Tag Archives: blogeriai

Užkalnio didybė

Šitą rašiau ilgai. Publikuoju jį tik po visko, kaip reziume apie visus tuos įvykius, kurie vyko. Apie visą tai, kaip vyko. Kaip kilo ir sklaidėsi visokie publikos suvokimai ir taip toliau. Čia kad pamatytumėt, kur ir kas kaip dėjosi. Kad nereiktų kažko spėlioti, kad viskas retrospektyviai būtų dar kartą peržvelgta.

Kai esi toksai didelis, kaip Užkalnis, tai visiškai nesvarbu niekas. Visokie žmogiūkščiai gali maltis aplinkui ir rėkauti, ką nori. Ir nieko niekas nepakeis, nes tie, kas sėdi soste, yra aukščiau už visus.

Kai esi toksai didelis, kaip Užkalnis, tai visiškai nesvarbu niekas. Visokie žmogiūkščiai gali maltis aplinkui ir rėkauti, ką nori. Ir nieko niekas nepakeis, nes tie, kas sėdi soste, yra aukščiau už visus.

Taigi, štai jums kelių dalių spektaklis. Scenos ir veikėjai išgalvoti. Panašumai į realybę – tik dėl to, kad man kažką primena. Ir tai rimtai, nes čia kalba ne apie tikrus įvykius, o apie kažkokius nerišlius, pusiau sąmoningus suvokimus. Įsivaizduokite, kad jūs esate pusiau sąmoningas budulis, girtomis smegenimis bandantis stebėti pasaulį. Štai kažkokį tokį vaizdą ir pamatysite. Taip vat ir skaitykite viską, kaip nerišlų asociatyvinį suvokimų srautą.

Continue reading →

Balvonus vers ir negrąžins, žvaigždžių nebus, bet yra vienas darbas, kurio reikia

Per eilinį neeilinį prieš kelias dienas vykusį blogerių pasitūsinimą kažkaip susitikom su Viniaus meru, toksai Remigijus Šimašius jis yra. Su kostiumu ir šypsosi vis nuolat. Irgi blogeris. Trumpai tariant, patardėm, patrolinom, ale kažkaip rimtai nesigavo. Koksai tai pernelyg linksmas buvo. Todėl aš čia papasakosiu gana trumpai taip, kaip aš viską supratau. Geras meras, man patinka.

Nėra smagumo besmegeniams vatnikams, kai šūdinus šūdus nukelia nuo tilto. Po kiek laiko ir lerviški mokyklų pavadinimai pasikeis. Nėra smagumo sovietikams. Bet visgi galėjo Šimašius surengti ir šventę su fejerverkais šiandien, kad daugiau būtų smagumo padoriems žmonėms.

Nėra smagumo besmegeniams vatnikams, kai šūdinus šūdus nukelia nuo tilto. Po kiek laiko ir lerviški mokyklų pavadinimai pasikeis. Nėra smagumo sovietikams. Bet visgi galėjo Šimašius surengti ir šventę su fejerverkais šiandien, kad daugiau būtų smagumo padoriems žmonėms.

Jei labai trumpai – balvonus į kanalizacijos dangčius, dviračių takus taisys ir durnus projektuotojus baus, fejerverkų ir balvonų sprogdinimo šiandien nebus, o grilių sezonas Sereikiškėse visgi prasidės.

Continue reading →

Tinklaraščių reklamos savaitę praplečiant

Ponai ir ponios. Tinklaraščių savireklamos savaitė pasibaigė, bet išties viskas tiktai prasideda. Žinote, koks svarbiausias šios tinklaraščių savaitės dalykas? Ogi tai, kad mes susipažinome ir turėjome gerą laiką. Tinklaraštininkai, skaitytojai, ir atsitiktiniai, ir nuolatiniai – visi pažiūrėjo vieni į kitus plačiau, įvairiau ir šiaip turėjo smagumo.

Ne kiekvienas gali sau leisti valgyti juoduosius ikrus šaukštais. Taip ne kiekvienas gali rašyti gerą blogą.

Ne kiekvienas gali sau leisti valgyti juoduosius ikrus šaukštais. Taip ir ne kiekvienas gali rašyti gerą blogą.

Paskui dar visus tinklaraščius, dalyvavusius šioje elitinėje akcijoje (nes kas nemoka rašyti straipsnių, tie tikrąjam intelektiniam elitui nepriklauso), moksliškai ištyrė Poko.lt, padarė netgi kažkokią analitinę programą. O dar visus blogerius suregistravo pramogų portalas „Snukis“ oj atsiprašau, „Pipedija“. O visas blogerių autorių teises apgynė tinklaraštininkų autorių teisių asociacija BATGA-A. Dėkui šiai agentūrai už tai, kad sumoka blogeriams pinigus, nes be jos blogeriai nieko neuždirbtų, nerašytų straipsnių ir netgi negalėtų sau leisti naudotis Internetu.

Galite dabar pasižiūrėti visą geriausių Lietuvos tinklaraščių sąrašą ir tyrimus, nes tik geriausieji sugeba pasidalinti nuorodomis į kitus. Nes tik patys geriausieji jaučia savo vertę taip, kad galėtų kitus gerus tinklaraščius rekomenduoti. Tuo skiriasi tikrasis elitas nuo akcija besipiktinusių sielos vargdienių.

Continue reading →

Blogerių savireklamos savaitė

Ponai ir ponios, labai jau seniai bedarėm šitokią akciją, bet jau atėjo tam laikas. Kaip parodė nuostabūs Poko.lt skaičiai, blogosfera Lietuvoje gerokai pasikeitė, tinklaraščių skaitytojų porą kartų padaugėjo, nors pačių tinklaraštininkų porą kartų sumažėjo. Tai akivaizdžiai reiškia, kad blogosfera rimtėja.

Mes rašom visus internetus, blogosferas visokias ir kitus tinklus su žiniasklaidomis, nes čia mes patys sugalvojam, ką rašyti.

Mes rašom visus internetus, blogosferas visokias ir kitus tinklus su žiniasklaidomis, nes čia mes patys sugalvojam, ką rašyti.

Per paskutinius kelerius metus išties blogosfera pasikeitė: kažkur dingo beprasmybes skleidę mažvaikiai, tačiau atsirado daug naujų, kartais ir labai įspūdingų rašančiųjų. Neįtikėtinai įspūdingų netgi. Kai kurie, būna, kad pasirodo trumpam, o paskui aprimsta. Kai kurie kiti – įsisuka ir tampa naujomis žvaigždėmis. Todėl reikia pasidalinti.

Kažkada (aš dar atsimenu tą priešistorinę senovę) visai skaitomu blogu būdavo laikomas toks, kuris per dieną susilaukdavo kelių dešimčių lankytojų. Paskui jau viskas išaugo iki šimtų. O kodėl gi nepadarius taip, kad visai įprasta būtų tūkstančiai?

Aš siūlau kiekvienam tinklaraštininkui paskelbti savo pamėgtų blogų dvyliktuką. Kodėl dvyliktuką? Ogi todėl, kad 10 būtų gal ir per mažai, o 20 gal ir per daug, o 12 – kaip tik toks skaičius, kuris nei į tvorą, nei į mietą: dešimtukas, bet su papildomomis dviem vietom atsargai (juk žinote, kad visada vietų pritrūksta). Aišku, niekas netrukdo ir 100-uką paskelbt, nes išties tai kiekvienas blogeris sprendžia pats 🙂

Mūsų skaitytojai nori turinio. Ir mes jį rašome geriau, nei bet kas, nes mes tai darome savo malonumui. Rašome tai, kas įdomu mums, todėl tai įdomu ir tiems, kas mus skaito. Kuo daugiau mūsų skaitytojai gaus, tuo geriau ir jiems, ir tinklaraščiams.

Continue reading →

Teo posūkis

Kažkaip kaip jau būna, vis netyčiukais, teko malonumas sudalyvauti viename renginyje, kur vienaip ar kitaip pasitaiko. Vat šį kartą buvo ekskursija Teo įmonėse. Aišku, galėčiau aš čia jums papasakoti visokių dalykų, tik nežinau ar tai bus baisiai įdomu, kai apie tai jau ir kiti parašė.

Kadaise gandai keliaudavo paprastaisiais būdais. Paskui jie ėmė keliauti per laikraščius, dar paskui - per radiją ir TV, o dabar geriausia informacijos sklaidos priemone tapo internetai.

Kadaise gandai keliaudavo paprastaisiais būdais. Paskui jie ėmė keliauti per laikraščius, dar paskui – per radiją ir TV, o dabar geriausia informacijos sklaidos priemone tapo internetai.

Žinot, kažkiek metų mano įprastas kontaktas su Teo būdavo labai paprastas: paskambina koks vaikinukas ar mergina ir siūlo imti Gala TV, o aš jiems sakau, kad nežiūriu TV. Tada prasidėdavo klausinėjimai kažkoki, o paskui nustebimai, kad aš televizoriaus neturiu. Buvo netgi tokių, kurie siūlė nusipirkti televizorių ir labai dėl to įkalbinėjo. Bet laikas keičiasi ir atrodo, kad Teo susiprato, jog aš televizoriaus nepirksiu.

Kita vertus, man pačiam Teo yra įmonė, kuri turėtų tapti pavyzdžiu visoms Lietuvos valdiškoms kontoroms: po to, kai Lietuvos Telekomą nusipirko skandinavai, jie čia padarė nuostabią optimizaciją, masiškai atleisdami visus nekritinius darbuotojus, paskui su dideliu nenoru priimdami žmones vėl, o paskui vėl masiškai atleisdami ir vėl imdami per naują, tik jau nenoriai ir atsirenkant. Rezultatas buvo akivaizdus: iki tol telefoną įsivesti į namus trukdavo keletą metų, o po to – vos kelias dienas. Darbuotojų belenkiek sumažėjo, paslaugų belenkiek padaugėjo ir įmonė pasidarė absoliučiai nepanašia į tą sovietinį monstrą, kuris buvo iki pardavimo. Vat todėl aš visiems nuolat statau Teo už pavyzdį, kaip reikia tvarkyti valdišką sektorių.

Bet čia geriau kalbėkim ne apie istoriją, o šiaip apie visokius dalykus, kurie kažkokie įdomesni.

Continue reading →