Konferencija Best Internet 2001

Prieš kokią savaitę su trupučiu buvo viena iš rimčiausių (jei ne išvis rimčiausia) kasmetinių Lietuvos konferencijų internetinės reklamos ir marketingo temomis – tai „Best Internet 2011“, organizuota Verslo Žinių. Kažkaip ir aš į ją pakliuvau, nes vis pakliūnu į visokius renginius. Tiesą sakant, jei ne ponas Mindaugas Voldemaras iš Commonsense.lt, tai būčiau nepakliuvęs, taigi, dėkui čia didžiulis jam už tai, kad čia dalinuosi apie tai, kas krito man į akis (dalinuosi tik gabalėliu, nes išties buvo visas būrys fantastiškų pranešėjų su puikia informacija).

Internetas. Rimtas verslas. Ne šunio papas.

Visų pirma, posūkis lietuviškame marketinge: ne kažkas, o blogeris veda konferenciją. Taip ir pristatoma: Commonsense.lt tinklaraščio autorius Mindaugas Voldemaras yra vedantysis. Sakyčiau, tai yra požymis, kuris sako apie tai, kaip blogų vertinimas keičiasi marketingistų požiūriu. Čia yra savaime didžiausia naujiena, kuri buvo šioje konferencijoje: vietinė rinka pripažįsta, kad yra jai naujas, gal ir mažai suprantamas, bet daug lemiantis reiškinys – tinklaraščiarašybininkavimas*. Žodžiu, Lietuva, kad ir atsilikdama 5 metais, visgi eina paskui amerikoniškas tendencijas. Beje, vedantysis labai geras. Čia yra puikus dalykas, kai vedantysis žino temą ne blogiau, nei geriausi konferencijos pranešėjai – visa konferencija labai nepastebimai, tačiau labai konkrečiai pakyla į daug aukštesnį lygį.

Dabar kitas bendras pastebėjimas, jau neigiamas: Lietuva yra posovietinis kraštas. Vis dar yra ir prošvaisčių, atleiskit, nesimato. Kai pusė konferencijos pranešėjų aiškiai suvokia, kas tas yra RoI**, kaštų panaudojimo efektyvumas***, pelningumas****, orientacija į klientą***** ir taip toliau, tai kita pusė akivaizdžiai to ne tik nesuvokia, bet net ir tokių žodžių gal negirdėjo. Ir čia manau, kad net ir be paaiškinimų suprasite, kad ta pusė, kuri suvokia – tai užsieniniai pranešėjai, o ta, kuri nesuvokia – tai lietuviški. Tai tiesiog stebuklas, bet visi, visi be išimties angliškai kalbėję pranešėjai buvo puikūs. Tačiau nei vieno lietuviško pranešimo nebuvo bent vidutiniško: jeigu jų būtų nebuvę, tai konferencija būtų buvusi žymiai geresnė. Čia yra fenomenalu, žinokite. Aš dar tokio žostko pranešimų pasiskirstymo gyvenime nemačiau – kad būtų tiesiog praraja tarp dviejų pranešėjų grupių. Gal nemačiau todėl, kad marketingistų ir reklamščikų konferencijose nedalyvauju.

Truputis grįžtamojo ryšio lietuviams. Blogiausia praktika.

Lietuvos prekės ženklas ežiukas - tai toks pavyzdys, kurio galios iki šiol atrodo nelabai įsisavino marketingistai. Paprastas gražus ženklas simbolizuoja visą internetų esmę, bet čia matyt ne lietuviškų kontorų nosiai

Ponai, kai jūs pasakote, kad svarbiausias komunikacijos kanalas su jūsų klientais – tai yra spamas, tai čia yra, atleiskit, aš neturiu kaip jus pavadinti, kaip tik pridūrkais. Ar čia reikia kažką dar aiškinti, ar jau pakanka? Sako, kad Lietuva interneto marketinge atsilikusi nuo pasaulio kokiais 5 metais, bet požiūris į spamą rodo jau net ne 5, o ištisų 10 metų atsilikimą. Štai jums ir atsakymas, ką daryti: paimkit belenkokią sėkmingą kompaniją iš Vakarų, imkit pamėgdžioti jos marketinginius sprendimus ir nukonkuruosite visus konkurentus. Aišku, jei jums dašils, kad tie sprendimai – tai ne kokie nors techniniai fufeliai, o sugebėjimas keistis pagal kliento poreikius.

Bet juk gali būti ir kitaip, nes idėjų juk turime – aš čia noriu priminti jums jau primirštą Lietuvos prekės ženklą Ežiuką, kurį ėmė ir sukūrė Milzinai.com – tai nuostabi idėja. Ir juk galime bendrauti su publika, suprasdami, kad tai yra žmonės, kuriems reikia siųsti ne reklaminius fufelius, o duoti kažką, kas jiems patiems gražu, tiesa? Bet kodėl dažniausiai būna kitaip? Kokių galų reikia vaizduoti, kad klientas yra asilas, o įmonė – beasmenė biurokratinė kontora?

Man užkliuvo ir dar vienas dalykas: atrodo, kad lietuviškos internetinės parduotuvės nelabai supranta, kad jų darbo esmė yra ne kažkoks pardavimų puslapis, o logistika. Čia, atleiskit, kai sužinai, kad interneto parduotuvėms blogai, nes nėra Lietuvoje gerai veikiančių kompanijų, kurios gabentų prekes pirkėjams, tai ir užsiduodi klausimu: o ar tas prekės suteikimas klientui visgi yra parduotuvės reikalas, ar kažkokių ten neegzistuojančių logistikos kompanijų reikalas? Arba pvz., jei kokios nors prekės nėra sandėlyje, tai atleiskit, kodėl pirkėjui reikia laukti keletą savaičių, kai iš vakarietiškos parduotuvės užsakius Lietuvon, tokia prekė atkeliauja porą kartų greičiau? Ar tikrai neįmanoma susiorganizuoti prekių gabenimo kad ir iš Lenkijos per dvi-tris dienas?

Aš galiu reikalą pateisinti tik vienu dalyku: mes galimai esame tiek atsilikę, kad mums net sunku įsivaizduoti, kiek. Nes ponas Dainius Liulys man asmeniškai užsiminė, kad Lietuvoje situacija – tai dar stebuklinga, nes pvz., Latvijoje įprasta elektroninė prekyba net neturi elektroninių atsiskaitymų. Žmogus kažką užsisako parduotuvėje, o tada jam skambina iš jos ir tariasi, kaip jis sumokės grynaisiais, kai prekes atveš. Žodžiu, čia galim pasiguosti lūzerišku argumentu save: ne mes patys didžiausi nevykėliai, mes tik šiaip atsilikėliai, o yra net ir už mus didesnių fufliakų. Tiktai žinoma, jei lyginam save su fufliakais, tai apie judėjimą priekin galvoti neverta, nes priekin greičiausiai juda tie, kas save lygina ne tai, kad su pirmaujančiais, o su išvis net neegzistuojančiomis svajonėmis. Čia, žinote, vizija, misija ir vertybės vėl duoda žinoti apie save – tiesiog eilinį kartą.

Mane, tiesa, pradžiugino vienas dalykas: buvo vienas pranešimas, kuriame bent iš principo bandyta įvertinti reklamos socialiniuose tinkluose atsiperkamumą. Aš nieko nesakysiu apie vartotojų pasiekiamumo rodiklius, kurie tame pranešime buvo (jie kokių poros metų senumo ir absoliučiai nieko bendra neturintys su dabartinėmis FaceBook realijomis – puslapių pranešimai dabar yra beveik nematomi vartotojams), tačiau bandymas susieti mineralinio vandens pardavimus su FB vartotojų rekomendacijomis – bent jau kažkoks bandymas. Tai yra vienintelis bandymas, kai mūsų lietuviškas pranešėjas bent jau bandė kažką miglotai ir tolimai link RoI kalbėti. Todėl aš jam atleidžiu už tą spekuliaciją apie tai, kad tiek ir tiek FB fanų prirekomenduos mineralinį savo draugams, kurie nupirks po du buteliukus. Nes nors tai ir matavimas ne pardavimais, o kokiais tai spėjimais, bet tai jau bent šis tas. Media House, skirtingai nuo kitų, bent jau kažką galvoja apie tai, kaip padidinti savo klientų pajamas.

Jūs negalvokite, kad čia šiaip sau aš įdėjau šitą briedą su tikrais skaičiais. Čia ne iš šitos konferencijos, bet praktiškai visa statistika buvo panašaus lygio beprasmis, neįdomus ir niekam nenaudingas šlamštas. Mane visad stebindavo ir dabar tebestebina, kaip iš statistikos galima padaryti tokį fufelį. Nesvarbu, kas čia pavaizduota, šitas grafikas tiesiog neturi prasmės.

Pabaigai, apie statistiką. Čia yra vambzdec. Ponai, jei jau užsiimate statistika, tai jums verta sužinoti, kad esminis įdomus dalykas statistikoje – tai santykiniai pjūviai ir trendai, vėlgi, ypač tarpusavio santykiuose. Taip pat – koreliacijos ir priežastiniai ryšiai. Kur buvo santykiai, atleiskit? Iš belenkiek valandų trunkančių beprasmių pasakojimų apie skaičius (iš serijos „daug internetus vartoja jaunimas, daug internetus vartoja įmonės, blablabla“) aš gavau tik vieną(!!!) prasmingą ir įdomų faktą: didžiausia Lietuvoje internetuose perkanti grupė – tai supermamos šmaikštašiknės, o visi kiti, lygianant su jomis – smulkmė. Bet net ir šitas faktas nebuvo kažkaip pabrėžtas.

Aš jau nekalbu apie tokius fufelius, kaip apklausos iš serijos „ar turite socialinės žiniasklaidos strategiją“. WTF ponai? Kas per dramblys jums ant galvos užšoko, pašokinėjo, paskui jūs narkotikų prisirijote, tada jums išoperavo smegenis, tada dar ant galvos pašokinėjo begemotai, o tada jūs atėjote pranešimų į konferenciją kalbėt apie ką? Kodėl jūs atėjote demonstruoti 5 klasės lygio mokyklinių referatų į konferenciją, kur lankosi protingi ir geras žinias turintys žmonės???

Ponai, aš, atleiskite, esu apstulbęs. Aš, atleiskite, tuo esu apstulbęs dar labiau, nei būčiau apstulbęs faktu (kuris senų seniausiai žinomas), kad pusė Lietuvos įmonių galvoja, kad buvimas FaceBook sistemoje tėra kažkokios agentūros vykdomas darbas, o kita pusė galvoja, kad tai marketingo skyriaus reikalas.

Žodžiu, aš neturiu, ką pasakyti, išskyrus tai, kad aš negalvojau, kad pas mus padėtis tokia tragiška. Gal aš tiesiog per mažai domiuosi lietuviškomis marketingo realijomis, gal aš tiesiog nežiūriu TV, neskaitau laikraščių, o nemažai laiko praleisdams internetuose, tiesiog susidarau klaidingą įspūdį, kad Lietuvoje reklama turėtų būti planuojama panašiai, kaip JAV?

Google Panda ir SEO katastrofos

Google Panda spyrė per kiaušus visokiems SEO bajeriams. Dabar Google ypatingai remiasi tuo, kaip į jus žiūri žmonės. Verkia spameriai kruvinom ašarom.

Aš nekalbėsiu apie tai, ką sakė lietuviški pranešėjai apie SEO (puslapių optimizavimą paieškos sistemoms). Man įstrigo tik viena frazė – esą pas juos yra klientų, kuriems reklamos kampanijų rezultatai yra nesvarbūs. Ta frazė pasako viską – tai jau ne tai, kad nesupratimas, kas yra RoI, tai išvis, atleiskite, kažkoks kliedesys. Aš čia neturiu daugiau ką komentuoti. Todėl ir nerašysiu apie lietuviškus bajerius, nes jau aukščiau parašiau apie juos.

Kelvin Newman papasakojo šį bei tą apie SEO rimčiau. Aišku, galėčiau vėl pridėti, kad Lietuva atsilikusi, nes optimizatoriai tikisi, kad mechaniškais metodais kažką labai pakeis, kai pasaulis jau puikiai žino, kad geras SEO pirmiausiai yra puslapio perdarymas taip, kad jis būtų įdomus, patogus ir naudingas žmonėms, kurie jį žiūrės, o jau paskui žmones ateis ir Google. Kita vertus, nors Kelvin Newman tai nuolat akcentavo įvairiausiais pavyzdžiais (įskaitant ir tuo, kaip apie savo preferencijas tas pats puslapio lankytojas gali pranešti Google paieškai******), buvo paminėtas ir kitas įdomus dalykas: Panda.

Panda yra Google paieškos indeksavimo algoritmo atnaujinimas, dėl kurio daliai žmonių nei šilta, nei šalta, kitai daliai – ašaros upeliais bėga, o dar kitiems – tai kelia džiaugsmą. Aišku, daugiausiai džiaugsmo tai turėtų kelti ieškantiems žmonėms: nauji algoritmai atpažįsta botų generuotus puslapius, neturinčius jokios naudingos informacijos, taip pat atpažįsta ir daugybę visokių autoblogingų, robotų, kopypeistų ir taip toliau. Negana to, bent jau pas anglakalbius Panda atpažįsta net ir straipsnius, kuriuos parašo indusai, gaunantys kelis dolerius per mėnesį ir rašantys visokius kliedesius visokiems seošnikams. Ir visi tie atpažinti blogiečiai metami velniop iš paieškos rezultatų. Lietuvoje Panda atnaujinimas atsirado berods kiek vėliau, nei JAV, bet kai kurie internetai tai irgi pajuto gana skaudžiai.

Ką daryti, kai tradiciniai ir įprasti SEO fufeliai nustoja veikti, o melejonai visokių nuorodų iš kitų internetų praranda prasmę? Ogi tą ir daryti – rašyti straipsnius, kurie žmonėms būtų įdomūs. Trumpai tariant, laikai, kai techniniai bajeriukai lemdavo paieškos reitingus – jau praėjo negrįžtamai. Dabar vienintelis efektyvus SEO yra elementarus: orientacija į skaitytoją. Techniniai bajeriukai neveikia. Tą, beje, atsiminkit ne tik galvodami apie Google, bet ir galvodami apie įmonės FaceBook puslapį ar įmonės puslapį internetuose.

Internetas – tai bendravimas su klientu

Čia šiaip paveiksliukas gal ir truputį ne į temą, bet kažkaip labai jau iliustruoja kai kurių įmonių požiūrį į klientą. Tai vat, internetuose tokioms įmonėms nelieka vietos. Nes vartotojas gali rinktis - jo jau nepastatysi į tokį media kanalą, kur reklamą jis gautų prieš savo valią, kaip kad TV.

Jeremy Spiller, vienas iš garsiausių pasaulio internetinio marketingo asų, iš esmės apibendrino viską, kas naudinga buvo konferencijoje: esmė yra ne technologijos, nors jos ir keičiasi. Esmė yra bendravimas su klientu. Nesvarbu, ar klientas pyksta ant jūsų firmos, ar jisai patenkintas – internetas duoda jums galimybes iš kliento reakcijų uždirbti daugiau. Jei klientas pyksta, jūs jam čia pat galite padėti ir uždirbti daugiau. Jei jis patenkintas – jis čia pat padės jums ir jūs vėl uždirbsit daugiau. Pats internetas su visomis savo technologijomis savaime nekeičia nieko. Tačiau tai, kad klientas gali su jumis bendrauti, duoda jums galimybę, kurios niekada neturėjote: jūs galite efektyviai prisitaikyti prie paties kliento. Jūs galite išgirsti kliento pasiūlymus ir sukurti itin konkurencingus produktus. Įmonės, kurios sugeba šias bendravimo galimybes išnaudoti, daro stebuklus.

Anksčiau reklamos kanalai dirbdavo pertraukdami klientą: žiūri TV laidą, staiga įsiterpia reklama, praknisa protą, o klientui kažkas ima ir užsifiksuoja galvoje. Dabar tokia reklama tampa neefektyvia – žmonės gauna galimybes jos išvengti, o pats tokios reklamos kiekis toksai didelis, kad bet kuris reklamos pranešimas tiesiog paskęsta triukšme. Anksčiau viską lemdavo media kanalai, kuriuos tu turėdavai ar kuriuos galėdavai nupirkti. Dabar viską ima lemti media kanalai, kurių neįmanoma turėti ar nupirkti – juos galima tiktai laimėti. Tie nauji media kanalai – tai žmonės, kurie bendrauja socialiniuose tinkluose, bloguose, portalų komentaruose, forumuose ir t.t.. Bendravimas – tai naujas, tačiau visiškai kitais dėsniais veikiantis kanalas. Realiai draugaukite su klientais ir jums šis media kanalas taps atviru.

Svarbu tik neužmiršti esmės: įmonės bendravimas su klientu – tai ne šiaip kokie nors pokalbiai, o realūs veiksmai. Klientas jums pasako apie savo norus ir bėdas, o jūs keičiate įmonės veiklą taip, kaip reikia klientui. Tai turi būti ne vienpusė komunikacija ar kokie pezalai, tai turi būti realus verslo ir klientų bendravimas. Sekėjai, laikinimai, pliusinimai, friendinimai ir netgi tiesiog pardavimai – tai ne tas dalykas, apie kurį reikia galvoti. Galvoti reikia apie skaidrumą, bendravimą, tarpusavio pagalbą. Būtent tai tampa augimo ir pelningumo garantu. Ir būtent tai išties yra orientacija į klientą.

Čia yra trys esminės marketingo efektyvumo didinimo strategijos. Jos yra klasikinės, tačiau internetuose jos veikia ypatingai efektingai. TV ar laikraščiai tiesiog verkia šiuo atžvilgiu. Ir dabar pagalvokite, kokios galimybės visoms trims strategijoms atsiveria, jei jūs realiai bendraujate su klientu? Jūs šitą schemelę atsispausdinkit, ant sienos pasikabinkit prie švento abrozdėlio su Demingu ir pamatysit, kaip jūsų pelningumai ims didėti.

Kaip mes galime paskaičiuoti orientacijos į klientą RoI? Kaip įvertinti, kiek mums pelno atnešė 100 metų senutei padovanotas tortas? O kaip įvertinti, kiek mums pelno davė klientui tiesiai į aerouostą atvežti pietūs? Kaip mums įvertinti sąžiningumo, linksmumo, nuoširdumo RoI? Bendro algoritmo nėra, tačiau kiekvieną atvejį nagrinėdami, mes galime gauti ir skaičius įvertinimui.

Klasikinis RoI paskaičiavimo mechanizmas veikia, kaip ir trys klaskinės RoI didinimo marketinge strategijos (man toks įspūdis susidarė, kad pačiam Jeremy tai atrodė taip savaime aišku, kad jis to net giliau nekabino, o daugeliui vietinių kontorų – taip neaišku, kad jos nei nepastebėjo, kad apie tai užsiminta) – kliento atvedimo kainos mažinimas (dėka to, kad jus rekomenduoja draugams, randa per paiešką, etc.), papildomi pardavimai, krosselingas bei visas tas marketinginis RFM****** (dėka to, kad jūs galite pasiūlyti produktus interaktyviai, per N puslapių, etc.) ir reklaminio efekto ištęstumas (dėka to, kad turite puslapį, kurį randa paieškos sistemos, kurį šarinasi žmonės, etc.). Čia kaip ir nesudėtingi dalykai, tačiau apie juos juk reikia pagalvoti, tiesa? O ar daugelis įmonių galvoja?

O dar, jau po konferencijos pabendravom su Jeremy Spiller truputį atskirai. Jis irgi mano, kad Google turėtų eiti į smulkios prekybos paslaugas viename iš vėlesnių Google+ vystymo etapų. Ir tai gali labai smarkiai pakeisti internetus. Bet ir vėl – tai padės tiems, kas yra orientuoti į klientą. Tai yra svarbiausia.

 

————-

* Žodis „tinklaraščiarašybininkavimas“ yra sukurtas pagal visas VLKK palaikomas naujadarų kūrimo taisykles, tad jį priimkit, kaip galimą kalbainių poziciją.

** RoI – tai „Return on Investment“, kitaip tariant, pelno santykis su kaštais. Paprastas dalykas: jei jūs kažkur įmerkiat tūkstantį litų, tai kiek jums litų sugrįžta atgal, kaip pelnas. Marketinge – jei už tūkstantį litų nusipirkote reklamos, tai už kiek litų jūs gavote papildomo pelno. Kažkodėl dauguma vietinių marketingistų galvoja, kad to suskaičiuoti ar bent apytiksliai įvertinti visiškai neįmanoma. Aš čia pasakysiu paprastai: viską įmanoma, o kai kada – netgi centų tikslumu. Netgi tokias abstrakcijas, kaip prekės ženklo žinomumo didinimo RoI galima įvertinti skaičiais. Žinoma, kartais RoI skaičiavimuose gaunasi nemenki nuokrypiai, tokie, kuriais negalima remtis kaip faktu, tačiau kol nebandote skaičiuoti, tol išvis metate pinigus į balą.

*** Kaštų panaudojimo efektyvumas (angl. Cost Effectiveness) – tai tas pats dalykas: kiek efektyviai išleidote pinigus? Išties tai sąvoka, kuri labai artima RoI, tačiau čia yra vienas skirtumas: pinigus galite išleisti ir reklamai, ir, pvz., aktyviems pardavimams. Kur bus efektyviau? Kai kalbame apie kaštų panaudojimo efektyvumą, turėtume kalbėti ne tiek apie konkrečios kampanijos RoI, kiek apie padalinio/proceso efektyvumą. Kaip efektyviai naudoja lėšas jūsų marketingo skyrius? O gal jie jums sako, kad „neįmanoma reklamos naudos paskaičiuoti, todėl reikia skirti lėšas, nes visi taip daro„?

**** Pelningumas priklauso nuo reklamos kardinaliai. Coca-Cola puikiai tą įrodo. Bet ar žmonės, kurie jums organizuoja reklamą, kalba su jumis apie tai, kaip padidinti jūsų įmonės pelningumą, ar tik apsiriboja neaiškiomis frazėmis apie belenką, išskyrus jūsų įmonės naudą?

***** Orientacija į klientą – esminis ISO-9000 reikalavimas ir bendrai visos vadybos vienas iš pagrindų. Taigi, ar reklamos įmonė, kuri nebando vertinti savo kliento poreikių ir didinti savo kliento naudos, yra kaip nors orientuota į savo klientą? O jei jau ji neorientuota, tai ar išvis ji neša klientui kokią nors naudą?

****** Google Plus tinklas (oj, koks netikėtumas!) – tai, pasirodo, viena iš geriausių priemonių, norint pakelti savo puslapį. Galimai netgi viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Google nutarė kurti savo socialinį tinklą – būtent galimybė pagerinti paiešką: kai tik koks lankytojas pašarina nuorodą, tai jo friendams išsyk paieška rodo tą puslapį viršuje, negana to, daug +1 paspaudimų pririnkęs puslapis irgi gauna geresnį reitingą. Taip visi interneto dalyviai gali didinti Google paieškos efektyvumą.

******* RFM – tai eilinė buzwordinė santrumpa, reiškianti „Recency of next sale, Frequency of sales, Monetary value of sales“. Esmė tame, kad sėkmingas marketingas leidžia pagreitinti antrą tos pačios prekės pardavimą, padidinti pardavimų dažnumą ir padidinti pardavimų apimtis. Akivaizdus čia ir kitas dalykas: joks marketingas, jokia reklama negali veikti be efektyvios integracijos su įmonės pardavimų ir aptarnavimo procesais.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

32 thoughts on “Konferencija Best Internet 2001

  1. Jurkis

    „Kažkaip ir aš į ją pakliuvau, nes vis pakliūnu į visokius renginius“. Mikėpūkuotukiška frazė.

    Reply
  2. Nauticalis

    Kuo gerai skaityti tokius pranešimus, parašytus Rokiškio, kad čia nėra aprašinėjimo ir ataskaitų stilium “kokia čia krūta chebra susirinko -- sudėkime visi vieni kitiems pliusus, kumbaja“. Visada bus paprastai ir aiškiai: čia yra caca de toro, šitas buvo cool -- raidės tos pačios, bet esmė skiriasi.

    O diagnozė reklamščikų rinkoje Lietuvoje visiškai tiksli. Ir niekas nepasikeitė. O taip yra todėl, kad į tą darbą ilgą laiką, atsiradus poreikiui, ėjo visokie lūzeriai ir atmatos, kurie ir pastraipos teksto suregzti nemoka, bet moka pirštus vėduokle sustatyti. Šiaip jau, kaip sakoma: geram sukčiui aukštasis nereikalingas. Daug viarslinykų tie sukčiai, dabar esantys garbingais PRščikais ir pan., gražiai apmovė. Ir mausto iki šiol. O kitokių nelabai ir yra. O kurie yra -- tuos ant pirštų suskaičiuoti galima.

    Dėl logistikos pastebėsiu: rinka yra žiauriai pasidalinta ir monopolizuota. Ten tooooooks bukas biznis, kad apie kažkokius ROI ar ROFLMAO kalbėti net neišeina. Konkuruoti dėl didelių pradinių įdėjimų, kuriant savo sistemą, neapsimoka. O kadangi konkurentas naudojasi tokia pačia buka ir neturi konkurencinio pranašumo, tai niekas ir neinvestuos, ir konkurento nekurs. Ir turėsite visus tuos pačius LP, Lex System ar kokį Bennet Distributors.

    Bet takoskyra tarp Vakarų ir mūsų “profesionalų“ (sic!) yra tokia aiški, kad nyku darosi šioje šalelėje, nes ne vien reklamos, marketingo ir PR srityje šitaip…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Žinot, gerbiamasai, aš šiaip gal ir nerašyčiau taip baisiai, nes esu panašiais atvejais visai geranoriškas, bet kad čia ne takoskyra tarp mūsų ir Vakarų specialistų, o kažkokia neperžengiamo pločio praraja.

      Nes kai reklamščikas įsivaizduoja, kad reklamos rezultatai klientui nesvarbūs, kad į kliento veiklą gilintis nereikia ir kad marketinginiai veiksmai gali nesisieti su kliento pardavimų ir aptarnavimo procesais, tai yra vambzdec. Čia yra šakės -- jie, atrodo, nesuvokia, kad reklama yra daroma dėl pardavimų didinimo.

      Aš čia galiu pasakyti išsyk, kaip bet kuri reklamos agentūra Lietuvoje gali tapti tikromis žvaigždėmis: pakaktų tiesiog imti skaičiuoti kliento pardavimus iki reklamos ir po reklamos, rišti pokyčius prie konkrečių reklaminių veiksmų bei skaičiuoti tų veiksmų RoI. Nes, kiek suprantu, Lietuvoje to nedaro niekas.

      Reply
      1. Erla Monis

        Lietuvos reklamscikai puikiai isisavine laisvos rinkos principus, todel ir toks atsilikimas nuo progresyviu vakaru pasaulio reklamsciku, kurie seniai i siuksliu deze ismete laisvos rinkos teorijas ir i pardavimu reikala ziuri pragmatiskai, o ne vadovaudamiesi pseudo-teoriniais propagandiniais pliurpalais.

        taigi laisvoj rinkoj reklama kaip ir is vis nereikalinga ir nekeicia situacijos, reklama tik pasipinigavimo irankis is i jos nauda tikinciu reklamdaviu, racionalus vartotojai laisvoj rinkoj patys atsirenka kas jiems naudinga ir jokia reklama ju racionalaus pasirinkimo nepakeis 🙂

        Reply
    2. Rokiškis Post author

      O dėl logistikos -- taip, jei remiesi į tuos vos kelis didmeninius prekių tiekėjus, tai tada taip ir gaunasi. Bet elektroninių parduotuvių esminis pliusas tame ir yra, kad klientas prekę gauna ne čia ir dabar, o su uždelsimu, trunkančiu nuo kelių valandų iki, pvz., kelių savaičių.

      Tai reiškia, kad yra neįtikėtinos galimybės vietinius didmenininkus apeiti. O didelių pradinių įdėjimų tiekimui į Lietuvą nėra. Čia iš esmės nėra tiesiog investicijų -- vien kintami kaštai.

      Reply
  3. Artas Bartas

    Labai smaiksti ir idomi konferencijos apzvalga ir problemos, deja, vis tos pacios, su metais nesikeicia. Del logistikos tai tikrai idomi mintis- isivaizduoju, kad 95% vietiniu verslininku zandikauliai atviptu jei pigu.lt paleistu i trasa savo in-house logistikos sistema. O jeigu paskui dar pasektu amazono pavyzdziu ir ta sistema leistu visiems kitiems naudotis, tai as rimtai pagalvosiu ar neatejo man laikas nusiusti savo CV jiems 🙂

    Tiesa, vienas dalykas, kurio nesupratau, tai kodel apie interneta kalbi daugiskaita? Juk visa informacija per routerius perduodama tuo paciu protokolu…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kartą toksai Artūras Paulauskas pareiškė, apie kažką per TV kalbėdamas -- „tuose jūsų internetuose“. Taip frazė ir tapo legendine. Folklorai, žinote 🙂

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Bajeris yra labai paprastas: jei prekių vežiojimo apimtys pakankamai didelės, turėdamas nuosavą išvežiojimo tinklą, nusiimi tinklo maržas ir sumažini savikainą labai ženkliai.

      Išorines išvežiojimo įmones naudoti apsimoka tik tada, kai užsakymai yra nereguliarūs, be jokios aiškesnės geografinės lokalizacijos irba labai maži -- tada išvežiojanti įmonė padengia dalį kaštų suderinimu su kitais išvežiojimais. Bet jei bent kažkur atsiranda geografiškai lokalizuota zona su pakankamai didelėmis ir nuolatinėmis užsakymų apimtimis, savas išvežiojimas išsyk mažina savikainas.

      Reply
    3. Dainius Urbanaviąiua

      Ar aš sapnavau… bet manrods, kad mano vienintelį gyvenime užsakymą iš Pigu.lt pristatė bachūrėlis su Pigu.lt logotipu per visą nugarą? Preziumuoju, jog tai nuosavos logistikos požymis.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Tai labai gerai, jei jie turi kažkokį savo gabenimą. Tai yra jų šansas. Bet konferencijoje jie skundėsi, kad nėra gerų išvežiojimo firmų, todėl labai blogai.

        Reply
  4. Nerius

    Mano laikais RFM reiškė kažką kitą :). Daugeliui ITišnikų iki dabar RFM = Read the F…in’ Manual 🙂

    Bet čia pastebėjimas. Kad negalvotum, kad straipsnyje tik tiesa 🙂

    Reply
  5. Candy

    KLaida rašybos: „tik vienu dalyku: mes galie mai esame tiek atsilikę“

    dar viena klaida: „Dabar viską ima lemti medai kanalai“

    Straipsnis super 🙂

    Reply
  6. Candy

    O dėl Pigult logistikos, siunčia jie viską per paštą arba patys pristato į namus.

    Tai gali nueiti į paštą pats (pigiau) arba truputi sumokėt ir laukti kol atveš.

    Reply
    1. Kęstutis

      Kažkaip itin lėtapėdiškai pigu.lt atidaro ofisus kituose miestuose. Vien kiek Kaune teko laukt. Pasiimt vietoje -- nieko nekainuoja. Ir laiką sau patogų privažiuot gali pasirinkt pats. Imho -- geras sprendimas. Ir nereikia derėtis su „kurjeriais“ kada kur ir kaip. Man taip kompiuterį iš pigienos tris dienas žadėjo atvežt „jau tuoj tuoj, laukit namie. Oi, nebaigėm pildyt užsakymo ir išėjom namo. Oi, pamiršom šiandien įkraut į autobusiuką…. ir t.t.“

      Reply
  7. Pingback: Seksizmo valandėlė reklaminiuose plakatuose « Rokiškis

  8. ProjekcinisKliedesys

    „Arba pvz., jei kokios nors prekės nėra sandėlyje, tai atleiskit, kodėl pirkėjui reikia laukti keletą savaičių, kai iš vakarietiškos parduotuvės užsakius Lietuvon, tokia prekė atkeliauja porą kartų greičiau? Ar tikrai neįmanoma susiorganizuoti prekių gabenimo kad ir iš Lenkijos per dvi-tris dienas?“

    Todėl, kad didmenininkai tuose išgirtuose Vakaruose, ušsakymą ruošia ir pakuoja ant paletės minimum vieną savaitę, o kartais ir dvi, na ir dar reik pridėti 3-4 dienas tą paletę atsivežti. Taip kad skaičiuokite gerbiamasai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas, tai, ką sakote yra kažkoks fufelizmas. Galima puikiai užsakinėti ir mažiau, nei paletę, ir atvežinėti paros bėgyje. Čia, žinokit, ne Sovietų Sąjungoje gyvename.

      Čia, jei pasidomėsite, tai atrasite, kad krovinių pervežimas -- nuostabus dalykas, įspūdingas savo maršrutų planavimo navarotais ir efektyvumu.

      Reply
      1. ProjekcinisKliedesys

        LoL, dalinatės savo sapnais, kaip iš D. Britanijos savo pirkėjams paros bėgyje pristatote prekes, už kurias jie somėjo tarkim 100 Lt ir sėkmingai vystote verslą? LOL. Žiurkėnas apsirūkė. ROFL.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponas, jei man britiška parduotuvė sugeba pristatyti 100 litų vertės prekes per savaitę, tai kodėl gi lietuviška negali to padaryti per kelias dienas?

          Čia aš jums pastebėsiu, kad kadangi tamsta imate šnekėti projektyvinius kliedesius, netikėtai Lenkiją pakeisdamas į Britaniją, o 2-3 dienas į paros bėgį klientui (ir kaip matome, tamsta net neskiriate tiekimo logistikos nuo pristatymo klientui), o vietoj argumentų kažkokias nesąmones rašinėjate, tai žinokite, kad aš nesu tolerantiškas žemesniam intelektui ir tamsta šitai veltui užmiršote.

          Taip kad arba išsitrinkit galvą, arba nepasigailėsiu.

          Reply
          1. ProjekcinisKliedesys

            Cituoju tamstos aukščiau esantį komentarą:
            „Rokiškis
            Spalio 3rd, 2011 on 13:19

            […] Galima puikiai užsakinėti ir mažiau, nei paletę, ir atvežinėti paros bėgyje. Čia, žinokit, ne Sovietų Sąjungoje gyvename.

            Čia, jei pasidomėsite, tai atrasite, kad krovinių pervežimas – nuostabus dalykas, įspūdingas savo maršrutų planavimo navarotais ir efektyvumu.“

            Per parą nenumatytą prekę net ir iš Varšuvos jūs vešite už 100+ Lt, ir tai tik jei tiekėjas norės su jumis bendradarbiaut šiuo klausimu. Iš visur kitur Europoje jūs prekę skubos tvarka vešite už 150+ Lt ir tai gali užtrukti iki savaitės, minimum 2-3 dienos (iš nelabai tolimo užsienio).
            Kitas reikalas numatyti ir suplanuoti užsakymai bei vežimai, ten galima viską efektyviau padaryti, bet kalba eina apie nenumatytus, ar ne?

            Dėl pasiūlymo pasidomėti -- aš jums pasiūlyčiau realiai padirbėti šioje srityje, o tada nereikės man siūlyti pasidomėti.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Ponas Kliedesy, jei tiekėjas daro užsakymo surinkimą iš didmeninio sandėlio, o užsakymai yra kasdien, tiekimas yra reguliarus, o ne skubus.

              Ir variantų čia yra pakankamai nemažai, ir pats tiekėjas yra visai suinteresuotas. Tai yra ne skubos tvarka, ponuli, tai yra ne pavieniai vežimai, o tik skirtingi prekių surinkimai -- tą tamsta praleidžiate, nes galvojate tik apie mašinytes, važiuojančias iš taško į tašką, bet užmirštate apie prekes, sandėlius bei klientų kiekius.

              Čia galiu pasakyti tamstai iš sisteminės pusės: yra toksai dalykas, kuris vadinasi holistiniu požiūriu. T.y., matymu visos grandinės nuo A iki Z. Vat tamsta tos visos grandinės vis nepamatote, todėl ir piktinatės.

              Aš irgi pradžioj nesupratau, ko čia tamsta taip isteriškai ėmėt rėkti dėl savaime aiškių dalykų. Bet dabar supratau -- tamsta galvojate apie užsakymą, kaip apie unikalų projektą kažkokį.

              Reply
  9. Kęstutis

    Kibitriaukšt, Rokiški, aš nemarketingistas, bet labai gerai smegeninę pratampėt į tą pusę.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Nu, tai tada bile tik geriau būtų 🙂 Jau tai, kad kažkas ima galvoti apie marketingo RoI paskaičiavimą -- tai jau yra pasiekimas 🙂

      Reply
      1. Kęstutis

        Apie RoI skaičiavimą nesenai rimtai galvojau, tik niekaip nedašilo, kodėl marketingo skyrius turėdami akivaizdžius skaičius prieš akis nu niekaip nepadaro 2+2, arba padarę nepradeda mąstyt.

        Reply
        1. Kęstutis

          Va dar paspaminsiu dėl RoI ir ko’l anas nerūpi (kaip marketingas gražiai lietuviškai pagal kalbainius -- rinkodara?).

          Iš savo kuklios patirties su marketingo skyriais įtariu, kad jie elementariai nesuvokia ir/ar nevaldo situacijos. Turi biudžeta, ištaško prisipirkę skydelinių ir visokių kitokių klikų nepataikytose auditorijose; mokėdami už parodymus vaikų puslapiuose (one.lt) stumdami ne to amžiaus grupės prekes ir pan. Ir paskui gaunasi, kad kliento kuris galų gale užsisako mokamą paslaugą visas RoI atsigula į pvz 8 metus :D. Čia realus (žiauriausias variantas).

          Tad žymiai patogiau yra aiškinti, kad RoI nesuskaičiuojamas, per daug subjektyvių dedamųjų. Arba tiesiog visą kaltę nurašyt „kolektyviškai“. Kai kalti visi, nekaltas niekas. O totalų fail’ą ištaškius marketingo biudžetą visokiems fūflo tyliai prikandus lūpą sušluoti po kilimu.

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Aš po truputį rašau apie marketingo RoI paskaičiavimus. Tik labai daug rašyti gaunasi, nors šiaip jau ir paparastai ten viskas atrodo (čia juk visgi su pardavimais tiesiogiai susietas procesas).

            Tiesiog bandau sudėlioti taip, kad net visai nesigaudantys išmoktų bent kažkiek paskaičiuot ir suprastų, kodėl jiems būtina tai daryti, tik vat tada gaunasi labai jau išsiplėtimai dideli. Ypač -- apie tai, kodėl marketingistams tai būtina.

            Pasistengsiu artimiausiu metu užbaigti ir paskelbti straipsnį apie tą reikalą, paprastą, su receptais, ką ir kaip daryti.

            Reply
  10. Pingback: Kokybė lietuviškame versle | Giedrės blogas

  11. Pingback: Krizės išgyvenimo gidas reklamos ir marketingo specialistams « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *