Ponai ir ponios, aš galėčiau panagrinėti įvairių partijų situaciją, tačiau labiausiai aš panagrinėsiu TS-LKD. Nes ten daugiausiai įdomybių. Aišku, užkabinsiu ir Valstiečius-Žaliuosius, nes visiems klausimas, kodėl jie tiek surinko. Atskira švytuoklių ir mechanikos analizė dar laukia pusiau parašyta, tikiuosi kad ryt dabaigsiu*.
Šituo nieko nenoriu pasakyti apie nieką. Čia tiesiog šiaip asociatyvinė nuotrauka, tinkama politinėms temoms.
Kad nereiktų daug skatyti, apibendrinimą išsyk pateiksiu: situacijoje su neįtikėtinai pakilusiais Valstiečiais-žaliaisiais, TS-LKD surinko tiek balsų, kad pagal ankstesnių rinkimų modelį (taikant mechanišką statinį ekvivalentą), galėtume kalbėti apie 51 vietą Seime. Kartu su analogiškomis 23 vietomis pas Liberalų Sąjūdį, galėtume kalbėti apie 74 balsų valdančiąją koaliciją. Bet – LVŽS nunešė viską, o šito numatyti nesugebėjo niekas, netgi patys LVŽS vadai.
Valstiečių įdomumas toks: jie savaime yra niekas, bent jau kol kas. Bet jie surinko šešias beveik nematomas bangeles, kurios susidėjo į dvi gana dideles bangas (protesto ir griuvimų), o jau tos, susisumavusios, tapo realiai didele banga, nunešusia tiesiog viską. Čia išties turime maždaug gal kas antrus rinkimus kylančią protesto bangą (kuri nusineša gabaliukus nuo visų, įskaitant ir LSDP, TS-LKD bei Liberalų Sąjūdį), o taip pat griuvimo bangą – „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos ir dalinai Liberalų Sąjūdžio elektoratą, atkritusį po visų skandalų ir šių partijų smukimo.
Dviguba banga gavosi ypatingai stipri, pralenkusi bet kieno prognozes. Tai, kad TS-LKD sugebėjo surinkti tiek vietų, kai visiškai iš tuštumos iškilusi ir nieko savyje neturinti LVŽS gavo ištisus 40% – tai sunkiai įtikėtina.
O dabar detaliau pasižiūrėkimeį tai, kas gi išties įvyko. Ir išvadų pasidarykime kai kurių.
