Category Archives: Uncategorized

Pakvaišę 500 metrų

Kadangi temoje apie Arelius buvo jau užkabintas nenormalus pėsčiųjų elgesys, tai štai jums ir prašom: aš nenormalus pėstysis. Bent jau tokiu buvau prieš kokius kelioliką metų.

Taigi vat. Vienam tokiam klube teko susipažinti su tokia mergina (tik nepagalvokit kažko). Tiesiog keli nenormalūs ten buvom. O ta mergina (šiaip, labai liesa daugiametė karatistė, iš tų, kur moka bėgti stačia siena) pasiūlė idėją – bėgti kokius 500 metrų su kliūtimis mieste. Ir bėgti, nežiūrint kliūčių, MAKSIMALIAI greitai, su rizika. Aš buvau vienintelis, kuris pagavo idėją. Kiti net nesuprato, kame malonumas 🙂

Taigi, atstumas – nuo senojo Žvėryno tilto iki Operos ir Baleto teatro. Pirma kliūtis – gatvė, pora cyptelėjusių stabdžiais mašinų (išsisuku), tiesiai ant trajektorijos stovi POLICIJA – prasilenkiam (visa laimė, nesukeliam įtarimo), praeiviai, praeiviai, gatve greičiau – netrukdo, mašina, atšoku, praeiviai, vėl gatve, sankryža prie Lukiškių aikštės, raudonas šviesoforas, aš pirmauju, lekia mašina, stabt, mergička iš inercijos strykt, cypia stabdžiai, ji pralekia iki vidurio, aš pro nosį kitai mašinai, SUNKVEŽIMIS iš dešinės (NEMAČIAU!!!!!! GALAS!!!! Ne, valio, išlaikiau pusiausvyrą, stabdžiai cypia, už nugaros kažkas pralekia), po sunkvežimio pirmyn – trūlikas, vėl pusiausvyra, mergiotė jau lekia šaligatviu, strykt, gatvė baigėsi, pirmyn, praeiviai, kažkokie TRYS DIDELI ŽLOBAI TIKSLINGAI UŽSTOJA KELIĄ (tuo metu Vilniuj dar būdavo tokių), šiurkštus kirtis per ranką vienam, tuo pat metu iš inericijos stumt kitą (nulekia į šoną), pralekiu per tarpą tarp jų, dar bando mane griebt, bet nespėja, lekiu, bando kažką šaukt, negirdžiu, mergiotė prieky, praeiviai, praeiviai, gatvelė, pustuštė, atlekia mašina, mergiotė stabt, atstumas strumpėja, ji strykt, aš paskui per gatvę, tuščia, vėl praeiviai, šaligatvis siauresnis, BOBUTĖ, ir jos krepšys, ne, nenuvirto, neišsibarstė, mergiotė dar labiau atitolo, praeiviai, gatvė, mergiotė pralekia, stabdžiai, aš į šoną, bėgam, ne bliamba, nepavysiu, dar praeiviai, bėga, bliamba, oro, duokite oro, ORO, Operhauzas jau matosi, ORO!!! Aikštelė, mašinos, pralaviravo, aš paskui, prašokau, dar truputis, viskas… Viskas… ORRRROOOO…. Bliamba… Vat taip vat… Pralaimėjau.

Bet adrenalino buvo daug. Kiti, kurie bandė šiaip bėgti, kultūringai, pavijo mus tik po 10 minučių 🙂

Šiaip, nerekomenduoju tokio bėgimo niekam, kas turi bent nedidelį viršsvorį (aš dabar neabejotinai toks). Tinka tik tiems, kas liesi, kaip skeletai. Galimos sportinės rizikos – lavoninė arba traumatologinis.

Areliai miestų gatvėse. Ir kampščiagalviai.

Areliai ((C)

[info]misswildanimal

) užknisa. Jau kaip

[info]maumaz

šiandien parašė, ima pikdžiuga, kai jiems kas atsitinka. Ale kad dažniausiai nieko neatsitinka.

O gatvėse mane užknisa tie areliai, kurie neteisingai elgiasi sankryžose. Kelios rūšys tokių būna.

Yra tokie, kurie įžūliai važiuoja per mirksinčią geltoną ar net raudoną (jau net ir tokių daug) – šitie yra mirtinai pavojingi. Jiems priskirčiau ir tą rūšį arelių, kurie nepraleidžia pėsčiųjų per perėjas. Porą kartų šitokie areliai manęs vos nenumušė.

Vieną sykį ėjau per žalią šviesą, per perėją. O toks arelis sugalvojo lėkti į dešinę, manęs nepraleisdamas. Žodžiu, kažkokiu neaiškiu organu pajutau, kad kažkas iš už nugaros atlekia ant manęs. Ir šokau atgal. Tiesą sakant, pats nepatikėčiau, ale nušokau atbulas maždaug du metrus. Taip ir išsigelbėjau. Arelis cypiančiais stabdžiais sustojo už kokių 15-20 metrų ir išlipo su visais savo purvinais ir dryžuotais treningais iš sukežusio, bet piktinto golpuko. Iš arelio snukio supratau, kad tuoj pradės varyti kažką iš serijos „a tu girdi, a mata kur ein, gaidi!“. Deja… Aš nespėjau prie jo pribėgti, nes jis spėjo pamatyti MANO snukį, neįtikėtinai vikriai įšoko atgal į savo golpuką ir net nespėjęs durų užsidaryti (užtrenkė jau bevažiuodamas), nulėkė. Tur būt, mano veide pamatė kažką labai atgrąsaus… Deja…

O yra kita, itin populiari arelių rūšis – ne tokia pavojinga, bet labai užveikianti. Tai šitie per kampščius važiuoja į sankryžą, negalėdami iš jos išvažiuoti. Rezultatas – užsidega raudona, o jie vis dar stovi. Ir užkempša skersines gatves. O kadangi skersinėse gatvėse irgi pilna sankryžų, kurias užkemša tokie pat idijotai, tai užsikempša ir šių gatvių skersinės gatvės. Ir t.t.. Ir galų gale gaunasi taip, kad visur vien tik kampščiai. Taigi, dėl tokių idijotų turime didelius kampščius. Itin nemalonu yra tai, kad tokie areliai tvarkingai besielgiantiems vairuotojams dar ir pypsina ir fakus rodo. Ghrmz… Kampščiagalviai.

O kokie areliai jus užknisa labiausiai?

Bebrų pavojus smarkiai perdedamas

Bebrų pavojus smarkiai perdedamas
Aurelija Simkuvienė, LVŽŪA referentė

Paskutiniu metu žiniasklaidoje ir internete pasirodantys pranešimai apie bebrų pavojų yra smarkiai perdėti, kas verčia galvoti apie šių pranešimų skleidžiančius asmenis įvardinti, kaip nekompetenciją. Štai pranešama, kad bebrai keliasi į kanalizacijas, parkus, šiukšlynus ar kitas žmonių apgyvendintas vietas. Tačiau LVŽŪA nori priminti, kad iki šiol neužfiksuota atvejų, kad tokie reiškiniai būtų padarę žymesnę žalą. Netgi priešingai, bebrai atstato gamtos pusiausvyrą, pakeldami gruntinio vandens lygį. Tvirtinimai, esą bebrų užtvankos užlieja šiukšlynus ir šitaip kenksmingos medžiagos išplaunamos į aplinką nėra teisingi, nes nepatvirtinti jokiais tyrimais. Į aplinką pakliūnančios kenksmingos medžiagos gali būti išplaunamos ir dėl kitų priežasčių.

Itin stipraus atgarsio visuomenėje gali sulaukti nepagrįsti teiginiai, esą bebrai platina pasiutligę. Pernai Lietuvoje užfiksuoti tik 112 bebrų pasiutligės atvejų, užpernai tokių atvejų buvo 57, visus juos likvidavo medžiotojai. Nėra įrodymų, kad nuo bebrų pasiutlige būtų apsikrėsta per apgraužtus medžius ar krūmus, visi žinomi atvejai paremti tiesioginiu bebro įkandimu, taip pat reikia pažymėti, kad bebrai nesudarė žymių pasiutligės židinių. Atvejai kada užsikrėsta pasiutlige įsivarius rakštį ar susižeidus į bebrų apgraužtus medžių kamienus yra užfiksuoti Vokietijoje, Austrijoje, bet Lietuvoje apie tai nėra žinių.

Bebrai – tai dalis Lietuvos gamtos, todėl puolant juos, neigiama šių žvėrelių teigiama įtaka ekologijos pusiausvyrai, o žala melioracijos įrangai yra perdėta. Tiktai apgalvotai juos daugindami ir veisdami bebravietes galime užtikrinti, kad nenaudojamose žemėse bus atkurta gamtos pusiausvira.

Paimta iš http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?p=97440#p97440

Gal kas žiūrit TV ir galite padėti?

Pas uošvienę žiūrėjau TV (namuose net neturiu tos dėžės). Per kažkurią iš lietuviškų programų (įsijungiau pačią pranešimo pabaigą) rodė, kaip kažkokį vaiką sodyboj apkandžiojo bebras, greitoji ten ir t.t.. Kadangi domiuosi bebrais, tai būtų įdomu, gal daugiau kas nors matė tą laidą ir gali pasakyti detales, ką pražiūrėjau, kur ten buvo ir kaip, ar gal išvis kažkas turit įrašą? Man rodos, arba LTV, arba penktas kanalas ten buvo…