Politika

1984 jau buvo, o kas bus 2041?

Kadaise, 1948 metais, George Orwell parašė knygą apie tai, kaip atrodytų totalitarizmas, jei jis atsirastų Didžiojoje Britanijoje. Sovietmečio pabaigoje, kai “Literatūra ir Menas” išspausdino šitą romaną (berods kokiais 1986), jis atrodė kaip neįtikėtinai ryški ir tikroviška viso sovietinio režimo metafora. Tais laikais romanas šokiravo, bet jis daugelį nustebina ir dabar. Dar daugiau, nors ir gyvename demokratijoje, kai kuriais atžvilgiais tas romanas ima atrodyti netgi labiau atspindinčiu realybę, nei anais laikais.

Istorija pasisuko kiek kitaip, nei savo knygoje numat4 George Orwell. Kai atėjo 1984, Eurazija jau braškėjo, o dabar štai ir dar labiau viskas keičiasi. Didžiąją Žemės dalį valdo Okeanija, kuri tik plečiasi, o mes einam kartu su ja.

Istorija pasisuko kiek kitaip, nei savo knygoje numat4 George Orwell. Kai atėjo 1984, Eurazija jau braškėjo, o dabar štai ir dar labiau viskas keičiasi. Didžiąją Žemės dalį valdo Okeanija, kuri tik plečiasi, o mes einam kartu su ja.

Aš turiu omeny keistus ir nesuprantamus pokyčius informacijos sklaidoje. Tuos keistus burbulus, kuriuose kartais atsiduria įvairūs politikai ar šiaip žmonės, besinaudojantys Google, Facebook ir panašiais tinklais. Tuos keistai iškreiptus informacijos srautus, kurie atrodo lyg realybės atspindys, bet kažkoks prakiurdytas.

Užduokite sau klausimą, ar kartais, kažko ieškant internete, nekyla kartais jausmas, kad kažkas perrašinėtų įvykius, informacija kažkur dingtų, Google staiga nustotų rasti tai, ką kažkada rasdavo, o vietoje to, ko ieškote, imtų rastis kažkokie niekai – taip, lyg viską būtų patvarkiusi Teisybės ministerija?

Ne, aš jums nerašysiu tokių konspiracijų. Aš tik papasakosiu apie kažkokią paralelinę visatą, kur George Orwell aprašyti 1984 metai buvo realiai. Juk tie metai ten jau praėjo, įvyko įvairių pokyčių ir atsirado naujų planų. Kaip žinia, Okeanija sugebėjo atsilaikyti prieš Euraziją, o šioji, nors ir bandė po 1948 išplėsti savo teritoriją per visą Europą, tačiau neįstengė ir galų gale, po daugelio metų nuo knygos parašymo, prarado pozicijas ir krūvą užgrobtų žemių…

(continue reading…)


Įvykiai Ukrainoje ir Lietuvos problemos

Ukrainoje įsivažiavo Euromaidanas. Kuo jis baigsis – vis dar neaišku, nors akivaizdu, kad Viktoras Janukovyčius dreba dėl savo subinės, o Maidano rengėjai supranta, kad arba jie laimės, arba jie bus susodinti į kalėjimus tūkstančiais, o gal net ir dešimtimis tūkstančių.

Man nežinomo dailininko akvarelė apie Euromaidano susirėmimus - "Mūšis Gruševskio gatvėje".

Man nežinomo dailininko akvarelė apie Euromaidano susirėmimus – “Mūšis Gruševskio gatvėje”.

Euromaidanas kilo po to, kai Viktoras Janukovyčius paskelbė, kad neis link Europos Sąjungos. Ir tai parodė, kad valdžios interesai visai neatitinka tų, kuriuos turi žmonės: su Jaukovyčiumi susiję oligarchai visai nesuinteresuoti ES, nes didelė dalis jų pajamų siejama su Rusija. Tuo tarpu žmonės žiūri paprastai: ES yra daug daugiau demokratijos, nevyksta sistemingi kriminalinių su valdžia susijusių gaujų siautėjimai, o link ES pasukusių šalių gyventojai netgi uždirba keleriopai daugiau.

Tai krenta į akis visiems – kadaise, kai buvo sovietmetis, Ukraina gyveno ne ką prasčiau, nei Lietuva. Dabar gi praktinis pragyvenimo lygis Ukrainoje yra apie du-tris kartus mažesnis. Ypač prastai gyvena žmonės iš tų Viktorą Janukovyčių palaikančių regionų, kurie turtingi iškasenomis – gal tai ir paradoksas, bet iškasenos juos tiktai nustekena, o jie tada balsuoja už tuos, kas juos apvogė.

Visgi ne pats žemas pragyvenimo lygis ir ne pats demokratijos trūkumas tampa problema – tai greičiau simptomai. O problemos (visų tų matomų blogumų priežastys) yra kiek gilesnės. Todėl štai jums keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

(continue reading…)


Prezidentų rinkimai – V turas

Balsuok greičiau!

Balsuok greičiau!

Ponai ir ponios, mane užkniso laukt, pakol anas turas surinks tiek balsų, kiek anksčiau – atrodo, kad daugelis principingai nusprendžia geriau išvis nebalsuoti, negu balsuoti už tą, už ką nenori. Šitas reiškinys – visiškai toksai pat, kaip ir įprastuose rinkimuose, kur jei nėra nei vieno priimtino kandidato, o visi blogi, tai daugelis irgi neina balsuoti už nieką.

Ta iškilminga manęs užknisimo proga stabdau aną IV rinkimų turą su maždaug pusantro tūkstančio balsų, o ne dviem tūkstančiais. O šitą darysime su kokiu tūkstančiu. Nes taip ar kitaip žiūrėsim, rezultatai prie tokio kiekio nelabai ir tesikeičia – faktiškai, nors ir labai ilgai kabėjo paskutinis balsavimų etapas (kai kurie netgi skundėsi tuo), ale balsų pasiskirstymas nuo papildomo pusės tūkstančio pabalsavimų liko praktiškai nepakitęs.

Žodžiu, pirma imam ir pabalsuojam už tuos vos kelis kandidatus, kurie liko iš milžiniško pirminio sąrašo, o tada žiūrim ankstesnių balsavimų rezultatus.

This poll is closed! Poll activity:
start_date 03/11/2013 01:04:52
end_date 02/02/2014 14:01:08
Poll Results:
Kas labiausiai vertas į prezidentus?

Taigi, jei pabalsavote – paplatinkite šitą dalyką kitiems, o tada jau labai greitai pažiūrėkime ankstesnio turo rezultatus ir pokyčius. Šįsyk žiūrėti gal ir nereiks tiek daug kaip anksčiau – pokyčiai nėra labai radikalūs, o tendencijos iš esmės išlikę tos pačios – iš esmės prognozuotinos ir natūralios.

(continue reading…)


Ko pasigestų nostalgiją sovietmečiui jaučiantys durniai

Be ko gyventų tie durniai, kurie jaučia nostalgiją sovietmečiui? Visų pirma – be tualetinio popieriaus. Tasai SSRS buvo deficitas, kurio gauti galėdavo ne kiekvienas, o ir kas gauti galėdavo – tai irgi neretai su papildomu vargu – pvz., rinkdamas didžiules krūvas makulatūros, už kurią būdavo galima gauti talonų, pagal kuriuos kaip kada būdavo galima nusipirkti.

Jauniems žmonėms visiškai nesuprantamas posakis “suglamžyti laikraštį” yra būtent apie tai – tekdavo šluostytis laikraščiu, kuris, kaip žinia, ir kietas, ir nelabai gerai šluostantis. Kad šluostytų bent kiek geriau ir subinės nedraskytų, reikdavo gerai paglamžyti. Kai laikraščio nepasitaikydavo, tekdavo šluostytis knygomis. Tiskliau – lapais iš knygų. Kai kur nors atrasite seną knygą, iš kurios dalis lapų išplėšta – žinokite, kodėl. Beje, kokių nors normalių knygų nusipirkti irgi gaudavosi tik pagal talonus, kurie gaunami būdavo panašiai, kaip ir talonai tualetiniam popieriui.

Sovietinis tualetinis popierius

Sovietinis tualetinis popierius buvo plonas, vienasluoksnis ir negana to, stebėtinai šiurkštus – tiesiog braižantis subinę. Šiais laikais panašaus jau nerasite netgi tyčia ieškodami, nes netgi prasčiausias popierius daug minkštesnis.

Iš to pat periodo atėjo ir toksai pusiau anekdotas, bet iš realybės: kaip nusišluostyti vinimi? Ogi paprastai: šluostytis pirštu, o jau pirštą – nubraukti į vinį. O kiek po nagu užsiliks – tiek vinies smaigaliu iš panagės išbraukti.

Realybė buvo tokia, kad išties kartais žmonėms taip ir tekdavo šluostytis. Laikraščio kartais pritrūkdavo – ar kur nors kolchoze, kai į darbus išveždavo, ar armijoje, ar dar kur. Todėl kai kada rūpestingi ūkvedžiai ir įkaldavo vinis į tualetų pertvaras, dėl viso pikto: juk ir pačiam kada gali prireikti. Taip tualetuose ir kyšodavo šūdinos vinys. O kur vinių nebūdavo, neretai būdavo galima pamatyti šūdais ištepliotas sienas. O ką daryt, kai popieriaus nėra?

Kadaise toksai Andre Gide, komunistuojantis rašytojas, atvyko į SSRS, norėdamas pamatyti, kaip gyvena sovietiniai žmonės. Tai buvo dar 1935 metais. O jau 1936 anas išleido knygą, po kurios buvo paskelbtas didžiausiu komunistų priešu. Vienas iš įdomumų, kuriuos Andre Gide aprašė, buvo tai, kad netgi užsieniečių viešbučiuose nebuvo tualetinio popieriaus.

Po to, kai Andre Gide parašė tą savo knygą, tualetinį popierių SSRS ėmė importuoti, tačiau tiktai užsieniečiams skirtuose viešbučiuose jis ir tebūdavo. Ir tai tęsėsi iki pat 1969 metų, kai buvo pradėtas gaminti jau Sovietų Sąjungoje. Bet iki pat sovietmečio pabaigos tualetinis popierius taip ir liko prabanga, deficitu ir gero buržujiškai-kapitalistinio gyvenimo simboliu.

Būdavo ir linksmesnių atvejų: sovietmečio pabaigoje kažkoksai tarybinių dešrelių gamyklos direktorius viešai per televiziją aiškino, kad netiesa, jog į pieniškas dešreles ir daktarišką dešrą dedamas tualetinis popierius – suprantate, šis gi deficitinis, jo gauti neįmanoma, todėl taip negali būti. Paskui sklandė juokai, kad tarybinėse dešrelėse tualetinis popierius būdavo panaudojamas antrą kartą. Atsiminus tų tarybinių sasyskų skonį, galima įtarti, kad tokiose kalbose buvo bent truputis tiesos.

Bet ne tik tualetinis popierius buvo nepasiekiamu daiktu. Daugelio kitų dalykų taip pat būtų pritrūkę. Tai apie šitai ir pakalbėkim – ne apie kokius nors deficitinius džinsus ar japoniškus magnetofonus, kurie jau visai buvo svajonė, o tiesiog apie kasdienius, buitinius dalykus.

(continue reading…)


Degradacija prasideda sovietinėje mokykloje

Kartais pasitaiko išgirsti vieną ar kitą istoriją apie valdiškas mokyklas. Ir kažkodėl tos istorijos būna kažkokios kraupios savo stagnaciniu bukumu ir nykiai nomenklatūrine logika. Kažkokia Kafkos dvasia tiesiog. Tie pasakojimai verčia mane uždavinėti klausimus: kaip organizuojami procesai ir kokiais principais remiamasi, kad tokios istorijos atsitinka? Kur giluminės priežastys, dėl kurių tie pasakojimai atsiranda? Kas per diskursas šitas istorijas sukuria?

Šitas KPŠ - tai dar ne šiaip sau. Atkreipkite dėmesį į furažkę pas uniformuotą degradą - tai ne koks nors lakūnas, o NKVD/KGB darbuotojas. Vat čia jums ir yra išgrynintos Antono Makarenkos idėjos vaizdžiai.

Šitas KPŠ – tai ne šiaip sau kokia sovietinė nesąmonė. Atkreipkite dėmesį į furažkę pas uniformuotą degradą – tai ne koks nors lakūnas, o NKVD/KGB darbuotojas. Vat čia jums ir yra išgrynintos Antono Makarenkos idėjos vaizdžiai: auginti degradus-robotukus, kurie neturi asmenybių, o yra tiktai sistemos sraigteliai.

Štai pavyzdžiui, tokia istorija – pakankamai šviežia: į vieną mokyklą atvažiuoja Prezidentė, mokiniai eina susitikti, o vienos klasės mokytoja sugalvoja, kad viena mergaitė atrodo netinkamai, mat esą kažkokios baltos apykaklės neturi. Suprantate, negalima vaikui pamatyti Prezidentės, nes apykaklė netinkamos spalvos. Ir neduokdie, jei Prezidentė ar dar kažkas tą kitokios spalvos apykaklę pamatys. Mergaitė buvo patraukta, kai likę mokiniai susitiko su Prezidente.

Čia kaip ir nėra ką komentuoti, nes akivaizdu, kad mokytoja, užsiimanti sovietūchine pakazūcha, kur vaizduoja vieną, o daro kitą – tai tiesiog toksai nenormalus sraigtelis su iškreiptu mąstymu. Jai matyt visiškai nerūpi, ką galvoja ir kaip jaučiasi vaikas, iš kurio gavosi šitaip pasityčiota. Tačiau kur problema, t.y., tokio mokytojos elgesio priežastys?

Taigi paprastai žiūrėkim: jei mokytoja išties galvotų apie mokinius, o ne apie pakazūchą, tai tokių absurdų nebūtų. Vadinasi – mokytojos smegeninė persikreipusi taip, kad ji galvoja apie pakazūchą, o ne apie mokinius. Ir mokyklos vadovybė, kuri tokius dalykus leidžia – irgi panašūs, nes galvoja ne apie mokinius, o apie pakazūchą. Jei bent vieni iš jų galvotų apie realius tikslus – mokyti mokinius ir juos auginti, tai jie apie pakazūchą ne tik negalvotų, bet ir stengtųsi ją užkirsti.

Čia iškart pastebėkim visą esmę: pakazūcha – tai grynai sovietinis reiškinys, kai bandoma visiems parodyti, kad viskas gražu, o problemos grubiausiais būdais slepiamos, o ne sprendžiamos. Problemos slepiamos todėl, kad norint jas spręsti, reikia atvirumo, o atvirumas – tai reiškia, kad gali pasirodyti blogiau, nei norėtum. Bet kai problemos nesprendžiamos, jos tiktai auga, o štai tada ir atsiranda pakazūcha, kartais pereinanti net į visokias falsifikacijas.

Kitos istorijos, kurias laikas nuo laiko išgirstu – irgi panašios. Panagrinėkime dar kelis skirtingus variantus – ir atrasime, kad visur smegenų trūkumas, negalvojimas apie mokinius ir sovietinis paveldas.

(continue reading…)


  • Rokiškis Rabinovičius

    Rokiškis Rabinovičius
  • Šį tinklapį gina BATGA-A

    Šį tinklapį gina BATGA-A
  • Populiariausi straipsniai

  • Garbiausi mėnesio fleimeriai

    • Ramas (8)
    • Saulius2 (4)
    • Audrėnas (2)
    • Povilas Poderskis (2)
    • Antanas (1)
    • Grėtė (1)
    • ignitron (1)
    • Jonas Povilas N (1)
    • Kormoranas (1)
    • Lilina (1)
    • Mantas Uosis (1)
    • p. Zuikis (1)
    • Paulius Zuvycius (1)
    • perl007 (1)
    • Piktuolis (1)
    • Ugnius (1)
    • viz3 (1)
  • Archyvai

    Kalendorius

    Balandžio 2014
    P A T K P Š S
    « Kov    
     123456
    78910111213
    14151617181920
    21222324252627
    282930  
    Copyright © 2010 Rokiškis
    iDream theme by Templates Next | Powered by WordPress
    Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex