Sako, Al Quaeda pradeda rinkimus į nudėto Osamos bin Ladeno vietą. Turint omeny, kad be Osamos Al Quada ilgai netrauks, tai vienintelis būdas jiems – išrinkti kandidatą, kuris turi bent truputį smegenų. Ir akivaizdu, kas turi smegenų – tiktai tikri metalistai. Vienintelis metalistas teroristų pasaulyje, netgi esą bent ketvirčiu žydas Adam Gadahn, taip nekenčiamas islamistų, netgi primušęs kažkokios mečetės imamą, visvien sugebėjo tapti vienu iš teroristų organizacijos vadų. Štai ką reiškia, kai žmogus metalą mėgsta. Neabejotinai taps Osamos bin Ladeno pakaitalu, nes netgi ne šiaip kokį metalą mėgsta, o tikrą death metal. Matomai, kaip koks tikras Obikas.
Kadangi atsirado daug labai pasipiktinusių tuo, kad metalistai yra protingesni, o visi kas nemėgsta metalo, neturi klausos ir yra intelektualiai čalendžinti, ar kaip čia korektiškiau išsireiškus – pasižymi neigiamu IQ, tai dabar duosiu jums paaiškinimą vaizdžiai ir garsiškai su geru pavyzdžiu – garsiąja Rebecca Friday, Youtube žvaigždute, savo peržiūrų skaičiumi per kelias dienas pralenkusia netgi Britney Spears (nors šiaip tai ir viena, ir kita – panašaus fufliškumo fufelis, kurio klausytis gali nebent spuoguoti 12-mečiai paaugliai, nešiojantys treningus ir palei parduotuves prašinėjantys chronių, kad tie nupirktų jiems kokio nors pigiausio bambalinio alaus).
Taigi, originalas toks (jei jums patiks, tai reiškia, kad turit labai žemą intelektą) – Rebecca Black, „Friday“:
O čia – koveris, atliktas black metal / death stiliumi (o čia jau priešingai, visi, kam šitas patiko – turi aukštą intelektą) – Jarett Norton and Danny Dodge, „Death Metal Friday“:
Na, tai kas dar norėtų pasiginčyt? Čia dar vienas pastebėjimas: Rebecca Black „Friday“ originalas turi 125 milijonus peržiūrų*, tuo tarpu „Death Metal Friday“ – tiktai 5 milijonus. Tai yra įrodymas, kad durnių yra 25 kartus daugiau, todėl protingųjų mažuma yra akivaizdžiai diskriminuojama, tuo tarpu turi būti priešingai: durnius reikia diskriminuoti tam, kad protingiems suteikti lygias galimybes.
* Atnaujinta info: Video vėliau buvo ištrintas dėl kokių tai autorinių teisių nesutarimo, o po mėnesio ar kelių įmestas vėl. Nauja versija jau irgi spėjo keletą milijonų peržiūrų surinkti.
Čia vaizdus pavyzdys apie tai, kaip vyrus jaudina moterys, mėgstančios gitarinę muziką. Komentarų nereikia. O kaip moteris jaudina vyrai, grojantys gitara - visiems pasako Antonio Banderas vardas: šį netgi teliko ekrane pamačiusios, panos sudrėksta momentaliai vien todėl, kad jis visad su gitara, kuri yra žvėriškas afrodiziakas, nenusileidžia Viagrai, tačiau puikiai tinka abiem lytims
Tokia tema išpuolė kažkaip – ką galima nustatyti apie žmogų pagal tai, kokią muziką jis mėgsta, o kokios negali pakęsti.
Ir ką jūs manot, jei bent truputį pagalvoji – taigi akivaizdu, kad Punk Rock mėgsta pankai ir šiaip ant visko padėję anarchistai, rusišką estradą – sovietukai, nykią klasikinę muziką – silpnoko proto snobai, kuriems pro vieną ausį įeina, o pro kitą išeina, svarbu tik kad bilietai būtų brangūs, o visokį fufelišką popsą labiausiai mėgsta paprasti durniai. Elton John ar Bryan Adams mėgsta visokios vidutinybės, Pink Floyd – senstelėję hiparikai, o kokius nors bitlus – išvis kažkokie istoriniai nesusipratimai. Elektroninę muziką mėgsta visokie technopatai, besikrapštantys varikliuose ir kompiuteriuose, liaudies dainas – nukvakusios megztos beretės, o disco – paviršutiniški tūsavonių mėgėjai.
Visame tame muzikos kontekste ypatingai įdomūs yra metalistai: jie pasižymi aukštu intelektu, nes tai sudėtinga muzika, nelabai suprantama primityvios psichikos žmonėms, jie pasižymi gebėjimu struktūruotai analizuoti įvairius dalykus, nes kitaip ir šios muzikos nesuprastų, jie pasižymi ir sugebėjimu nestandartiškai mąstyti, nes metalas – būtent tokia, nestandartinė muzika.
Taip, aišku, yra ir išimčių, tikrai žinau, kad retkarčiais būna žmonių, kurie visiškai neturi klausos, mėgsta kokią nors Britney Spears, Rytį Ciciną, Andrių Mamontovą ar Borisą Grebenščikovą, tačiau visvien pasižymi šiokiu tokiu intelektu. Bet kaip sakoma, išimtys nepaneigia taisyklės: intelektualai mėgsta normalią muziką – pradedant Heavy Metal bei Hard Rock ir baigiant Death Metal bei Grindcore, trumpai tariant – metalą (taip, aš sąmoningai traukiu į tą kategoriją ir Hard Rock, kaip stilių, kuris visą metalą pagimdė). O jei žmogus metalo nemėgsta, tai paprastai galima išsyk pasakyti apie jo žemą intelektą ir paprastai nesuklysi.
Mihai Sorohan
Beje, net ir darbdaviams visai verta turėt omeny: atrankos metu galima nekaltai paklausti būsimo darbuotojo, kokią muziką jis mėgsta, ir jei anas pavardins kelias metalo grupes, tai išsyk galima pasidaryti išvadą, kad žmogus struktūralus, protingas, galvojantis apie savęs ir įmonės tobulinimą. O jei nepavardins – tai reiškia, kad neapsišvietęs ir nykus, darbui netinkamas, nesavarankiškas ir kvailas.
Dar daugiau, jei žmogus pasako, kad metalo jis nesupranta ir negali pakęsti, tai išsyk galima užtikrintai tarti, kad jis yra tiesiog eilinis pacukas, neturintis klausos ir mėgstantis visokias čiastuškes, į kurių taktą gliaudo siemkes, sėdėdamas ant suoliuko ir užsigerdamas bambaliniu surogatu, kuris jau pirmą darbo dieną užgers ir antrą dieną neateis dirbti.
Darius Gylys
Taigi, kad nepasirodyčiau kažkam galaslovnas (lietuvių kalbos talibanas sako „nuogastiklainiškas“), štai jums ir prašom, pavyzdėlis: metalistai, paskaitę Rokiškį Rabinovičių, gitaros kursuose gauna apsilankymų už dyką, o nemetalistams viena tokia pat pamoka kainuoja 40 litų. Ar žinot, kodėl? Todėl, kad metalistai mąstyt sugeba, įsimena, kaip pirštus laikyt, kaip grot ir taip toliau, o tie, kas nemėgsta metalo – tai jiems nors kuolą ant galvos tašyk, praeina mėnesiai, kol išmoksta varganai sugrot dainą iš vieno akordo ir nepataikydami ritmo. Tai susiję tiesiog su intelektiniais žmonių gebėjimais ir labai gerai paaiškina, kokie žmonės išrado rusiškas čiastuškes.
Čia kad patys įsitikintumėt faktais, patikrinti ir patikimi duomenys iš gitaros studijos „Noriu Groti„:
Taigi, kaip matom, puikūs ir profesionalūs gitaristai metalistams duoda pamokas už dyką. Aišku, čia viskas dėl to, kad susiginčijom kažkaip, užtrolinau aš visus, įskaitant ir gitaros studiją ir gavosi toks vat siurprizas jums, mano brangūs metalo mėgėjai. Aišku, čia viskas su išlyga, kad ne šiaip iš bet kur tie metalo mėgėjai, o tik iš Rokiškio, ta prasme, iš šito blogo atėję. Toksai vat malonus dalykas, kurio nusipelno išimtinai tiktai visokie metaliūgos.
Taip kad ponai metalistai (metalistai – reiškia, kad metalą mėgstantys) nepraleiskit dabar progos ir rezervuokitės pamokas, užėję į registracijos formą. O paskui keliaukit į šitą vat studiją Žemaitės 26 Vilniuje, taip gaudami nuo manęs ir „Noriu Groti“ puikų prezentą, kurio niekad negautų tokie žmonės, kurių mašinose sukasi Olialia Pupyčių kompaktai:
Nemetalistai, aišku, irgi registruokitės, tik jums pinigus reiks mokėt. Bet negalvokit, kad tai pinigai į balą. Čia bus pati geriausia babkių investicija jūsų gyvenime – pasimokę kelias pamokas, suprasit, kad verta tapti metalo mėgėjais ne dėl pinigų taupymo, o dėl to, kad tai kaip reikiant intelektą lavinanti muzika. Ir aš garantuoju, kad ta chebra išmokins jus ir proto, ir groti. Čia jei netikit, tai galit netgi pasidaryti IQ testą kur nors prieš gitaros pamokas ir po pamokų, tai pamatysit rezultato pagerėjimą (čia rimtas dalykas, pasitikrinę įsitikinsit). Ir, jei norėsit – galėsit netgi išmokti groti taip, kaip garsusis pasaulio stebuklas Mark Goffeney:
Tiktai aišku, jei esat nemetalistai, tai negalvokit, kad ką nors sugudrausit, apsimesit metalistais ir gausit pamokų už dyką, nes čia galima nuspėt, kad kas nors klausos neturintis sugalvos, kad žino grupę Metallica ir kad čia jau pasiekimas, kad kokį nors „Nothing Else Matters“ yra girdėjęs, ar ten kokių nors Guns and Roses pasiklauso kartais, vadinasi yra metalistas. Tokie bajeriukai nepraeis, tą galiu užgarantuot jums 110 procentų, nes panašūs „mėgėjai“ būna nieko negirdėję nei apie Slayer, nei apie dar ką nors, taip kad bus išrišti per 3 sekundes ir turės mokėti pagal dvigubą tarifą. Aš jums tai garantuoju, aš specialiai paprašysiu, kad su apsimetėliais būtų nesicackinama.
Nulinė kaina už gitaros pamoką – tik realiai metalą mėgstantiems, o visiems kitiems reiks mokėt pinigus.
Net nežinau, kaip pavadinti tokį stilių, kuriuo groja Acid Witch – šiaip jau mažai, kam žinoma amerikiečių grupė, sako, turėjusi kažkokių sąsajų su suomių Demilich. Kai kurie sako, kad tai death, doom ir dar kažko mišinys. Aš tuo tarpu jų muzikoje girdžiu ir grindcore priemaišų, ir net power metal elementų, ir šį tą iš industrial, ir kas svarbiausia – akivaizdžius eksperimentus, kuriuos galime išgirsti senuose psichodelikos gabaluose. Prisimenate ankstyvuosius Black Sabbath?
Taip, pradininkų pas šį stilių buvo daug, bet Master – vieni iš pirmųjų. Grupė susikūrė dar 1983, kai netgi thrash metal tiktai formavosi. Ir, kaip bebūtų keista, apie 1991 nuo death metal pasuko link įprastesnio thrash, prarasdama savo veidą. Tai labai keista. Dabar grupė – lyg ir gyva, tačiau visai užmiršta, beveik niekam nežinoma. Nors būtent jie sukūrė gabalą, kurį galėčiau pavadinti pačia didžiausia brutalumo, agresyvumo ir greičio kombinacija iš visų thrash/death gabalų, kokius tik esu kada nors girdėjęs (į panašų stilių šiais laikais bando taikyti superagresyvi brazilų Attomica, neretai įvardinama, kaip viena iš greičiausių ir agresyviausių death metal grupių, kokios tik kada nors egzistavo). Štai tas metalo kūrinėlis, žemiau, pavadintas „What Kind of God“:
Eilinį kartą atsiprašau už prastą garsą – jau ką padarysi, geriausia, ką radau. Tas gabalas man turi istoriją, simboliškai atspindinčią ir pačios grupės istoriją, tad abi šias istorijas trumpai ir nupasakosiu.
