Tai ko gero nuostabiausia mėgėjiška nuotrauka, kokią šiais metais mačiau – dėkui
už leidimą ją čia paskelbti 🙂 Negaliu atsižiūrėti tiesiog 🙂
Tai ko gero nuostabiausia mėgėjiška nuotrauka, kokią šiais metais mačiau – dėkui
už leidimą ją čia paskelbti 🙂 Negaliu atsižiūrėti tiesiog 🙂
Gerb. Azas parašė apie tas silpnaprotes paaugles, varčiusias kryžius ir myžusias kapinėse – kad reiktų jas gerai diržu auklėti. Tai ten išlindo Yshtabi ir pradėjo varyt, kad kai kuriems neduota suprast kažko 🙂 Tai čia truputį pasamprotausiu plačiau, paskleisiu truputį elementaraus biheviorizmo metodinių pagrindų 🙂
Bausmė – vienas iš elementarių auklėjimo metodų, nebūtinai fizinė bausmė – tiesiog bausmė. Lygiai taip pat, kaip ir apdovanojimas – ar saldainiu, ar pagyrimais. Apdovanojimas yra paskatinimui. Bausmė – atgrąsinimui. Visai skirtingiems dalykams.
Kai mano dukra, būdama dviejų metų amžiaus, ėmė sukinėti dujinės viryklės ratukus (tuos, kuriomis dujos atsukamos), ji gavo per nagus. Kad pajustų skausmą. Tai nuostabiai suveikė. Jokios nebausminės priemonės būtų nepadėjusios, o subarimas – elementariai nebuvo pakankamas. Bendra mintis – paprasta: geriau tegul vaikas gauna diržo subinėn, o ne prisidirba taip, kad ar užsimuša, ar ką sužaloja, etc..
Reikalingas apdovanojimo ar bausmės dydis – priklauso nuo paprasčiausio signalinio barjero, kitaip tariant – nuo santykio tarp elgesį skatinančių ir elgesį slopinančių faktorių. Ir apdovanojimas, ir bausmė leidžia pakoreguoti šitą barjerą. Apdovanojimas – padeda nuleisti barjerą ir paskatinti elgesį. Bausmė – pakelia barjerą ir sustabdo netinkamą elgesį. Painioti ar priešpastatyti šiuos du metodus – tai elementarus bukumas. Deja, labai paplitęs. Vienas metodas negali pakeisti kito. Neįmanoma pakelti barjero, skatinant. Neįmanoma sumažinti barjero, baudžiant.
Barjero lygis gali būti įvairus. Vieniems atvejams – pakanka minimalaus lygio (pagyrimo ar pabarimo). Kitiems atvejams – reikia žymiai didesnio (torto ar diržo). Jei vaikas pripratęs, kad jam galima gadinti daiktus ir nekreipia dėmesio į tėvų moralus – pabarimas nepadės. Tai bus per mažas barjeras. Reiks diržo. Jei vaikas nenori susitvarkyti kambario – paprastas pameilikavimas irgi gali nepadėti. Prireiks nupirkti ledų.
Taip, natūralu, kad atsiranda silpnapročių, nusprendžiančių, kad paprasčiau laikytis kraštutinumų. Arba auklėti vien bausmėmis, arba vien paskatinimais. Rezultatas – „išauklėti“ neurotikai, megalomaniakai, egomaniakai, neadekvatai, sociopatai, etc.. Įskaitant ir taip išauklėtus bukus tėvelius, kurie vaikus „skatina“ diržu, ir lygiai tokias pat bukas veikėjas, kurios paskui aiškina, esą bausmės – tai atgyvena ir lygina diržą su rankų nukapojimu.
O dėl tų kapinėse siautėjusių paauglių, manyčiau, jų percepcinis barjeras pakankamai žemas, kad paprasto vienkartinio kailio iškaršimo diržu jau netgi ir nepakaktų pakankamam jo padidinimui. Čia jau verta nagrinėti senovišką „lupti, kad kraujai taškytųsi“.
"This video is not available in your country due to copyright restrictions."
Gavote tokį pranešimą, per Youtube pabandę paklausyti muzikos? Malonu? Man tai primena tas pačias diskriminacijas, kurios buvo cariniais laikais prieš lietuvius ir lenkus, nacių laikais – prieš bet okupuotų kraštų nevokiečius, sovietmečio laikais – prieš visus, kas nėra rusai, etc.. Dabar jau iš amerikosų patiriam, kaip sakant. Na, ir kas, kad esame EU ir mums "galioja" visos EU normos: esi kažkur Britanijoje – gali žiūrėt. Esi Lietuvoje – "copyright restrictions".
Jei kokius nors PayPal nenorus su mumis turėti reikalų naiviai ir su viltimi teisindavome savais interneto sukčiais (nors JAV jų šimteriopai daugiau), tai šitą irgi pateisint sugalvosim, kaip. Visada atsiras priežasčių, kodėl galim pabūti blogesniais, tiesa?
Daugelis laukia, tai netempsiu gumos 🙂 Pilnai testą jau atsakė 55 žmonės – nors tai ir mažiau už statistinį šimtuką, kurio paprastai reikia analizei, bet tiek jau to – manau, kad kardinaliai rezultatai nepasikeis.
Jei dar nepadarėte testuko, padarykite – http://www.itsm.lt/testai/index.php?sid=18411
Testas nėra rimtas, tačiau jame užkabinti ir kai kurie teoriniai vadybos dalykai, ir praktinės situacijos, su kuriomis tenka susidurti vadovui. Kai kurios – tikrai nėra tokios paprastos, kaip gali atrodyti, be to, įkišta ir spąstų, skirtų specialiai tiems, kas spėlioja ar bando suprasti situaciją pagal įprastą gyvenimišką logiką. Tikslių atsakymų neduosiu – kad netrukdytų pabandyti dar kartą. Paaiškinsiu tik esminę mintį ir tai, apie ką reiktų pagalvoti.
Rezultatų lygiai yra 5. Nuostabu, bet atsakinėję LJ friendai nei vienas negavo žemiausio įvertinimo. Nors aukščiausio, deja, irgi nebuvo.
Taigi, kur esminiai klausimų įdomumai?
Esate vadovas? Turite patirties? Pasitikrinkite vadybos patirtį ir supratimą, įdomu būtų panagrinėti ir rezultatus, ir keblesnius klausimus – http://www.itsm.lt/testai/index.php?sid=18411&lang=lt
Jei nebaisu, būtų įdomu, jei ir atsakymais pasidalintumėt 🙂 Kai prisikaups pakankamai daug atsakymų tame teste – parašysiu apie tai plačiau.
