Tag Archives: iron maiden

Homofobija, tolerastija, Baltic Pride ir internetų komentatoriai

Ponai ir ponios, nuo tų klaikių skerdynių JAV, kur kažkoks išprotėjęs islamistas išžudė daugybę žmonių, praėjo jau truputis laiko. Užtat šiandien praėjo Baltic Pride – ir tai visiškai šviežia. Ir aš čia pastebėsiu jums pastabų. Kaip visada, noriu šiaip trumpai paberti truputį minčių, bet kaip visada, gaunasi kažkodėl daug.

Yra nupušėlių, kurie kovoja su pabaisomis iš fantazijų, nes jų fantazijose tos fantazijų pabaisos kažkaip ten kažką sužalos ir bus labai baisu. Yra ir kitų nupušėlių, kurie kovoja su savo fantazijomis. Prisigalvoti kažko - paskui su tomis fantazijomis kovoti. Čia pati esmė.

Yra nupušėlių, kurie kovoja su pabaisomis iš fantazijų, nes jų fantazijose tos fantazijų pabaisos kažkaip ten kažką sužalos ir bus labai baisu. Todėl Iron Maiden plakatus reikia uždrausti. Yra ir kitų nupušėlių, kurie kovoja su savo fantazijomis apie kažkokius homoseksualus. Nes visur jiems homoseksualų tarpkojai vaidenasi. Prisigalvoti kažko – paskui su tomis fantazijomis kovoti. Čia pati esmė.

Pirmiausiai FB atsirado daug daug šnekų apie tai, kaip kažkas labai džiaugiasi tuo, kaip žudomi žmonės. Aš nemačiau tokių šnekų (kol pats nepaklausiau FB, kur kas nors tokius matė), bet mačiau labai daug tuo pasibaisėjusių. Kai man papeistino skrynšotą su penkiais tokiais komentarais, man kilo mintis, kad labai jau panašūs jie visi – taip lyg koks vienas absoliučiai bukas pacukas rašytų po sakinį kas kelioliką sekundžių. Tik kažkodėl IP adresai vis keičiasi kaskart.

Continue reading →

Motley Crue – glam metal grožis ir nykuma

Kadangi jau parašinėjau apie Bon Jovi, o ir Europe minėjau, tai neparašyti apie vieną iš nemėgstamiausių mano grupių tiesiog nesigauna. Nemėgstu jų dėl bukiausio pakazūchiškai vaikiško glamūriškumo, dėl monotoniškos, neišraiškingos ir tiesiog nykios muzikos, dėl ciciniško lygio tekstų, galų gale – dėl to, kad jie užgožė daugybę kitų gerų to meto grupių. Taip, apie kokius 1985 Motley Crue buvo bene populiariausia metalo grupė JAV, o visi kiti turėjo šansų iškilti tiktai grodami kažką panašaus.

Muzika buvo visiškai nesvarbi. Svarbu buvo, kaip tai atrodo, koks šou surengiamas, kokio briedo parodoma žiūrovams. Tad jei jau kalbam apie Motley Crue, pradėti verta nuo „Looks That Kill“ – bene pirmo šios grupės hito iš paties sunkiausio jų albumo „Shout at the Devil“, 1983. Pažiūrėkim vaizdžiai, garsą įsijungti netgi nebūtina:

Continue reading →

Bob Marley su Iron Maiden

Ponas Vaidotas Ilgius, nuostabus žmogus, užrodė tokį briedą, kuris sudisonavo tokiais rezonansais, kad jau kelintą kartą klausau ir negaliu atsiklausyt. Taip, tai Bob Marley dainelė uždėta ant Iron Maiden pačiu primityviausiu būdu – tiesiog kažkaip suplakant garso takelius. Ale kaip susiderinę, iki beprotybės. Net negaliu pasakyti, ar tiesioginis užklojimas viens prie vieno, ar visgi miksuota kažkas.

Paaiškinkit man tos beprotybės logiką kas nors – kaip taip gaunasi? Ar aš kažko neišgirdau dėl to, kad visai neklausau Bobo Marlėjaus?

Hard Rock ir Heavy Metal mėgėjams

Čia pasitaikė kažkaip netyčiukais vienas toks nuostabus savo banalia Heavy Metal ir Hard Rock žvaigždžių gausa gabalas. W.A.S.P., Iron Maiden, Dio, Quiet Riot, Dokken, Twisted Sister, Judas Priest ir dar belenkiek visokių visokiausių… Žinoma, surengtas labdaringas šou, o gabalas nelabai tepasižymi išskirtinumais, jei neskaitysim gitarų solavimų. Ale bet šiaip – nagi žvaigždžių sambūris 🙂

O žinovams, kurie žinovai – keletas gabalų su Bruce Dickinson. Kitokių. Visai kitoks kur. Garso kokybė daugiausiai prasta, tik šiaip truputį gal neįprastoki koveriai. Galit ir neklausyt.

Continue reading →

Master – užmiršti Death metal pradininkai

Taip, pradininkų pas šį stilių buvo daug, bet Master – vieni iš pirmųjų. Grupė susikūrė dar 1983, kai netgi thrash metal tiktai formavosi. Ir, kaip bebūtų keista, apie 1991 nuo death metal pasuko link įprastesnio thrash, prarasdama savo veidą. Tai labai keista. Dabar grupė – lyg ir gyva, tačiau visai užmiršta, beveik niekam nežinoma. Nors būtent jie sukūrė gabalą, kurį galėčiau pavadinti pačia didžiausia brutalumo, agresyvumo ir greičio kombinacija iš visų thrash/death gabalų, kokius tik esu kada nors girdėjęs (į panašų stilių šiais laikais bando taikyti superagresyvi brazilų Attomica, neretai įvardinama, kaip viena iš greičiausių ir agresyviausių death metal grupių, kokios tik kada nors egzistavo). Štai tas metalo kūrinėlis, žemiau, pavadintas „What Kind of God“:

Eilinį kartą atsiprašau už prastą garsą – jau ką padarysi, geriausia, ką radau. Tas gabalas man turi istoriją, simboliškai atspindinčią ir pačios grupės istoriją, tad abi šias istorijas trumpai ir nupasakosiu.

Continue reading →