Author Archives: Rokiškis Rabinovičius

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Kriptovaliutos? Piramidės.

Visokios kriptovaliutos ir svaigstantys apie jas veikėjai mane jau ima daknisinėti. Kodėl? Todėl, kad svaigsta apie paprasčiausią muilo burbulą, kuris yra tiesiog muilo burbulas ir viskas. Toks burbulas, kuriame nėra nieko tikro, o atitinkamai – nėra apie ką ir kalbėti. Savo finansine esme tos kriptovaliutos yra Charles Ponzi investicinių schemų palikuonės – liaudiškai kalbant, paprasčiausios piramidės.

Senovės Egipto civilizacija turėjo kosmines technologijas. Tos technologijos jau anais laikais leido naudoti kriptovaliutą, užkoduotą hieroglifais. Mes atradome naują būdą, kaip sukurti kriptovaliutą, kurios vertė augs. Teliko visai nedaug programavimo darbų. Jūs galite nusipirkti iš mūsų akcijų, nes jei mums pavyks, tai vienas euras jūsų šiandieninių investicijų gali atispirkti dešimtis ar šimtus kartų. Naujoji valiuta vadinsis TokenŠick. Arba ne, ŠikenDesk. Arba ŠūdenCoin. Ar Šiterium. Pirkite jau dabar. Jūs matėte, kaip auga Bitcoin! Nepraleiskite progos!

Praktinės piramidinės schemos turi porą esminių požymių:

  • Produktas, kuris siūlomas, neturi realios vertės arba ta vertė yra apgaulinga.
    • Realios vertės nebuvimo atvejis – tai, pvz., kai siūlomos kokios nors įmonės akcijos, nors ta įmonė nieko negamina. Taip pat gali būti siūlomi ir kokie nors kiti vertybiniai popieriai (investiciniai sertifikatai, naujos valiutos ar dar kas nors), sakant kad esą čia yra vertė, nors realios vertės už to nėra.
    • Apgaulinga vertė – tai kai siūlomas kažkoks produktas (paprastai tam, kad būtų išvengta pavadinimo piramide), tačiau reali vertė sudaro tik labai menką pardavimo kainos dalį. Pvz., siūlomas koks nors šampūnas už 100 eurų, nors jo savikaina ir realios savybės atitinka šampūną, kuris parduotuvėje kainuoja 5 eurus. Likę 95% – tai tiesiog kaina iš oro.
  • Produktas, kuris yra siūlomas, yra perparduodamas, siūlant pirkėjui iš jo uždirbti. Uždarbio variantų gali būti įvairių. Paprastai – arba tiesiogiai, arba netiesiogiai.
    • Tiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti su nuolaida ir sakoma, kad parduosi už kainą, kuri išties yra daug didesnė.
      • Atvirkščias tiesioginio uždarbio variantas – siūlyti be nuolaidos, sakant, kad vertė labai sparčiai kyla ir dar labiau kils.
    • Netiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti akcijas ir sakoma, kad atgausi pinigus per dividendus, kuriuos išmokės vertybinių popierių leidėjas.
    • Užturbintos schemos gali numatyti dar ir kokių nors premijų suteikimus arba papildomas, didesnes nuolaidas už tai, kad atvedei naujų pirkėjų.

Schemos kūrėjai paprastai uždirba iš to, kad jie tampa to menamą vertę turinčio produkto tiekėjais. Jie tą produktą daro ir parduoda. Išvystytų schemų atveju produkto tiekėjas gali valdyti netgi mažumą rinkos (ir tuo remdamasis, aiškinti, kad jis tiesiog yra vienas iš daugelio žaidėjų, o todėl esą nieko nelemia ir – atseit sąžiningai viską daro), bet dėl to, kad visvien turi produktą, kurio vertė auga, užsidirba pinigus.

Continue reading

Apie politinius krachus

Per paskutinius mėnesius mes matėme nemažai visokių bardakų politikoje. Kai kurie tuo džiaugiasi, kai kurie tuo piktinasi. Aš čia siūlyčiau geriau sunerimti ir kartu pasidaryti labai, labai atsargiais. Politiniai bardakai baigiasi ne tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, geresni. Politiniai bardakai baigiasi tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, blogesni. Kitaip tariant, ateina vis naujos, ir labiau išprotėjusios populistinės jėgos.

Laikas jau galvoti apie tai, kur eina populistiniai rinkėjai.

Prisiminkime valstiečių pergalę rinkimuose į Seimą:

  • Valstiečiai ir žalieji iki tol surinkdavo kokią 1 vietą per rinkimus. Kitaip tariant, pagal savo įtaką jie buvo faktinis nulis.
  • Subyrėjo ir išsidaužė Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas. Liko šių partijų rinkėjai.
  • Dalinai nudužo Liberalų sąjūdis, vėlgi liko jų rinkėjai.
  • Už ką balsavo dalis libų, o taip pat dauguma DP ir TT rinkėjų? Aišku gi už ką. Už tą partiją, kuri buvo nulis, o staiga tapo didžiausia Seimo jėga.

Esminis supratimas, kurį būtina turėti – tas, kad maždaug pusė rinkėjų balsuoja už populistų partiją. Populistų partija – tai ta partija, kuri vis dar neapsidirbusi, todėl neturi neigiamų konotacijų, ir kuri žada ką papuola, o todėl visiems atrodo lyg puikiausiai tinkama.

Continue reading

Kas bus Prezidentas? Apklausos rezultatai.

Aš darau apklausas, kuriose neklausiu, už ką balsuotumėte. Aš klausiu, už ką, jūsų manymu, balsuotų dauguma. Tai reiškia, kad jūs girdite kalbas, turite įsipūdžius apie įvairius žmones, o tuo remdamiesi, ir pasakote, kokie kandidatai gali tapti laimėtojais. Kadangi taip vertinančių žmonių yra labai daug, gaunasi taip, lyg susidėtų tūkstančių mažų apklausėlių rezultatai. Ir tokie rezultatai būna labai verti dėmesio.

Ta gelsva punktyrinė kreivė rodo maždaug statistiškai tikėtiną balsų lygį kandidatams, esantiems atitinkamoje vietoje. Jei balsų gerokai per daug ar gerokai per mažai – tai reiškia, kad kažkur gali būti kandidato pervertinimas arba nuvertinimas. Ingrida Šimonytė čia gali būti bene labiausiai pervertinta, bet kartu tai rodo jos didžiulį potencialą augti. Aušra Maldeikienė atrodo bene labiausiai nuvertinta, bet tai rodo, kad jos populiarumas matyt kike ne toje sferoje, kuri matėsi balsuojantiems. O šiaip, rimtai į šitą grafiką žiūrėti neverta – tai tik šiaip pasiskirstymas. Paprasčiausiai gražu.

Taigi, čia ir apžvelgsim paskutinę apklausą – apie rinkimus į Prezidentus. Sakykim taip: anksčiau aš labiau skirstydavau pagal kokius nors sąlyginius balsų kiekius, bet dabar skirstydami pasiremkim grynai visokiais internetų personažais. Jie gana žinomi, tad pagal jų įtakas galime nustatyti ir kažkuriuos korekcinius kriterijus. Viso buvo virš 3000 balsavusių žmonių, tad apklausa pakankamai plati.

Apklausoje rodyti procentai rodo, kokią dalį no visų balsų gavo kandidatas. Tačiau apklausą atsakinėję žmonės galėjo žymėti po tris kandidatus, t.y., kai kuriems kandidatams tas procentas yra realiai tris kartus didesnis. Kita vertus, kai kurie galėjo žymėti ir vos po vieną kandidatą.

Kokia dalis balsuojančių už kurį kandidatą atidavė balsus – tiesiogiai paskaičiuoti nesigauna, tačiau praktiniai skaičiai yra tokie: 7958 balsai iš viso, ir 3317 balsavusių, taigi – grubiai, 2,4 balso per statistinį kandidatą. Taigi, visur, kur rašysiu kad tiek ir tiek balsavusių ją mato kaip prezidentę, tai bus tiesiog padidinta iš to daugiklio. Turėkit omeny, kad jis truputį statistinis, ar kaip čia pasakius.

Dalis balsavimų buvo ištrinta – pvz., tokie, kur balsuota už Adolfą Hitlerį ar Vladimirą Putiną, o taip pat – pakartotinai įvesti kandidatai, kurie jau buvo sąraše. Kai kurie balsuotojai galvojo, kad jei pabalsuos už Zigmą Vaišvilą kelis kartus, tai Zigmas Vaišvila surinks daugiau balsų. BTW, ne šiaip sau Zigmą Vaišvilą čia miniu – jo pakartotinius įvedimus daugiausiai kartų trinti teko. Panašu, kad kai kurių veikėjų fanai labai keistai tokias apklausas supranta – gal nepaskaito tiesiog.

Continue reading

Ate, Alma Vaitkunskiene

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pagaliau pasiūlė Almai išeiti kur nors. Ir pasigirdo kažkokių tipažų spygčiojimai, kad kas čia dedasi ir panašiai. Aš jums paaiškinsiu, kas čia dedasi ir panašiai. Čia nieko net suprasti nereikia, pakanka suvokti, kur yra skirtumas tarp politinės valdžios ir visokių samdomų administracijos darbuotojų.

Kiek Vilniuje įvyko realių pokyčių su administracijos reikalais – tuos pokyčius padarė visai jokių galių neturėjęs, bet realiais duomenimis besiremiantis Povilas Poderskis.

Paprastai kalbant, politinė valdžia – tai tie, kurie nusprendžia, kam skirti pinigus. Tai ir yra Vilniaus savivaldybės Taryba bei meras. Sugalvoja skirti milijoną kažkokiam krepšinio klubui – nu ir paskiria. Sugalvoja, kad reikia paskirti kokį nors vadovą kokiai nors savivaldybės įmonei – nu ir paskiria. Sugalvoja, kad reikia sutaupyti pinigus iš kur nors – nu ir sutaupo.

Administracija – tai tiesiog visokių valdininkų aparatas. Pvz., koks nors finansistas, apie kurį Aušra Maldeikienė tiek ilgai vis sakė, kad „kada atleisite tą Jaką“. Ir štai ta administracija – tai ir yra ta savivaldybės dalis, kuri politikams pasiekiama tik per administracijos vadovą. Iš esmės, tik nuo to vadovo priklauso, ar koks nors administracijos veikėjas liks poste ir ar koks nors administracijos veikėjas prigalvos kokių nors kliedesių ir juos įgyvendins.

Continue reading

Nedegantys pastatai II

Vienas mano pažįstamas kartą degė gyvas. Tai buvo senais laikais, prieš daugiau kaip 20 metų. Jūs žinote, kaip jaučiasi žmonės, kurie dega gyvi? Aš nežinau, aš niekad nedegiau gyvas. Aš tik kartą užsipyliau sau ant rankos truputį degančios smalos – truputį, netyčia. Smala degė greitai ir smarkiai, ir ji negeso. Man buvo vos kokie 12 ar 13 metų, žodžiu, paaugliški žaidimai, eksperimentai, darant mazuto ir smalos mišinį.

Visai neblogai atrodantis fasadas. Viešbutis Rostove prie Dono, vienas iš nedaugelio gana gerai atrodančių to miesto pastatų. Atrodo, visai nėra kam degti, tiesa? Taip visiems atrodė dar prieš kokią savaitę.

Žinote, kaip jautiesi, kai ant tavo odos dega ir burbuliuoja kažkokia plastmasė, o jos užgesinti nesigauna, nes ji įkaitusi taip, kad užpūtus, užsidega vėl, savaime? Mazute yra ir lengvesnių angliavandenilių frakcijų – jos garuoja ir užsidega. O smaloje – sunkios frakcijos, jos labai smarkiai įkaista. Gaunasi neužgesinamas mišinys, panašus į napalmą. Kaip kokia deganti plastmasė, kuri tiesiog dega, verda ir burbuliuoja.

Continue reading