Tag Archives: tv

Andrius Tapinas ir internetai laimi

Geriausias dalykas, kuris nutiko šį rudenį – tai tas, kad toksai elektros skydinių slapūnas Audrius Siaurusevičius sugalvojo išmesti Andrių Tapiną. Aš žinau, kad jūs su manimi nesutiksite, bet tai tik laikina. Perskaitysite ir sutiksite. Nes tai, kas dabar vyksta – tai geriausia, kas tik gali vykti žiniasklaidoje.

Andrius Tapinas pradėjo revoliuciją. Ir jau niekas nebebus taip, kaip anksčiau. Viskas bus žymiai geriau. Pasaulis keičiasi. Ir viskas bus puiku.

Andrius Tapinas pradėjo revoliuciją. Ir jau niekas nebebus taip, kaip anksčiau. Viskas bus žymiai geriau. Pasaulis keičiasi. Ir viskas bus puiku.

Įsivaizduokite situaciją, kur esminius žiniasklaidos kanalus valdo vos kelios didelės žiniasklaidos grupės. Tiksliau, vos kelios televizijos. Ir tos televizijos vienaip ar kitaip per daugelį metų tampa kaip nors, kaip čia pasakius, juntamai padegradavusiomis. Tačiau jos nuo seno turi įtaką ir viskas sukasi užburtame rate: kadangi kelios televizijos turi įtaką, reklamos pinigai ir politinė parama (čia aš taip labai politkorektiškai sakau – susiprotėkit patys, ką turiu omeny) eina per tas kelias televizijas. O kadangi tai eina per tas kelias televizijas, tai jos turi įtaką.

Kai konkurencija nedidelė, ilgainiui tas užburtas ratas pavirsta į tiesiog savaiminį status quo – dėl pinigų nesipešama, tarpusavy pernelyg nekovojama, o tiesiog skirstomasi įtakos zonomis. Ir viskas lieka blogai, blogai, blogai. Ir niekas nesikeičia. Iki tam tikro momento.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Teo posūkis

Kažkaip kaip jau būna, vis netyčiukais, teko malonumas sudalyvauti viename renginyje, kur vienaip ar kitaip pasitaiko. Vat šį kartą buvo ekskursija Teo įmonėse. Aišku, galėčiau aš čia jums papasakoti visokių dalykų, tik nežinau ar tai bus baisiai įdomu, kai apie tai jau ir kiti parašė.

Kadaise gandai keliaudavo paprastaisiais būdais. Paskui jie ėmė keliauti per laikraščius, dar paskui - per radiją ir TV, o dabar geriausia informacijos sklaidos priemone tapo internetai.

Kadaise gandai keliaudavo paprastaisiais būdais. Paskui jie ėmė keliauti per laikraščius, dar paskui – per radiją ir TV, o dabar geriausia informacijos sklaidos priemone tapo internetai.

Žinot, kažkiek metų mano įprastas kontaktas su Teo būdavo labai paprastas: paskambina koks vaikinukas ar mergina ir siūlo imti Gala TV, o aš jiems sakau, kad nežiūriu TV. Tada prasidėdavo klausinėjimai kažkoki, o paskui nustebimai, kad aš televizoriaus neturiu. Buvo netgi tokių, kurie siūlė nusipirkti televizorių ir labai dėl to įkalbinėjo. Bet laikas keičiasi ir atrodo, kad Teo susiprato, jog aš televizoriaus nepirksiu.

Kita vertus, man pačiam Teo yra įmonė, kuri turėtų tapti pavyzdžiu visoms Lietuvos valdiškoms kontoroms: po to, kai Lietuvos Telekomą nusipirko skandinavai, jie čia padarė nuostabią optimizaciją, masiškai atleisdami visus nekritinius darbuotojus, paskui su dideliu nenoru priimdami žmones vėl, o paskui vėl masiškai atleisdami ir vėl imdami per naują, tik jau nenoriai ir atsirenkant. Rezultatas buvo akivaizdus: iki tol telefoną įsivesti į namus trukdavo keletą metų, o po to – vos kelias dienas. Darbuotojų belenkiek sumažėjo, paslaugų belenkiek padaugėjo ir įmonė pasidarė absoliučiai nepanašia į tą sovietinį monstrą, kuris buvo iki pardavimo. Vat todėl aš visiems nuolat statau Teo už pavyzdį, kaip reikia tvarkyti valdišką sektorių.

Bet čia geriau kalbėkim ne apie istoriją, o šiaip apie visokius dalykus, kurie kažkokie įdomesni.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter
Leonidas Brežnevas, SSRS plakatas

Sovietinė televizija

Pakalbėjom truputį apie tai, ko sovietmečiu pasigestų moterys, bet yra ir daugiau temų. Aš dar užkabinsiu ateity kai kurias intymesnes ir buitiškesnes, tačiau šiuo gabaliuku jums bus tema apie televiziją. Vėlgi ne todėl, kad labai ten būtų, ką pasakoti, o daugiau tam, kad gautųsi įvertinti, ko nebuvo.

Leonidas Brežnevas, SSRS plakatas

Visa sovietinė propaganda buvo tokia nyki, kad netgi gėda žiūrėt. Bet jūs pasižiūrėkit.

Nebuvo nieko padoraus toje televizijoje. Ir vienintelis sąlyginai geras dalykas, kurio buvo – tai tas, kad beveik nebuvo reklamų. Bet visa kita buvo taip nyku, kad dabar pabandykit dabar susikaupti ir pamedituoti apie tokį fenomeną: TV buvo tokia prasta, kad žmonės, pamatę klaikią, nykią ir pasibaisėjimą keliančią sovietinę televizinę reklamą, apsidžiaugdavo, nes tai buvo labai gražu, lyginant su kitu brudu.

Taip, ponai ir ponios. Ta sovietinė televizija buvo tokia baisi, kad netgi klaikiausios, realiai nykios sovietinės reklamos ją pagražindavo. Ir būtent todėl žmonės pirmus Nepriklausomybės metus į televizinę reklamą žiūrėjo, kaip į visai gerą reikalą. Jūs tai įsivaizduojate?

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Išgamos iš LNK ir jų 2 minutės šlovės

Aš jau seniai nežiūriu TV, dar prieš krūvą metų supratau, kad man nereikia televizoriaus. Bet kartais ir iki manęs atsirita kai kurie TV renginių atgarsiai. Retkarčiais net ir pats pamatau kokią nors laidą, tiesa, būdamas kur nors svečiuose ar viešbutyje. Turiu pasakyti, per paskutinius kelis metus nemačiau TV nieko gero, išskyrus gal kokią užsieninę, verstą į lietuvių kalbą laidą, kaip kad Top Gear. Bet šiandien noriu pasakyti, kad iki manęs tie išgamos dasibeldė net ir be televizoriaus.

Apie tautinę žiniasklaidą, kaip bendrinį reiškinį, viską pasako šita Tomo Vinicko nuotrauka (Alfa.lt). Akla mergina Lidija LNK pramoginės žiniasklaidos laidoje „2 minutės šlovės“ gauna prizą – fotoaparatą.

LNK laida 2 minutės šlovės, aklai dainininkei Lidijai įteikiamas prizas - fotoaparatas

Pažiūrėkit į tas tūpas samadavolnas mordas (© Maliboo). Ir išmeskit televizorių naxui.

Upd.: Laidos atstovai pirmadienį (praėjus 6 dienoms po šio įrašo pasirodymo ir daugiau, nei savaitei po viso šio skandalo) man pranešė, kad pabandė ištaisyti šitą savo nesąmonę ir perpirko iš Lidijos fotoaparatą. Aišku, lėta reakcija rodo jų veiklos kokybę, bet visgi tai geriau, nei jokios reakcijos. Kadangi nežiūriu TV, tai nežinau, ar buvo kokių viešų atsiprašymų. Taip ar anaip, bent truputį pagirtina, kad klaidas LNK visgi taiso.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Man patinka Natalija Zvonkė

Man netgi patinka tas mėšlas, kuris yra liejamas per TV ekranus, spaudą ir visokius portalus – apie tai, kaip Natalija Zvonkė padarė tą, kaip padarė aną, koks ten jos užpakaliukas ir kad ji dainuoja. Patinka, nes galvoju apie tai, kaip visokie silpnapročiai šito klauso, šitai žiūri ir už šitai vienaip ar kitaip sumoka. Jiems parduoda šūdą, o jie sumoka, suvalgo ir dar apsilaižo. Ir perka dar ir dar. Tai fantasmagoriška, tai netgi didinga, tai kaip kokia propagandinė mašina, veikianti be trikdžių, gražiai ir negailestingai. Tai nuostabu. Na, ir kas, kad aš plūstuosi apie supuvusią žiniasklaidą arba šlamštą gaminančią muzikos industriją – daugumą žmonių ta mašina puikiai sudoroja ir būtent tai yra tikrasis efektingumo rodiklis.

Bet labiausiai man patinka pati Natalija Zvonkė, kaip žmogus. Patinka, nors aš jos nepažįstu. Ji nuostabi, žavinga, tikslo siekianti moteris, kuri iš silpnapročių budulių sugeba užsidirbti pinigus, jiems nieko neduodama. Ji apsimeta kvaila blondine, o beveik visi tuo ir patiki. Ji paruoda fufelį ir neduoda nieko. Na, gal būt, visgi atiduoda tą dalelę savęs, kurią atima visokios kaukės, bet neduoda tiems buduliams nieko, ką galėtų duoti tikra moteris – nei šilumos, nei supratimo, nei meilės, nei rūpesčio – nieko. Ji sugeba parduoti save, savęs neparduodama.

Aš niekad nesu matę Natalijos Zvonkės gyvai, aš netgi nesidomiu ja, aš beveik nieko apie ją nežinau. Aš tiesiog norom nenorom užtinku tai vieną, tai kitą jos paminėjimą. Kažkokius gandus ir nuotrupas. Ir žinot, vat palyginu aš su kokia nors Nijole Pareigyte, kur jau antrą kartą „anoniminiams niekadėjams“ teko viešinti plikas nuotraukas apie tai, kaip ji su šunim. Arba Oksana Pikul, kurios pliką tarpkojį dar 2002 matė nuotraukose kas papuola ir kuri ne taip seniai išsioperavo papus, kad tik šitai parodytų TV. Tai irgi darbas – pagalvokit, ar parsiduotumėt panašiai? Kiek reikia gyvenime patirti, kad dėl pinigų išsioperuotum? Žvaigždės gyvenimas gražus tol, kol esi į ją žiūrintis silpnaprotis budulis. Bet kai esi žvaigžde, tas gyvenimas neretai tampa košmaru, panašiu į pragarą. Ir tikrai nedaugelis tą pragarą pereitų. Ir Nijolė Pareigytė, ir Oksana Pikul, ir Natalija Zvonkė žino, kas tai. Bet buduliai nežino ir už tai moka. Jie tušti, ir moka už tai, kad jų tuštumą kažkas užpildo pigiu šlamštu. Tai objektyvus poreikis, nešantis pinigus ištisai industrijai.

Na ir kas, kaip ją rodo žiniasklaidos ar ką apie ją kalba visokie ten durniai – faktas yra faktas, Natalija Zvonkė pasidarė sau vardą, gavo už tai pinigų, o visokiems durniams, iš kurių uždirbtas pelnas, telieka smaukyti, žiūrint į jos nuotraukas ir klausantis jos dainelių. Na, gal ir ne jos dainelių ir gal ir ne jos sudainuotų, koks skirtumas, kam ten rūpi? Kitos žvaigždutės uždirbinėja iš iš visokių rėmėjų, dar kitos bando dainuot gerai, bet nei iš tolo neprilygsta gerbėjų skaičiumi. O Natalija Zvonkė ėmė ir padarė. Kruvinu prakaitu, nusižeminimu, iškęstomis nuoskaudomis, persekiojančiu įvaizdžiu – padarė ir viskas.

Natalija Zvonkė buvo netgi ištekėjusi – ne už kokio prašalaičio, o už žmogaus, kuris sukasi toje pačioje industrijoje. Ir puikiai žino, kas yra kas. Kas yra palaida, o kas protinga. Praknisti šimtams tūkstančių budulių protą, pavaizduoti Zvonkę iš TV, kartu nepasiduoti su belenkuo iš prodiuserių ir tapti tikru estrados simboliu, ir netgi be dainavimo – ar daug moterų tai sugebėtų? Natalija Zvonkė yra nuostabi moteris, turinti geležinę valią.

Budulių yra, budulių buvo, budulių bus. Ir jie taip pat gali atnešti pinigus. Na, tai kodėl gi tų pinigų nepaimt? Na gerai, kažkas vadina tai  amoralumu, parsidavinėjimu, dvasine prostitucija, apsimetinėjimu ar dar kaip nors panašiai, bet juk visi mes vienaip ar kitaip parsiduodam. Tai jei jau parsiduodam, tai parsiduokim brangiai. Minutėlė gėdos ir pinigai kišenėj. O manot, lengva? Prostitutės, kurios prie stoties, irgi dirba pagal valandinius tarifus, ir dainuoja kai kurios ne blogiau tur būt. Ir duoda. O kiek uždirba?

Aš žaviuosi Natalija Zvonke. O buduliai, iš jos laidantys juokus – sumoka jai pinigus ir lieka tikrųjų durnių vietoje. Nes jie ir yra durniai. Net ir žiniasklaida neturi, kur dėtis – ji rašo apie Nataliją Zvonkę. Rašo netgi tada, kai nieko įdomaus nevyksta. Todėl, kad tai Natalija Zvonkė. Jai nereikia plikų fotkių su šunim.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter