Category Archives: Politika

O kaip gi be politikos?

Dalia Grybauskaitė ir Vyriausybėje sukelta krizė

Ką reiškia ta visa beliberda su Vyriausybėje sukelta krize, paaiškino ponas Skirmantas Tumelis. Viską, ko pakanka žinoti. Taip, išties kalba čia yra ne apie Seimo priešlaikinius rinkimus. Čia kalba yra apie Prezidento priešlaikinius rinkimus. Nes situacija čia aiški.

Beje, labiausiai iš šio reikalo išlošia Gazprom, nes Madam „nesikišimo“ ir „pasitikėjimo“ dėka jau galim kalbėti apie tai, kad atominės elektrinės projektas užblokuotas.

Rolandas Paksas, atstatydintasis Prezidentas

Dalia Grybauskaitė mano, kad ji skiria ir atleidžia ministrus. Ponios manymu, ji ne patvirtina skyrimo ar atleidimo teisėtumą, o pati nusprendžia, kas ką vadovaus. Ponios manymu, Konstitucija jai negalioja. Ji aukščiau Vyriausybės, Seimo ir valstybės.

Ir vėl šmėžuoja neaiškūs prezidentūros veiksmai bei kažkokoks keistas valstybininkų dvelksmas. Vėl minimos kažkokios slaptos VSD pažymos, iš kažkaip vėl sufigūruoja Dainius Dabašinskas. O Prezidentė sako, kad čia jinai nenori veltis. Kadaise panašiai sakė Rolandas Paksas, kad čia ne jis kaltas, o kažkokia aplinka kalta.

Tąsyk irgi buvo sakoma – „neatsistatydinsiu ir viskas“. Dabar tai sakė Raimundas Palaitis. Ir jam teks pasakyti kitą sakinį – „taip visiems bus geriau“. Bet ar pasakys tai ponia Dalia Grybauskaitė? Kažkodėl manau, kad ji irgi pirmiau spės pasakyti tą „neatsistatydinsiu ir viskas“.

Konkrečiai apie Prezidentę ir Konstitucijos pažeidimą ponas Artūras Račas paaiškino pakankamai aiškiai. Čia nėra, ką pridėt.

Kovo 11: Lietuvos himnas ir kalbainiai

Kovo 11 proga (su ja visus sveikinu), iškilo tokia tema, nes ponas Tomas Chochrin užsiminė neseniai apie keistą dalyką: kažkodėl daugelis patriotų, dainuojančių Lietuvos himną, kitaip tariant, Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, dainuoja „Tegul Saulė Lietuvos tamsumus prašalina“, nors oficialiame tekste yra rašoma „Tegul Saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“. O tada atėjo ponas Mantas, kuris ir pasakė, kame reikalas: buvo daromi himno pakeitimai.

Taigi, kad tas pasakymas neliktų tuščiu, tai aš jums pateikiu faktą:

Lietuvos himnas. Vincas Kudirka, Tautiška giesmė, 1938 metai

Čia yra 1938 metų Lietuvos himnas. O tas, kuris yra dabar - pakeistas.

Taip, kažkokie kalbainiai prieš kažkiek laiko tyliai pacenzūravo Lietuvos himną, pakeisdami jo žodžius. Gal būt nelabai smarkiai, tačiau pakankamai prasmingai, kai pabandai suprasti, ką tie pokyčiai reiškia: iš mūsų Saulės (žinių, švietimo, kultūros ir mokslo simbolio), kuri šalina tamsumus visur, padarė kažkokią pašalinę Saulę, kuri turi pašalinti tamsumas Lietuvoje. Kitaip tariant, apvertė viską aukštyn kojomis. Kaip anksčiau matėme, įvairūs kalbainiai mėgsta iškraipyti ką papuola: jie ir Jono Jablonskio idėjas sugebėjo išdarkyti.

Galim prisiminti ir vieną istorinį momentą – kaip visokie kultūros veikėjai nešė Stalino saulę į Lietuvą – tada jau toji turėjo prašalinti tamsumas, pakeisdama Lietuvos saulę. Pasakymas apie Stalino saulę buvo simboliškas, jis būtent tą ir reiškė – kad vietoj Lietuvos saulės bus svetima. Jau atkuriant nepriklausomybę, kai kurie veikėjai matyt pasirūpino, kad toji istorinė aliuzija išliktų.

Taip, kalbainiškasis Lietuvos himno variantas neša ne ką kitą, o užslėptą okupacinį diskursą. Tai yra žiauru, bet kita vertus, tai simbolizuoja.

Nuodėmių atleidimas Remigijui Šimašiui

Kadangi ponui Remigijui Šimašiui prieš kelias dienas pažadėjau, kad aš jam atleisiu visas nuodėmes, jei ACTA nepraeis, tai pažadus reikia vykdyti. Juo gražiau, kai galiu įvykdyti juos tokią iškilmingą dieną – Vasario 16, kai Lietuva švenčia nepriklausomybę, su kuria visus sveikinu!

Taigi, užsakiau pas dizainerius ir jie iškilmingai nupaišė, o aš pasirašiau oficialų ir pilnavertišką nuodėmių atleidimo raštą. Taigi, ponas Šimašiau, čia yra visų nuodėmių atleidimas jums. Iškilmingai tamstai jį teikiu ir skelbiu tamstą nenuodėmingu.

Nuodėmių atleidimo raštas ponui Remigijui Šimašiui

Paspaudus, galima atsisiųsti didesnę versiją, kurią prašau atsispausdinti A1 formatu ir pasikabinti ant sienos

Tai reiškia, kad bet kokie galimi kaltinimai dėl bet kokių būtų ar nebūtų nuodėmių turi būti atleidžiami ir panaikinami, remiantis šiuo raštu. Nuodėmių atleidimo raštas galioja visame pasaulyje, ir mano valia bei paliepimu yra privalomas vykdyti visoms institucijoms, įmonėms, asmenims ir kitiems subjektams.

Denonsuokime ACTA sutartį ir problemos baigsis

Kadangi jau apie ACTA pradėjome, tai apie tai ir tęsime artimiausiu metu. Nes šitas užribinis susitarimas turi vieną problemą: dėl visokių per jį lendančių konsekvencijų jis kelia klausimą apie tai, ar mano blogas ateityje egzistuos. Kitaip tariant, šitas klausimas turi čia žymiai aukštesnį prioritetą, nei kiti reikalai, todėl nenustebkite, kad aš apie jį rašau vėl, ir rašysiu netgi tada, kai jis visiems nusibos.

Jei norite, kad rašyčiau apie ACTA mažiau – tai platinkite visur tą informaciją, kovokite ir siekite, kad ta sutartis būtų denonsuota. Tai labai paprasta. Beje, kam kyla klausimai apie realius teisinius ACTA aspektus, paskaitykite pas poną Leo Lenox. Jis labai rimtai analizuoja, o aš esmę pasakysiu vienu sakiniu: JAV pasirašė ACTA dar pernai rudenį, o paskui ten iškeltas SOPA įstatymas, pagal kurį buvo sugalvota, kad bet kas gali cenzūruoti bet ką – tai tiesiog suinteresuotas ACTA vertimas iš diplomatinio žargono į juridinį. Toks vertimas, kur žodis „gali“ pavirsta į „yra įgalintas ir turi visas reikalingas priemones“.

Beje, per kelias dienas išlindo naujų įdomybių. Pasirodo, kaip teigia Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, ŽŪM nei nedalyvavo to akto ruošime. Aš tuo aišku galėčiau abejoti, nes ŽŪM dokumentų, kuriuose buvo minimas ACTA rengimas kituose kontekstuose (berods, kažkokios geodezijos) buvau radęs. Kita vertus, jei jau Kazimieras Starkevičius nemeluoja (o juk ministrai niekad nemeluoja, tiesa?), tai tada man labai įdomu, kodėl Užsienio reikalų ministerijos atstovai kabino makaronus apie sprendimą priėmusius žemės ūkio ministrus, nes juk URM irgi nemeluoja, tiesa? Aš manau, kad čia kiekvienas pats gali pasidaryti išvadas apie tai, kaip Lietuva įkliuvo į šitą mėšlą.

Bet taip ar anaip, paprastai tada pažiūrėkim: jei ŽŪM nedalyvavo, o ACTA priimta ES žemės ūkio ministrų susitarimu, tai Lietuva turi denonsuoti ją, nes įvyko kažkokia klaida ir Lietuva tos ACTA neturi turėti. O jei ŽŪM dalyvavo, o ACTA buvo dėka kažkokių veiksmų priimta, apgaunant pačią ŽŪM, tai tada jau matome, kad ŽŪM dabar neigia, vadinasi, reikia tą sutartį denonsuoti. Taip ar kitaip žiūrint, ištaisyti klaidą reikia ir viskas.

Ir dar, kadangi ponas Remigijus Šimašius išsakė savo kritiką tai sutarčiai, tai pasakysiu paprastai. Ponas Remigijau Šimašiau, aš tamstai atleisiu visas nuodėmes, jei tamsta pasistengsite taip, kad Vyriausybė denonsuos šitą sutartį. Sprendimas denonsuoti sutartį jau paruoštas – ponas Skirmantas Tumelis čia pasistengė, o Commonsense.lt, jam padėdami – taip pat nepatingėjo, taip kad tereikia paimti ir padaryti tai. Ponai ministrai ir vyriausybe, imkite ir darykite. Tereikia padėti porą parašų – ir klaida ištaisyta.

Kad kiekvienas galėtų susipažinti, pateikiu sprendimo tekstą žemiau:

Žodžiu, platinkime šitai, remkime ir mes laimėsime. Tereikia tai daryti, nes kol kas dar jie negali užčiaupti mums burnų.

Pratęsiant apie ACTA. Taip, aš esu antipiratas.

Po to, kai parašiau apie tai, kas per jėgos turi savų interesų dėl ACTA stūmimo, kilo daug kalbų, bet tik šimtastrisdešimtkelintame komentare vienas žmogus galų gale įvardino, kokias aš pozicijas atstovauju. Taip, pas mane į blogą galų gale atėjo kažkoks idėjinis piratas ir išsyk atpažino manyje priešą. Atpažino taip, kaip žmonės atpažįsta idėjinius priešus – tuos, su kuriais nėra apie ką tartis. Tuos priešus, apie kuriuos sakoma, kad yra jie ir esam mes.

Taip, aš esu autorius. Taip, jei aš pabandysiu suskaičiuoti, kiek per visą gyvenimą uždirbau vien iš rašymo (ko gero, trečiaeilės veiklos), tai gausis labai nemenkos sumos (kai kurie iš jaunesnių mano skaitytojų tiek per savo gyvenimą gali būti neuždirbę). Taip, aš esu suinteresuotas uždirbinėti pinigus iš skaitytojų, nes žinau, kad aš galiu uždirbti iš to, ką sukuriu. Taip, aš dėl labai pragmatiškų ir merkantiliškų priežasčių esu antipiratas ir autorių teisių gynėjas. Ir taip toliau. Aš to neneigiu. Tai tiesa.

Protestas prieš ACTA, Vilnius, 2012 Vasario 11

Netgi simboliai pas juos visiškai kiti. Kaukės. Ar kas nors prieš 20 metų būtų galėjęs pagalvoti, kad nauja politinė jėga kovos ne dėl ekonominių teisių, ne dėl kažko suprantamo, o dėl abstrakčios informacijos laisvės? Ir kad politinio judėjimo simboliu taps kaukės? Tiesą sakant, jų net ir dabar dauguma nesugeba identifikuoti, kaip politinės jėgos. Nuotraukoje - protestas prieš ACTA Vilniuje, 2012 Vasario 11.

Keista, kad praėjo pora dienų, krūvos diskusijų, kur mane puolė esą mano (ar tai kokių kitų autorių) teisių gynėjai, o reikalą suprato realus, idėjinis piratas. Gal tai netgi ženkliška. Aš priklausau senai kartai. Tiems, kas turi išnykti iš internetų. O tie, kas ateina vietoj mūsų – jie mums nesuprantami, visiškai kitokie, mes net negalim suvokti jų mąstymo. Bet jie atpažįsta mus. Tokius kaip aš ar kaip tie patys veikėjai, kurie baisiai manimi piktinosi ir ginčijosi, nesuvokdami, kas išties vyksta. Tiesiog tokie kaip aš ar tie kiti antipiratai – mes jau nesuvokiam, kaip pasikeitė pasaulis.

Beje, tenai straipsnyje labiau nusišnekantiems antipiratininkams siūliau susimokėti už tai, kad paskaitė mano straipsnį. Ir labai sąžiningai: jie galėjo ir paskaityti, ir įvertinti, o jau tada nuspręsti, ar tikrai jie nori. Nesiūliau pirkti katę maiše, kaip kad tenka pirkti tiems, kas legaliai eina į kino filmus. Kažkodėl nei vienas antipiratas nepanoro, bet nemanau, kad tai dėl visiškai gryno dviveidiškumo. Greičiau jie patys tiesiog netiki ta užmokesčio idėja, laikydami ją beviltiška. Gal būt jų manymu, netgi neatsipirktų bandymas parodyti, kad yra nors vienas sąžiningas kovotojas už autorių teises.

Bet aš noriu pakalbėti ne apie juos, o apie pokyčius. Nes kaip bebūtų nemalonu pripažinti, aš irgi antipiratas. Antipiratas, nes bandau rasti būdą, kaip galima išsaugoti esamą autorių teisių sistemą. Tą sistemą, kurios nereikia naujai kartai. Tą sistemą, kuri, pripažinkim, tiesiog žlunga.
Continue reading