Rokiškis Rabinovičius

Esminis pokytis, kuris matomas per šiuos Seimo rinkimus (nors dar antras turas neįvyko) – tai, kad prasidėjo tradicinių ir alternatyvių partijų perbalansavimas. Dėl to šie rinkimai nulems pokyčius ne vienai, o dviem Seimo kadencijoms. Priklausomai nuo to, kuo baigsis net ne rinkimai, o tai, kas vyks po jų.

Taip, aš kalbu apie kelis įvykius: galų gale iškrito viena iš ilgai esminėmis buvusių jėgų – Darbo partija. Analogiškai į marginalijas nusmuko ir kita jėga – Tvarka ir Teisingumas. Vietoje to atsirado komplektėlis nerišlių rinkiminių grupelių bei viena išoriškai didelė – Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga.

BTW, tiems, kas nemėgsta daug skaityti, paspoilinsiu: LVŽS ateities neturi, galutinis partijų išsidėstymas Seime, po to kai viskas apsiramins – tokia: pirmoje vietoje TS-LKD, antroje LS, trečioje – LSDP.

O dabar pasižiūrėkim, kas už to slypi, kas čia svarbaus ir į ką visa tai išsivystys. Nuosekliai. Tiesą sakant, aš jums ištisą politinių intrigų ir skaldimų vadovą čia pateiksiu. Jokių politologų nemokina šito.

Politinių jėgų pokyčiai Seime

Tokie pokyčiai, kai vieni krenta, kiti iškyla – tai lyg ir nėra kažkokia naujiena: kadaise gi nukrito į dugną ir susitrėškė tokia Liberalų ir Centro sąjunga, dabar nukrito TT ir DP. Akivaizdu, kad TT ir DP liekanos dabar kartos LiCS byrėjimo ir perbėginėjimo scenarijų – verta prisiminti anuos – pirmiausiai bandymai vis dar vaizduoti stiprius, paskui byrėjimas, jungimaisi su kuo papuola, o galų gale – lėta degradacija, nueinant į užmarštį.

Kadaise buvo jau, kai rinkimuose stebėtinai iškilo Arūno Valinsko sukurta Tautos prisikėlimo partija – o paskui iro, iro ir nei nebaigusi kadencijos, suiro. Ir negana to, jos likučiai prisijungė prie tuo pat metu į galutinę žlugimo stadiją perėjusios LiCS. Ir toliau suiro iki galo. Dabar jau daugelis tų prisikėlėlių, buvusių prieš 8 metus, net neprisimena. Jų jau prieš 4 metus buvusiuose rinkimuose tiesiog nebuvo anei pėdsako. Žodžiu, daug kas yra matyta ir prognozes čia galime pasidaryti.

Naujiena yra pokyčių mastas: Valinsko prisikėlėliai surinko kadaise 13 mandatų. Žalieji valstiečiai surinko apie 19 vien per pirmą turą, daugiamandatėse. Ir tie patys žalieji valstiečiai padarė tai, ko kažkada nepadarė prisikėlėliai – išstūmė tvarkiečius ir darbiečius iš realaus žaidimo į paraštes.

Kas nepasikeitė per šiuos rinkimus, irgi yra labai svarbu: galų gale pasidarė aišku, kad yra trys konkrečios tradicinės partijos, kurios politiką lems ne tik per šią, bet ir per dar sekančią kadenciją, o ir dar vėliau: tai Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų Sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija. Visi, kas iškrito ar neužėmė bent kiek svarbių pozicijų šiemet – žaidimo nebetęs. Visi, kas išliko per šiųmečius pokyčius – tęs žaidimą labai ilgai.

Ką dar galime suprasti labai aiškiai – tai, kad Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga – tai yra laikinas išsišokimas, susirinkęs TT ir DP rinkėjus, tačiau savo laikinumu realiai panašus į Arūno Valinsko prisikėlėlius. Apie tai, beje, dar atskirai, detaliau bus panagrinėjimo, nes išties apie tai, kas, kodėl ir kaip – visas šis straipsnis.

Gerai, čia tiek bendro išsidėstymo – tiesiog supratimui, kad dabar turime Seimą, kuris susideda iš šių jėgų:

• TS-LKD – sustiprėjęs didžiausias ryklys, kuris dabar viską valdys
• LVŽS – būrys silkių, kurių daug ir kurios jaučiasi stiprios, nes jų bendra masė – kaip didelio ryklio
• LSDP – oponuojantis senas didelis ryklys, kuris anksčiau viską valdė
• LS – po sužeidimų atsigaunantis jaunas ryklys
• LLRA – nelabai didelis, dugne tyliai sėdintis piktas mieguistas šamas
• TT – nuo kabliuko nutrūkęs pusgyvis ešerys, kuris nori išgyventi, nors ir maža jam šansų
• DP – ešerys, kuris jau niekaip neišgyvens, nes buvo išdarinėtas, o viduriai išmesti į šiukšlinę
• Kita smulkmė – įvairiarūšės žuvys, kur vienos neršia, kitos dvesia, trečios kitas bando medžioti, bet nasrai per maži

Dabar vat ir žiūrėkit, kas ką ėda ir kas ką daro šitame tvenkinyje. Ir pasidarys viskas aišku, kas čia bus. Na, kita vertus, ir daugiau galim pasinagrinėti, jei neaišku, ar šiaip įdomu.

Lietuvos Valstiečiai ir Žalieji, iškilimas

Aš nelabai atsimenu jau tos istorijos, bet kadaise kažkaip ji prasidėjo nuo to, kad anokia Kazimira Prunskienė (taip, jos vardas yra Kazimira, o ne Kazimiera) kažką kažkur darė, o paskui viskas kažkaip vystėsi ir išsivystė į kažką nerišlaus. Tiems, kas neprisimena, kas tokia Kazimira Prunskienė, tai labai trumpai – jei tektų rinktis tarp Kazimiros Prunskienės ir Audronės Pitrėnienės, tai daugelis prisimenančių Prunskienę, rinktųsi ir balsuotų už Audronę Pitrėnienę. Ir dar agituotų už ją. Žodžiu, nesvarbu. Nieko rišlaus toje istorijoje nėra.

Taigi, vegetavo, vegetavo maža vieno žmogaus partijėlė, nieko iš jos nesidarė, buvo Ramūnas Karbauskis kažkur ten išrinktas, o staiga tik pokšt – ir iššoko tokia štai jėga, lyg iš niekur susikūrusi. Aišku, ne iš niekur – akivaizdu, kad jei būtų galėjęs, Ramūnas Karbauskis jau anksčiau būtų savo partiją užauginęs. Bet akivaizdu, kad negalėjo. Ir aišku, kad ne vien Saulius Skvernelis čia visą galią sutelkė – tai nėra dviejų žmonų grupė.

Supraskim situaciją: buvo kažkas nerišlaus daugybę metų – o staiga bac ir kažkokia didžiulė jėga. Čia ir visas mechanizmas.

Tiesiog turime situaciją, kai Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga (LVŽS) pakliuvo į Seimą su tiek balsų, kad maža nepasirodytų. Ir labai nesunku nustatyti, kas jiems tuos balsus atnešė – tie, kas daugiausiai balsų prarado, tie daugiausiai ir atnešė. Darbo partija bei Tvarka ir Teisingumas daugiausiai prarado – atitinkamai, daugiausiai jų rinkėjų ir balsavo už LVŽS.

Kas ėjo su ta partija ir pakliuvo į tą bangą? Ogi kas papuola. Pasinagrinėjus įvairių kandidatų biografijas, paaiškėja, kad kratinys yra tiesiog neįtikėtinas, kokio dar išvis niekada nėra buvę – pradedant kažkokiais veikėjais, kurie išvis tiek niekam nežinomi, kad patys savaime negautų netgi balso iš savo žmonos ir baigiant figūromis, kurios pačios savaime gautų tiek balsų, kad galimai prašoktų tą visai partijai reikalingą 5% barjerą. Pagal asmenybių rišlumą partijoje – ten ir žmonės, kurie kalba apie kažkokius abortus ir beždžiones skiepuose, ir realiai sveiko proto asmenybės.

Vadyboje toks nerišlumas yra vadinamas variacija (nuokrypiu nuo normos). Variacija – tai reiškia, kad procesas yra nevaldomas. Nevaldomas procesas – tai reiškia, kad viskas subyrės. Vat ir viskas. Išties daugiau aiškinti nieko ir nereikia – aukšta variacija tiesiog reiškia, kad tave suėda konkurentai. Ir taškas. Na, bet suprantu, kad ne vien vadovai čia pas mane, taigi, pasigilinkim toliau.

Apie proceso nevaldomumą labai daug sako vienas visiškai šviežias pavyzdys: Ramūnas Karbauskis, paklaustas apie tai, ar eis į koaliciją su lenkais, pasisako 15min.lt apie tai, kad reikia draugauti su lenkais ir taip toliau – žodžiu, viskas visai aišku. Paskui prasideda staigus intensyvus babach – Gabrielius Landsbergis pasako, kad tegul tada LVŽS ir kuriasi savo koalicijas, jei nori, bet kalbų su jais nebus. Praėjus kelioms valandoms, kai sukyla didelis triukšmas, Ramūnas Karbauskis viską paneigia. O dar paskui prasideda pareiškimai apie kažkokį puolimą, kuris vykdomas prieš LVŽS.

Čia tiesiog apie tai, koks menkas suvokimas yra partijos valdyme. Tiesiog vat tiek. Tai tiesiog partija, kurios gebėjimas orientuotis politikoje – gal net mažesnis, negu pas kokius nors veikėjus iš Drąsos kelio. Taip sakant, minusinis. Ir tai – nepaisant to, kad Ramūnas Karbauskis politikoje jau seniai seniai. Tiesiog pasidarykite sau išvadas.

Šiaip tai užbėgant už akių – dabar Ramūnas Karbauskis kalba apie visokias ten sąlygas ir kažką apie tai, kad Liberalų Sąjūdžio koalicijoje nebus, ir panašiai. Bet išsidėstymas yra toks: jei Tvarka ir Teisingumas sugebės išlikti, tai po metų-dviejų netgi šieji sąlygas galės statyti labiau, negu Ramūnas Karbauskis, nes pas galimai bus daugiau LVŽS narių, negu pas pačius LVŽS.

Gerai, aš čia užbėgau už akių, bet eikime toliau.

Būsima koalicija: Lietuvos valstiečiai ir žalieji pralaimi

Taip, manau, kad visose partijose būna žmonių, kurie daro gerus darbus. Kai kuriose būna tiek mažai, kad net į rinkimus jie neina. Kai kuriose – daugiau. LVŽP irgi yra puikių žmonių, kurie darys gerus darbus. Dovilė Šakalienė darys. Gal dar kažkas. Na, yra visokių gerų žmonių visur.

Kadangi už akių jau užbėgau, tai tiesiai pasakysiu – aš linkiu tiems žmonėms po išrinkimo išsyk pereiti į kitas partijas, nes yra vienas dalykas, kurį galiu garantuoti, remdamasis savo visokiomis nuojautomis, kurios man pasiteisina. Nes tos nuojautos paremtos analizėmis ir stebėjimais. Ir gandais visokiais. Kai kurie gandai sako, kad perbėgimų gali būti netgi anksčiau, nei susirinks naujas Seimas. Nežinau. Sakyčiau, kažkas, kas padarys žingsnį taip anksti, turės didžiausią išlošimą.

Gerai, nuosekliai pasižiūrėkim į tai, kaip šitokie dalykai vyksta ir kodėl. Čia bus kiek sudėtingiau, nei ankstesnė straipsnio dalis, bet visvien susigaudysit.

Suprantate, labai paprasta: išsidėstyme situacija tokia, kad iš principo kol kas nesimato realios galimybės sudaryti Seimo daugumą iš dviejų partijų. Po to, kai praeis antras turas, tikėtina, kad TS-LKD turės kokius nors (skaičiai iš lempos) 30-35 balsus, valstiečiai irgi grubiai tiek pat, dar liberalų sąjūdis kokius gal 15, na, dar kokie socdemai 20. Ir panašiai. Žodžiu, taip ir liks situacija, kur dvi partijos besąlygiškos daugumos nesudarys – reiks mažiausiai trijų, net jei trečioji bus labai maža. Taigi, kalbam apie trijų partijų koaliciją.

Ką ten sakė Ramūnas Karbauskis apie draugystes su lenkais, tai yra tiesiog vėjai – su ta partija TS-LKD neis niekad, jau vien dėl koloradkių. Netgi jei turėtų 70 vietų Seime, o LLRA turėtų tik vieną vietą, ir aplinkui būtų tik priešai, tai ir tai TS-LKD su ta tomaševskine partija į koaliciją ko gero neitų netgi vienai dienai. Ką jau kalbėti apie tokią nesąmonę, kaip eiti į sąjungą su LLRA kartu su visiškai neprognozuojamais valstiečiais. Bet Ramūnui Karbauskiui būtinai reikia sprendimo, ir būtinai tokio, kuris nebūtų Liberalų Sąjūdis. Ir kai Ramūnas Karbauskis vis kartojasi, kad jam Liberalų Sąjūdis netinka – tai ne šiaip sau. Kodėl – vėliau pamatysim, šio skyriaus pabaigoje.

Su socdemais ir LLRA Karbauskiui, beje, irgi nieko nesigauna – realią daugumą jo artojų partija gali sudaryti tik vienu atveju – jei kartu su LLRA ir socdemais dar pasiims koalicijon kokių nors tvarkiečių ir dar kažkokių neaiškių šutvių. Ir tai dar neaišku, ar kažkas pavyktų.

Žodžiu, situacija realiai tokia, kad bent pagal dabartinį vaizdą sprendžiant, LVŽS žaidžia silpnųjų išsikalinėjimo žaidimą: bando atskelti Liberalų Sąjūdį nuo TS-LKD, kad tik gautų daugiau įtakos, bet kartu žino, kad praktiškai neturi tam šansų. Bet būtinai nori liberalus atskelti.

Kas yra kritiška valstiečiams-žaliesiems tokioje situacijoje – tai elementarus partijos nestabilumas. Prisiminkime Artūro Valinsko sukurtą Tautos prisikėlimo partiją – ten bent jau buvo kažkoks realus vienas lyderis, supratimas apie komandinį darbą (tą visada bent minimaliai turi TV žvaigždės, nes jos be komandų yra niekas) ir bent kažkiek aiškesnė kryptis. Ir ta partija subyrėjo taip, kad besibaigiant kadencijai, jos tiesiog jau nebebuvo. Iš viso nebebuvo tiesiog. Nes tai buvo tiesiog rinkiminis projektas. Tokie projektai neturi jokio tęstinumo. Ča yra analogiška situacija.

Truputis nuokrypio kontekstui: labai svarbu čia suprasti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra absoliučiai eklektiška, marginali ir neturinti anei jokių bendrų idėjinių vektorių – tai yra esminis bendras bruožas su Tautos prisikėlimo partija. Ryšys su valstiečiais čia gal per kokias nors iš Rusijos ar kur ten importuojamas trąšas, o su žaliaisiais – gal per tai, kad Ramūnas Karbauskis yra didžiausias žemvaldys. Skirtingai nuo Darbo partijos, kurios pavadinimas irgi pretendavo į kažką ten, kas nieko bendro neturėjo su realybe, čia nėra ir bendro sisteminio vektoriaus (jūs suprantate, apie ką aš kalbu). Žodžiu, tiesiog kratinys iš labai keistų žmonių, kurie kartu nebus ilgiau, negu kad ras sau patogesnius variantus. Svarbu įsisąmoninti vieną dalyką: partija byrės gabalais ir gabalėliais, greitai ir smarkiai. Klausimas tik apie tai, kada viskas prasidės.

Koalicijų ir byrėjimų mechanika

Dabar pagaukim žaidimo esmę: jei TS-LKD surenka 35, LS 15, sumoje gauname 50. Dabar tam, kad atsirastų 20 balsų persvara, pakanka kad TS-LKD ir LS perimtų iš LŽVS po 10 žmonių – gaunasi 70, t.y., praktiškai netoli 71 balso, reikalingo absoliučiai daugumai. Rezultate lieka LVŽS su kokiais 10-15 žmonių, kurių dar dalis nubyra pas socdemus, o kadencijos pabaigoje partija savo egzistavimą užbaigia kaip nors panašiai, kaip egzistavimą užbaigė Valinsko klounai.

Kitas variantas, kada TS-LKD ir LVŽS surenka maždaug po 35 ir sudaro daugumą dviese – nestabilus: partija bet kuriuuo atveju visvien subyra, dauguma atitinkamai prarandama, nes LVŽS nariai visvien greitai ima nubyrinėti pas libus ir socdemus. Taigi, grįžtam visvien prie to paties scenarijaus, kur Seimo ašimi tampa TS-LKD ir Liberalų Sąjūdis.

Ką svarbu suprasti (čia jau žaidimų teorija): TS-LKD puikiai žino, kad byrėjimas dvipartinėje daugumoje bus neišvengiamas. Byrėjimas visada reiškia kompromitaciją ir galių praradimą. O tai, savo ruožtu, reiškia, kad TS-LKD šiame žaidime naudinga atsisakyti dvipartinės koalicijos netgi tuo atveju, jei pradiniame etape gautų viską, ko tik nori. Variantas pabūti opozicijoje kelis mėnesius, per tą laiką suėsti LVŽS (kurie, nesudarydami realios pozicijos, dėl to byrės dar dvigubai greičiau) – yra žaidimas TS-LKD naudai.

Apibrėžiant paprasčiau, LVŽS žaidžia žaidimą, kur maksimaliai pratęstų savo egzistenciją ir per tą laiką kuo daugiau išpeštų, bet žaidimo strategija čia yra paremta byrančios partijos žaidimu, t.y., nuostolių minimizavimu. TS-LKD (ir, beje, LS) žaidžia žaidimą, kur sustiprintų savo galias. Jų žaidimo strategija paremta išlošimų didinimu.

Dar paprasčiau apibrėžiant, kuo daugiau eina laiko, tuo blogiau LVŽS ir tuo geriau TS-LKD ir LS, nepriklausomai nuo to, kas vyktų. Negana to, bet kokios peripetijos ir sunkumai LVŽS padėtį blogina, o TS-LKD ir LS padėtį gerina.

Pats blogiausias scenarijus – kai pvz., TS-LKD nesudaro koalicijos su LVŽS, o šieji bando jungtis su kuo papuola – tai reiškia, kad juos ima draskyti visi kas netingi daug aktyviau, o po kiek laiko TS-LKD ir LS jau turi daugumą. Ir viskas.

Scenarijus, kuris naudingesnis LVŽS – sudaryti koaliciją su TS-LKD, nes partnerių tikslingai ėsti niekas nenorės. Tai pratęstų gyvavimą. Bet tai reiškia, kad faktinėje įtakoje LVŽS turės mažiau, nei pusę nuo tos įtakos koalicijoje, kurią turi TS-LKD. Ir tai netgi be libų. O su libais – jie turės įtakos mažiau netgi už libus. Nes vos pabandys atšokti – išsyk bus sudraskyti, nes visi kas norės valdžios, pasiliks su TS-LKD ir LS. Ir čia vat priežastis, dėl kurios Ramūnui Karbauskiui labai nesinori daryti koalicijos su LS.

Dabar dar: byrėjimo atveju turime situaciją, kur vienas Seimo narys turi realiai nuo 1 iki 2 balsų vertę. 1 balsas gaunasi tuo atveju, jei LVŽS narys perbėga į opozicinę partiją – tokiu atveju LVŽS tiesiog praranda narį. Tuo atveju, jei LVŽS narys perbėga į TS-LKD arba LS, šie įgauna 1 balsą. T.y., vienas perbėgimas sukuria TS-LKD/LS pozicijų sustiprėjimą LVŽS atžvilgiu per 2 balsus. Get that: jei žaidimo pradžioje LVŽS turi 30 balsų ir TS-LKD turi 30 balsų, tai perbėgus 10 narių, TS-LKD turi 40 balsų, o LVŽS jau teturi vos 20 – t.y., du kartus mažiau. Pakanka, kad trečdalis perbėgtų ir TS-LKD derybinis svoris pasidaro dvigubai didesnis, netgi neatsižvelgiant į tai, kad ir šiaip LVŽS yra silpni.

Turint omeny, kad LVŽS yra savo esme didelis vienkartinis rinkiminis kratinys, ji byrės greitai ir staigiai, nepriklausomai nuo to, kokias pozicijas beužimtų. Ir juos sulesti bandys visiškai visi, be jokių išimčių – ir socdemai, ir konservai, ir libai, ir visos mažesnės partijėlės, nes politiškai netgi TT yra žymiai stabilesnė ir geriau organizuota, negu LVŽS. Procesas vienakryptis ir neišvengiamas. Ir tai įvyktų netgi tuo atveju, jei stebuklingu fantastiniu būdu LVŽS surinks papildomas 53 vietas ir užims absoliučią vienvaldę daugumą – tokios partijos elementariai negali egzistuoti ir subyra taip pat neišvengiamai, kaip ir bet kurie kiti vienkartiniai rinkiminiai projektai.

Žodžiu, suprantat, apie ką aš kalbu. LVŽS realybė yra tokia, kur skaičiai nereiškia anei jokio laimėjimo, o reiškia tai, kad pralaimėjimas bus neišvengiamas. Klausimas tik kiek greitai ir kiek intensyviai.

Perbėgimų logika

Dabar toksai momentas: bet kuris narys, kuris išeina iš partijos į kitą partiją, gali statyti sąlygas priimančiai partijai tuo stipriau, kuo jis reikalingesnis. Tačiau po rinkimų tas reikalingumas būna labai smarkiai sumažėjęs – vietos išsidalintos 4 metams. Negana to, tas reikalingumas mažėja tuo labiau, kuo daugiau narių yra perimama iš byrančios partijos. T.y., pirmieji dar gali statyti sąlygas, tačiau priartėjus bendram perbėgėlių skaičiui prie kokių 10 (t.y., atsiradus stipresnei politinei persvarai), LVŽS jau iškrenta iš didžiausių partijų trejetuko. Negana to, jei LS perimdinėja narius sėkmingai, tai LS peršoka į antrą vietą pagal narių skaičių Seime.

Aha, taip. Čia vat tas pasiskirstymas – pirma vieta pagal galutiniame rezultate išrinktų narių skaičių – tai TS-LKD. O antra – tai Liberalų Sąjūdis. O visi tie valstiečiai – tai laikina.

Žinote, ką tai reiškia? Aš jums pasakysiu paprastai: tie LŽVS nariai, kurie yra protingiausi, slapta derasi dėl perėjimo į kitas partijas jau dabar. O kai kurie dar prieš pirmą turą susitarė. Taip pat, kaip kadaise dėl perėjimų derėjosi Valinsko partijos nariai. Nes tie, kas derasi ir pereina pirmiausiai, tie gauna geriausias sąlygas. Ir itin geras sąlygas gauna tie, kurie susitaria itin anksti.

Spėju, kad aktyviai su jau išrinktais ir su būsimais Seimo nariais derasi TT (tiesiog labai pažiūros susiderina su kai kurių LVŽS pažiūromis), o sąlygos bus išskirtinai geros – TT labai norės atsigauti, jiems kritiškai to reikia (aišku, jei jų pačių neišmes iš rinkimų po visų tų bardakų). Kaip galime numanyti, pvz., Sauliui Skverneliui TT gali siūlyti vadovo vietą išvis be išlygų. Skirtingai nuo LVŽS, TT turi gana stabilią, nusistovėjusią valdymo struktūrą, toks pasiūlymas netgi labai patraukliai gali kam nors atrodyti.

Dalį LVŽS narių, be abejonės, paims konservai – tiesa, vargu ar labai daug ir labai staigiai, nes jie yra gana atsargūs (anksčiau jau turėjo pakankamai istorijų su visokių neaiškių perėmimais). Dar labai juntamą dalį LVŽS narių tikrai perims socdemai – šie realiai yra stabiliausia partija Lietuvoje, o perimdinėti kitų partijų narius moka. Galų gale, neabejotina, kad daug perims liberalai (jie labai lengvai ima pas save bet ką ir per daug nenurodinėja).

Dar momentėlis – tripartinėje koalicijoje su LS, Ramūnas Karbauskis matyt mato LS kaip tą blogą policininką. Ir ne veltui mato – būdami koalicijoje, libai gali lengviau perimti kai kuriuos LVŽS narius, nes šieji pasilieka toje pačioje koalicijoje – jaučiasi saugiai. O kartu su libais konservai turi kardinaliai stipresnes pozicijas derybose. Suprantate, apie ką kalba? Ramūnui Karbauskiui koalicija reiškia jo partijos suvirškinimą.

Bet čia yra ir kita pusė reikalo – kadangi LVŽS bet kuriuo atveju subyra, libai bet kuriuo atveju paklius į koaliciją (net jei pradžioje susidarytų trumpalaikė koalicija be libų) – o tai reiškia, kad LVŽS nariams pas libus bėgti apsimoka nepriklausomai nuo to, kur kokia koalicija bus. Ir ilgainiui tas priešinimasis libams nieko nekeičia. Visvien gausis tas pats variantas.

Dabar dar kartą prisiminkime: geriausias pozicijas gauna tie, kas perbėga pirmieji. Ypač geras pozicijas (aukštesnius partinius ir valstybinius postus) gauna tie, kas susitaria dar tarp pirmo ir antro turo. Ir dabar pasiklauskite savęs, kiek į Seimą išrinktų LVŽS narių jau spėjo preliminariai susitarti. Aš nežinau konkretaus skaičiaus, bet aš ir šiaip nieko nežinau.

Štai tiek apie tuos politinius-partinius Seimo pokyčius jums šiandien. Kad žinotumėt, už ką balsuojate ir kur tie balsai nueis.