Tag Archives: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Politinių partijų pokyčiai

Noriu šiandien pasakyti apie kai kuriuos intuityvius vertinimus – kokios partijos kur ir kaip juda. Su trumpais komentarais – kas vyksta ir kodėl. Nes jau laikas apie tai pakalbėti, laikas ir viskas. Juoba kad ir paprognozuoti norisi, ir šiaip apžvelgti keitimusis. Prašau neįsižeisti, ką čia pamurkdysiu į realybę. Aš čia tik dėstau tai, ką matau.

Čia kažkokios Turkijos parlamentas berods. Jie ten kartais mušasi. Pas mus visgi nesimuša.

Tiems, kas klaus apie tai, kuo aš čia remiuosi, šituos dalykus aiškindamas – niekuo nesiremiu. Nenorit – neskaitykit. Ne, grafikų, simuliacijų ir matavimų nerodysiu. Ką praleidau?

Continue reading

Valstiečių ir žaliųjų ateitis

Esminis pokytis, kuris matomas per šiuos Seimo rinkimus (nors dar antras turas neįvyko) – tai, kad prasidėjo tradicinių ir alternatyvių partijų perbalansavimas. Dėl to šie rinkimai nulems pokyčius ne vienai, o dviem Seimo kadencijoms. Priklausomai nuo to, kuo baigsis net ne rinkimai, o tai, kas vyks po jų.

Štai taip kas nors įsivaizduoja, kad yra politikoje. Išties visiškai ne taip. Kaip mažos žuvys besiorganizuotų, jos visvien mažos žuvys. Taip ir partijos, neturinčios jokių bendrų idėjų ir aiškios politinės krypties lieka tiesiog spiečiumi mažų silkių, kurias net ešeriai gali suėsti. O rykliai tas silkes kibirais ryja.

Štai taip kas nors įsivaizduoja, kad yra politikoje. Išties visiškai ne taip. Kaip mažos žuvys besiorganizuotų, jos visvien mažos žuvys – didele žuvimi jos nepavirsta, o tik susibūrusios į spiečių, imituoja tos didelės žuvies išvaizdą. Taip ir partijos, neturinčios jokių bendrų idėjų ir aiškios politinės krypties lieka tiesiog spiečiumi mažų silkių, kurias net ešeriai gali suėsti. O rykliai tas silkes kibirais ryja.

Taip, aš kalbu apie kelis įvykius: galų gale iškrito viena iš ilgai esminėmis buvusių jėgų – Darbo partija. Analogiškai į marginalijas nusmuko ir kita jėga – Tvarka ir Teisingumas. Vietoje to atsirado komplektėlis nerišlių rinkiminių grupelių bei viena išoriškai didelė – Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga.

BTW, tiems, kas nemėgsta daug skaityti, paspoilinsiu: LVŽS ateities neturi, galutinis partijų išsidėstymas Seime, po to kai viskas apsiramins – tokia: pirmoje vietoje TS-LKD, antroje LS, trečioje – LSDP.

O dabar pasižiūrėkim, kas už to slypi, kas čia svarbaus ir į ką visa tai išsivystys. Nuosekliai. Tiesą sakant, aš jums ištisą politinių intrigų ir skaldimų vadovą čia pateiksiu. Jokių politologų nemokina šito.

Continue reading

Tautininkai byra, bet šansų jiems lieka

Žinot, su tais tautininkais ir žaliaisiais visokiais, kur prasidėjo prieš kelias dienas triukšmeliai dėl Tautininkų frakcijos susikūrimo (beje, kaip įprasta, spauda sureagavo su nuostabiais uždelsimais) – problema yra labai paprasta: Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga savo esme yra socialistinė, netgi su visai raudonaisiais (Vitalijus Balkus, beje, vienas iš nedaugelio protingesnių) persimaišiusi politinė grupė.

Kai kam tai gali atrodyti, lyg kažkokia nesąmonė, tačiau šitaip atrodo tik tol, kol nepasižiūri į tautininkų tarpe vyraujančius požiūrius: šie irgi pakankamai nutolę nuo rinkos ekonomikos suvokimo ir linkę remtis ganėtinai socialistiniais (komandiniais ar klasiniais) konceptais. Kitaip tariant, ekonominis požiūris čia kardinaliai kairesnis, negu pas paksuolius, darbiečius ir socdemus.

Kad ir koks tas mielas vaikas būtų, niekas jam neduos spręsti rimtų dalykų, nes visi supranta, kad bardakas bus klaikus. Taip ir su partijomis, linkusiomis į socializmą.

Kad ir koks tas mielas vaikas būtų, niekas jam neduos spręsti rimtų dalykų, nes visi supranta, kad bardakas bus klaikus. Taip ir su partijomis, linkusiomis į socializmą.

Būtent todėl tautininkai ir pakliūna į spąstus: Tarpukaryje turėtas rinkos dėsnių suvokimas, kuris tuomečiams tautininkams buvo absoliučiai natūralus, dabar yra dingęs. Vietoje to – kažkokios postsovietinės žinios, kurios visiškai nesisieja su jokia ekonomine realybe. Gaunasi taip, kad daugelis tautininkų – visiški socialistai, įsivaizduojantys, kad ekonomika – tai kada iš vienų (blogųjų) atimi ir padalini kitiems (geriesiems).

Štai per tą galą ir gaunasi, kad Valstiečių ir Žaliųjų sąjunga gali prisijungti gabalą Tautininkų partijos: juk įsivaizdavimas, kaip reiktų tvarkytis – labai panašus. Giliau kabinant – tiesiog jokio įsivaizdavimo, išskyrus šūkius apie teisingą atimdinėjimą ir padalinimą.

Kažkodėl man tai primena kitą, ne tokį ryškų, tačiau irgi pastebimą procesą, vykstantį aplink tautininkus: nuo tautininkų prie nacionalsocialistų – vienas žingsnis. Ir tai yra būtent dėl socialistinio požiūrio, kuris ir yra nacionalsocializmo esmė (išties nacionalsocializmas – tai ne nacionalizmas, o tik socializmas, pridengtas nacionalistiniais šūkiais). O jau nuo nacionalsocialistų prie nacionalbolševikų – daugų daugiausiai pusė mažo žingsnelio. O vat čia jau ir komunistai, putinistai ir panašūs, kurie daro viską, kad tiktai kažkaip įsikabintų už nacionalistų, patraukdami šiuos nuo Vakarų link Rytų.

Pažvelgę į visas tokias problematikas, matome, kad visų bėdų priežastis yra viena: tautininkai neturi jokios aiškesnės ekonominės platformos, išskyrus kažkokius socializmus. Išspręsti tai būtų įmanoma labai lengvai, tiesiog ėmus dėlioti rinkos palaikymo priemones (parama smulkiam verslui, barjerų verslui šalinimas, rinkos dereguliacija kartu su deoligopolizacija, etc.) – visa tai kardinaliai pakeistų rinkėjų požiūrį ir kartu taptų neperžengiamu barjeru visokiems nacionalbolševikams ar kitoms grupėms, kurios norėtų tautininkus įtakoti.

Rinkėjai irgi nėra buki: per paskutinius rinkimus į Seimą nepraėjo nei viena realiai kairiąsias ekonomines pažiūras turinti jėga. Nei tie patys žalieji, nei tautininkai, nei frontas, nei dar kažkas. Socialistiniais aiškinimais netiki netgi tos bobutės, kurios reikalauja pensijų didinimo bet kokia sąskaita. Realų rinkėjų pasitikėjimą gauna tik partijos, kurios pagal savo ekonomines idėjas yra nuo centro (darbiečiai, paksuoliai, socdemai – visi ryškūs centristai, kovojantys už tai, kad nieko nekeisti) iki dešinės (konservai, liberalai – kovojantys už rinkos liberalizavimą). Trumpai tariant, išvados, į kur orientuotis – aiškios.

Visgi, nors ir atrodo, kad labai paprasta, bet aš abejoju, ar tautininkai sugebės susitvarkyti. Nes tam, kad nuslopintum socializmą ir sukombinuotum laisvos rinkos idėjas su nacionalizmu, reikia labai didelės politinės valios ir sveiko proto partijos viduje.

Bendrai apie visokias partijas

Norėjau parašyti labai išsamiai apie dar kelias partijas bei politines grupes, tačiau matau, kad jau iki Seimo rinkimų nespėsiu. Spėjau gerokai pakrapštyti po įvairių liberalų bei socialdemokratų istoriją, norėjau panašiai panagrinėti ir kai kuriuos konservatorių vingius (beje, pastarieji – dar sudėtingesni ir vingresni, nei liberalų), tik deja, laiko tam jau nelieka: žmonės jau kalba apie savo pasirinkimus. Štai ir Komonsensavičiai parašė, už ką balsuos. Todėl dabar parašysiu trumpai apie visus – ką galvoju, kaip įsivaizduoju. Nors ir norėjau išsamiai pasisakyt – visgi geriau jau laiku, nei tada, kai nebus prasmės.

Rinkimų plakatai

Rinkimuose sunku susigaudyti, bet aš jums padėsiu, paaiškinsiu šį bei tą apie visokias partijas, kad žinotumėte, kam atiduodate savo balsą.

Mano sąraše bus paprasti kriterijai – trumpas partijos aprašymas, veidas – žmogus, kuris asocijuojasi, pro et contra potencialiems kiekvienos partijos rinkėjams, alternatyvos, kurios gal būt tokios partijos rinkėjams galėtų būti įdomios, galų gale šansai rinkimuose: jei jie aiškūs, tai balsas nepražus, bet jei maži – tai gali ir prapulti veltui.

Šiaip jau trumpai ir visai taikliai apie visas partijas parašė ponas Vidmantas Nuolaida, kurio apžvalgą siūlau paskaityti visiems, kas nori kompaktiško tekstuko su mažai raidžių. O aš dabar rašau jums tą patį, tik su truputį daugiau raidžių.

Continue reading