Politika

Federica Mogherini gavo užtarėją

Ponai ir ponios, aš vat visaip čia stengiuosi susilaikyti nuo politikos, nes labai jau noriu ja nesidomėti. Ale paskutiniu metu man visai jau ima darytis kažkaip keista. Čia vat visai jau keistas toksai reiškinys, kai ponas premjeras ima palaikyti kokią tai ponią Filorussą, taikančią į ES užsienio reikalų ministres vietoje Catherine Ashton. Ne Italijoje ponia Filorussa dar žinoma, kaip Federica Mogherini.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis - reikia su juo tartis, derėtis.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis – reikia su juo tartis, derėtis.

Ponai ir ponios, kas tai yra per briedas, kai putinofilinė Italijos užsienio reikalų ministrė Filorussa Mogherini gauna palaikymą iš Butkevičiaus? Kaip čia dabar suprasti? Gal kad Butkevičius staiga ir netikėtai ėmė vykdyti prezidento pareigas ir reguliuoti Lietuvos užsienio politiką?

Aš vat suprantu, kai nesusivokiantys žmonės kažkur toli Italijoje sugeba įstaisyti valdžioje veikėją, kuri važinėja pas Putiną “gerinti ES-Rusijos santykių, kuriuos sugadino Ukraina“. Maždaug taip ponas Vladimiras Putinas sakė apie jos vizitą. O ponia Filorussa su juo mielai draugauja – ji taip tikisi pasiruošti savo trokštamai ES Užsienio reikalų ministrės kėdei. Ir ta proga, po susitikimo su Putinu paskelbia, kad Rusija labai gera ir yra už taiką Ukrainoje ir taip toliau. Aš suprantu – jiems Rusija kažkur labai toli, o jų tarpe už ką papuola balsuojančių durnių procentas yra panašus, kaip ir Lietuvoje.

Aš vat kitko nesuprantu: kokiu būdu staiga taip vartytis ima reikalai su ponu Algirdu Butkevičiumi, kuris prieš kokią savaitę su trupučiu pasakė, kad nerems Fredericos Mogherini kandidatūros, tą patį vienbalsiai pasakė ir LR Seimo užsienio reikalų komitetas, tą pačią poziciją, kaip suprantu, palaikė ir Lietuvos URM, tos pačios pozicijos laikosi visos Baltijos šalys ir Lenkija. Visiems viskas aišku, net ir Butkevičiui viskas buvo aišku, tik staiga ėmė ir kažkaip apsivertė neprognozuojamai.

Ir dar ponas Algirdas Butkevičius kaip tai išvarto, kad čia ponia Dalia Grybauskaitė dėl visko kalta ir tik ji čia priešinasi dėl Filorussos kandidatūros, o išties tai čia matyt reikia suprasti, kad Lietuva yra už kokią tai Filorussą?

Žodžiu, pradžioje – viskas aišku, o paskui ponas Algirdas Butkevičius nuvažiuoja kažkur susitikti su kažkokiais Italijos socialistais ir štai tik p*st ir staiga atsiranda kažkokios idėjos, kad čia ne ponia Filorussa kalta dėl kremlinizmo, o tik Italijos valdžia, kuri ją pasiuntė. Čia gal taip reikia suprasti, kad esą pati Federica Mogherini ne Italijos valdžioje yra ir už savo veiksmus neatsakinga?

Ir dar ponas Butkevičius duoda mums suprasti, kad jam kokai tai Italijos komuniagų vadas sakė, kad ta ponia Federica Mogherini esanti nekalta, nes ji išties yra labai aktyvi ir neturi patirties.

O štai čia įsiskaitykite labai atidžiai į prasmę: Federica Mogherini yra aktyvi ir neturi patirties, todėl su ja viskas tvarkoje. Ir ji neatsakinga už savo veiksmus, kaip matėme, nes ne ji atsakinga. Ir tą mes sužinome iš Algirdo Butkevičiaus pasisakymo.

Aš tai paprastai suprantu: jei žmogus dirba kažkokį darbą ir neturi nei patirties, nei pasiaiškinti geba, tai išties reiškia, kad jis durnius. O jei jis kažką daro, o už tai jis neatsakingas – tai reiškia, kad už savo veiksmus neatsakantis durnius. O jei dar ir aktyvus – nu tai jau atleiskit…

Na taip, šitai paaiškina, kodėl ji randa bendrą kalbą su Vladimiru Putinu – nes tas irgi yra aktyvus durnius ir už savo veiksmus neatsako. Toks su tokiu susišneka. Spėju, kad lygiai taip ir su visokiais Italijos socialistų vadais susišneka. O tie, kaip matėme, su Butkevičium susišneka… Pala, čia kokia kokia išvada mums lenda?


Kuo mažiau korupcijos, tuo geriau

Ponai ir ponios, aš vat pasižiūriu žiniasklaidą ir kažkodėl nelabai suprantu, kodėl čia kažkokios nervingos reakcijos prasidėjo dėl to, kad Prezidentė reikalauja skaidrių viceministrų ministrams. Kad čia koksai tai kišimasis į ministrų politinius sprendimus ar ten kažką tokio. Tiesą sakant, netgi nelabai suprantu, kas ten per pasipiktinimai, nes čia džiaugtis reikia, o ne piktintis.

Pasižiūrėkit į žemėlapį: visokios skurdžios laukinės šalys, kur baisu ir nuvažiuoti - turi aukščiausią įmanomą korupciją. O vat tos, kur jau visai neturi korupcijos - jos ir saugios, ir turtingos, ir šiaip ten viskas gerai.

Pasižiūrėkit į žemėlapį: visokios skurdžios laukinės šalys, kur baisu ir nuvažiuoti – turi aukščiausią įmanomą korupciją. O vat tos, kur jau visai neturi korupcijos – jos ir saugios, ir turtingos, ir šiaip ten viskas gerai. (Žemėlapis – kopyraitai pas Wikipedijos aktyvistus)

Beje, čia verta pasižiūrėti ir detaliau, kokia pasaulyje korupcija – Transparency International kasmet skelbia korupcijos suvokimo indeksus.

Aš tai paprastai suprantu: kažkas, kas skiriamas į politinio pasitikėjimo pareigas, yra skaidrus, t.y., neprisidirbęs – tai nėra ko čia bijoti ir viskas čia tvarkoje. O jei jau kyla kokios tai kalbos ir pasipiktinimai, tai gal tenai kas nors netvarkoj? Nes čia gi viskas paprasta: arba kokių nors faktų yra, arba jų nėra. Jei jų nėra, tai nėra ir pagrindo bijoti, o jeigu yra, nu tai jau čia reikia kažką gal visgi pagalvot.

Aš gi ne šiaip sau vis kalbu apie tą biurokratinį beprotybės ir stagnacijos liūną, kuris visus taip užveikia. Ta pati beprotybė labai gerai susijusi su korupcionieriais: kur tik korupcinionierių daugėja, ten ima nesveikai augti ir visokių reguliavimų apimtys. Ir tada jau kam nors dirbti pasidaro neįmanoma. Todėl korupcija yra labai labai blogai.

O ir bendrai, šitas reikalas dėl skaidrumo yra labai esminis. Vat dabar pasižiūrėkim į Ukrainą, panagrinėkim truputį ir suprasime, kodėl.

(continue reading…)


Krymo turistinis sezonas

Kryme kaip tik jau turėtų būti įsivažiavęs turistinis sezonas. Turėtų, bet nėra. Kad netuščiažodžiaučiau – štai jums bus dvi nuotraukos. Darytos abidvi tą pat savaitės dieną, šeštadienį. Abidvi – 15 valandą dienos. Kaip iš nuotraukų matosi – oras pakankamai panašus. Tačiau geriau įsižiūrėjus, pasimato detalės.

Koktebelio pliažas 2013 metais. Visi slepiasi nuo Saulės po pavėsinėmis ir tentais. O kas nesislepia - tie visokiais vandens dviračiais išplaukę plaukiot.

Koktebelio pliažas 2013 metais. Visi slepiasi nuo Saulės po pavėsinėmis ir tentais. O kas nesislepia – tie visokiais vandens dviračiais išplaukę plaukiot.

Žodžiu, paskaičiuokite, kiek žmonių yra vienoje nuotraukoje ir kiek žmonių kitoje nuotraukoje. Nepatingėkite, nors ir nelabai ryškiai tie žmonės matosi, bet matosi. Bent grubiai įvertinkite. Ir tada matyt jau nereikės aiškinti, kaip Krymo gyventojai prakeikė Vladimirą Putiną. Galit maždaug įsivaizduoti tuos žodžius, kuriais jie tą veikėją vadina.

Tas pats Koktebelio pliažas 2014. Po pavėsine - tuščia. Medžiaginės pavėsinės net nepastatytos, nes jų nereikia. Vandens dviračiais niekas neplaukioja.

Tas pats Koktebelio pliažas 2014. Po pavėsine – tuščia. Medžiaginės pavėsinės net nepastatytos, nes jų nereikia. Vandens dviračiais niekas neplaukioja.

Taip, ponai ir ponios. Gera gyventi prie Rusijos. Ekonomika klesti, visi patenkinti ir taip toliau. Skaičiais imant – kokių 10 kartų skirtumas turistų ir poilsiautojų skaičiuose. Į kitą pusę.


Kaip pagerinti referendumų organizavimą

Nerašysiu jums, kad referendumas yra blogai. Kaip nerašysiu ir kad referendumas yra gerai. Šiaip tai aš kokią nors savo nuomonę gal ir turiu, bet tepasilieka ji pas mane, nes ten kur sprendžia visi, tai gaunasi kažkaip, kad išties nelabai ir aišku, kas ten sprendžia. O žinoti, kaip ten kas – irgi nelabai ir gaunasi visiems. Žodžiu, šiaip tai čia tokia košė su viskuo, kad gerai pagalvojus, nelabai ką ir sugalvoti gaunasi, nes ir iš vienos pusės visokie galai, ir iš kitos pusės – kitokie galai.

Melskitės man menki žmogiūkščiai. Ir pinigus neškit.

Išties pinigai gali išspręsti daugybę visokių problemų. Rinkimines, referendumų problemas – taip pat.

Aš užtat jums geriau apie kai ką kito parašysiu. Vat apie tokį vieną niuansą, kur buvo kalbos, jog ne tai referendumi surinkta parašų gal ir daugiau, nei 300 tūkstančių, bet visgi gal mažiau, nei 300 tūkstančių. O kiek gi tų parašų – visiškai neaišku, nes norint išsiaiškinti – reikia visiškai visus patikrinti. O visiškai visus patikrinti – neįmanoma, nes tiesiog banaliai neįmanoma. Todėl ir lieka tas klausimas, kad gal ir daugiau jų nei reikia, o gal ir mažiau.

Praktikoje kažkokią dalį tų parašų patikrina Vyriausioji rinkimų komisija, bet tik per du mechanizmus:

  • Bandoma identifikuoti ir sutikrinti akis badančius dalykus, pvz., kai tuo pačiu raštu keli žmonės parašyti ar šiaip užrašytas koks nors atvejis be adreso ar su kokiu vardu-pavarde kaip Vardenis Pavardenis. Žodžiu, ieškoma kokių nors neteisingumų.
  • Bandoma paimti atsitiktinių žmonių rinkinį ir pasižiūrėti, ar ten bus daug netikrų personų bei visokių duplikatų.

Bet kad ir kaip ką betikrintume, visvien gaunasi taip, kad galų gale tiesiog tenka padaryti prielaidą, jog viskas tvarkoje, nes viską pertikrinti – neįmanoma. Aišku, ta prielaida būna pakankamai patikima: pvz., jei yra 330 tūkstančių parašų, o neteisingų dalis juose – kokie nors 5%, gauname, kad maždaug 313 tūkstančių parašų bus visgi teisingi.

Ale įtarimas lieka ir graužia? Ypač kai tas surinktų parašų skaičius labai jau netoli ribos, tiesa? O čia dar prisideda kalbos apie tai, kad tie referendumai brangiai kainuoja, o dar ir žmonės neaišku ko ten nori (nors gal jiems patiems ir aišku), o gal dar kažkam norėtųsi, kad tas barjeras sumažėtų, o tada gi dar tų išlaidų daugiau bus…

Vat čia vienas toks mano draugas ir pasakė kartą sprendimą (aš, beje, ilgai laukiau ir nieko nerašiau, nes norėjau prieš pat referendumą paskelbt šitą mintį): tiesiog reikia, kad referendume ir patikrinamumas geresnis būtų, ir visgi žmonės rašytųsi ne bileką, o pagalvodami – taip visiems būtų aišku, kad su referendumu viskas tvarkoje. Paprasti ir suprantami reikalavimai?

Čia vat pažiūrėkim į tokį scenarijų: tarkime, kad pasirašyti galima tik elektroniniu būdu. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad praktiškai visi rašysis per banką. Ir patogiai, ir lengvai, ir vargti niekam nereikės. Daug lengviau tuos parašus surinkti būtų – tada ir nekiltų problemos dėl kokių nors didelių barjerų. O kad būtų aišku, jog žmogus gerai pagalvojo ir nori prisidėti prie to referendumo – tegul perveda tarkim 20 litų referendumo organizavimui.

Aš sakyčiau, kad tai akivaizdu: juk tie, kas nori kažką pakeisti, iš esmės yra investuotojai į pokyčius. Organizuotojai, norintys kažko rimto ir manantys, kad tai yra verta visos Lietuvos pastangų ir išlaidų. Taigi, natūralu bus, jei pasirašantys parems šitą reikalą. O jei neparems – nu tai reikš, kad visgi reikalas nevertas. Logiška?

Aišku, gali būti ir taip, kad kažkas negali kokiais nors kompiuteriais naudotis. Tai čia irgi paprasta: tiesiog parašų rinkėjai turi turėt kompiuterį, per kurį įveda duomenis apie pasirašantįjį ir kasos aparatą (kurį turėtų apmokėti VRK), su kuriuo kiekvienam pasirašančiam išmuštų čekiuką. Ir apskaitytų. Vienas čekiukas pasilieka pasirašiusiam, o kitas – nueina į VRK. Patikrinimui. Išsyk galima būtų supaprastinti visą reikalą: vėlgi matytųsi, kokiais tempais tie parašai suvesti, atitiktys tarp pavardžių, etc.. Ir noras sukčiauti pas kai kuriuos parašų rinkėjus kardinaliai sumažėtų. Ir patikrinti viską būtų lengva, nes duomenys būtų kompiuteriniai.

Techniškai labai paprasta: pas parašų rinkėjus yra lapai, su eilučių numeriais, kur save įsirašo ir pasirašo žmogus, o į kompiuterį tereikia įvesti numerį eilutės, kurioje žmogus pasirašė. Paprasti šiuolaikiniai skaneriai gali be problemų asmens duomenis į kompiuterį suvesti patys – nuskaito asmens tapatybės kortelę ir viskas. Ir jau pačiam parašų rinkėjui toks kompiuteris išsyk galėtų pasakyti, kad pvz., tam tikras asmuo antrą kartą bando pasirašyti. O juk ir pats parašų rinkėjas suinteresuotas turėtų būti, kad duplikatų nebūtų. Taigi, problemų visiems sumažėja.

Ir svarbiausia – taigi tokiu būdu nekiltų joks klausimas apie tai, kad referendumai bus krūvomis rengiami ir tiek jiems pinigų sueikvos valstybė, kad subankrutuos. Paprastai būtų: jei jau parašai surenkami – reiškia, kad finansavimas yra. O jei parašai nesurenkami – tai reiškia, kad pinigai nueina į VRK – visokioms priemonėms pirkti, kad referendumai būtų lengvesni, patogesni, patikimesni ir taip toliau.

O tai vat dabar gaunasi – rašosi kas nori, o paskui prieštaravimai lenda per visus galus, referendumų organizatorius vadina visokiais durniais ir panašiai. Ir dar kaltina referendumininkus pinigų švaistymu. O kai pinigai referendume atsirastų – jokių tokių pavadinimų ir neliktų: jei žmogus gali skirti 20 litų savo pozicijai išreikšti – tai reiškia, kad ta pozicija yra verta. Ir tada ir visos tos košės neliktų. Būtų visiems geriau.


Rinkimų į EP ir LR Prezidento postą reziumė

Balsuok už tą, balsuok už aną, o už ką išties balsuoti?

Balsuok už tą, balsuok už aną, o už ką išties balsuoti?

Dar bevykstant rinkimams, galvojau, kad gal reiktų parašyti apie rinkimų į EP ir LR Prezidento postą baigtį. Bet rašyti tenai kaip ir beveik nėra apie ką, nebent tik paakcentuoti kelis ir taip akivaizdžius dalykus – gal dėl to taip ir uždelsiau ir nerašiau ilgai. O gal jūs nesekėte rinkimų ir nematėte skaičių? Skaičiai guli VRK svetainėje, nepatingėkit pasiieškoti.

Taip ar anaip, kad ir užvėlintai, norisi kažką papezėti. Bent jau truputį. Ir šiaip visokių jūsų nuomonių ir spėlionių išgirsti. Kad kažkaip akiratis prasiplėstų.

Trumpai tariant, kad nesigautų didelis postas, keli užsifiksavę momentai, kurie buvo pakankamai įdomūs, kad neiškristų iš galvos kiek ilgiau. Pradžioje – apie kandidatus į prezidentus:

  • Daliai Grybauskaitei prireikė II turo, bet šį ji praėjo gražų gražiausiai. Aš pats spėjau, kad praeis dar I ture, bet visgi matyt rinkiminė švytuoklė suveikia – būk tu kad ir kiek kietas, visvien populiarumas po kiek laiko ima smukti.
  • Zigmantas Balčytis aiškiai surinko balsus, kurie ėjo Artūrui Paulauskui ir Valdemarui Tomaševskiui. Sumoje tai matyt gerokai padidino jo rezultatą, bet to nepakako. Žinote, ką tai reiškia? Ogi tai, kad Seimo dauguma dabar realiai prieš Dalią Grybauskaitę, bet kartu Dalia Grybauskaitė turi rinkėjų galios daugiau, nei visa ta dauguma kartu paėmus.
  • Labai įdomus reikalas buvo su balsų pasiskirstymo žemėlapiu: prieš Dalią Grybauskaitę balsavo Regionų Partijos rinkėjai, esantys Pietryčių Ukrainoje, t.y., norėjau pasakyti Pietryčių Lietuvoje.

O dabar – apie partijas:

  • TS-LKD surinko pirmą vietą Europos Parlamento rinkimuose. Tegul ir tik vos vos, bet pirmą – tai yra šakės. Tai reiškia, kad rinkimų švytuoklė jau pereina į pliusą konservatoriams – aiškiai ji kilo dar per 2012 rinkimus į Seimą, bet tada ji visgi buvo dar dugne. O dabar – jau pakilimas. Galim spėti, kad 2016 rinkimuose į Seimą kairiuosius gali ištikti sunkus šokas.
  • Liberalų Sąjūdis tapo mainstrymine partija. Trečia vieta, tegul ir nesmarkiai prašokus kitus – tai visgi yra šakės. Turint omeny, kad jie irgi dešinieji – tai leidžia spėti, kad 2016 turėsime tokį dešinį ir liberalų Seimą, kokio dar nebuvo nuo pat Nepriklausomybės pasklebimo. Na, čia aišku, jei tendencijos laikysis. Bet jos ilgai laikosi – šita partija kaip koks fenomenas: per 2008 Seimo rinkimus kilo, per 2012 Seimo rinkimus kilo ir dabar vis dar kyla. Toks vaizdas, kad švytuoklė jiems neveikia.
  • Darbo Partija smuko žemiau Tvarkos ir Teisingumo. Prisiminus, kad dar ne taip seniai darbiečiai jautėsi pakankamai kietais, jog atrodė, kad tiesiog suvalgys paksuolius, dabar jau kyla klausimas, ar kartais tie patys paksuoliai darbiečių nesuvalgys. O bendrai, jei tendencijos bus tos pačios – Darbo Partija gali nesulaukti kitų Seimo rinkimų.
  • Artūro Zuoko kažkas tenai, net nesupratau kas – nuėjo visai jau į dugną kažkur. Berods netgi paprasčiausi niekam nesuprantami žalieji smarkiai aplenkė. Matyt, kai kurie politikai ir partijos eina jau užmarštin, nepaisant dar neseniai demonstruotos menamos jaunatvės ir nerišlaus energingumo. Žodžiu, nėra ką ten kalbėt.
  • Paskutinis momentas – vietų pasiskirstymo kreivė, kuri gavosi labai jau paplokščia – komplektėlis partijų gavo po du mandatus, komplektėlis po vieną, nei vienos partijos, kuri būtų gavusi po tris. Praėjusių ir gavusių vietas – visa krūva, įskaitant ir tokius, kurie išvis neaišku kas tokie.

Gerai, o dabar dar paspėliokim: artimiausi rinkimai – į savivaldą. Vilniuje – realiai tėra du kandidatai, kurie atrodo kaip rimtesnės ir politinę patirtį turinčios figūros, o ne kažkokios tai pritemptos ir nesuprantamos – Remigijus Šimašius ir Mantas Adomėnas.

O kas dar galėtų taikyti į merus Vilniuje? O kas galėtų taikyti kituose miestuose, ypač Klaipėdoje ir Kaune?


  • Rokiškis Rabinovičius

    Rokiškis Rabinovičius
  • Šį tinklapį gina BATGA-A

    Šį tinklapį gina BATGA-A
  • Garbiausi mėnesio fleimeriai

  • Archyvai

    Kalendorius

    Spalio 2014
    P A T K P Š S
    « Rugs    
     12345
    6789101112
    13141516171819
    20212223242526
    2728293031  
    Copyright © 2010 Rokiškis
    iDream theme by Templates Next | Powered by WordPress
    Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex