Kitų gabalų kaip ir negirdėjau, tik šitą. Bet manau, kad jis vertas pirmos vietos. Neabejotinai.
Sakyčiau simptomatiška, kad antipopsinis neformatas jau antrą kartą per kelis paskutinius metus prasimuša į pirmą vietą. Ir sakyčiau, kad apie tai verta pagalvot.
Dažniausias vertinimas, o ir pačių Facebook atstovų tikėjimas yra toks, esą Facebook yra laimėtojas, o Google su savo Buzz – tai fail. Paprastai pateikiamos kalbos, kur lyginama, kiek žmonių apsilankė Google paieškoje, o kiek Facebook sistemoje. Deja, deja.
Sakyčiau, tai kaip tik ta situacija, kur mūšis laimėtas, o karas – akivaizdžiai praloštas. Google truputį praleido traukinį, neiškišę visam pasauliui savo socialinio tinklo sistemos. Taip taip, žinau, kad Google turi visą krūvą sistemų, turinčių aiškius socialinio tinklo požymius – Youtube, Gmail, Google Buzz, kažkokį ten savo mesendžerį ir t.t. – pakankamą kiekį visokių daiktų, kad juos sujungus, staiga kiltų garsus "triokšt", po kurio iš Facebook liktų šlapia vieta. Bet visi užmiršę dar geresnį daiktą – savo laiku reklamuotą, o dabar jau kelis metus "užmirštą" Orkut. Toks vaizdas, lyg Orkut neegzistuotų – žinoma, bet kam, išskyrus Braziliją ir, paskutiniu metu, Indiją.
Nedaugelis žino, bet prieš kokius 5-6 metus, kai socialinių tinklų bumas buvo dar pilnai neįsivažiavęs, Orkut tapo didžiausiu socialiniu tinklu, kuriame, kažkodėl, dominuoti ėmė brazilai. Po to Google perkėlė Orkut ofisą į Braziliją ir ėmė daryti kažkokius eksperimentus. Pasižiūrėjus į Facebook sistemą, matosi, kad šioji nemenka dalimi nuklonuota nuo to paties Orkut. Kodėl Google laiko Orkut Brazilijoje? Tik todėl, kad nenori daryti tokių eksperimentų ant potencialiai brangiausių segmentų, esančių JAV ir Europoje.
Ką dar gero turi Google? Blogger – vieną iš gausiausių bloginimo platformų, labai įdomų daiktą, pavadintą Google Friend Connect (šis daro social networkingą be social networkingo), vėl socialiniams tinklams artimus Google Docs ir Calendar – irgi kolaboracija, ar ne? Dar pridėkim Google Wave ir čia jau visai per akis bus visko.
Klausimas vienas – kodėl Google iki šiol teapsiribojo tuo, kad prisijungęs prie Gmail, pvz., gali supaprastintai užsregistruoti Youtube ar kokiam nors Orkut? Ir tai tik supaprastintai, o ne automatiškai. Manau, atsakymas paprastas: ši kontora, apie kurią jau kalbama, kaip apie antrą monopolistą, savo įtakingumu jau galintį konkuruoti su Microsoft, tiesiog nenori parodyti savo nagų. Kaip jau buvo parodę, kai startavo su Google Docs – būtent tada prasidėjo kalbos, kad Microsoft tik Microsoft, o čia – gerokai rimčiau ir pavojingiau visiems – ir vartotojams, ir konkurencijai, ir viskam. Būtent nuo tada Google ir nutilo. Būtent nuo tada visiems ėmė atrodyti, kad Google produktai startuoja, kaip paskiri, niekuo nesusiję servisai.
Facebook giriasi, kad aplenkė Google? Puiku. Buzz (išties – socialinis tinklas pagrindinei Google vartotojų masei) startavo kaip nevykęs daiktas? Dar geriau. Visi užmiršta apie Orkut (tas juk tiktai Brazilijoj ir Indijoj) ir galvoja, kad Google feilino. Ir niekas nei nepastebi, kad po mėnesio pas tą Google Buzz ima augti krūvos navarotų ir ima rastis netgi visai aktyvus socialinis tinklas to paties Facebook, Myspace ir krūvos kitų, "sėkmingų ir nefeilinusių" tinklų panosėje. Integracija su kitais produktais? Google atrodo, kaip nevykėliai, tačiau taip tęsis tik iki vieno momento – kai kiti įsijaus, pasiskelbs laimėtojais, ir jau tada, nebijodami būti apšauktais monopoline korporacija, Google savo konkurentus pritrėkš, kaip šliužus.
Sakyčiau, nepaprastai išskaičiuotas elgesys. Aštuonkojis su akiniais…
Vai vai vai, kaip supyko seimūnai, kai Saulius Stoma pavadino seimą mėšlu. Ne veltui juk sakoma, kad labiausiai žeidžia teisybė, viešai pasakyta, o ne koks nors melas 😀
Kad žinokit, bendrame šūdinų raudų ir nepataikymų į natas fone, mūsiškė Yva/69 danguje gal net gali ir laimėti… Ar ką ten tokius pasiuntėm? Neseku įvykių…
Žodžiu, istoriją prieš kokius 8 metus papasakojo vienas draugas, pagrindo netikėti juo lyg ir neturiu – juolab, detalės gan specifinės. Trumpai tariant, taip jam nutiko, kad bute aukštu aukščiau gyveno kažkoks psichas. Tikra, psichiatrine to žodžio prasme. Ir anasai draugas tam psichui kažkuo neįtiko. Vieną kartą psichas padegė draugo duris, kitą kartą – kirviu spyną iškapojo, skundė policijai, esą tas draugas jį terorizuojąs ir panašiai. Bet šiaip, viskas lyg ir ramiai vyko – policija nesikišo, draugas pasikeitė duris į šarvuotas, psichas lyg ir apsiramino…
Tik vat sykį ėmė ir sugalvojo tas psichas daryti remontą – išsigriovė sienas ir pramušė savo buto grindyse (kitaip tariant – draugo buto lubose) skylę. Na, aišku, prasidėjo viskas iš naujo, bylinėjimaisi dėl išgriautų lubų ir panašiai. Ir vat pareina kartą tas draugas namo, užsuka į kambarį ir užuodžia smarvę, ašarinių dujų. Ir dar tokią, kad nors uždusk – aiškiai psichas pro skylę lubose pripurškė. Pravėdina butą ir galvoja, ką čia padaryt. Nesugalvoja. Nueina pas psichą aiškintis – tas neatidaro, bet per duris sako, kad nieko jis nedaręs. Kelias dienas ramu, bet greitai vėl – pareina draugas namo ir dar geriau: užeina į kambarį, kur skylė lubose – pojūčiai staiga kažkokie pasidaro nemalonūs. Ir ūžimas girdisi iš viršaus. Pasižiūri į skylę lubose – o ten mikrobangė krosnelė, į skylę lubose įkišta: durelės nuimtos, ūžia, šviečia. Spinduliuoja savo kilovatą galios – tokį jau fiziškai galima pajusti, netoli nuo krosnelės esant.
Trumpai tariant, draugui išsyk pasidarė aišku, kas vyksta. Paskambino į policiją, paaiškino tiems apie mikrobangę. Taip pat paskambino ir į psichiatrinę, iškvietė tam kaimynui daktarus. Irgi paaiškino, kas vyksta. Policija nesureagavo, tačiau medikai buvo greiti – psichiatrinė pagalba atvyko po 10 minučių, paklausė išsyk "ar čia į jus spinduliuoja" ir, gavę teigiamą atsakymą ("taip, spinduliuoja mikrobangom, o neseniai dujomis bandė mane nuodyt"), supakavo draugelį, užvilko tramdomuosius marškinius, įkalė dozę aminazino ir nuvežė į ligoninę. Paleido stebėtinai greitai – po kelių savaičių. Visą tą laiką šėrė arkliškom dozėm neuroleptikų, prisakė šiuos gerti ir grįžus namo.
Istorija baigėsi laimingai – kol draugas gulėjo durnyne, tasai psichas užsirovė ant kažko kito iš kaimynų (berods irgi duris bandė padegt), buvo atidaužytas namo gyventojų, pakliuvo į policiją, grįžęs dar kažkam grąsino, ko pasekoje netyčia nugriuvo nuo laiptų (prie būrio liudininkų), susilaužė krūvą kaulų, apsiramino ir paskui kažkur išsikraustė.
Bet istorija, taip ar anaip, pamokanti. Kenksminga spinduliuotė išties būna, nors psichiatrai įpratę manyti kitaip.
