimoje ateityje jos egzistuos kaip dar viena knygos versija. Kad Lietuvos leidėjai visiškai atsilikę šitoj srityje yra faktas, o tie, kurie rėkia, kad e-knygos nužudys popierines, man kelia šypseną. Galvoju, kad e-knygos niekada 100 proc. neišstums įprastų ir užuot užsiėmus nuobodžiom diskusijom apie tai, kad e-knyga, tai jau tikrai nėra knyga, reiktų visiems atsipalaiduoti ir atsisakyti gynybinės pozicijos („skaitysiu tik popierines knygas!!!“). Juk e-knygos yra įdomu ir faina:)
Tai vat, kad dabartiniame pavidale e-knygos yra būtent popierinių pakaitalas. Savaime jos neprideda visiškai nieko popierinėms (daugiausiai -- teksto paiešką), bet kartu atima apipavidalinimą, daiktiškumą, vientisumo pajautimą, etc..
Kuo virs e-knygos kažkada -- tai tiesiog paprastu ir kartu visai kitokiu dalyku, primenančiu hipertekstų kombinaciją su žaidimais. Arba, plg., koks skirtumas yra tarp Vikipedijos ir įsivaizduojamos jos popierinės versijos -- tam tikras interaktyvumas. Tai štai kai link to sujudės pilnu gražumu -- tai ir bus.
Bet aparatiškai ir programiškai tai bus navarotai, primenantys iPad navarotus, bet tikrai ne tai, ką teikia Kindle ar panašios e-knygų skaityklės.
Ir kai tokiame, naujame pavidale įsivažiuos, tada ir gausim tikras e-knygas, tik jos jau bus ne visai knygomis, o greičiau kažkuo visai kitu.
Spėti ateitį (išstums-neišstums, kiek procentų ir kada) apskritai nedėkingas užsiėmimas. Geriau vietoj to paanalizuoti faktus, o jie tokie:
„While print book sales continue to decline, e-book sales are up 192.9% this year to date, according to figures gathered from 14 publishers by the Association of American Publishers (AAP).
E-books now make up 9% of all trade sales in the U.S.; last year, they made up a mere 3.3%.“
ir dar
„Last July, we announced that Kindle books had passed hardcovers and predicted that Kindle would surpass paperbacks in the second quarter of this year,“ Amazon CEO Jeff Bezos said in a release. „So this milestone has come even sooner than we expected — and it’s on top of continued growth in paperback sales.“ Since the beginning of the year, Amazon says that for every 100 paperbacks it has sold, 115 Kindle books have been sold. Kindle book sales are triple that of hardcovers.“
Savo skaičius žiūrėkit, tada ir gausis faktų analizė. 9 procentai. Čia esminis skaičius. Visi kiti -- nieko nereiškia. Pakils dar ir daugiau, nei 9 procentai, pasieks kokius nors 20-30, laikinai užsiims tam tikrą nišą (kur svarbi paieška ar kompaktiškumas kelionėse), o paskui kris, pasiduodama tabletams visokiems.
Tiesiog tie kindlai ir panašūs daiktai -- rinkodariškai tai beveik tas pat, kaip kišeniniai kompiuteriai, visaip populiarinti prieš 10 metų, ir realiai visaip populiarėję (pats, beje, gal kokius 5 skirtingus turėjau ir nei vieno nesugebėjau kam nors prasmingai panaudot), o dabar jau užmiršti. Niekam nereikia įrenginio su ribotomis galimybėmis, kai gali būti geresnis ir universalesnis tą patį darantis. Dirbtinė niša.
O dėl paties grynai elektroninio formato -- irgi galima paanalizuot. Irgi galim pastebėti, kad netgi kompiuterinės knygos vis dar leidžiamos ant popieriaus -- ir, beje, netgi aukštos kvalifikacijos specialistams, labai gerai mokantiems kompiuteriuose skaityt 🙂 O’Reilly leidykla gyvuoja, o komanda „perldoc“ niekaip neišstumia kupranugario ar lamos 🙂
Tad ne nedėkingas darbas ateitį spėliot, o tiesiog tereikia analizuot realybę su visomis galimybėmis ir ribojimais, o ne tikėt Amazon (ebūksų prekeivių) reklamomis 🙂
O kas man labiausiai atstumia e-knygų stovykloje, tai toks pamokantis ir patronizuojantis tonas, tipo visi kas turi proto, tai turi tikėti e-knygų perspektyvomis, o kas netiki, tai yra tūpi luditai. Aš privalumų, išskyrus search funkciją, nematau, o trūkumų -- labai daug. Didžiausias trūkumas tai yra tas tonas, kuris dažniausiai girdėti iš iPhone gerbėjų ir dėl kurio aš neperku iPhone.
Aš tai mačiau, kaip kažkokie e-knygų platintojai tamistai siūlė kažkokiam bloge, maždaug kad „arba pats išleiskit elektrinę versiją su mumis, arba nuskanuosim ir paleisim į internetus piratinę“ 🙂
Tai labai įspūdinga, sakyčiau.
Nokia neperku, iPhone neperku, išponėjimas. tai ką bepirkt…
Na, iPhone gerbėjai tai knygų ko gero aplamai neskaito :),o patronizuojantis tonas būdingas bet kokių „stovyklų“ atstovams.
Kadangi jokioms stovykloms nepriklausau, man e-knygos įdomios visų pirma kaip reiškinys, kuriame aš įžvelgiu tam tikrą analogiją su Gutenbergo išradimu. Beje, kai tik pasirodė pirmosios Gutenbergo spausdintos knygos, kurį laiką tam tikruose sluoksniuose buvo populiaru nešti jas perrašinėtojams, kurie spausdintą knygą perrašydavo ranka. Mat spausdintos knygos kai kam atrodė „bedvasės“, „be šilumos“, netikros ir t.t.
Ne elektrinėse knygose reikia to Gutenbergo revoliucijos atkartojimo ieškoti, o visame internete jį pamatyt 🙂
O dėl ranka perrašinėjimo, atsiradus spaudai -- čia painiojate. Ne kokie nors bedvasiškumai, ar nešiltumai tame buvo. Buvo labai paprastas dalykas -- nespalvotos, neiliustruotos, nykios jos būdavo. Negražios ir neįspūdingos. Ir ne tiek perrašinėjimai vėliau plito, kiek spalvinimai, iliustravimai, specialūs įrišimai ir pan.. Prireikė kelių šimtmečių, kol spauda ėmė prilygti rankų darbo kuriamam puošnumui.
Šių laikų revoliucija -- irgi panašiai eina. Ir reikia labai nemažai laiko, kol elektrinės knygos sugebės savo savybėmis aplenkti įprastas. Ir tai tikrai užtruks ne 10 ir ne 20 metų, ir tai nebus vien technologinis pokytis. Keičiasi visa informacijos panaudojimo paradigma.
„Ir tai tikrai užtruks ne 10 ir ne 20 metų“
Neiliustruotos, nykios, negražios ir neįspūdingos buvo (o nespalviniuose e-Ink technologijos e-reader’iuose ir tebėra) ir e-knygos. Tik tam etapui praeiti neprireiks 10 ar 20 metų, nes jis jau baigėsi. Paimkite į rankas bet kurį naują tabletą su padoriu ekranu ir pats tuo įsitikinsite. Iliustracijos (jei jų taip reikia) -- geresnės kokybės nei glianciniame glamūre 🙂
Ponuli, dėl iliustracijų kokybės -- jei tamsta nematot skirtumo, tai esate žlibas, kaip višta patamsyje. Arba elementariai net nebandėt lyginti spaudos su ekranais, pasidėjęs šalia.
LCD spalvinė geba yra tokia tragiška, kad iš sovietmečio išlikę rusiški televizoriai ir tai geresni. Aš jau nekalbu apie rezoliuciją, kur į milimetrą vos keli taškai.
„Ir reikia labai nemažai laiko, kol elektrinės knygos sugebės savo savybėmis aplenkti įprastas.“
Lenkia ir visu korpusu 🙂 jau dabar!
Hipertekstas, scalin’amos iliustracijos (pvz. nori išsididinti brėžinio detalę techniniame leidinyje -- prašom), paieška, bookmark’ai ir t.t. ir pan. Spausdintas leidinys nervingai rūko kamputyje 🙂
Tamsta vardinat kitus navarotus. Ne įprastų knygų, bet kompiuterinės informacijos. Tai labai aktualu žinynams, žodynams, enciklopedijoms, tačiau tai jokios reikšmės neturi eilėraščiams 🙂
Dėl to, kaip ebūksai lenkia įprastas knygas -- elementariai palyginkit atvaizdą bet kokiame meno albume, išspausdintame prieš 50 metų su atvaizdu kompiuterio ekrane. Iki to kompiuteriams dar porą dešimtmečių reiks augt (tikėkimės, kad tik porą). Ypač dar turint omeny, kaip krito spalvinė geba, CRT keičiant į LCD 🙂 Aš jau nekalbu apie tokius paprastus dalykus, kaip, pvz., tekstūros vaikiškose knygutėse, kurių atkūrimas kompiuterinėmis priemonėmis išvis neįsivaizduojamas 🙂
Aš suprantu tamstos entuziazmą, bet tiesiog tamsta pernelyg džiaugiatės naujovėm, užmiršdamas tai, kas yra jau dabar 🙂
tas fruktovojagodnas pumšas yra afigiennas. tik, kaina jo, ar ne 50 Lt ir galvon neduoda… kažkaip nebachūriškas gėrimas, bet geras.
Kaina jo kokius du kartus mažesnė. O kad galvon neduoda -- tai ir privalumas 🙂
škias atpigo, nes prieš gerą pusmetį Šokolado namuose po tiek stumdė.
Aš siūliau analizuoti realius skaičius, o jūs, Rokiški, čia užsiimate aiškiaregyste 🙂
„Pakils dar ir daugiau, nei 9 procentai, pasieks kokius nors 20-30, laikinai užsiims tam tikrą nišą (kur svarbi paieška ar kompaktiškumas kelionėse), o paskui kris, pasiduodama tabletams visokiems.“
Taigi paanalizuokime. Association of American Publishers (AAP) yra solidi organizacija, kurios pateikiamais skaičiais galima pasitikėti: e-knygų pardavimo apimtys per metus išaugo 192.9%, jų užimama rinkos dalis per paskutinius kalendorinius metus išaugo beveik trigubai -- nuo 3,3% iki 9% visos knygų rinkos JAV. Man atrodo, kad tai įspūdingi ir pakankamai iškalbingi skaičiai, liudijantys e-knygų „fazinį virsmą“ iš marginalaus reiškinio į „meinstryminį“.
Beje, aš kalbu būtent apie pačias e-knygas (t.y. knygas-failus), o ne apie kindlus, kitus e-reader’ius ir tabletus visokius. E-knygą galima skaityti ant įvairiausių įrenginių ir kuo toliau tuo daugiau įvairesnių ir tobulesnių jų atsiranda.
Bet tai jau atskira diskusija…
Nu, ir ką? Visvien yra 9 procentai -- tai yra esminis faktas. Delninių kompiuterių dalis kažkuriais metais berods ar tik ne tūkstančiu procentų didėjo, ir ką? Matot daug jų naudotojų šiandien? 🙂
O tie prekybos apimčių didėjimai patys savaime nereiškia nieko. Pasiskaičiuokit juos ne metams, o, pvz., dešimtmečiui (būtent prieš kokius dešimtį metų ir prasidėjo tie bandymai kišt ebūksus).
Taip, 9 procentai -- mažiau, nei viena knyga iš dešimties -- tai yra realūs skaičiai. O 192,9% augimas -- savaime nieko nereiškia.
O dėl esą aiškiaregysčių -- galėsit padiskutuot po 3 metų, kai, pagal tamstos trijų kartų augimą, esant 9% rinkos daliai dabar, ekstrapoliavus, jokių popierinių knygų pardavimų turėtų nelikti. Ar dar norisi pasiginčyt? 🙂
Realybė tokia, kad elektrinių knygų leidėjams dar ilgai šūdais plaukt iki popierinių. Ir dar, negana to, jie lenda į rinką, kuri pati savaime kolapsuoja. Mokama informacija nemokamos informacijos amžiuje? 🙂
Atvirai sakant ant visokių leidėjų -- „elektrinių“ 🙂 ir įprastų -- man nusišvilpt. E-knygos tuo ir puikios, kad iš esmės jau galima išsiverst ir be jokio leidėjo. Pats sau leidėjas tsakant. 🙂
O į jūsų retorinį klausimą „Mokama informacija nemokamos informacijos amžiuje?“ galiu atsakyti taip: e-reader’ias aš pats naudojuosi beveik 8 metus ir kaip manote už kiek knygų man per tą laiką teko mokėti pinigus? Skaityti mėgstu ir knygų perskaitau tikrai nemažai.
Tegyvuoja didžiausia pasaulio biblioteka, kuri vadinasi WorldWideWeb! 🙂
Taip, čia pirmas dalykas -- kai informacija tampa nemokama, pati leidyba, prie kokios esam įpratę, negali egzistuoti.
Kur aukščiau minėjot Gutenbergą -- vienuolynai, turtėję iš perrašymų, žlugo. Iš esmės, sugriuvo visa tai, kas buvo knygų leidyba iki tol. Bet tai -- ne tiek technologinis, kiek paradigminis pokytis. Pati knygos sąvoka įgijo visai kitokią prasmę.
Tai gi apie tai ir bandau pasakyti. Vyksta paradigmos šiftas! 🙂 Ir tie minėti 9 proc. JAV knygų rinkos yra tik aisbergo viršūnėlė. Tikrieji pokyčiai, kol kas slepiasi po vandeniu (o iš tiesų jie slepiasi drastiškai mažėjančiose spausdintų knygų apimtyse).
Kaip patyręs nemokamų e-knygų (t.y. pasiskolintų iš pasaulinės WWW bibliotekos) graužėjęs galiu paliudyti -- požiūris į knygą pasikeičia kardinaliai. Galėčiau apie tai daug ir ilgai rašyti, bet apsiribosiu pagrindiniu ir manding svarbiausiu pokyčiu: e-knygos išlaisvina skaitytoją -- tu tiesiog nebegaišti laiko prastoms knygoms. Trini jas be gailesčio ir imiesi kitos. Šūdo prirašyta labai daug ir laiko jam gaišti tikrai neverta. Bet kai sumoki 40 litų už „gražiai įrištą“ ir gudriai giriamą niekalą, juk vis gi gaila po pirmų 20-ties puslapių jį šveisti į šiukšlių dėžę, ar ne? Na ir vargsta žmogus skaitydamas, bo pinigai sumokėti :), nors galėtų tą laiką skirti tikrai GERAI knygai. O jų, neskaitytų, yra dar tikrai daug…
Mažėjančios spausdintinės produkcijos apimtys susijusios ne tik su internetais ir elektronika. Yra toks paprastas reikalas, kad literatūra kaupiasi. T.y., knygos, parašytos ir išspausdintos prieš 100 metų, skaitomos ir dabar, ir realybėje konkuruoja su naujai išleidžiamomis. Atitinkamai, kyla kartelė naujoms, atitinkamai -- ir dar kitos pasekmės.
Kita vertus, taip -- yra tamstos minimas faktorius su prastom knygom ir kainos faktoriumi. Bullshito leidyba, kuri buvo išauginta anksčiau (beje, atvejis labai panašus į muzikos industrijos) kenčia labiausiai.
Nežinau, ar tamsta prisimenate knygų pasirinkimą knygynuose prieš kokius 10-15 metų. Jis šiuo metu taip pagerėjęs, kad tai išvis net sunku palyginti. Ir ne tik dėl šiaip pakilusio leidybos lygio -- gal net labiausiai dėl to, kad dingo šūdai, kuriais knygynai kadaise buvo tiesiog užversti.
Tiesa, jei lyginsim su visokiom RIAA ir pan. -- jei muzikos industrija spėjo sureaguoti, pradėdama raganų medžiokles ir bandymus monopolizuoti platinimo kanalus internete, tai literatūrinė industrija atsibudo kiek per vėlai, kai tiesioginė kova jau pasidarė beprasmė. Piratiniai tekstai internete ėmė plisti dar tais laikais, kai Sovietų Sąjunga vis dar atrodė nepajudinama.
Pingback: Bealkoholinė degtinė ir vynas « Rokiškis
„Beatos Virtuvė. Gerb Uzkalnis nėra mano brolis, deja brolio neturiu jokio, tik sesę … Labai džiaugiuos kad jum mano sese patinka gal mus reikia padaryt bendra tv projektą seses taupiai ir skaniai, ha ha ha beje tokia tema greit bus laida, kur vienas iš svečių bus mano sese!!“
https://www.facebook.com/BeatosVirtuve/posts/367936686630842