Pono Skirtumo dėka pamačiau ir paragavau tai, apie ką seniai svajojau – greitą maistą, kuris savo lygiu lenkia tautinio lietuviško kaboko vidurkį. Jūs tik pabandykit įsivaizduoti – greitas maistas, kuris nebrangus, bet lenkiantis vidutinį negreito maisto lygį Lietuvoje. Ir visa tai – dar ir su galimybe stebėti didelę dalį proceso. Taip, tai pasaulinio Vapiano tinklo vietinis skyrius.
Kai naujajame Vilniaus centre, Europos pastate atsidarė greito itališko maisto valgykla „Vapiano“, niekas nesuprato, kas čia per nesąmonė. Ten iki tol buvo berods „Sarma“ ir antras išėjimas iš „Europos“ į lauką. Staiga atsirado merginos, kurios kiekvienam praeinančiam primygtinai duodavo kažkokią kortelę, norint įeit ir paimdavo kortelę, norint išeit. Nes kitaip tipo negalima. Aišku, atrodė, kaip nesusipratimas. Aš pats taip ėjau kiaurai tą kaboką gal kokią antrą jo atsidarymo dieną. Ir nesupratau, kas čia per nesąmonė. Bet aš tai supratau, kai tenai papietavau ir pabandžiau paanalizuoti. Tos kortelės – tai puikus, puikus išradimas.
Praėjo vos kelios savaitės nuo tada, kai šis „nesusipratimas“ atsirado ir tame pat pastate buvęs „Delano“ užsidarė. Įtariu, kad verkti dėl to nesusipratimo ėmė ir Čili bei Fortas. Nes kam jie tokie reikalingi – gaminantys prastesnį maistą už didesnę kainą ir dar verčiantys laukti daug ilgiau. Tautinis biznis savo procesų valdymu yra atsilikęs nuo Vakarų puse šimtmečio, nepajėgus konkuruoti. Vadyba neretai būna tokia prasta, kad kabokas įstengia išgyventi tiktai užsidėdamas neadekvačius antkainius, dusindamas darbuotojus ir mokėdamas personalui tokius grašius, kad vidutinis rotacijos periodas kartais krenta iki mėnesio. Jūs įsivaizduokite, vidutinis metinis rotacijos periodas – 1 mėnuo. Jūs tai įsivaizduojate? Tai yra realybė kai kuriuose mūsiškuose kabokuose, net ir gan dideliuose. Ne kažkokios technologijos, o visiškai prasta vadyba yra dažniausia mūsų verslo problema.
Bet Vapiano – absoliučiai radikaliai priešingas atvejis, nei kiek neprimenantis lietuviškų kabokų. Jie netgi pasauliniais mastais yra išsiskiriantys, jie tiesiog puikūs.
Lietuviškų kabokų vadyba ir Vapiano keliamas šokas
Aš čia galiu priminti tokios neadekvačios kabokų vadybos pavyzdį, dėl kurio mane iki šiol daug kas keikia – tai Homeburger mėsainius (kai VLKK liepia sakyt ne „hamburgeris“, o „mėsainis“, aš prisimenu, kas per produktas yra kalbainis). Kiekvienos įmonės esminis pajamų šaltinis – tai ta pridėtinė vertė, tie gerumynai, už kuriuos klientas moka pinigus. Jei kabokas nori sužinoti, kur jo esminis pelno šaltinis, jis turi užduoti sau klausimą – „kokia ta viena, vienintelė esminė priežastis, dėl kurios pas mus ateina žmonės? Kodėl žmonės eina pas mus, o ne kitur? Kodėl jie nori sumokėti mums pinigus?“ Ir atsakius į tokius klausimus, kabokas turi vystyti, auginti tą pelno šaltinį, nes tai yra didžiausia jo stiprybė.
Kaip Homeburger padarė didžiausią savo klaidą
Homeburger didžiausia stiprybė buvo tai, kad jie mums atnešė mums amerikoniško hamburgerio svajonę. Tokio hamburgerio, kuris didžiulis, kurio paprastas žmogus tiesiog persivalgo. Hamburgerio, kuris pilnas puikiausios mėsos, kurio bandelė tokia skani, kad ją valgytum vieną, kurio įdaras tiesiog netelpa vidun, kriste krenta per kraštus, o skonis – kaip iš pasakos. Tai stebuklingas hamburgeris, dėl kokio buvo net pastatytas kažkoks filmas apie tai, kaip pora amerikonų pacukų per didžiausius vargus baladojosi į neaišku kur, kad tik paragautų savo svajonės.
Ką padarė Homeburger su savo didžiausia stiprybe? Jiems kilo mintis, kad toks perteklius įdaro, toks perteklius skonio, toks perteklius kiekio – tai per daug. Reikia tai nuoptimizuoti, kad išlaidos sumažėtų – sumažinti visą hamburgerį, sumažinti įdaro dalį, mėsą pakeisti į pigesnę, kur jaustųsi ir kremzlikės visokios, padažo mažiau pilt, daržovių pataupyt, pigesnes panaudot ir t.t.. Štai taip jie sukniso savo pridėtinę vertę. Ir galiu spėti, kad šitaip suknisę savo vertę, jie ilgai netrauks. Jiems reikėjo dar labiau didinti hamburgerius, didinti kainas ir kabintis iškabą su šviečiančiu neoniniu užrašu „The Big And True American Dream„, bet jie pabijojo ir todėl tiesiog sukniso savo hamburgerius. Tai paprasčiausiai vadybinė nekompetencija, tai tiesiog atvejis, kai įmonės vadovai ar savininkai nesupranta, kur jų įmonės stiprybė. Po tokio suknisimo jau mažai kas betikės jais, netgi jei jie pasitaisys. Kartą nusivylęs klientas paskui nenori grįžt.
Aš pas juos buvau du kartus dar po to, kai jie taip savo hamburgerius nuoptimizavo. Pirmą kartą dar turėjau menkutę viltį, kad gal čia man pasivaideno ir atsitiktinai nepasisekė. Antrą kartą tos vilties neliko. Taip jie prarado mane – pinigus nešantį apsirijėlį. Taip, Homeburger vis dar skanesni, nei Macdonalds, bet tai jau ne amerikietiška svajonė, tai jau ne stebuklas. Chebra iš YogoWay ir SubStrEat juos aplenkė. O nuėjęs į Ozą, aš geriau valgysiu sušius, kuriuos parduoda šalia esantis „Labuki“.
Kaip Vapiano padarė didžiausią stebuklą
Kalbant apie Homeburger pokytį, svarbu suprasti, kad čia ne šiaip koksai unikalus dalykas – tokio tipo defokusaciniai bajeriukai labai paplitę lietuviškose įmonėse, o scenarijus, kur pirma duodama daug, o paskui sumažinamos porcijos – tiesiog standartinis. Todėl šitame paprastų ir negudrių vietinių nesąmonių fone Vapiano procesinis tobulumas atrodo tiesiog unikaliai. Tai tokį atidirbtą procesą turinti įmonė, kad Lietuvoje, ko gero, nėra jokios kitos, kuri galėtų lygintis. Macdonalds, kuris daugeliui atrodo, kaip procesinio valdymo stebuklas, remiasi panašiais principais, tačiau lyginant su Vapiano, jis yra prie stoties dirbančio kebabų kiosko primityvumo, jis tiesiog nykiai paprastas.
Žiūrėkite į Vapiano ne kaip į šiaip maisto įmonę, o kaip į stebuklą, kuriame galite pamatyti realybę iš Six Sigma ir ToC vadovėlių. Atėję į Vapiano, žiūrėkite, ką tiksliai daro virėjai, kaip juda jų rankos, paskaičiuokite, kiek jie nueina žingsnių, iš kokių indelių ir kur deda kokius produktus, kokiu eiliškumu, žiūrėkite, kokiose vietose kuris stovi, etc.. Ir vis uždavinėkite klausimus sau: „kodėl būtent taip ir kas iš to gaunasi“. Tada imsit suprasti, kad tai mašina, kurios suprasti nebūtina net patiems virėjams – procesas toks idealus, kad ši įmonė gali dirbti pelningai, duodama klientui didesnes porcijas skanesnio ir natūralesnio maisto per trumpesnį laiką ir už mažesnes kainas.
Vapiano daro mūsų tautinius kabokus per visus galus. Jie turi just in time procesą, kuriame daro patiekalus pagal užsakymus, ir ne iš kažkokių šaldytų fufelių, o iš tame pačiame restorane ruošiamų pusgaminių. Jie patys darosi makaronus. Jie duoda padoraus (net ne vidutinio, o visai padoraus) lietuviško restorano kokybę už mažą kainą ir greitai!
Jūs, sovietūchinių kabokų savininkai, šeriantys klientus brangiomis beskonėmis ir perdžiūvusiomis atmatomis, gaminamomis mikrobangėje ir, tikiuosi, kartais atklystantys pas mane tam, kad sužinotumėt, ką aš apie jus galvoju, kreipiuosi į jus visus. Jūs nueikit į Vapiano, jūs ten pavalgykit, pasižiūrėkit, ir tada bėkit į „Europos“ tualetą slėptis – jūs verksit, galvodami apie savo nelaimingą likimą ir būsimą bankrotą, jūs verksit ir sėdėsit ten ilgai, nes suprasit, kokioj beviltiškoje jūs padėtyje, jūs suprasit, kokie esate atsilikėliai. O visi galvos, kad jūs buki idiotai, atėję tenai nusižudyt ir kažkas jums iškvies policiją, kuri išveš jus į jums tinkamą vietą, kur atlygins jums pagal visus jūsų nuopelnus. Jūs suprasit, kad jūs atsiliekate nuo procesiniu valdymu pagrįstų įmonių tiek, kad esate kaip laukiniai Afrikos bomžai, gyvenantys grioviuose kartu su godžiomis dvėseliena mintančiomis hienomis. Tai jūsų sovietinis biznio modelis, kuris niekada nesukonkuruos su Vapiano procesais, nes jūs galvojate, kaip čia ką atpigint ir imt prekiaut padvėsusiomis katėmis. Būtent dėl tokio verslo supratimo didžioji lietuviškų kabokų dauguma geriausiu atveju teįstengtų padaryti kažką prilygstančio Nan Bei, kur padavėjos pasakoja apie sušius su aguonomis, bet jūs net ir to nesugebėsite padaryti.
Taigi, jau tiek prirašiau, tad dabar prie konkretesnių vertinimų. Kadangi Vapiano – tai greitas maistas, vertinsiu kaip greitą maistą, o ne kaip normalų kaboką. Išties lyginti Vapiano reiktų su Macdonalds, Hesburger, neįtikėtinai aukštus 5 balus surinkusia Tiotia Niura ir pan. – tai didžiąja dalimi tas pats segmentas. Aš bandysiu suskirstyti vertinimo kriterijus įprastu būdu, tačiau turėkit omeny, kad tai gan sudėtinga, nes procesas nepaprastai integruotas, sunku pasakyti, kur riba tarp aplinkos ir aptarnavimo arba tarp aptarnavimo ir maisto. Arba netgi tarp maisto ir aplinkos.
Vapiano išvaizda ir aplinka
Jei ateisit pietų metu, turėsit stoti į eilę. Ta eilė nėra labai trumpa, nes Vapiano populiarumas – neįtikėtinas. Todėl eikite ne vienas, kad neužsiknistumėt laukt, kad galėtumėt pabendrauti. Kadangi pietų metu eilės yra didelės, o tai yra Vapiano kaltė (nes pernelyg gerai dirba), tai dedu -1 balą. Nes per žmones praeit neįmanoma, o laukti reikia ilgai. Tiesa, jei ateisit kitu metu, tiek laukti nereikės.
Stalai, staliukai – didžiąja dalimi padaryti taip, kad pavalgytum kuo greičiau. Jūs primeskit, netgi staliukai atidirbti procesiškai. Kai sėdi ant truputį per aukštos kėdės, neturinčios atlošo, valgai greičiau, o maisto telpa daugiau, tad užsibūni trumpiau, o pelno atneši daugiau. Ir visą tą reikalą dar skatina ir gana greita forninė muzika. Labai neutrali, net nelabai aiški, gana negarsi, bet greita. Čia, beje, senai žinomas dalykas – kaboke parinkti tinkamą muziką, norint pakoreguoti kliento elgesį.
Šiaip jau visai patogūs staliukai, o dar ir klientų malonumo dėlei ant jų visokių prieskonių pristatyta. Įskaitant ir prieskonius, augančius vazonikuose (primeskit, net ir aplinka su maistu apjungta). Viename kampe yra ir staliukų, kur galima šiaip išsidrėbus pasėdėt, jie vakarinei publikai skirti. Šalia jų yra ir kampas vaikams žaisti, su mediniais lėlių nameliais. Už tą kampą vaikams, padarytą taip, kad tėveliai gali šalimais sėdėti ir matyti, duočiau +1.
Taigi, sumoje tiesiog nulis. Oj, ne, čia dėl tos maisto kokybės man smegenys persisuko, aš juk ne su normaliais kabokais lyginu, o su greitu maistu. Aplinka šiuo atveju bus +1, tad sumoje – +1 ir viskas.
Aptarnavimas Vapiano valgykloje
Čia ir vėl tas procesinis optimizavimas. Tos durnos kortelės, kurias duoda įeinant ir be kurių neišleidžia – tai tiesiog vietinė kaboko valiuta, tam tikras kreditas, kurį gaunate, įeidami, o grąžinate išeidami. Kortelėje yra 150 litų limitas, daugiau pravalgyti niekas neduoda. Jei kas nors yra apsirijėlis, panašus į mane, t.y., potencialiai galintis viršyti tą limitą – teks išeit iš kaboko ir tada vėl sugrįžt. Dauguma, tiesa, apie tokio didumo limitą nei neįtaria, nes net iš tolo nepriartėja prie jo. Aš pats nelabai esu tikras, ar lengvai tiek pravalgyčiau, nebent būčiau klaikiai alkanas. Bet šiaip jau ta kortelinė keistenybė – tiesiog optimizacija, kad nereiktų skaičiuoti maisto kokiose nors kasose (kaip kokiame Delano), kad viskas suktųsi greičiau ir patikimiau. Kai imi patiekalą, tai fiksuojama kortelėje. Paskui, jau išeidamas, susimoki. Viskas taip vyksta žymiai greičiau. Taip, tai neskatina taupyti – šitai dar vienas procesinis privalumas. Tame susigaudyti iš pradžių sunku, tai lyg ir trūkumas, bet tai visgi patogu – tai lyg ir privalumas. Nesiimsiu vertinti šito kortelinio reikalo, tebūnie nulis balų.
Užėjus su ta kortele, tenka stoti į eilę (bent jau pietų metu). Eilių yra keturios – didžiausia yra prie sriubų ir salotų, mažesnė – prie makaronų (pasta), dar mažesnė prie picų, o ketvirta, artima nulinei – kitame salės gale, prie desertų. Viskas paprasta – atstovi eilę, pasakai virėjui ar virėjai, ko norėtum, dar pasirenki priedų visokių ir čia pat akyse viską padaro. Atsistoji prie salotų ir matai, kaip jas čia pat daro dideliame bliūde, čia pat ir mėsą joms iškepa per minutėlę, čia pat viską pagamina. Ir virėjai bei virėjos dar ir šypsosi, pakalba su tavim, kaip su žmogum, nors darbo – tikrai daug. Tai yra fantastika, +1 už procesą, kuris nepaisant buferizavimo perkėlimo ant klientų eilės, visvien lieka malonus.
Duodu -1 balą už perdėm italizuotus pavadinimus ir prastą raštvedybą bei duomenų valdymą. Taip, suprantu, kad patiekalai itališki, bet tik nereikia man krušti proto, kad „Zuppa di Pomodoro 1 STCK“, „Caffe Americano 1 STCK“ ar „Pasta Salsiccia con fichi 1 STCK“ – tai labai itališki ir neišverčiami užrašai čekyje ar meniu ir t.t.. Beje, užrašas „Extra chicken filet 70g 1KG x 4,9“ – ne tik išverčiamas iš „italų“ kalbos, bet ir neatitinkantis realybės, o taip pat pažeidžiantis apskaitos reikalavimus. Patariu šitai susitvarkyt ir rašyt suprantamai – naujiems klientams bus paprasčiau. Ir seniems klientams – irgi. Ir jums – taip pat. Nes tokio pavadinimo, kaip „Zuppa Di Arancia e Zenzero“ žmonės nesupras net ir po penkiasdešimto apsilankymo, o jei nesupras – tai nebus linkę pirkti.
Visas procesas yra ne toks greitas, kad galėtum užlėkti ir prisiryti, tai visgi ne kokios nors bandelės, kurias gali imt ir išsinešt. Tad jei skubate (o vertinu čia iš greito maisto pozicijų), tai nespėsite taip greitai, užtruks ilgiau, nei kokiame makdake, už ką duodu -1 balą. Kita vertus, viskas pajungta proceso greitinimui. Daugybė smulkių detalių, kurios visos dirba tiktai tam, kad būtų greičiau.
Indukcinės viryklės, kurios kainuoja tiek, kad lietuviški kabokai jų neperka, įkaitina keptuvę momentaliai (tiesiog akimirksniu – tai reikia pamatyt, kaip šalta keptuvė uždedama ant viryklės ir išsyk ant jos viskas ima spirgėt), taip sutaupydamos kelioliką sekundžių. Keptuvės kaskart keičiamos, kad būtų valomos ir plaunamos atskirai, kad tuo nesirūpintų virėjas (jie turi krūvas keptuvių, jie vežioja tas keptuves vežimais) – dar kokios 20-30 sekundžių sutaupyto laiko. Maisto ruošiniai, dedami šalia kepimo vietos, ir atstumai, kurie parinkti taip, kad dažnesni produktai arčiau, o retesni – toliau, bet ne daugiau, kaip per žingsnį nuo virėjo – sutaupo dar po kelias sekundes kaskart, kai tik į makaronus dedamas kitas priedas, nes galima kepti greičiau, karščiau. Kai tų priedų yra kokie 5-6, taip sutaupoma dar kokia pusė minutės, o gal ir daugiau. Makaronai (pasta) gaminami vietoje, todėl jie švieži, nepaprastai greitai išverdantys, jų virimas nestabdo proceso, viskas daroma paraleliai. Ir taip toliau, ir taip toliau – kai viskas susisumuoja, gaunasi taip, kad makaronai, kuriuos eilinis kabokas ruoštų 15-20 minučių, čia ruošiami gal kokias 3-5 minutes. Už greitą tikro maisto gaminimą – +1 balas, o už tai, kad tas greito maisto gaminimas duoda tikrą maistą – dar +1 balas.
Ir tai realus maistas, o ne iš šaldytų pusfabrikačių. Išties apie šitai reiktų rašyti skyriuje apie maistą, o ne apie aptarnavimą, bet kadangi tas vyksta stovėjimo eilėje metu, tai dedu prie aptarnavimo. Jau minėjau, kad procesinė integracija čia tokia stipri, kad sunku skaidyti.
Viso aptarnavimas gauna lygiai +1 balą. Už tai, kad organizuotas taip, kad maistas būtų skanus ir greitas.
Vapiano maistas ir patiekalai
Itališkos salotos
Aš atėjau kiek pavalgęs, tad kabokui nekilo rizika, kad aš tą kortelės limitą viršysiu, todėl ir neviršijau. Bet pradėjau nuo salotų. Taigi, salotos, „Insalata Mista“ mažos – 7,90lt. Ne, aišku, tai nei iš tolo ne tas lygis, kurį duoda nuostabusis „Mano Guru“, bet už tuos aštuonis litukus jūs gaunate padoriai paruoštas salotas su mėsa (pasirinktinai vištiena, jautiena ar dar kažkas ten, pasirinktinai padažai), o apimtys tokios, kad ta „maža“ salotų porcija yra kokius keturis kartus didesnė, nei eiliniame lietuviškame kaboke būna „didelė“ porcija. Aš nedrįstu spėti, kokia ta „didelė“ porcija, kuri šiaip jau dvigubai brangesnė.
Ir aš čia tas kabutes dėlioju ne dėl to, kad būčiau koks nors kalbainių apsėstas idiotas, kuris bijo vartot žodžius ir viską apkabutina pagal puspročių iš VLKK reikalavimus. Ta „maža“ salotų porcija yra tokia, kad kokia nors ofisinė distrofikė, pratusi papietauti mažu salotyčių bliūdeliu, kuris įprastas daugumai lietuviškų kavinių, šitos mažos salotų porcijos apsirytų tiek, kad iki ofiso neparšliaužtų, o paskui tris dienas verktų dėl priaugto svorio ir savaitę badautų, besilaikydama dietos, apsirgtų, išvis nuprotėtų ir daugiau niekada, niekada neateitų valgyti į Vapiano. Taip jai ir reikia, besiliesinančioms anoreksikėms ne vieta gerose valgyklose.
Aš dedu +1 balą už šitas salotas neabejodamas. Aišku, turėkit omeny, kad visokie tie mėsiški priedai (kuriuos jūsų akyse iškeps per tas porą minučių, kol daromos salotos) kainuos papildomus pinigus – dar kokius 5-8 litus. Iš tų priedų kabokas uždirba – toks jų procesas. Bet tai pateisinama ir suprantama, o be to, visokiems veganams kainuoja pigiau (nors aš tai atvirkščiai padaryčiau, kad salotos be mėsos būtų dvigubai brangesnės, specialiai, kad vegetarus priepolis ištiktų).
Itališka sriuba
Sriuba. Ar pastebėjot, kad daugelis kabokų neturi sriubos? O daugelis kitų kabokų netgi nesugeba netgi išvirti normalios, valgomos sriubos? Jie yra visiškai buki, nes sriuba – vienintelis patiekalas, kuris tiekimo buferyje gali stovėti kiek ilgiau, neprarasdamas skonio.
Vapiano sriubos – tikrai geros. Ne, pomidorinė sriuba (6,50lt) nėra stebuklas, bet ji realiai skani, tiesiog neabejotinai skani. Daug įdomesnė yra apelsinų-imbierų sriuba, labai skani ir kažkokia, kaip čia pasakius, netgi juokinga, atvirai džiuginanti savo skoniu (kaina – irgi 6,50lt), ją rekomenduoju paragauti būtinai, net jei jums apelsinai su imbierais kelia įtarimų. Tai, žinoma, ne lietuviško stiliaus sriubos, jos yra permaltos, tad žinau, kad ne visi tokias mėgsta. Bet jos tikrai vertos. Duodu už tai +1 balą.
Makaronai – pasta
Apie makaronų gaminimą rašiau jau aukščiau. Yra trys ar tai keturios grupės makaronų, pagal kainą – pigūs (nuo 12,90lt), vidutiniški ir brangūs. Makaronai tie patys, skiriasi tiktai visokie ten padažai-užpilai. Aš ėmiau kažkokių ten plokščių spagečių su kažkokiomis karališkomis krevetėmis – „Pasta salsiccia con fichi“ (lietuviškai tai gal reikštų „Dantų pasta salicilinė be žuvies“)*, čia vieni iš brangiausių, kainuojantys 26,90lt.
Jie nebuvo idealūs, truputį buvo sulipę, bet tai buvo šviežia pasta. Ar daug vietų Vilniuje, kur jūs pavalgytumėt šviežios pastos? Ir tie pomidoriukai makaronuose buvo su skoniu, natūralių pomidorų skoniu. Kai kokiose nors parduotuvėse ar kituose kabokuose būna visiškai beskoniai ar dar blogiau – su kažkokių pelėsių kvapeliu. Ir dar daugiau, man pasirodė, kad net ir tos krevetės ten buvo nešaldytos, o ten pat kaboke nugalabytos (ar taip gali būti?). Ir jų buvo ne kokia nors 1-2 dėl vaizdo, o gal kokios 5-6, didelės, išlukštentos, aromatingos, minkštai traškios, negumingos, sultingos ir skanios. Duodu vėl +1.
Iki tokio lygio makaronų net ir negreito maisto kabokai Lietuvoje dažniausiai nei nepriauga. Gal net ir daugiau balų duočiau, bet neduosiu, kad per daug balų neprisirinktų.
Desertai
Vapiano desertai yra liuksusiniai. Gaila, kad picų neparagavau, nes atėjau nealkanas. Bet gerai, desertų… Nors įdomu, kokio skonio ten picos, lyginant su kokiais nors čiliakais ar submarinais? Kiek mačiau, nėra labai didelės, tiesiog vidutiniškos, bet gaila, kad neparagavau. Prie picų mažiausia eilė iš visų normalių patiekalų. Įdomu, kokio jos skonio. Bet aš čia apie desertus. Ghrmz… Įdomu, ar jie turi desertinių picų?
Desertai – tai vos ne vienintelis produktas, kuris Vapiano ruošiamas iš anksto ir laikomas lentynose. Nes desertai gali palaukti, jų skonis nepakinta, praėjus kelioms minutėms laukimo. Aš patariu paragauti tokio keisto, labai subtilaus dalykėlio – „Gelato Viva Oliva“ (tai matyt reiškia „Želatina sveikina tepalus“), katras kainuoja 5,90lt, yra su kažkokiu ten apelsinų padažu ir alyvuogių aliejumi, nežinau, iš ko jis padarytas, gal iš kokios plaktos grietinėlės su kokiu nors itališku sūriu. Subtilus, skanus ir truputį neįprastas. Žinoma, kad +1 balas.
„Torta di Fromaggio Fresco“ (tai matyt reiškia „Tortas iš varlių su freskomis“) – pakankamai solidus gabalas kažkokio varškės torto, bet jis toksai paprastas ir kartu idealus, kad vargu, ar jam prilygtų kažkas, ko galite rasti kokioje nors parduotuvėje. Arba 9 iš 10 kabokų. Tai tiesiog tobulas balansas, tas koksai tai ten sūris, ar iš ko jį daro – nei grūdėtas, nei per saldus, nei sūrišką prieskonį duodantis. Puikus, gaivinantis, skanus. Kainuoja 9,90lt – tai nėra pigu, bet tai didelis skanus gabalas, labai vertas suvalgymo, tai irgi +1 balas.
Marcipaniniai sausainiukai – nedideli (dviejų kąsnių) įdaryti rutuliukai po 2,90, bet jie verti kiekvieno cento – aš jums galiu užgarantuot, kad tuos marcipanus jie patys kažkaip ruošiasi, o ne iš kažkokių pusfabrikačių, jų skonis toks tikrutėlis, kad juose netgi migdolų kartumas aiškiai pasijunta (to niekad nebūna fabrikinėje marcipanų masėje), o įdaro ten pridėta tiek, kad savo aromatu jis tiesiog kerta per smegenis.
Aš jums primygtinai nerekomenduoju jų ragauti, net negalvokit, nes jūs galit užkibt ant jų, o marcipanuose yra ciano junginių ir jūs tada prisirysit šitų sausainių tiek, kad numirsit vietoje, o tada sutrikdysit kaboko darbą, nes atvažiuos greituškė jūsų išvežinėt į lavoninę, todėl sumažės kaboko pelnas ir padidės kainos, o to aš visai nenoriu, nes noriu už pigiai prisivalgyti daug. Bet garantuoju, kad kaboko lankytojai net nepastebės, kad jūs numirėt ir jūsų lavoną greituškė išvežinėja, nes jie mėgausis tokiu skaniu greitu maistu, kokio niekur kitur negautų. Visiems nusispjaut bus į jūsų tragediją. Duodu dar +1 balą, nors išties dėl to pavojaus turėčiau duoti minusą. Jūs primeskit, už kažkokius sausainius valgykla gauna +1 balą!
Tiek to, nedėliosiu už kitus desertus pliusų visokių, nors galėčiau, nes ten daug skanių gėrybių. Kava geresnė, nei vidutiniškai, bet irgi nedėsiu pliuso, kad nebūtų per daug. Šalia pat Vapiano buvo Presto, bet kažkaip nepastebėjau, ar dar yra. Jei dar yra, tai greitai nebus, nes Vapiano desertai žymiai geresni ir man rodos, kad dar ir pigesni. Manau, kad nepakonkuruos.
Reziume apie maisto lygį ir kainas
Galų gale, apie kainų, kokybės ir kiekybės santykį. Jis čia yra tiesiog puikus. Aš, tegul ir būdamas nelabai alkanas, bet visvien ėdrus, pravalgiau ~70 litų (su pertekliumi desertų, jų suvalgiau gal 4 ar 5 skirtingus, su kava, mineraliniu, etc.). Būdamas alkanas, aš suvalgyčiau dar kokią nors picą, gal dar vieną porciją makaronų, bet desertų valgyčiau mažiau, tad į 100 litų gal sutilpčiau, o gal ir į dar mažiau, jei valgyčiau pigesnius patiekalų variantus. Tai labai normalios, kur ten normalios, tai mažos kainos. Paprastas žmogus čia prisipietautų už dvigubai mažesnę sumą, nei aš. O jei rinktųsi ne brangiuosius makaronus ir salotas valgytų be mėsos, o ir be desertų, tai ir už kokius 20 litų gal. Ir visa tai – už greitą ir kartu tikrą maistą. Čia jau niekaip negaliu neduot teigiamo balo, net ir priekabiaudamas. Duodu +1.
Taigi, paskaičiuojam… KPŠ? Iššš kurrr… Iššš kurrr jie gavo +7 balus, kai už maistą galima duoti maksimum iki +5???
Jūs atsimenat, kaip skaičiuoju tą visą 10 balų vertinimą? Niekam gyvenime neduosiu 10 balų, nes kad ir kas būtų, gali būti geriau. Todėl maksimum 9, o iš jų – iki 2 balų už aplinką ir pan. bei iki 2 balų už aptarnavimą ir pan., o likę 5 balai – maistui. Ir net už maistą 5 balų neduodu niekam.
Čia kažkokia beliberda gaunasi, aš negaliu tiek daug balų duoti už maistą kažkokiam greito maisto kabokui. Galiu duoti tiktai +4 balus. Bet jei jau jie viršijo ir dar tiek smarkiai… Na, tiek to, kadangi visi kiti kabokai, pažiūrėję į Vapiano, verkia ir kadangi net Delano užsidarė dėl jų… Gerai, tebūnie šį kartą tie +5 balai. Kitą kartą aš tiek nedalinsiu. Reiks pergalvoti tą savo balų dalinimo schemą kažkaip.
Apibendrinant apie Vapiano
Atsimenate, ką rašiau apie Nan Bei vadybą, kaip ji matosi ir kas iš jos gaunasi? Atsimenat, kiek jie prisirankiojo už savo vadybą minusų? Tai vat, su Vapiano lygiai tas pat, tik į priešingą pusę – jie dėl savo vadybos prisirankiojo krūvas pliusų.
Vapiano susipotimizavo savo procesus tinkama kryptimi. Jie tiksliai identifikavo, už ką klientai moka. Jie padarė idealų procesą. Tikras itališkas maistas liko vis dar tikru itališku maistu, bet buvo pritaikytas greito maisto valgyklai. Tai yra procesinio valdymo šedevras. Mūsų kabokų savininkai bei vadovai turėtų į Vapiano eiti kaip į kokią Meką ir grindis ten laižyti iš pagarbos. Bet jie tikrai to nedarys, nes jiems tas Vapiano yra kažkoks nesuprantamas briedas, kuris neaišku, iš ko gyvena. Mūsų kabokų organizatoriai geriau pradės soją dėti vietoj mėsos į sriubą bei kainas didinti, nei procesus optimizuoti. Todėl jie visi bankrutuos, liks prasiskolinusiais bedarbiais, ims bomžauti ir valgyti iš šiukšlinių. Taip jiems ir reikia, jie to nusipelno.
Aš jums tiesiai pasakysiu, aš žinau tiktai vieną vienintelį Vilniaus kaboką, kuris irgi turi gan atidirbtą procesą greitam maistui pagal užsakymus. Tai lietuviškų patiekalų bistro (UAB „Teomas“), dirbantis pagal trumpos buferizacijos ir patiekalo surinkimo užsakymo metu modelį, artimą just in time gamybai, esantis gana netoli buvusios Ritos slėptuvės (vietoj jos dabar Alaus namai), Lukiškių 5 kieme, palipus laipteliais aukštyn, bet ten nebuvau labai seniai – nepakeliui dabar jis, porą metų nebuvau. Kai ten lankydavausi dažniau, jie man buvo padarę nuolatinę unikalią 30 procentų nuolaidą visam maistui, nes aš valgydavau trigubai daugiau už vidutinį jų lankytoją. Tai vat, tas bistro yra puikus, lyginant su lietuvišku vidurkiu, tačiau jam dar labai toli iki Vapiano.
Taigi, pas Vapiano yra +5 balai už maistą, +1 už aplinką ir +1 balas už aptarnavimą – sumoje +7 balai. Tai yra vienas iš geriausių mano kada nors įvertintų kabokų, kaip bežiūrėsim. Vapiano lenkia pigų ir skanų Seimo restoraną, keliantį tokias mielas kooperatines nostalgijas, jis savo balų suma (tegul ir visai kitaip surinkta) susilygina net su išskirtinai nepakartojamu ir stebuklingu DOMM Lounge, surinkusiu tiek pat (čia jums atsakymas į klausimą, ar galima palyginti DOMM Lounge su Macdonalds – taip, galima).
Net jei jums nepatinka greiti maistai, makaronai, saldumynai ir itališka virtuvė, būtinai nueikite į Vapiano. Nueikite tiesiog tam, kad savo akimis pamatytumėte, ką galima padaryti, efektingai taikant procesinį valdymą. To jūs nepamatysite niekur kitur Lietuvoje. Su tuo palyginus, Macdonalds tiesiog rauda kamputyje.
————–
* Jau parašęs, pasitikrinau puslapyje – pasirodo, čia kur užrašiau pavadinimą „Pasta salsiccia con fichi“, tai jis buvo visai kitų makaronų su dešra, kuriuos valgė kolega, o mano valgyti su krevetėmis išties vadinosi tiesiog „Pasta Scampi“, todėl tai jums realus faktas, kad net ir besistengdamas, normalus lietuvis nei velnio tuose itališkuose balbatorinimuose nesusigaudys. Būkit malonūs, ponai iš Vapiano, padarykit lietuviškus vertimus normalius. Nes tai tikrai trukdo jums patiems – žmonės nesupranta, klausinėdami virėjų, stabdo procesą, o be to, nesirenka įdomesnių patiekalų, kurie juos pritrauktų ir kitą kartą. Tai, beje, irgi paplitusi vadybinė problema – integracija į lokalią rinką. Ji tarptautinėms įmonėms einasi sunkiai dėl visokių panašių bajeriukų. Tai vienintelė rimtesnė Vapiano silpnybė, kurią atradau. Ją reikia pataisyti. Tam, kad kiti lietuviški kabokai žlugtų ir jūs daugiau neturėtumėte konkurentų.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
„Ir tie pomidoriukai makaronuose buvo su skoniu, natūralių pomidorų skoniu.“
Priminė draugo žodžius išvažiavus mokytis į Italiją. Anas su didžiausiu nustebimu rašė -- įsivaizduoji, čia net pomidorų padažo skonis kaip pomidorų…
Jo, šitas dalykas yra šakės. Pomidorų skonis parduotuvėse pas mus toks, kad vaikai šiais laikais neretai jau išvis nežino, kokio skonio yra natūralūs pomidorai. Tas pat ir su dauguma kabokų. Tad šiuo atžvilgiu Vapiano labai džiugina.
Tiesa, man įdomu, kaip jie savo tiekimo reikalus tvarko, kad natūralaus skonio pomidoriukų gauna, kai didmenoj vien fufelis kažkoks.
nueik į deloną ir nusipirk marcipanų masės 🙂 sakai vapiano geresnė?
O tamsta manot, kad man Vapiano duos paragaut jų naudojamos marcipanų masės? 🙂
taigi jau ragavote pas juos ir sakote, ka nu nerealūs, tai skonį turėtumėte žinoti. Dabar telieka kitur paragauti ir įsitikinti ar jie yra tikrai kažkokie ypatingi ir nuostabūs, ir vieninteliai 🙂
Aš ragavau ne marcipanų masės, malonioji. Aš ragavau sausainių, įdarytų marcipanais. Tarp tų dviejų dalykų yra maždaug toks skirtumas, kaip tarp burokėlių ir šaltibarščių.
„juose netgi migdolų kartumas aiškiai pasijunta (to niekad nebūna fabrikinėje marcipanų masėje)“ -- tai ar tikrai čia apie šaltibarščius, be burokėlių??
Oj, tik nevaizduokit čia nesupratėlės. Aš žinau tamstos intelektą, tad nereikia čia vaizduot, kad nesupratot kažko.
Marcipanų masė sausainiuose, jei ji iškepta su sausainiais -- tai ir yra sausainio dalis, o jei joje nėra aitrumo, tai sausainiuose juo labiau nebus, nes tik išgaruos.
Taip kad čia tiesiog nueikit į tą Vapiano ir paragaukit tų sausainių ir tiesiog pasakykit, ką galvojat, tada nereiks teoretizuot.
Tik turėkit omeny, kad aš įspėjau, kad nepiktnaudžiautumėt. Taip kad jei prisivalgysit tiek, kad numirsit nuo skanumo, tai nebus tame jokios mano kaltės.
:)) na tai kam man eiti į Vapiano jeigu aš galiu nusipirkti vien tos marcipanų masės ir nekeptą suvalgius išprotėti nuo skanumo :)) bet greičiausiai, jau tai įvyko :))
Nu tai kam tamstai eit į kokius nors restoranus ir kavines, jei galit prisipirkti produktų parduotuvėse ir juos valgyti. Tai savaime aišku.
man rokiškis savo atsakymais, kartais primena Jurą Smoryginą :)))))
Skaniai parašyta. Važiuoju Lietuvon rugpjūty, pirmas sustojimas -- Vapiano 🙂
Nu jo, jie ten pas jus atrodo neturi filialo, nors išsibarstę per pusę pasaulio. Šiaip, jei tiksliai kabint esmę -- Vapiano yra fantastiškas, kai analizuoji, kaip jie dirba.
Jei norit papramogauti ir pasilepinti -- tai nėra ta vieta. Čia greitas maistas. Nebent kai kurie desertai verti didesnio dėmesio.
Ech, kaip dabar norėčiau „Cento“ batono, užtepto „Cento“ paštetu…
Čia pas jus kažkokie polinkiai kaip pas kažkokį sovietžmogį.
Tai vadinama alkiu. 😉 Sovietmetis daugeliui asocijuojasi su tuščiomis lentynomis, kas simbolizuoja neturtą… Iš to seka… Ech, galėjot, tamsta, paanalizuot ilgiau, nors pradžią padarėt, ir būtumėt supratęs, kad netiesiogiai jus buože išvadinau…
Aš ne buožė. Mano hobis toks -- valgyt.
Rokiski, po straipsnio kilo naturalus klausimas: kiek sveri?
Pakankamai nedaug, kad pamatęs, neįtartumėt, kiek aš suvalgau.
Ano pavasario pabaigoje, dar prieš man išvažiuojant iš Lietuvos, uždarė tą dalį Europos ir radėjo remontą. Tada labai pykau, nes nebegalėjau naudotis tuo „antruoju išėjimu iš Europos, o gyvenant antrame name už jos, tas išėjimas buvo gyvybiškai svarbus mano kasdieniam keliui į MaXimą. Tuomet, nusprendus išsikraustyti iš gyvento buto, teko jį pernuomoti, ir vienu metu apžiūrėti buto buvo atvykę du vyrai, kurie, kaip supratau, buvo bendradarbiai ir to VAPIANO įkūrėjai,skandinavai, ieškojo buto nuomotis kaip įmanoma arčiau. Tuomet aš pirmąkart iš jų išgirdau, kas ten bus ir kaip sekasi įkūrimas, abu pasirodė tokio šiuolaikiško mąstymo ir noriai bei su užsidegimu pasakojo detales. atsimenu tuomet pagalvojau, kad „Wow, pagaliau padarys kažką gero“. Iš Lietuvos išvykau anksčiau, nei VAPIANO buvo atidarytas, bet dabar matau, kad tuomet galvojau teisingai…. :)))
Ten tobula vadyba. Tamsta tikrai galvojot teisingai. Itališkos virtuvės procesą perdaryti taip, kad jis priartėtų greičiu prie Macdonalds -- tai yra kažkas unikalaus.
Jei rimtai, nors ir išplūdęs tautinius kabokus, labai tikiuosi, kad jų tarpe atsiras tokių, kurie rimtai pasimokys. Nes mūsuose iki šiol dominuojantis greito maisto gamybos supratimas neperžengia to, kas buvo sovietmečiu, t.y., buferizuoto paskirstymo proceso, panašaus į Lido/Delano, o tai net prie Macdonalds nepriartėja, tai vis dar ta pati sena primityvi paradigma -- „prigaminsim ir lauksim, kol išpirks“.
Tikrai taip, gerbiamasis. Taip jau nutiko, kad vienas pagrindinių mano šeimos pajamų šaltinių -- nedidelė kavinė, jauki ir kasdienė aplink dirbantiems lankytojams. Deja dažnai matau, kad procesų optimizavimas ten būtų labai reikalalingas. Gal tiesiog požiūris kitas į visus tuos procesus, nes dabartinėj sistemoj vienitelė matoma pusė -- mokesčiai ir reikalavimai higienai,švarai, personalui ir t.t., kurie kartais tikrai žudo. Bet kai pagalvoji, tai juk ir Vapiano teko prisitaikyti prie tų pačių reikalavimų Lietuvoje. Kita mėnulio pusė -- investicijos, reikalingos tokiai kokybei. Abejoju, ar tokius pinigus, kokie buvo įdėti į šia vietą, rastų dažnas lietuvis, jau neturintis 15-os sėkmingai veikiančių restoranų, iš kurių galėtų akumuliuoti reikiamas pajamas…. O „Čiliakas“ ir be procesų optimizavimo daug pinigų padaro, užtenkamai, kad nieko nekeistų bent jau artimiausią penkmetį… 😀
Jei neklystu, Vapiano investavo apie 4 milijonus vien į įrangą, baldus, etc.. O Čiliakui būti tame pat pastate, kaip ir Vapiano, turėtų būti labai nesaldu. Nemanau, kad jie dabar daro gerus pinigus be optimizavimo 🙂 Nors šiaip Čiliakas yra labai gerai procesus pasitvarkiusi įmonė, jei lyginsim su kitais vietiniais tinklais 🙂
Beje, dažniausiai procesinė optimizacija atsiremia ne tiek į įrangą, kiek į savo segmento (kliento reikalavimų) apibrėžimą ir darbo tvarkos keitimą taip, kad būtų kuo labiau susifokusuota į optimalų veikimą būtent tame segmente. Tad neretai tam gali išviso jokių investicijų neprireikt.
Tiesą sakant, kai aš ten pirmą kartą užsukau ir man įkišo tą kortelę, aš kurį laiką panagrinėjau kainas ir nutariau -- nx… makaronai už 12 litų??!!!! niaaa…
Paskui po kurio laiko įsidrasinau. Tada kitą dieną vėl nuėjau… Trečią dieną jau ėmiau laukti pietų. Ir paskui nė nepajutau, kad kas dieną ėmiau ten lankytis. Nors ryte kitos darbo dienos vis svarstydavau -- negi ir šiandien norėsiu makaronų? 😉 Taip norėsiu -- atsakydavau sau 😉
Ir tos kortelės išties -- nepadeda taupyti. Bet kažkokį malonų jausmą kad „galiu“ duoda…
Mano standartinė pietų diena ten būdavo tokia: jamu dienos makaronų ir deserto (16 lt), suvalgau makaronus ir tada užsisakau kavos bei marcipaninį sausainį ir tą kavą užsikąsdamas tuo sausainiu ir tuo desertu (nerealiai įdomiai malonus skonis gaunasi) keletą minučių pamedituodavau. Gaudavosi ~20 lt. Ir jau kitos dienos ryte vėl galvodavau kad taip darysiu ir šiandien :)))
Jūs, ponas, esate labai neėdrus.
Nežiūrint to esu kokio pusantro jūsų. Juoba kad pats maitinuosi reguliariai, tad man mažiau reikia.
Gal aptarnavimas ir interjeras verti demesio, taciau porcijos mazokos. Uz 20 lt usisakes pica capricciosa, likau alkanas. Specialiai nuejau Londone i italiska restorana ir uz 9.99 svaro paprasiau ta pacia pica. Tai ji buvo bent tris kartus didesne, su kruva ingridientu. Valgiau visa vakara ir likau baisiai patenkintas. Geriau as jau siek tiek primokesiu ir eisiu i Ozo Grill Brazil. Ten tai nors imanoma prisivalgyti 😉
Ponas, aš, būna, kad už 40 litų užsisakau šeimyninę picą kur nors picerijoje ir lieku alkanas. Ir tada turiu užsisakyti dar vieną paprastą picą už 20 litų užkandžiui, kad galutinai pasisotinčiau. Ir paskui dar desertų suvalgau. Ir ką?
O kad Oze yra Grill Brazil -- negirdėjau nieko tokio. Ir šiaip, patikslinkit -- Londone jūs valgėte tokiame pat Vapiano tokią pačią picą ir ji buvo trigubai didesnė?
Jep, supainiojau, ne Oze, o Panoramoje. Londone buvo eilinis Italiskas gatves restoraniukas. Panasu, kad maisto kainos vienodos UK ir LT. Tik lietuviskos picos padas plonesnis, ingriedintu paruosimo kokybe kitokia. Girdejau, kad musu picos skiriasi nuo italisku. Nepatikejau, kol neparagavau. Tad uz 10 litu suvalgyti Jazz Pica budavo visai geras sandoris. Seimynine uz 50. Na, gal geriau eisiu i kinieciu restorana arba, kaip ir minejau, grill brazill -- da best 😉
Taip, kad kainos UK ir LT jau gana supanašėjusios, o kai kuriose srityse Lietuvoje prekės dar ir gerokai brangesnės -- apie tą kalbėt imta dar prieš kokius 3-4 metus.
skaitėsi visai skaniai, bet nerealiai užpisa šito lievo saito popo.lt kabantis puslapinis meniu, iš kurio naudos nulis, o vakarinio netbooko ekrano vietos nepyragus papildomai nuvalgo.
O jūs nebūkit krachaboras ir nusipirkit normalų kompiuterį, kokį nors MacBook Air ar panašų, nesiskundęs čia geriausia navarotų pilna PoPo.lt sistema, kurios man pavydit, nes nesugebat savo blogo čionais perkelti, o gal ir išvis jokio blogo neturit, kas reikštų, kad išvis šnekat ką papuola apie ką nesuprantat.
Nuo kada normalus kompiuteris yra Mac? Čia tik neva stilingas kreivarankių buržujų naršyklė/mediagrotuvas, nevertas vadintis kompiuteriu. O blogo turėjimas nėra faktorius, lemiantis žmogaus supratimą apie jį supančią aplinką ar polinkį pezėti. Netgi būtų galima teigti, kad turintys blogus dažnai peza kas ant liežuvio galo, ar būna taip susireikšminę į savąjį „AŠ“ kad kitus žmones įžeidinėja taip lengvai, kaip marozai „siemkes“ gliaudo.
Nepriklausomai nuo kompiuterio, vieną eilutę viršuj vis viena uždengia. Galima, aišku, pasidulkint ir su kokiu greasemonkey pasirašyt skriptą, bet per daug garbės. Žodžiu, pasirinkot ponas savo blogui lievą kapitaliai platformą, geriau jau LJ.
Tai čia jau kadangi neneigiat visų mano teiginių, tai reiškia, kad teisybę pasakiau, ar ne. Tai vadinasi, pas jus kažkokia problemų eksteriorizacija.
Ponas manot, kad užtenka pasakyt vieną teisybę, ir kiti teiginiai irgi pasidaro labai neneigtini? Pats tas stebuklinėms pasakoms. Antra vertus, skaityt galima ir per RSS, o komentarai mano vis viena itin nevertingi ir niekam neįdomūs, nebent leidžia gerb autoriui dar kartą parodyt savą gerą auklėjimą atsakinėjant į kiekvieną rašantį. Einu tyliai paverk ir paskaityt ko nors mažiau žeidžiančio įprastai pilką pasaulio suvokimą.
O man tai neuždengia tos eilutės -- kuo puikiausiai matosi kas po ja.
Tai jau tiesiog reiškia, kad aš tamstą suvarčiau, taip kad kaip dažniausiai ir būna, esu teisus visiškai. Nes kur tai matyta, kad mane čia kas bandytų užtrolint?
Malonu, kad sutinkat, jog lievas tas popo.lt. Dėl trolinimo nesiginčysiu, neišmanau.
O vat čia jau negerai darot, kad pereinat į kleidėjimo režimą. Tai jums nepadeda.
Beje, Rokiški, jau antram įraše visaip kaip keiki Homeburger. Kažkada būtent tau apie jį parašius nusprendžiau apsilankyt. Nežinau, kokie hamburgeriai ten buvo prieš tai, bet ir dabar jie ŽIAURIAI SKANŪS. Bent jau lyginant su McDonalds ir Hesburger.
Taip, jie vis dar žiauriai skanūs, lyginant su MacDonalds ir Hesburger. Bet tamsta neįsivaizduojate, kas buvo dar pernai rudenį. Jų didumas buvo didesnis, o skanumo koncentracija buvo keleriopa. Įdaro buvo daugiau, nei bandelės, netgi mėsos buvo tiek, kad jauteisi, lyg valgydamas mėsą, kurią bandelė tik paskanina. Tai labai labai didelis skirtumas.
Aš čia piktas ne dėl to, kad jie šiaip kokie nors neskanūs būtų. Aš čia ant jų piktas, kad jie daugiau negamina to dalyko, kurį galėčiau pavadinti Didžiąja Amerikietiška Svajone.
gyvenu JAV ir sukinedamasis po vietinius restoranus vis dazniau gryztu i McDonalds, nes pvz kazkoks BurgerKing ziauriai skiriasi ant kiekvieno kampo,- vienur eiles, kitur pridege, treciam kavos reikia laukti puse valandos. O McDonalds visada zinai kas taves laukia. Tai nebus kazkoks stebuklas -- bet visada zinai kad busi greitai ir efektyviai aptarnautas, nuo maisto niekada netriesi savaite, maistas bus skanus ir pigus. Todel ir gryzta ten zmones, todel ir tai bene vienintelis tinklas krizes skinantis nerealius pelnus.
Taip, Macdonalds proceso stabilumas -- jų didžiausias pliusas. Net jei žinai, kad tai kažkas neypatingo, visada žinai, kad visur, kur tik tas Macdonalds bebūtų, gausi lygiai tą patį per lygiai tiek pat laiko. Tokį stabilumą nėra lengva gauti.
Pas anglakalbius yra tokia sąvoka vadyboje -- service congruency. Makdakas čia tiesiog puikus pavyzdys.
per savo darbinę karjerą esu buvęs kokiuose 15-oje mokymų ir turbūt kokioje pusėje jų Makdakas buvo minimas kaip procesų etalonas, paskui jau net užknisdavo:)
Jų procesas labai geras mokomasis pavyzdys, nes išties paprastas, tačiau jame viskas suderinta labai gerai, yra ir procesinis valdymas, ir realus atsakomybių padalinimas pagal proceso etapus, ir motyvacijos kėlimo schemos, ir t.t. -- viskas, ko reikia. Ir svarbiausiai, procesas toks, kad jame puikiai sugeba dirbti ir net vadovauti visiški idiotai -- gatavos instrukcijos kiekvienam. Labai gerai sutvarkyta.
straipsniui +1 uz patiekalu vertimus i lietuviu kalba!
Jūs, ponas Rokiški, dar džiaukitės, kad ne Kaune gyvenat, o tai iš bado numirtumėt. Vienintelė vieta, kur buvo galima gauti tikro maisto buvo „Piti“, Lazūnų gatvėj prie klinikų, bet atėjus krizei ir tie pradėjo taupyt produktų kokybės sąskaita.
Kaune yra „Bella Italiana“ ar tai „pas Paolo“. Kažkai ppanašiai, ten kur prie fontano. tai niekur skanesnių picų su skanesniu padažu nesu ragavęs. Ypatingos tos picos ten. Su žmona, esant progai, visada užsukam.
Kalbat nesąmones. Jei tamsta picą laikot geru maistu, tai jau atleiskit… Nors dalis tiesos yra visgi tamstos žodžiuose -- picos „Pas Paolo“ tikrai neblogos. Aš pats picų nelabai mėgstu, bet kiek esu valgęs, tai minėtoje valgykloje jos tikrai geresnės nei kitur. Padas skanus ir ne guminis.
Tai aš džiaugiuos, kad ne Kaune gyvenu. Bet šiaip tai pvz., Tigrasa, kad ir nepatogiai pasiekiama, bet visgi legendinė.
Tik kad ta kontora yra visiškai neversli, tad nesugeba daugintis.
Greičiausiai Tigrasa dėl to ir yra legendinė, kad yra viena. Manyčiau, kad per daugelį maitinimo įstaigų paplitus cepelinams sveriantiems puse kg. patrauklumo efektas tikrai sumažėtų. Be to anksčiau bent jau buvo kalbama, kad tokių cepelinų gamyba buvo šiokia tokia technologinė paslaptis, tas, matyt, irgi ribojo plėtrą.
Šiaip jau pastaruosius metus Kaune tikras maitinimo įstaigų atsidarymo renesansas. Jei prieš porą metų Laisvės alėja ir senamiestis buvo gerokai apmiręs, tai dabar vos ne kas savaitę atsidaro po naują įstaigą.
Kiek žinau, aplink Tigrasą pilna konkurentų, nuo jos gi Karmėlava tapo cepelinų centru. Taip pat aplink yra ir tokių, kurie verda nemažus cepelinus.
Tačiau kiti dažnai nesugeba išvirti skaniai (taip, kuo didesnis, tuo sudėtingiau) ir dar daugiau, dažniausiai ima taupyti -- pirkti pigesnį, nekokybišką faršą, tragiškais atvejais net maišyti į jį kokių nors maltų kepenų, arba, pvz., bando didžiuosius cepelinus vėliau daryti mažesnius, etc..
Tai, beje, vėl ta pati istorija, kaip su Homeburger -- „Didysis Lietuviškas Cepelinų Stebuklas“, tapęs tikrąja Tigrasos stiprybe. Kol tą stiprybę puoselėji -- viskas gerai, bet vos tik pasiduodi pagundai tą stiprybę nuoptimizuot -- verslas ima ristis bedugnėn.
siaip tai pats nebuvau jau senai Tigrasoj, bet keik girdejau, tai dabar jie irgi „nusipotimizavo“…
Aš ar tai gal prieš metus ten buvau paskutinį kartą. Cepelinai sukėlė paprastėjimo įspūdį, bet negaliu tvirtinti, kad baisų.
O aptarnavimas ten visada buvo prastas, kiek tik juos atsimenu. Nes tie puspročiai dusina personalą iki tiek, kad šis įgyja neurotinį požiūrį į klientus, tas matosi labai aiškiai.
Jei jie nuoptimizavo ar nuoptimizuos savo didžiuosius cepelinus, visiškai nenustebsiu. Keisčiau yra tai, kad jie tiek metų pradirbo, tų cepelinų nenuoptimizavę.
na tą Tigrasą tai tik labai sąlyginai galima vertinti kaip įstaigą, kurioje galima valgyti.
paskutiniu metu esu ypač skeptiškas visokių „lietuviškų patiekąlų“ įstaigoms ir „Tigrasa“ ne išimtis.
Pusžalis cepas su neaiškia (nedavirusia) mėsa ir baisus troškulys visa tai suvalgius -- ar to jums reikia?
Visokie Berneliai irgi nusioptimizavę belekiek…
Būtų mano valia tai tuos lietuviškų patiekalų užeigas išvis uždrausčiau -- nori visokių cepų ar vėdarų, pasidaryk namie, tai bent jau bus skanu.
Jei jau apie maistą tai atsidarė viena teisinga įstaiga -- http://www.facebook.com/GrizzlyGrill. Su procesiniu valdymų ten dar silpnai (bet lyg taisosi) ir kol kas chebra dar nesutaupė ant kondicionierių (jei nesutaupys dar per kokį mėnesį tai bus ragai jiems). bet visa kita (aplinka/aptarnavimas) OK, o svarbiausia maistas geras ir lyg nesimato to linijinio degradavimo (iš pradžių duodam gerai, o paskui „optimizuojam“). Nors kaip minėjau dėl procesinio valdymo nebuvimo kokybinis grafikas labai nelygus, nu bet gal pasitaisys chebra.
Tai reiškia, Tigrasa išties smuko, kaip ir kalbos eina? Nes kažkada buvo labai gerai, jokių ten pusžalių, jokių troškulių. Tik aptarnavimas prastas būdavo, matomai personalas užkruštas.
Šiaip dėl cepelinų, vėdarų ir pan. bulvinių patiekalų -- yra visada vienas paprastas vizualinis požymis: jei cepelinai, vėdarai, bulviniai blynai pilkšvi -- dažniausiai tai reiškia, kad geri.
Kiekvienas fufliakiškas kabokas lengvai atpažįstamas pagal gražios gelsvai baltos spalvos cepakus 🙂
Tigrasoj paskutini karta valgiau pries pora metu, jau tada buvo nelabai kas. Nezinau, ka jie ten i bulves maiso ir i mesa, bet nieko gero…manau, kad zmones ten eina tiesiog is iprocio, kol legenda dar gyva
Ghrmz, privertėt tamsta mane pagalvot. O gal prieš du metus ten buvau… Neatsimenu dabar. Taip ar anaip, senokai, suprastėjimo įspūdis buvo, bet žlugimo dar nedrįsčiau diagnozuoti, per mažai neigiamų požymių mačiau.
Skirtingai, pvz., nuo „Žaldokynės“ Vilniuje, kuri žlugo, nes pas juos viskas buvo daroma blogai, ten fenomenas tiesiog buvo.
Ajo… Žaldokynė buvo totalus blogis. Kažkada su žmona buvome ten prisėdę. Užsisakėm kažkokio maisto iš bulvių tarkių, tai atnešė kažkokį pajuodusį nedakepusį gabalą. Tpfu kokia šlykštynė. Daugiau ten nei kojos nekėlėme.
Optimizavimas tesiasi. Tigrasoj cepelinai jau nevalgomi. Bent jau man. Liko tik dydis. Skonis -- net bijau speliot, is ko juos gamina. Tikrinau du kartus -- isvada: Tigrasoj dar galima valgyt, bet ginkdie neimkit cepelinu.
„5-6, didelės, išlukštentos, aromatingos, minkštai traškios, negumingos, sultingos ir skanios“. na tokiu atsaldytu nelukstentu yra IKI ir 6 vnt kainuoja 2lt su keliais centais. 26,90lt uz spagecius yra kosmine kaina, kokie jie ten bebutu. visgi tai yra valgykla, moderni, bet valgykla. jei taip po 50lt isleisti dienos pietums kiekviena diena, tai net 1000 lt per menesi tik pietums. beje kokia jusu nuomone apie Calorie restriction? http://en.wikipedia.org/wiki/Calorie_restriction
Tai maitinkitės Norfoje ar IKI ar dar kur nors. Picos padas tenai irgi kainuoja kokius porą litų, kai pica picerijoje -- 10 kartų daugiau.
O apie visokius kalorijų ribojimus ir kitas dietas -- manau, kad tai pirmiausiai aktualu anoreksikėms, kad jos pagal tas dietas galėtų dar labiau suliesėti ir numirti.
jo jo as tai maitinuosi namie, o jus tai общепит’o skylese. http://lurkmore.ru/%D0%9E%D0%B1%D1%89%D0%B5%D0%BF%D0%B8%D1%82
rimtai anoreksikems? nu nieko sau nezinojau. dar turbut labai aktualu jau simtus metu kokiems japonams, nes jie labai nori sulieseti ir numirti. na bet ka cia kalbas varineti apie tai su perteklinio sudo gamintoju ir общепит’o egzpertu.
Jūs čia man dabar dėliojat linkus, kas yra obščepitas, ar ne? Jūs čia kam dėliojat linkus? Jūs čia man dėliojat linkus?
Ir liesinatės, savo svorį mažinat, ar ne? Ir su japonais save lyginat? Tai jums galiu pasakyti, kad kur tik apie japonus, tibetus ir dvasines energijas, tai čia jums EKT labai padėtų čakras atsivert -- http://www.pipedija.com/index.php/EKT
Velniai griebtų, nebuvo Kaune alaus, teko atidaryti krautuvėlę, kad būtų. Tai ką, dabar dar ir valgyklą reik atidaryt?..
Tokios valgyklos pats neatidarysit, net ir labai norėdamas. Tiesiog pats neatkursit proceso, pernelyg detaliai atidirbtas.
Tai tokios ir nereikia. Galima pagalvoti ir apie tuos pačius minėtus hamburgerius
Taip, hamburgerius -- jau įmanoma padaryti. Kaip amerikietišką stebuklą. Kad kartą paragavę, žmonės užmirštų cepelinus 🙂 Taip naikinamas tautos paveldas 🙂
pritariu 100 proc., man irgi labai patiko Vapiano
o kur tas stebuklingas homeburger? -- suintrigavai
Oze, viršutinieme aukšte.
Vapiano kelis kartus valgiau -- paskutinį kartą meniu rinkinį -- vamzdeliniai makaronai pomidorų ir sūrio padaže, salotos ir sriuba. Tai padažui trūko šlapumo, o ant salotų jie jokio antpilo neužpila, nors gal tai ir privalumas, tik tiek, kad po to esi priverstas susiversti pusę ant stalo pastatytų aliejų ir kt. Reiks dar bent kelis kart pabandyti, kad galėčiau objektyviau vertinti.
Kaip tai neužpila jokio užpilo? Ir užpila, ir dar paklausia kokio, ir dar pasiūlo mėsos prisipirkt, taip kad salotų kaina padvigubėtų. Nors dėl to, kad salotos nėra stebuklingos savo skoniu -- nesiginčysiu. Tai juk visgi greito maisto valgykla, patiekalai optimizuoti į mažos savikainos pusę.
Uf..gaila anksciau neparasei, buciau nuejus, kai Marijos zemej lankiausi…Enivej -- tikiuosi bus po kokio pusmecio follow-up’as kaip apie homeburgeri (tik teigiamas)
Čia verta eiti tik jei nori greitai papietauti per pietų pertrauką arba jei nori pasižiūrėti procesinių stebuklų (o jie irgi geriausiai matosi per pietų pertrauką). Vertinau visgi kaip greitą maistą.
Tiesa, ten, kur tamsta gyvenate, jie irgi turi savo restoraną, o turint omeny, kaip patvarkyta viskas su procesais, manau, kad neturėtų labai skirtis nuo to, kas Vilniuje.
Rokiski, nueik i „Prie Parlamento“
aišku, kia dabar atradai savo itališką fantaziją, tai defokusuotas tu dabar nuo hamburgerių, bet visgi nueik. profesinio smalsumo vedinas, kraujuojančią širdį dėl homeburger pakištos kiaulės, nuplausi.
>:D
Tai sakot, ponas, kad jei ten bus skaniau, nei buvo Homeburger iki smukimo, tai man pietus pastatysit kažkur? 😀 Tamsta labai smarkiai rizikuojate 😀
Pabandėme su kolega PrieParlamentinį burgerį. Nerealus, ir skanus ir didelis. Rokiškiu su juo apetitu matyt vieno neužteks, bet tikrai didelis ir sotus. Pro kraštus nekrenta viskas gražiai sudėta, bandelė paskrudinta, mėsa ryškiai šviežiai pakepta, padažo ir daržovių tinkamas kiekis.
Vienintelis trūkumas gamino daugiau kaip 30 minučių, nors buvom vieninteliai lankytojai.
Nauja mėgstamiausia vietai kai norėsis burgerio ar labai sočiai prisikirsti
esu pasiruošęs atlikti abraomo darbą ir šitą auką, kilniai alkio viešpačiui, paaukoti idant tik visokie demonai beigi rokiškiai būtų patenkinti
Jo, dėl procesų- puikiai pastebėta. Čia Lietuvos, kaip pigios darbo jėgos šalies, prakeiksmas. Darbo jėga seniai nebe tokia pigi kaip kažkada buvo, bet tradicijos žmogaus laiko vertinti nebuvo, ir ji neatsirado. Burbulo laikais verslininkai buvo ėmę kažką galvot, bet paskui , kiek supratau iš nuogirdų (galit pataisyt), mąstymas vėl grįžo į senas vėžes.
Ir gaunasi užburtas ratas: darbo nevertinam, nes pigus, todėl produktyvumas mažas. Produktyvumas mažas- mažos ir algos, o taupoma ne suoptimizuojant darbą, o nuoptimizuojant ką nors.
Beje, čia pat ir atsakymas į lyg ir visiškai nesusijusį klausimą, kurį galiu užduoti: kodėl vis dar tokios neadekvačios NT kainos?
Štai todėl.
O burbulo laikais verslininkai kaip tik buvo apstoję galvot, nes pelnai ir taip ėjo. Kaip tik dabar pradeda -- kai pamatė, kad procesinį valdymą turinčios įmonės atsilaikė žymiai lengviau.
Na, viso verslo negali sudėt į vieną kišenę ir vieną modelį :-).
Be to, kai pelnai taip ir eina, tik darbuotojų trūksta kad tuos pelnus kastuvu semti, kaikurie verslinykai ėmė galvot apie tai, kaip čia darbuotojams ir į kairę ranką idėt kastuvą, ir kaip kitaip procesą suefektyvinti :-).
Pameni naujienų reportažus apie tai, kad kažkuris supermarketų tinklas dėl kasininkių trūkumo nusipirko kasos aparatus, kurie čekius atspausdina greičiau?
Supermarketai pas mus optimizuotis bando tik dėl to, kad jie labai jau dideli -- jiems kitaip nesigauna 🙂
Bet didesnis supratimas apie tai, ką duoda procesinis valdymas, atėjo tik po krizės. Tiesiog labai daug įmonių bandė pačios optimizuotis. Ir paskui srėbė pasekmes savo pačių pridarytų veiksmų.
Pingback: Visiška, totali, absurdiška nesąmonė
Paakintas Rokiškio, apsilankiau vakar Vapijane, kadangi lankausi Vilniuje. Turiu pasakyti, labai gerai. Taip gerai, kad vėl norėsiu eiti. Pietūs už penkiolika litų (na, dar vienuolika litų už šaltą arbatą, bet tai reikia ir jiems iš kažkur maržą paimti), ir gerai padaryta carbonara, beigi fainos kokybės makaronai nuteikė teigiamai.
Oho 😀
as matyt esu parazitinis antigurmaninis elementas. buvau viena karta Vapiano. valgem picas. brudas atsakantis. sutinku, pakankamai greitai, akivaizdziai valgant jauciasi kad viskas sviezia ir kokybiska, bet man asmeniskai neskanu. todel bunant europoj pietu metu (taip nutinka gal karta i pora menesiu) ir toliau sekmingai sedim cilkoj. greicio maziau, bet kedes nevercia visko suryti paskubomis, kainos/maisto kiekio santykis is esmes nesiskiria, bet man SKANU. o jei norisi greicio -- vis tiek makdako aplenkti niekam neiseina. taip kad Vapiano deja istaiga ne man. bet gink dieve nesakau kad ji negera apskritai.
Tipo Čili picoj? Kad ten maistas iš vis bjaurus.
Kai reikia greičio -- greičiausi yra beliašai pas tiotią Niurą. Tiesa? 🙂
Blecha mūcha, nesikeikiant, tie lietuviški skonio receptoriai, atbukinti fuflavičiaus kečiupų ir čiliakų brudo. Vapiano picos, palygint su čiliako picom, yra kaip baltas švelnus keturių sluoksnelių tūlikinis popierius palygint su beržo lapu. tuo viskas ir pasakyta. šviežias, tobulo plonumo, tobulo traškumo ir minkštumo santykio, lygiai 5 minutes lygiai 300 laipsnių temperatūroj keptas padas, tobulas padažo, sūrio ir priedų kiekis, visko nei per daug, nei per mažai, akivaizdus skonio balansas, ir tai netgi primena tokią picą, kurią gali gaut kur nors neapoly. tikrai. 15 minučių italijos, taip jie galėtų vadinti savo picas, nes tos 15 minučių, kol valgau savo bazilikais, pesto, juodaisiais pipirais, pomidorais su skoniu kvepiančią picą, yra visiška palaima, ne tas žodis. tikriausiai tam veikėjui drėgnui įsipyko, kam nėra kečupo bonkelės pastatyta, o tik aliejuko. ot apmaudas. ai nu ir gerai, kuo mažiau ten eina visokių drėgnų, tuo daugiau picų man lieka. nom nom nom nom nom. 😀
Ahahahahah 😀
Pingback: Veloce
VAPIANO įkūrėjai nėra skandinavai 😉
O su muilu lindai jiems i uzpakali ar ir taip praslydai? Kainos pas juos matai jam mazos…
Pingback: Kaip ir išankstinė “Cars 2” apžvalga (1/2) | Blogas automobiliams
Skanaus!
Del “ “Gelato Viva Oliva” (tai matyt reiškia “Želatina sveikina tepalus”) „- mokiausi italų kalbos kuri laika, gelato ten reiskia ledus arba šerbeta 🙂
Pingback: TIM WOOD: septynios švaistymo rūšys ir muda « Rokiškis