Kadangi jau parašiau apie reklamą Lietuvoje, o ir ta tema visai įdomi, kabinanti pakankamai, tai čia tiesiog pasišvaistysiu keliais jums gal ir matytais, bet gal ir nematytais plakatais. Atsimenate Levi’s Strauss ir tai, kaip jie tais laikais atrodė provokatyviai? Kita vertus, daugelis visai tais laikais normalių reklamų visiškai nenormaliai atrodytų dabar. Taigi, čia ir duosiu jums truputį plakatų pasižiūrėjimui – kai kurie kelių dešimtmečių senumo, kai kurie kiti – dar senesni. Ir visus juos jungia viena tema: moteris ir jos santykis su vyrais.
Plakatai, beje, ne šiaip sau kokie – dauguma savo laiku tapo vienais geriausių, sėkmingiausių reklamos pavyzdžių. Bet dabar panašios reklamos darosi vis mažiau, nes žinote, tolerancija perauga į tolerastiją bei kogitofobiją, tad bet kokie bandymai iš ko nors pasilazdavoti ar pamanipuliuoti kokiais neurotiniais kompleksais reklamose dingsta.
Kai žvelgi į kai kurias panašias reklamas, supranti, kad pas reklamos kūrėjus galvose tikrai daug minčių, o kai kurios jų – gal net savaip genialios, bet dažniau – beprotiškos, o jau išvis dažnai – paremtos kažkokiais šablonais. Ir vat tos, kurios paremtos šablonais, mums apie tam tikrą laikmetį gali pasakyti žymiai daugiau, nei kokių nors istorikų ar sociologų darbai. Nes reklama yra ne apie išskirtinumus, o apie tai, kas svarbu kiekvieną dieną, apie tai, apie ką to laikotarpio žmonės svajoja, ko jie bijo, kokias jie problemas sprendžia.
Štai ir prašom, rinkinėlis jums. Aš čia pabandžiau dar pagalvoti, ką išties savo reklamomis norėjo pasakyti jų kūrėjai. Nežinau, ar visais kartais gerai nuspėjau – kai kur, iš esmės, tiesiog išverčiau, o kai kur pabandžiau ir painterpretuoti.
Atkreipkim dėmesį: daugelyje iš šių plakatų matoma itin ryški manipuliacija potencialiais pirkėjais. Nors tais laikais taip neatrodė – daugelis įsivaizduodavo, kad yra kokia nors reali problema, kurią reklamos ir produkto kūrėjai bando išspręsti. Bet realiai daugelis tų esą problemų būdavo tiesiog neurotinės.
Būtent tuos neurotinių kompleksų, susijusių su moters vaidmeniu, panaudojimus aš ir vadinčiau atgrasiu seksizmu. Bet tie kompleksai irgi atspindi tam tikro laikotarpio pažiūras, šablonus, pasaulio vaizdą. Ir ar ne nuostabu, kad kai kurios iš tų reklamų, dar prieš kokius 40 metų atrodžiusių visai natūraliai (prisiminkim – tai buvo didelių firmų ir jų produktų pristatymas visuomenei), dabar atrodo, nelyg šyvos kumelės kliedesys?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Gerbiamas tūlas Lietuvos miesteli,
Tu kaip save gerbiantis ir kitų negerbiantis semantikas, man dabar pakomentuok, (pridedu nusususį žodelį, kuris gali padėti: „prašau“):
Ar gali taip būti, kad prieš 40 metų daryta reklama ištraukus ją iš konteksto būtent atrodo seksistiška, kai greičiausiai buvo atvirkščiai ? (Aš čia apie tą kur „you mean a woman can open it?“)
Jei iki tol, visi kečupai ir kiti padažai buvo atgrubnagių gaminami slojikuose su belenkaip užveržtais dangteliais, ir staiga kažkas nusprendžia, kad galima rasti labai konkurencingą „lengvai atidaromo kečupo“ nišą, su nauja „bottle cap“ koncepciją, specialiai pritaikyta moterims ir ant reklamos uždeda moterį (nes tikslinė grupė juk), pavyzdį moters, kuri yra savarankiška, ir tokia nori išlikti, kad nereikėtų šauktis vyro atidaryti kiekvienam slojikui padaro reklamą seksistine ?
Bingo, ponas. Vat tame ir įdomumas, kad tais laikais ta reklama nebuvo nei kokia nors žeminanti, nei dar kažkokia. Bet nepastebimai įvyko kažkoks paradigmos šiftas.
Viskas lyg ir kaip anksčiau -- moterys perkasi antiperspirantus visokius ir panašiai, dar ir didesniais kiekiais, bet pabandytų kas nors pasakyti, kad dėl smirdėjimo ją vyras palikt galėtų 😀
Na reklama yra toks savošiktas darinys. Jei dabar niekas nesako, kad „moterie, tave vyras paliks, jei pakėlus rankas apkabinti pakvimpa kiaule“ nes tai yra nepatogu, nesaugu ir visai kitaip tabu, tai nereiškia, kad negalima pasakyti priešingai ir susilaukti reikiamo dėmesio.
Ypač jei susidarys kritinė masė berniokiškų ar stačiokiškų moterų, visiškai ramia reaguosiančių į tokią reklamą ir galinčių lemti naują paradigm shiftą.
vėlgi, gal tai tiesiog amžiaus dvasia tokia.
Nežinau, kaip čia yra ir kodėl, bet dar susiduriu darbe su telex tinklu. Kasdien siunčiamos tos žinutės (aišku, moderniais kompais turbūt), ir žinotumėt, kokia tarptautinė krizė būna, jei koks vienas teleksas nenueina. Čia rimtai -- dėl tokių bėdų kartais lėktuvai nepakyla.
Fantastika. Aš galvojau, kad tie aparatai jau seniai išnyko. Nuostabu.
Beje, Rokiški, kas tas teleksas? 🙂 Girdėtas žodis, bet kuo jis skiriasi nuo fakso arba telegramos?
Teleksas tai toksai daiktas, kuris tarpinis tarp telegrafo ir fakso. Iš esmės, nuotolinė spausdinimo mašinėlė -- viename gale renki tekstą ant elektrinės mašinėlės, o kitame laido gale tekstas atsispausdina. Maždaug prieš 30-40 metų tai buvo labai tobulas dalykas.
Mane irgi tai nustebino… O jūs gal kur oro pervežimuose? Ar kitokioj logistikoj dirbat?
O gal bankinėj sistemoj kažkur? Tie irgi konservatyvūs…
Teleksus kai kuriuose oro uostose ir logistikos kompanijose tebenaudoja. Kodėl -- kitas klausimas. 😉
Spėju, kad kai susikuria pasaulinė ir patikimai veikianti sistema, labai sunku jos atsisakyti ir pereiti prie naujos. Ko gero, tai ir lemia.
Pastebeciau, kad labai daug reklamų iškreipiančiai išversta į Lietuvių kalbą, kad straipsnyje sukelti intrigą.
Rokiški, su straipsniu priminei betabu laidelę su dirbtinai susirūpinusiu tonu. Pavyzdys- tekstas sako Cristmas morning she will be happier with Hoover, rokiskio vertimas: Geriausia dovana žmonai Kalėdoms – tai dulkių siurblys, kad žinotų, ką iš pat ryto veikti.
Ponas Karakumų Asilėli, o iš kur jūs ištraukėt, kad čia kažkas išversta? Kas čia pas jus per projektyviniai kliedesiai dabar prasideda?
Asilėli, jums aš štai į pagalbą: Rokiškis išvertė prasmiškai, o ne reikšmiškai.
Baisiai graži kolekcija… Tarsi dvelksmas ano tobulo pasaulio, kuriame nebuvo PMS’ų, pogimdyvinių depresijų,kur moterys iš darbo grįžusiems vyrams nuaudavo batus ir atlikdavo buities darbus su daina lūpose.Deja, silpni vyrai,nualinti pirmo ir antro pasaulinių karų, nebesugebėjo išgelbėti tobulojo pasaulio nuo pražūties.
Telieka prisiminimai…
Negi tamstai sukėlė kažkokias romantiškas svajas? 😀
Dar prisiminus kad is esmes industriniai laikai su kruvom stakliu ir (del ju netobulomo ir imlumo fiziniam darbui) realiu produktu (o ne oriniu paslaugu ir pan.) beigi pakankamai maza valstybes aparato itaka (ir dydziu -- bent jau USA). Grubiai tariant daugumos „sedimu“ ir „kabinetiniu“ (t.y ten kur sedi 90% motereliu) „darbu“ tuo metu nebuvo. Tada nelieka laiko ir galimybiu smaikstasiknems stipruolems rasineti apie silpnus vyrus,PMS,blabla, nes arba aria 10-12h per para, arba nuavineja vyrui batus. Just my 2 personal cents.
Tiems kas žiūri Mad Men čia dvigubai idomiau.
O šiaip tai įdomiausia kaip dabartines atrodys po 40 metu kai korektiskumas jau bus peržengęs visas sveiko proto ribas
Aš abejoju, ar labai kardinaliai toliau tas politkorektiškumas nueis. Nors… Gal.
Šiaip yra tokios socialinės tendencijos: visuomenėse vis didesnę dalį dirbančiųjų sudaro moterys. Tai reiškia, kad moterims nelieka laiko gimdyti vaikus. Tačiau tai yra to paties lygiateisiškumo (vienodinimo prasme) atspindys ir vice versa.
Savo ruožtu tai reiškia, kad visuomenės su dominuojančia tolerastija (ne tolerancija, o būtent nenormaliais bajeriais, niveliacija), (prisiminkim, beje, sovietinį feminizmą -- moterys traktorininkės ir moterys statybininkės) yra linkusios kolapsuoti dėl elementaraus gimstamumo problemų.
Liūdna, bet tai tiesiog biologiniai/ekonominiai dalykai. Vienintelis įmanomas gražus variantas (gražus, kaip svajonė, todėl neįtikėtinas) -- kad darbo našumas visgi pakils tiek, kad darbe praleidžiamas laikas kardinaliai sumažės abiem lytims. Labiau įtikėtinas, pragmatiškas ir socialistinis (reguliacinis) variantas -- kad vaikų gimdymas bei auginimas bus prilygintas darbui (btw, prisiminkim LT motinystės pašalpas). O tai jau reikš vėlgi netiesioginį grįžimą prie lyčių skirtumų.
Rokiški, jo labai gerai pamenu teleksą. Dar kai studentas įsidarbinau į savo pirmą darbą, čia pora metų po nepriklausomybės, „patys tie įdomieji laikai“
Tai va, firma užsiiminėjo didmenine cheminių žaliavų prekyba / logistika tarp rytų ir europos. Jau buvo ir kompai ir faksai ir visa kita, bet teleksas stovėjo pagarbioj vietoj, prie jo prieiti galėjo tik žmonės su atitinkama autorizacija, o buvo jis naudojamas greitam ir patikimam ryšiui finansiniais/logistiniais klausimais su Europa.
Žinok visai nenustebčiau jei iki šiol jį naudoja. Informacija minimali: suma, salygos, destinationas, dar kažkas. Paprasta, greita, patikima, saugu (?)
Nu vat aukščiau komentaruose rašė, kad į kompus įsiūtos yra telekso galimybės. Aš šiaip nelabai net žinau, kaip ten tie teleksai tiksliai veikdavo, kiek atsimenu, būdavo telekso numeriai, kurie būdavo visai lyg ir atskiri nuo telefono numerių. Ir atsimenu, kad tie aparatai triukšmingumu prilygdavo taškinyčioms.
O šiiap, jais perdavinėdavo ir naujienas, visur, kur tik svarbus keitimasis tikslia info visą parą (įskaitant ir laiką, kai darbe nieko nėra), tai ir teleksai būdavo. Vėliau juos faksai išstūmė.
Na tas kuriuo teko dirbti jau nebe barškinyčia buvo, matyt koks nors paskutinis modelis, su mažiuku displėjumi. O ir klaviatūra normali, kaip kompo.
O, tai čia jau naujoviškai. Nes ką aš atsimenu -- tai panašus įrenginys, kaip ir reklamoje, kurią matote, tik gargariškesnis dar. Žodžiu, elektrinė spausdinimo mašinėlė, kuri ant popieriaus viską rašo.
Kinder, Küche, Kirche
http://www.lrytas.lt/-13324978401330537108-garsių-prekės-ženklų-praeityje-seksizmo-šešėlis.htm
Tai kaip cia dabar -- gera proga lietryti i teisma paduot… 😉