Yearly Archives: 2015

Blogerių savireklamos savaitė

Ponai ir ponios, labai jau seniai bedarėm šitokią akciją, bet jau atėjo tam laikas. Kaip parodė nuostabūs Poko.lt skaičiai, blogosfera Lietuvoje gerokai pasikeitė, tinklaraščių skaitytojų porą kartų padaugėjo, nors pačių tinklaraštininkų porą kartų sumažėjo. Tai akivaizdžiai reiškia, kad blogosfera rimtėja.

Mes rašom visus internetus, blogosferas visokias ir kitus tinklus su žiniasklaidomis, nes čia mes patys sugalvojam, ką rašyti.

Mes rašom visus internetus, blogosferas visokias ir kitus tinklus su žiniasklaidomis, nes čia mes patys sugalvojam, ką rašyti.

Per paskutinius kelerius metus išties blogosfera pasikeitė: kažkur dingo beprasmybes skleidę mažvaikiai, tačiau atsirado daug naujų, kartais ir labai įspūdingų rašančiųjų. Neįtikėtinai įspūdingų netgi. Kai kurie, būna, kad pasirodo trumpam, o paskui aprimsta. Kai kurie kiti – įsisuka ir tampa naujomis žvaigždėmis. Todėl reikia pasidalinti.

Kažkada (aš dar atsimenu tą priešistorinę senovę) visai skaitomu blogu būdavo laikomas toks, kuris per dieną susilaukdavo kelių dešimčių lankytojų. Paskui jau viskas išaugo iki šimtų. O kodėl gi nepadarius taip, kad visai įprasta būtų tūkstančiai?

Aš siūlau kiekvienam tinklaraštininkui paskelbti savo pamėgtų blogų dvyliktuką. Kodėl dvyliktuką? Ogi todėl, kad 10 būtų gal ir per mažai, o 20 gal ir per daug, o 12 – kaip tik toks skaičius, kuris nei į tvorą, nei į mietą: dešimtukas, bet su papildomomis dviem vietom atsargai (juk žinote, kad visada vietų pritrūksta). Aišku, niekas netrukdo ir 100-uką paskelbt, nes išties tai kiekvienas blogeris sprendžia pats 🙂

Mūsų skaitytojai nori turinio. Ir mes jį rašome geriau, nei bet kas, nes mes tai darome savo malonumui. Rašome tai, kas įdomu mums, todėl tai įdomu ir tiems, kas mus skaito. Kuo daugiau mūsų skaitytojai gaus, tuo geriau ir jiems, ir tinklaraščiams.

Continue reading

Paaiškinimas kirmėlėms apie tai, kuo aš esu kietas ir kodėl jūs mylit Salomėją Nėrį

Po to kai parašiau ką galvoju apie Salomėją Nėrį, tuntai raudonuojančių ablavukų sulėkė visur, kur papuola – ir į blogą, ir į mano profilį FB, ir į manęs garbintojų FB puslapį, ir taip toliau. Ablavukai piktinosi, dalinosi keiksmais ir plūdosi apie tai, kad esą Salomėja Nėris buvo didžioji liaudies poetė, negalima suplakinėti meno ir politikos, o taip pat ji buvo nekalta, kad Staliną garbino, nes išties mylėjo Lietuvą tokiu būdu, tiktai gero norėjo.

Jonas Šimkus, Juozas Baltušis, Kostas Korsakas, Antanas Venclova, Petras Cvirka, Salomėja Nėris - visas komplektėlis panašių talentų. Dar trūksta komunisto Liudo Giros, kuris Salomėjai kažkokią literatūrinę premiją organizavo 1938, dėl ko dabar istorijoje nesigaudantys durniai įsivaizduoja, kad esą dar iki okupacijos Salomėja buvo baisiai pripažinta poetė.

Jonas Šimkus, Juozas Baltušis, Kostas Korsakas, Antanas Venclova, Petras Cvirka, Salomėja Nėris – visas komplektėlis panašių talentų. Dar trūksta komunisto Liudo Giros, kuris Salomėjai kažkokią literatūrinę premiją organizavo 1938, dėl ko dabar istorijoje nesigaudantys durniai įsivaizduoja, kad esą dar iki okupacijos Salomėja buvo baisiai pripažinta ir visų garbinama poetė.

Dešimtys ir šimtai tipažų man aiškino maždaug tokias frazes: „ką pats esi gero parašęs, kad galėtum kritikuoti kitus“, „parašyk bent vieną nors plintusinio lygio eilėraštį prieš aiškindamas“, „kas tau leido šitaip dergtis iš šviesiausios Lietuvos poetės“ ir panašiai. Kai kurie netgi talentingai atskleidinėjo visą tiesą apie mane*.

Ponai ir ponios. Aš jums dabar paaiškinsiu paprastai: aš pats sau leidžiu sakyti ką galvoju. Ką galvoju, tą ir sakau. Jums kažkas neleidžia – jūs ir nesakote, nes jums niekas neleido. Tuo jūs ir skiriatės – garbinate kažkokią sovietūchinę lervą ir darote tai pagal leidimą tų, kas jums tą leido ir liepė kažkada, prieš keliasdešimt metų, kol dar egzistavo Sovietų Sąjunga. Ir nedarote to, ko jums neleido.

Continue reading

Su Valstybės diena, ponai ir ponios!

Ponai ir ponios, nu ką čia daug tuščiažodžiauti? Sveikinu jus su diena, kai Lietuva tapo ne šiaip valstybe, o viso pasaulio pripažinta valstybe! Taip, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena – tai tokia šventė, kurią mes šventėme, švenčiame ir švęsime!

Lietuvos herbas yra labai senas, ir valstybė mūsų sena. Tūkstantmetė.

Lietuvos herbas yra labai senas, ir valstybė mūsų sena. Tūkstantmetė.

Sveikinu jus, ponai ir ponios!

Nepainiokim Salomėjos Nėries veiklos ir meno

Čia toksai amžinas argumentas vis iškišamas įvairių Salomėjos Nėries mylėtojų, kad esą reikia nepainioti jos kūrybos ir jos darbų. Ir kad nekalta ji buvo dėl to, kad važiavo Stalino saulės atvežti, nes jai taip liepė. Ir kad ne savo noru kažką ten kūrė.

Visuose vadovėliuose tokia jau dvasingai žvelgianti, kad jausmas kyla, lyg matytum panaudotą Julijos Žemaitės įklotą, padarytas iš džiovintų samanų.

Visuose vadovėliuose tokia jau dvasingai žvelgianti, kad jausmas kyla, lyg matytum panaudotą Julijos Žemaitės įklotą, padarytą iš džiovintų samanų.

Kartą kažkur Facebook buvau netgi aptikęs būrelį senų nupušusių skystagalvių, kurie, pradėję nuo pasipiktinimų dėl to, kad kažkas išdrįso dvasingąją poetę peikti (nors jos poezija teverta tiek, kiek ir bet kokių gimnazisčių ar vidurinių klasių moksleivių kūryba), labai staigiai perėjo į pasakojimus apie tai, kaip Salomėja Nėris buvo nekalta.

Continue reading

Nerijus Mačiulis: O bankomatas tavo?

Ponai ir ponios, aš buvau neteisus savo praeitame straipsnyje. Nerijus Mačiulis man parodė, kad aš neteisus, nes Swedbank dirba pelningai ir jokių problemų atiduoti pinigus jų savininkams neturi. Nes pelninga ten matyt viskas ir viskas gerai, tiktai klausimai nepatogūs, todėl geriau į juos neatsakinėti, tai kai kas gal būt taip ir liko neatsakyta.

Per kur kas nors gali būti nepelninga – nežinau. Ir kaip ten gaunasi, kad nuostolinga bankams tuos pinigus iš klientų turėti – irgi nežinau, nes matyt kad pelninga visgi per kažkur. Kitaip gal neužsiimtų tokiu verslu.

Pinigai tavo, o bankomatas tavo?

Pinigai tavo, o bankomatas tavo?

Tiktai kažkaip gaunasi taip, kad bankams kažkodėl reikia mūsų sąskaitų, mūsų indėlių, bet štai pinigus grąžinti, kai mums norisi – gal jau ir nepelninga. Na, bendrai tai logiška – aišku, kad nepelninga grąžinti kažkam pinigus. Čia aš suprantu. Viskas aišku ir logiška.

Ir viską čia paaiškina Nerius iš Commonsense – tiesiog yra taip paprastai viskas, kad nei aiškinti nereikia nieko. Visiškai aišku. Nes pinigai mūsų, o vat bankomatas, kuris pinigus išduoda – ne mūsų. Todėl visiškai nesvarbūs jokie logiški argumentai. Žodžiu, išdavimo procesas banko, o pinigai mano. Bet kadangi skolos grąžinimo procesas ne mano, tai aš jo nevaldau.

Continue reading