Andrius Tapinas ir internetai laimi

Geriausias dalykas, kuris nutiko šį rudenį – tai tas, kad toksai elektros skydinių slapūnas Audrius Siaurusevičius sugalvojo išmesti Andrių Tapiną. Aš žinau, kad jūs su manimi nesutiksite, bet tai tik laikina. Perskaitysite ir sutiksite. Nes tai, kas dabar vyksta – tai geriausia, kas tik gali vykti žiniasklaidoje.

Andrius Tapinas pradėjo revoliuciją. Ir jau niekas nebebus taip, kaip anksčiau. Viskas bus žymiai geriau. Pasaulis keičiasi. Ir viskas bus puiku.

Andrius Tapinas pradėjo revoliuciją. Ir jau niekas nebebus taip, kaip anksčiau. Viskas bus žymiai geriau. Pasaulis keičiasi. Ir viskas bus puiku.

Įsivaizduokite situaciją, kur esminius žiniasklaidos kanalus valdo vos kelios didelės žiniasklaidos grupės. Tiksliau, vos kelios televizijos. Ir tos televizijos vienaip ar kitaip per daugelį metų tampa kaip nors, kaip čia pasakius, juntamai padegradavusiomis. Tačiau jos nuo seno turi įtaką ir viskas sukasi užburtame rate: kadangi kelios televizijos turi įtaką, reklamos pinigai ir politinė parama (čia aš taip labai politkorektiškai sakau – susiprotėkit patys, ką turiu omeny) eina per tas kelias televizijas. O kadangi tai eina per tas kelias televizijas, tai jos turi įtaką.

Kai konkurencija nedidelė, ilgainiui tas užburtas ratas pavirsta į tiesiog savaiminį status quo – dėl pinigų nesipešama, tarpusavy pernelyg nekovojama, o tiesiog skirstomasi įtakos zonomis. Ir viskas lieka blogai, blogai, blogai. Ir niekas nesikeičia. Iki tam tikro momento.

Continue reading →

Artėjant Seimo rinkimams

Artėjant Seimo rinkimams, mane tarpais apima beviltiškumo jausmas. Aš pasižiūriu į dabartinę Seimo daugumą ir mane ima siaubas. Aš pasižiūriu į opoziciją ir mane irgi supurto. Aš nežinau, už ką balsuoti. Tiksliau, gal ir žinau, bet mane visvien ima kažkoks klaikumas. Ir baimė dėl to, kad išrinks visiškus atmatas, ir baimė dėl to, kad bet kuri partija, už kurią gal ir galima būtų balsuoti, turi daugybę tokių minusų, kad aš juos įrašyčiau į sąrašą tų, už ką nebalsuoti. Bet kitos partijos dar klaikesnės. Ima toks jausmas, kad viskas blogai, bet tai reiškia, kad reikia rasti sprendimą. Ir mes galime rasti bent kažkokį sprendimą.

Mane užveikė Seime ir Vyriausybėje sėdintys durniai. Manau, kad jus irgi užveikė. Ir mes galime sistemingai viską pakeisti.

Mane užveikė Seime ir Vyriausybėje sėdintys durniai. Manau, kad jus irgi užveikė. Ir mes galime sistemingai viską pakeisti.

Aš jums duosiu apžvalgą, ką aš manau apie kiekvienus, už ką bent iš principo verta balsuoti, bent jau dėl kokių nors priežasčių. Ir čia bus labai baisi apžvalga, nes graži man nesigauna. Tačiau visgi čia bus patarimų, ką galima daryti. Ir aš nežinau, ar mes galime dar kažką pakeisti, bet pabandykime. Nes visgi mes galime. Jei nebandysime – tai nieko nepakeisime. Todėl pabandykime ir gausis.

Aš rašysiu tik apie tuos, už ką bent iš principo verta balsuoti. Nes nemanau, kad verta balsuoti už kontrabandininkų šeimos partiją, kuri nuolat užsiima antikorupcines pozicijas, šaudo pareigūnų šunis ir valtimis užmušinėja upėje besimaudančius žmones. Aš nemanau, kad verta balsuoti ir už tokią partiją, kurios veikėjų koNpetencija tokia, kad jie surengia planą išvis uždrausti internetus, nes per internetus skleidžiama jiems netinkama informacija – AČIŲ.

Nors bendrai tai yra ir dar blogiau – nes gerai pagalvojus, pvz., keliuose rajonuose situacija realiai pagerėtų, jei ten į valdžią ateitų kad ir kokia nors Darbo partija arba kokia nors partija „Tvarka ir teisingumas“. Taip, jūs nesuklydote, būna net ir taip blogai, kai kažkur nagus įkiša nacionalistai, kurie atima iš žmonių bet kokias galimybes išmokti valstybinės kalbos (t.y., sukelia diskriminuojančią situaciją), o paskui dėl to visur rėkia ir šlamščia lėšas, kuriomis dar labiau įsitvirtina. Taip, įvertinus pasekmes, tai dar baisiau už bet ką.

Mane vemt verčia nuo visokių politikos šlykštynių. Ir deja, tos šlykštynės vis sėdi valdžioje. Ir deja, lieka tik rinktis tuos, kas turi trūkumų. Didelių trūkumų, bet ką padarysi. Pakalbėkim apie tai. Ir padarykim, nes bliamba, nu turi gi gautis. Kai taip klaiku, tai tiesiog privalo gautis kažkas gero. Ir gausis ir viskas. Todėl prašau visų (dar prieš apžvalgą) – darykim ir gausis.

Continue reading →

Apple vs. Android

Pakeičiau savo telefoną. Galų gale po visokių Android perėjau prie Apple iPhone. Štai ir pasidalinsiu įspūdžiais, kas gi su tuo kitaip ir ne taip. Kas džiugina, o kas užknisa. Gal ir patys tada lengviau pasirinksit, nes suprantu, kad esminis klausimas visada toks: ar išties verta?

Būtų gerai, jei viskas būtų gerai pas vienus, o blogai pas kitus. Bet taip niekada nebūna. Visada būna visaip.

Būtų gerai, jei viskas būtų gerai pas vienus, o blogai pas kitus. Bet taip niekada nebūna. Visada būna visaip.

Aš iki šiol dar nežinau, ar verta, nors naudoju tą naują telefoną jau kokią dieną mėnesį* laiko. Gal ir verta. Spėju, kad net labai verta. Arba gal ir ne. Kai kurie dalykai man tame iPhone tikrai velniškai patinka. Kai kurie dalykai jau spėjo subiesinti. Kai kurie dalykai tokie, kad atrodo, jog visi Android telefonai yra tiesiog šūdas. Kai kurie tokie, kad kartais kyla mintis, jog velniop tą iPhone ir senas Android yra žymiai geriau.

Aišku, per dar kelias dienas apsiprasiu ir kažkaip matyt jau pasiliksiu su tuo iPhone, juoba, kad jis turi neįtikėtiną savybę: jo garsas, kai su kažkuo kalbiesi, yra toks švarus, toks kitoks, kad kartais net kyla jausmas, jog kalbiesi ne per telefoną, o per kažką kitą. Čia yra vienas iš tokių dalykų, kuriuos sunku suprasti, kol pats nepradedi naudotis.

Bet kol kas dar visokių minčių kyla, nes aišku, kad ne viskas gerai, yra ir visokių blogų reikalų. Štai ir pasidalinsiu su jumis savo pastebėjimais.

Continue reading →

Naujas Darbo kodeksas ir standartizacijos komitetų sindromas

Nuo pat to momento, kai tik pasirodė planai naujam Darbo kodeksui, manęs skirtingi žmonės klausinėjo, ką aš apie tai galvoju ir kas geriau – senas ar naujas. O aš visiems tegalėjau atsakyti, kad nežinau, nes abu man baisūs, tačiau geriau jau naujas įstatymas, nes senas yra toks blogas, kad blogiau sunkiai įmanoma, o su nauju bent kažkas kaip nors keisis į gerąją pusę.

Senas mokslinis anekdotas sako, kad jei pakankamai dideliam kiekiui beždžionių duosi kompiuterius ir jos tada barškins per kokius papuola klaviškus, tai per pakankamai ilgą laiko tarpą jos sukurs kokį nors proingą kūrinį, pvz., Jono Biliūno "Kliudžiau" ar dar kažką tokio. Vadyboje panašūs procesai yra žinomi kaip standartizacijos komitetų sindromas.

Senas mokslinis anekdotas sako, kad jei pakankamai dideliam kiekiui beždžionių duosi kompiuterius ir jos tada barškins per kokius papuola klavišus, tai per pakankamai ilgą laiko tarpą jos sukurs kokį nors protingą ir giliai dvasingą kūrinį, pvz., Jono Biliūno „Kliudžiau“, Antano Vienuolio „Paskenduolę“ ar dar kažką tokio – na, bent jau kokią nors Salomėjos Nėries poemą – tai jau tikrai. Vadyboje panašūs procesai yra žinomi kaip standartizacijos komitetų sindromas.

Žinote, aš prieš kažkiek mėnesių netgi bandžiau analizuoti, ieškoti to naujo Darbo kodekso, lyginti kažką, nu bet ką ten daug prilyginsi, kai jie visgi pakankamai skirtingi. Nebent paskirus, iš konteksto ištraukiamus fragmentus galėtume lyginti, nu bet žinot, čia gaunasi panašiai kaip lygintume dviratį su sportbačiu – vieno raikštukai raudoni, o pas kitą – skambaliukas paauksuotas.

Visgi, kai prasidėjo visi bardakai su tuo nauju Darbo kodeksu, tai ką aš žinau, ką dabar man pasakyti – ir norisi, ir neaišku. Na, tiesiog na ką aš žinau ir viskas. Pradžioje – tas naujas Darbo kodeksas visvien pakankamai durnas ir išaugintas taip, kad rodo ryškiausius standartizacijos komitetų sindromo požymius. Paskui dar durnesni protestai dėl to kodekso buvo kilę, kurie iliustratyvūs (kažkokie į Vyriausybės duris besimasturbavę veikėjai), o paskui vėl visokie ten darbdaviai su profsąjungomis, o paskui dar kitos nesąmonės, paskui kažkokie bandymai kažką taisyti, ir taip toliau, ir dar toks vaizdas, kad galo nesimato – viskas yra pavirtę į kažkokią klaikią pelkę. Todėl aš jums ir nerašysiu nieko, apie tai, kas ir kaip tame kodekse blogai, nes tai tiesiog nesvarbu.

Aš geriau jums parašysiu, kas ir kaip yra dar blogiau už bet kokį Darbo kodeksą ir kaip išties reikia daryti. Bet pradžioje aš jums paaiškinsiu apie standartizacijos komitetų sindromą, nes jis yra šakninė viso to bardako priežastis. Ir beje, sename Darbo kodekse tasai sindromas per krūvą metų irgi suveikė ganėtinai juntamai, tik negana to, dar persimaišydamas su klaikiu sovietiniu kliedesiu apie darbo klasės kovą prieš išnaudotojus kapitalistus.

Continue reading →

Elektroninės cigaretės, labą dieną

Aš šiandien užvažiuosiu ant elektroninių cigarečių, ir maža jums nepasirodys. O kodėl? O todėl, kad ant visko reikia užvažiuoti. Ir ant elektroninių, ir ant neelektroninių. Nes šiaip tai tabakas yra blogai, rūkymas kenkia. Ir tai yra blogis.

Būna elektroninės cigaretės, būna ir cigarai, ir netgi pypkės. Visi tie dalykai gal išties kažkokių ten dervų mažiau duoda, kietų dalelių gal irgi mažiau, smarvės mažiau ir taip toliau. Tik tiek, kad išties tai rūkai neaišku ką ir neaišku kokiais kiekiais. Kai kurie sako, kad suvartojamo nikotino dozės, perėjus prie elektroninių cigarečių, gali padidėti net ne kelis, o kelias dešimtis kartų.

Būna elektroninės cigaretės, būna ir cigarai, ir netgi pypkės. Visi tie dalykai gal išties kažkokių ten dervų mažiau duoda, kietų dalelių gal irgi mažiau, smarvės mažiau ir taip toliau. Tik tiek, kad išties tai rūkai neaišku ką ir neaišku kokiais kiekiais. Kai kurie sako, kad suvartojamo nikotino dozės, perėjus prie elektroninių cigarečių, gali padidėti net ne kelis, o kelias dešimtis kartų.

Štai tarkim, vienas draugas man papasakojo, kaip ten yra geriau, elektroninės cigaretės yra geriau. Ir pigiau, ir esą visokiems plaučiams nekenkia. Ir viskas ten gerai, ir nikotiną galima sau reguliuotis, ir taip toliau, ir panašiai. Labą dieną.

Aš vat jūsų noriu paklausti: tarkim, maisto produktų kokybę prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarkim, tabako gaminių ir alkoholio kontrolę vykdo koks nors Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. O kas žiūri elektrinines cigaretes ir jų skysčius? Nežinau, kas. Man atrodo, kad niekas.

Continue reading →