Category Archives: Politika

O kaip gi be politikos?

Apie politinius krachus

Per paskutinius mėnesius mes matėme nemažai visokių bardakų politikoje. Kai kurie tuo džiaugiasi, kai kurie tuo piktinasi. Aš čia siūlyčiau geriau sunerimti ir kartu pasidaryti labai, labai atsargiais. Politiniai bardakai baigiasi ne tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, geresni. Politiniai bardakai baigiasi tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, blogesni. Kitaip tariant, ateina vis naujos, ir labiau išprotėjusios populistinės jėgos.

Laikas jau galvoti apie tai, kur eina populistiniai rinkėjai.

Prisiminkime valstiečių pergalę rinkimuose į Seimą:

  • Valstiečiai ir žalieji iki tol surinkdavo kokią 1 vietą per rinkimus. Kitaip tariant, pagal savo įtaką jie buvo faktinis nulis.
  • Subyrėjo ir išsidaužė Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas. Liko šių partijų rinkėjai.
  • Dalinai nudužo Liberalų sąjūdis, vėlgi liko jų rinkėjai.
  • Už ką balsavo dalis libų, o taip pat dauguma DP ir TT rinkėjų? Aišku gi už ką. Už tą partiją, kuri buvo nulis, o staiga tapo didžiausia Seimo jėga.

Esminis supratimas, kurį būtina turėti – tas, kad maždaug pusė rinkėjų balsuoja už populistų partiją. Populistų partija – tai ta partija, kuri vis dar neapsidirbusi, todėl neturi neigiamų konotacijų, ir kuri žada ką papuola, o todėl visiems atrodo lyg puikiausiai tinkama.

Continue reading

Kas bus Prezidentas? Apklausos rezultatai.

Aš darau apklausas, kuriose neklausiu, už ką balsuotumėte. Aš klausiu, už ką, jūsų manymu, balsuotų dauguma. Tai reiškia, kad jūs girdite kalbas, turite įsipūdžius apie įvairius žmones, o tuo remdamiesi, ir pasakote, kokie kandidatai gali tapti laimėtojais. Kadangi taip vertinančių žmonių yra labai daug, gaunasi taip, lyg susidėtų tūkstančių mažų apklausėlių rezultatai. Ir tokie rezultatai būna labai verti dėmesio.

Ta gelsva punktyrinė kreivė rodo maždaug statistiškai tikėtiną balsų lygį kandidatams, esantiems atitinkamoje vietoje. Jei balsų gerokai per daug ar gerokai per mažai – tai reiškia, kad kažkur gali būti kandidato pervertinimas arba nuvertinimas. Ingrida Šimonytė čia gali būti bene labiausiai pervertinta, bet kartu tai rodo jos didžiulį potencialą augti. Aušra Maldeikienė atrodo bene labiausiai nuvertinta, bet tai rodo, kad jos populiarumas matyt kike ne toje sferoje, kuri matėsi balsuojantiems. O šiaip, rimtai į šitą grafiką žiūrėti neverta – tai tik šiaip pasiskirstymas. Paprasčiausiai gražu.

Taigi, čia ir apžvelgsim paskutinę apklausą – apie rinkimus į Prezidentus. Sakykim taip: anksčiau aš labiau skirstydavau pagal kokius nors sąlyginius balsų kiekius, bet dabar skirstydami pasiremkim grynai visokiais internetų personažais. Jie gana žinomi, tad pagal jų įtakas galime nustatyti ir kažkuriuos korekcinius kriterijus. Viso buvo virš 3000 balsavusių žmonių, tad apklausa pakankamai plati.

Apklausoje rodyti procentai rodo, kokią dalį no visų balsų gavo kandidatas. Tačiau apklausą atsakinėję žmonės galėjo žymėti po tris kandidatus, t.y., kai kuriems kandidatams tas procentas yra realiai tris kartus didesnis. Kita vertus, kai kurie galėjo žymėti ir vos po vieną kandidatą.

Kokia dalis balsuojančių už kurį kandidatą atidavė balsus – tiesiogiai paskaičiuoti nesigauna, tačiau praktiniai skaičiai yra tokie: 7958 balsai iš viso, ir 3317 balsavusių, taigi – grubiai, 2,4 balso per statistinį kandidatą. Taigi, visur, kur rašysiu kad tiek ir tiek balsavusių ją mato kaip prezidentę, tai bus tiesiog padidinta iš to daugiklio. Turėkit omeny, kad jis truputį statistinis, ar kaip čia pasakius.

Dalis balsavimų buvo ištrinta – pvz., tokie, kur balsuota už Adolfą Hitlerį ar Vladimirą Putiną, o taip pat – pakartotinai įvesti kandidatai, kurie jau buvo sąraše. Kai kurie balsuotojai galvojo, kad jei pabalsuos už Zigmą Vaišvilą kelis kartus, tai Zigmas Vaišvila surinks daugiau balsų. BTW, ne šiaip sau Zigmą Vaišvilą čia miniu – jo pakartotinius įvedimus daugiausiai kartų trinti teko. Panašu, kad kai kurių veikėjų fanai labai keistai tokias apklausas supranta – gal nepaskaito tiesiog.

Continue reading

Ate, Alma Vaitkunskiene

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pagaliau pasiūlė Almai išeiti kur nors. Ir pasigirdo kažkokių tipažų spygčiojimai, kad kas čia dedasi ir panašiai. Aš jums paaiškinsiu, kas čia dedasi ir panašiai. Čia nieko net suprasti nereikia, pakanka suvokti, kur yra skirtumas tarp politinės valdžios ir visokių samdomų administracijos darbuotojų.

Kiek Vilniuje įvyko realių pokyčių su administracijos reikalais – tuos pokyčius padarė visai jokių galių neturėjęs, bet realiais duomenimis besiremiantis Povilas Poderskis.

Paprastai kalbant, politinė valdžia – tai tie, kurie nusprendžia, kam skirti pinigus. Tai ir yra Vilniaus savivaldybės Taryba bei meras. Sugalvoja skirti milijoną kažkokiam krepšinio klubui – nu ir paskiria. Sugalvoja, kad reikia paskirti kokį nors vadovą kokiai nors savivaldybės įmonei – nu ir paskiria. Sugalvoja, kad reikia sutaupyti pinigus iš kur nors – nu ir sutaupo.

Administracija – tai tiesiog visokių valdininkų aparatas. Pvz., koks nors finansistas, apie kurį Aušra Maldeikienė tiek ilgai vis sakė, kad „kada atleisite tą Jaką“. Ir štai ta administracija – tai ir yra ta savivaldybės dalis, kuri politikams pasiekiama tik per administracijos vadovą. Iš esmės, tik nuo to vadovo priklauso, ar koks nors administracijos veikėjas liks poste ir ar koks nors administracijos veikėjas prigalvos kokių nors kliedesių ir juos įgyvendins.

Continue reading

Apklausa: kas bus Lietuvos Prezidentas?

Žinote tas nieko neparodančias apklausas apie rinkimus – „už ką balsuotumėte“ ir panašias? Jos rodo kliedesius, nes jos yra banaliai klaidingos: daugybė į jas atsakančių žmonių išvis neina balsuoti, o kiti – paskui dar ir persigalvoja. Taip ir gaunasi, kad kokia nors apklausa parodo, jog balsuotų už vieną kandidatą, o laimi – visai kitas. Ir ypač ryškiai tai matosi, kai iki rinkimų būna likęs dar nemažas laiko tarpas.

Dar neatėjo 2018 Prezidento rinkimai, bet jie dar ateis. Kas laimės per tuos rinkimus?

Geros apklausos, kurios suveikia, yra paremtos visai kita mintimi: mes matome savo aplinką, savo draugų aplinką ir galime spėlioti, kiek žmonių už ką balsuotų. Ir štai tokios apklausos jau parodo realesnę situaciją. Kardinaliai realesnę. Ir jei atsimenate ankstesnius rinkimus, tokios apklausos pataikydavo labai labai geriau.

Continue reading

Kognityvinė diarėja ir Kremlius

Ėjau prieš kelias dienas Senamiesčiu, žiūriu, prie Prezidentūros – palapinės kažkokios, plakatai ir kokie tai žmonės. Priėjau pasižiūrėt, paskaitinėt, galvoju – kas ten vyksta sužinosiu. Sužinojau. Marazmas vyksta. Lietuva žlunga ir taip toliau. Žmonės žudomi ir paskui į psichiatrines uždardinami, kur juos paskui uždardina. Ir žudynes rengia valdžia. Ir teismai savivales daro. Plakatai visokie apie tai pasakoja aiškiai.

Lietuvos piliečiai be kaltės baudžiami ir net žudomi. Tyčia. Tie, kurie nepalankūs.

Kol aš ten žiūrėjau į tuos plakatus, prie manęs pristojo kokia tai mteriškė, kuri ėmė pasakoti, kad kovoja už kažką, bet gerai nesupratau už ką. Iš pasakojimo pabirų supratau, kad viskas blogai, gavo sąskaitą už kažkokias šiukšles, yra geriausia kažkokios mokyklos mokytoja ir ją persekiojo kažkoks žmogus, kuris visas mokyklas nusamdė, nes tenai sukišo KGB agentus ir dabar viską valdo.

Paskui priėjo dar koksai tai žmogėnas, kuris pradėjo išvis neaišku kokius vėjus pasakoti ir abu jau pradėjo kišti man kažkokį žurnalą, kur pasirašyčiau, kad Lietuvoje viskas blogai. Reikalavimų ar išvis pasirašymų prasmės nesupratau, tai ir pasakiau, kad neaišku, ko jie nori, tai nepasirašysiu. Tada prasidėjo dar didesnė diskusija.

Continue reading